Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje I. (I.) K., gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), našlys, nedirba, turi invalidumą, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

I. K.

nuo tyrimo metu nenustatyto laiko iki 2022-04-13, kai kratos metu pateikė policijos pareigūnams, neteisėtai savo garaže (duomenys neskelbtini) laikė 1 vnt. pramoninės gamybos 5,6 (.22) mm kalibro Margolino konstrukcijos pistoletą Nr. IO444L, priskiriamą B kategorijos šaunamiesiems ginklams ir didelį kiekį, t. y. 171 vnt. pramoninės gamybos 5,6 mm kalibro ilgųjų žiedinio skėlimo (.22LR) šaudmenų taip pažeisdamas LR ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 32 str. 1 d. reikalavimus.

II. Byloje ištirti įrodymai ir jų vertinimas

Apklaustas teisme kaltinamasis I. K. kaltę pripažino ir parodė, kad remontavo garaže mašiną ir atėjo kaimynas, paprašė paskolinti 50 litų. Kaip užstatą ant stalo paliko pistoletą ir šovinius. Pasakė, kad kai pinigus grąžins ir pasiims. Kaimynas dieną ar dvi nepasirodė, pistoletas buvo susuktas į skudurą. Jį I. K. paėmė nuo stalo ir padėjo į seną unitazą. Kaimynas neužilgo numirė ir tas pistoletas liko tame klozete. Po to jis, I. K., išvažiavo operuotis, pablogėjo sveikata, buvo ligoninėje, sanatorijoje ir apie ginklą pamiršo. Turėjo nugaros, vėliau galvos operaciją ir jam jau tas nerūpėjo. Pistoletas tenai taip ir liko. Dėžutes su šoviniais, kai jos gulėjo ant stalo, tai vieną kartą juos rankose ir laikė. Atrodo, lyg trys dėžutės buvo, gal keturios. Kai ginklo savininkas numirė, vaikai jo buvo nepilnamečiai ir paskui jie iš jų namo išsikraustė. Pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką, reikėjo valdžiai ginklą atiduoti, gailisi dėl padaryto.

Kadangi kaltinamasis I. K. prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką bei davė paaiškinimus ir sutiko, kad kiti įrodymai byloje nebūtų tiriami, bei esant aiškioms nusikalstamos veikos padarymo aplinkybėms ir su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutikus prokurorui bei gynėjui, byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnis).

Ikiteisminis tyrimas pradėtas 2022-04-08 Vilniaus apskr. VPK Vilniaus r. PK vyr. tyrėjui surašius tarnybinį pranešimą apie tai, kad buvo gauta KŽV informacija Nr. 10-38(DS)-830-RN, kad I. K., gim. (duomenys neskelbtini) neteisėtai laiko šaunamąjį ginklą. (b. l. 3).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio kratos protokolo matyti, kad kratos metu (duomenys neskelbtini) I. K. nurodė, kad ieškomi daiktai yra garaže ir savanoriškai pateikė: ginklą (pistoletą); dėžutę su užrašu ,,Sportivno ohotnicji, kalibr mm 5,6“, kurioje yra 43 šoviniai, dėžutę su užrašu ,,Sportivno ohotnicji, kalibr mm 5,6“, kurioje yra 50 šovinių, dėžutę su užrašu ,,Patrony snajper, kalibr 5,6 mm“, kurioje yra 46 šoviniai, dėžutę su užrašu ,,Swrtklip, long rifle high velocity“, kurioje yra 32 šoviniai. (b.l.11-15).

Specialisto išvadoje nurodyta, kad tirti pateiktas pistoletas yra pramoninės gamybos (Rusija) 5,6 mm (.22) kalibro Margolino konstrukcijos pistoletas Nr. IO444L (kirilica), skirtas šaudyti 5,6 mm kalibro ilgaisiais žiedinio įskėlimo (.22 LR) šoviniais. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu šis pistoletas yra B kategorijos šaunamasis ginklas. Pistolete yra pašalintas kryptukas, ant vamzdžio laibgalio ir užrakto galinės dalies yra šlifavimo žymės, savadarbis užrakto fiksatorius, ginklo rėmas ir vamzdis yra deformuoti, dėl ko užraktas sunkiai slankioja. Tirti pateiktas pistoletas šaudyti yra tinkamas iš dalies - ginkle yra deformuotas rėmas ir vamzdis, dėl ko sunkiai slankioja užraktas ir neveikia ginklo automatika. Tirti pateikti šimtas septyniasdešimt vienas (171) šovinys yra šaudyti tinkami šaudmenys - pramoninės gamybos 5,6 mm kalibro ilgieji žiedinio skėlimo (.22LR) šoviniai, kurie skirti daugeliui B kategorijos ginklų, tame tarpe ir tirti pateiktam 5,6 mm (.22) kalibro Margolino konstrukcijos pistoletui Nr. IO444L.( b.l.18-21).

I. K. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltę pripažino pilnai ir parodė, kad įtarimo esmę suprato, kaltu prisipažįsta visiškai, dėl padaryto nuoširdžiai gailisi. Psichiatrinėse ligoninėse niekada nesigydė, į narkologinę įskaitą nėra įrašytas. Kažkur ne mažiau kaip prieš 15 metų kaimynas Č. K., kuris irgi prieš maždaug 15 metų mirė, pasiskolino iš jo 50 litų, o kaip užstatą paliko jam pistoletą ir, kiek pamena, 4 dėžutes su šoviniais, kiek buvo šovinių nepamena, pasakyti negali. Č. K. mirė, dėl to negrąžino jam skolos ir neatsiėmė savo pistoleto su šoviniais. Jis minėtą pistoletą ir šovinius nunešė į garažą ir paslėpė sename unitaze, laikė iki tol, kol policijos pareigūnai atvyko daryti kratos. Minėtą pistoletą su visais šoviniais atidavė policijos pareigūnams. Dėl padaryto nuoširdžiai gailisi. Prašo, jeigu yra galimybė, daugiau jo nekviesti į apklausas, nes turi invalidumą ir jam labai sunku vaikščioti (b. l. 38-39).

Pagal BK 253 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neturėdamas leidimo pagamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo ne mažiau kaip tris šaunamuosius ginklus, didelės sprogstamosios galios arba didelį kiekį šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų.

Teismas vertina, kad byloje įrodyta, jog kaltinamasis I. K. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 2 dalyje.

Išdėstyti įrodymai, įvertinus juos tiek atskirai, tiek tarpusavyje, taip pat susiejus į vientisą loginę grandinę, leidžia teismui daryti išvadą, kad I. K. nuo tyrimo metu nenustatyto laiko iki 2022-04-13, kai kratos metu pateikė policijos pareigūnams, neteisėtai savo garaže (duomenys neskelbtini) laikė 1 vnt. pramoninės gamybos 5,6 (.22) mm kalibro Margolino konstrukcijos pistoletą Nr. IO444L, priskiriamą B kategorijos šaunamiesiems ginklams ir didelį kiekį, t. y. 171 vnt. pramoninės gamybos 5,6 mm kalibro ilgųjų žiedinio skėlimo (.22LR) šaudmenų, taip pažeisdamas LR ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 32 str. 1 d. reikalavimus.

Kaltinamojo I. K. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką patvirtina byloje surinkti ir ištirti įrodymai: paties kaltinamojo I. K. parodymai, kratos protokolas, specialisto išvados duomenys, kita rašytinė bylos medžiaga.

Iš byloje esančio kratos protokolo matyti, kad kratos metu (duomenys neskelbtini) I. K. nurodė, kad ieškomi daiktai yra garaže ir savanoriškai pateikė: ginklą (pistoletą); dėžutę su užrašu ,,Sportivno ohotnicji, kalibr mm 5,6“, kurioje yra 43 šoviniai, dėžutę su užrašu ,,Sportivno ohotnicji, kalibr mm 5,6“, kurioje yra 50 šovinių, dėžutę su užrašu ,,Patrony snajper, kalibr 5,6 mm“, kurioje yra 46 šoviniai, dėžutę su užrašu ,,Swrtklip, long rifle high velocity“, kurioje yra 32 šoviniai (b. l. 11-15). Specialisto išvadoje nustatyta, kad tirti pateiktas pistoletas yra pramoninės gamybos (Rusija) 5,6 mm (.22) kalibro Margolino konstrukcijos pistoletas Nr. IO444L (kirilica), skirtas šaudyti 5,6 mm kalibro ilgaisiais žiedinio įskėlimo (.22 LR) šoviniais. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu šis pistoletas yra B kategorijos šaunamasis ginklas. Pistolete yra pašalintas kryptukas, ant vamzdžio laibgalio ir užrakto galinės dalies yra šlifavimo žymės, savadarbis užrakto fiksatorius, ginklo rėmas ir vamzdis yra deformuoti, dėl ko užraktas sunkiai slankioja. Tirti pateiktas pistoletas šaudyti yra tinkamas iš dalies - ginkle yra deformuotas rėmas ir vamzdis, dėl ko sunkiai slankioja užraktas ir neveikia ginklo automatika. Tirti pateikti šimtas septyniasdešimt vienas (171) šovinys yra šaudyti tinkami šaudmenys - pramoninės gamybos 5,6 mm kalibro ilgieji žiedinio skėlimo (.22LR) šoviniai, kurie skirti daugeliui B kategorijos ginklų, tame tarpe ir tirti pateiktam 5,6 mm (.22) kalibro Margolino konstrukcijos pistoletui Nr. IO444L.

BK 253 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo dalykas, be kita ko, yra tinkami naudoti šaudmenys, kurių apyvartos įstatymu įtvirtintą reguliavimą bei kontrolės priemones nustato Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas. Šiame BK straipsnyje nustatyto nusikaltimo objektas yra visuomenės saugumas, kuriam kyla pavojus dėl neteisėto šaunamųjų ginklų, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų disponavimo.

Šiuo atveju I. K. kratos metu pateikti 1 vnt. pramoninės gamybos 5,6 (.22) mm kalibro Margolino konstrukcijos pistoletas Nr. IO444L, priskiriamas B kategorijos šaunamiesiems ginklams, šaudyti yra tinkamas iš dalies ir 171 vnt. pramoninės gamybos 5,6 mm kalibro ilgųjų žiedinio skėlimo (.22LR) šaudmenų yra tinkami naudoti šaudmenys ir pripažintini BK 253 straipsnyje 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos dalyku.

Šioje byloje I. K. inkriminuojamas ginklo ir didelio kiekio šaudmenų įgijimas ir laikymas. Pagal suformuotą teismų praktiką didelis kiekis šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų – vertinamasis požymis, kuris nustatinėjamas kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į dalyko kiekį ir kitas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-234-895/2019, Nr. 2K-7-178/2012 ir kt.). Baudžiamasis įstatymas neaiškina „didelio kiekio šaudmenų“ sąvokos, teismas, spręsdamas, ar kaltininko disponuotas šaudmenų kiekis laikytinas dideliu, privalo įvertinti bylos aplinkybių visumą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nustatyta keletas svarbių šio požymio turinio atskleidimo kriterijų. Pavyzdžiui, kasacinio teismo nutartyje Nr. 2K-209/2008 yra išaiškinta, kad BK 253 straipsnyje nenurodoma, koks šaudmenų kiekis laikytinas dideliu. Šis vertinamasis požymis konstatuojamas atsižvelgus ir į kiekybinę, ir į kokybinę nusikalstamos veikos dalyko charakteristiką. Tai, kad atsakant į klausimą, ar disponuojama dideliu šaudmenų kiekiu, turi būti vertinamos visos reikšmingos bylos aplinkybės, o ne vien tik nusikaltimo dalyko kiekybinė išraiška, pasisakyta ir kasacinėje nutartyje Nr. 2K-P-178/2012. Šioje nutartyje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad sisteminė teisinio reguliavimo analizė leidžia daryti išvadą, kad teismų praktika, susiformavusi galiojant 1961 m. BK, kurio 234 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog daugiau kaip 50 šaudmenų laikoma dideliu šaudmenų kiekiu, šiuo metu negali būti laikoma reikšmingu šaltiniu sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimus pagal dabar galiojančio BK 253 straipsnį. Teismas, spręsdamas, ar šaudmenų kiekis atitinka didelį kiekį, atsižvelgia ne tik į jų kiekį, bet ir pavojaus kėlimą visuomenės saugumui.

Teismas sprendžia, jog minėti ginklas bei šaudmenys baudžiamosios atsakomybės prasme yra pavojingi visuomenės saugumui, o rastas jų kiekis laikytinas dideliu. Nagrinėjamoje byloje aktualus šovinių kiekis – 171 šoviniai, kurie yra pramoninės gamybos 5,6 mm kalibro ilgieji žiedinio skėlimo (.22LR) šoviniai, kurie skirti daugeliui B kategorijos ginklų, tame tarpe ir tirti pateiktam 5,6 mm (.22) kalibro Margolino konstrukcijos pistoletui. Teismas sprendžia, kad nustatytų kriterijų visuma leidžia spręsti, jog pas I. K. rastas didelis kiekis kaltinimui aktualių šaudmenų ir ginklas kėlė grėsmę ir visuomenės saugumui, o jų kiekis atitinka didelio kiekio požymį BK 253 straipsnio 2 dalies prasme.

Šaudmenų laikymas – tai jų turėjimas neturint leidimo, neatsižvelgiant į trukmę, savo žinioje (valdymas), kai kaltininkas jų su savimi nesinešioja, tačiau laiko gyvenamojoje patalpoje, slėptuvėje ar kitoje pasirinktoje vietoje. Neteisėtas įgijimas suvokiamas kaip veiksmai, kuriuos atlikęs asmuo gauna šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas, nors neturi leidimo jų laikyti (nešioti). I. K. inkriminuojamo nusikaltimo subjektyviosios pusės požymiui – kaltei būdinga tik tiesioginė tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad neteisėtai, neturėdamas leidimo, įgijo ir laikė didelį kiekį šaudmenų ir norėjo taip veikti.

Kaltinamasis I. K. teisme duodamas parodymus dėl jam inkriminuojamų šaudmenų įgijimo ir laikymo aplinkybių, jo suvokimo apie laikomų aktualių daiktų turinį buvo nuoseklus. Parodė, kad kaimynas už paskolintus pinigus – 50 litų kaip užstatą ant stalo paliko pistoletą ir šovinius, sakė, kad atsiims, kai grąžins skolą. Kaimynas neužilgo numirė ir tas pistoletas ir 3-4 dėžutės šovinių liko paslėptas klozete.

Teismo vertinimu, jokių objektyvių duomenų, kada ir prie kokių aplinkybių I. K. įgijo ginklą ir šaudmenis, be jo paties pasakojimų byloje nėra ir šios aplinkybės kaltinime nenurodomos. Spręstina, kad įgijimas nepagrįstai preziumuotas ginklo ir šaudmenų radimo faktu, todėl šis požymis iš kaltinimo šalintinas.

Kaltinamojo parodymai leidžia teismui vertinti, kad jis suvokė ginklo ir šaudmenų laikymo neteisėtumą, neturėjo tam leidimo, taip pat suvokė, kad šaudmenų kiekis yra didelis. Bylos duomenys patvirtina, kad I. K., laikydamas ginklą ir didelį kiekį šaudmenų, veikė tiesiogine tyčia. I. K. laikytinas tinkamu ir šios nusikalstamos veikos subjektu (BK 13 straipsnio 1 dalis, 17 straipsnis).

Pagal kasacinio teismo praktiką, kvalifikuojant veiką pagal BK 253 straipsnį neteisėto disponavimo ginklais, šaudmenimis trukmė reikšmės neturi (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-261-677/2015, 2K-77-489/2022). Teismas tikslina kaltinime nurodytą nusikalstamos veikos padarymo laiką, nurodant, – „nuo tiksliai tyrimo nenustatytos nusikalstamos veikos pradžios“.

III. Bausmės skyrimas, kiti klausimai

Skirdamas bausmę teismas vadovaujasi bausmės paskirtimi (BK 41 straipsnio 2 dalis), bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 2 dalis) ir kitomis baudžiamajame įstatyme įtvirtintomis bausmių skyrimo taisyklėmis.

Kaltinamojo I. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas kaltinamajam I. K. bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė vieną nusikalstamą veiką. BK 253 straipsnio 2 dalies sankcija numato laisvės atėmimą nuo ketverių iki aštuonerių metų. Ši nusikalstama veika priskiriama sunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 5 dalis). Teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo I. K. asmenybę: neteistas, administracine tvarka baustas vieną kartą (už greičio viršijimą), našlys, nedirba, nustatytas darbingumo lygis 35 procentai. Be to, teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo nurodytus nusikalstamo elgesio motyvus, jo elgesį po nusikaltimo padarymo, tai, kad jis savanoriškai pateikė ginklą ir šaudmenis.

Baigiamųjų kalbų metu prokurorė prašė taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir už BK 253 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką skirti laisvės apribojimą 9 mėnesiams. Atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, šią bausmę mažinti 1/3 ir nustatyti galutinę laisvės apribojimo 6 mėnesiams bausmę, įpareigojant šiuo laikotarpiu būti namuose nuo 23 iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose. Kaltinamojo gynėjas prašė skirti kuo švelnesnę bausmę.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-388/2014; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.

BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Vertindamas nusikaltimo, numatyto BK 253 straipsnio 2 dalyje, pavojingumo pobūdį, spręsdamas dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo, teismas atsižvelgia į įstatymo ginamas vertybes, žalingų pasekmių turinį, kaltės formą, vertindamas konkretaus nusikaltimo pavojingumo laipsnį – į kėsinimosi dalyko vertingumą, nusikaltimo padarymo būdą, laiką, vietą.

Teismas vertina, kad šiuo konkrečiu atveju BK 253 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas I. K., įvertinus jį charakterizuojančius duomenis, sveikatos problemas, nusikalstamos veikos, numatytos BK 253 straipsnio 2 dalyje, padarymo aplinkybes, paties kaltinamojo požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką, aiškiai prieštarautų teisingumo principui bei turėtų neigiamos įtakos kaltinamajam.

Skiriant bausmę už BK 253 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą, I. K. yra taikytinos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos. Šiuo konkrečiu atveju įstatyme numatytus bausmės tikslus galima pasiekti I. K. už BK 253 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskyrus laisvės apribojimo bausmę 6 mėnesiams. Skiriant laisvės apribojimo bausmę, I. K. nėra tikslinga dėl turimų sveikatos problemų, kitų jo asmenybę charakterizuojančių, anksčiau jau aptartų duomenų skirti intensyvią priežiūrą, tačiau jis yra įpareigotinas per visą bausmės vykdymo laiką be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos (BK 48 straipsnio 6 dalis).

Šioje byloje buvo atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl I. K. atžvilgiu taikomos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam skirta bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Kaltinamajam I. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 5,6 mm (.22) kalibro Margolino konstrukcijos pistoletas Nr. IO444L ir 120 šovinių perduoti saugojimui į Vilniaus apskr. VPK Licencijavimo skyrių (b. l. 22), nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuotini ir perduotini Turto valdymo ir ūkio departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ginklų skyriui.

Byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma, kurioje nurodyta, jog I. K. baudžiamojoje byloje suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suma yra 240 Eur.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu teismas, priimdamas nuosprendį,

priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis I. K. nedirba, nustatytas darbingumo lygis 35 procentai, našlys, kad byloje gynėjo dalyvavimas buvo būtinas nepriklausomai nuo I. K. valios, šios procesinės išlaidos iš kaltinamojo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

I. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 2 dalyje, ir, taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, nuteisti laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant visą bausmės vykdymo laiką be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, I. K. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti laisvės apribojimą 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant visą bausmės vykdymo laiką be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

I. K. bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

I. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 5,6 mm (.22) kalibro Margolino konstrukcijos pistoletas Nr. IO444L ir 120 šovinių perduoti saugojimui į Vilniaus apskr. VPK Licencijavimo skyrių, nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuotini ir perduotini Turto valdymo ir ūkio departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ginklų skyriui.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš I. K. nepriteisti.

Išaiškinti I. K., kad vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) BK 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundas paduodamas per Vilniaus apygardos teismą.