Kauno apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos E. M. pareiškimą dėl praleisto įstatyme nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys – Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, valstybės įmonė „Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas patenkinamas.

CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įpėdinio palikimo priėmimo ar atsisakymo palikimą priimti veiksmas turi būti atliktas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.57 straipsnyje nurodyta galimybė šį terminą atnaujinti, jeigu terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatyme nustatytų palikimo priėmimo veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014).

Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, turi: i) nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; ii) įvertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; iii) išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo. Teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo, teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014).

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad L. O. D. yra pareiškėjos E. M. motina (1 t., b. l. 36). Palikėjos L. O. D. mirties data – (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 4); L. O. D. sutuoktinis yra miręs, jos sūnus yra miręs, todėl dukra – E. M. – yra vienintelė mirusiosios likusio turto paveldėtoja, pirmosios eilės įpėdinė (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas nustatė, kad pagal VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenis palikėjai L. O. D. priklausė: i) 13/100 dalis pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 13/100 dalis kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); ii) 42/321 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 37–40).

Pareiškėja į bylą pateikė rašytinius įrodymus, kad po motinos L. O. D. mirties, pareiškėja kreipėsi į gydytojus dėl savo sveikatos būklės. Byloje pateiktas 2025 m. liepos 29 d. ambulatorinio apsilankymo aprašymas (duomenys neskelbtini). Iš aptariamo aprašymo matyti, kad pareiškėja skundėsi keli mėnesiai blogėjančia sveikatos būkle, varginančia nemiga, padidėjusiu bendru nuovargiu, bloga bendra savijauta, padidėjusiu nerimu, liūdesiu, sunkiai prisiverčia atlikti darbus, išėjusi iš darbo, nepakėlė krūvio. Nustatyta, kad pareiškėją vargina širdies permušimai, galvos svaigimas, nuolat vartoja širdies lašiukus. Pateikto aprašymo duomenimis, pareiškėjai suteiktas siuntimas pas specialistą gydytoją psichiatrą.

Taip pat, pareiškėja byloje pateikė 2025 m. rugsėjo 9 d. medicinos dokumentų išrašą / siuntimą, kuriuo duomenimis, pareiškėjai nustatytos diagnozės: (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini). Nurodyta, kad pareiškėja buvo konsultuota psichiatrų, paskirtas gydymas, paskirta kontrolė po 1 mėnesio, vaistus toleruoja gerai, būklė išlieka tokia pati.

Teismo vertinimu, bylos faktinės aplinkybės patvirtina, kad trijų mėnesių terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbių priežasčių. Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju, pareiškėja negalėjo kreiptis į notarą po savo motinos L. O. D. dėl itin sunkios sveikatos ir psichologinės būklės, buvo itin sukrėsta, be to, teismo posėdžio metu, pareiškėja nurodė, jog manė, kad dėl palikimo priėmimo į notarą reikia kreiptis praėjus trims mėnesiams po palikėjo mirties, todėl objektyviai nežinojo, kad palikimą reikėjo priimti per trijų mėnesių terminą. Šiai dienai, pareiškėjai vis dar sunku prisiminti ir kalbėti apie netektį, motinos netektis ją itin sukrėtė.

Pareiškėja 2025 m. spalio 28 d. teismo posėdžio metu paaiškino, kad neturi teisinio išsilavinimo, nežinojo, kad kreiptis į notarą reikia nepraėjus trijų mėnesių terminui po motinos mirties. Teismas pažymi, kad nors nurodytos aplinkybės (teisinio išsilavinimo stoka) pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką savaime negali būti laikomos objektyvia priežastimi, sutrukdžiusia pareiškėjai priimti palikimą įstatyme nustatytu terminu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017), tokios aplinkybės pagrindžia pareiškėjos vėlesnio kreipimosi į teismą dėl termino atnaujinimo priežastis.

CK 1.5 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Kasacinio teismo išaiškinta (CPK 4 straipsnis), jog protingumo principo turinys turi būti atskleidžiamas aktualių faktinių aplinkybių kontekste, t. y. pripažįstama, kad tai, kas yra protinga ir teisinga, turi būti vertinama kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į nagrinėjamų teisinių santykių pobūdį, juose galiojančią logiką bei sąžiningos praktikos kriterijus, specifinius elgesio standartus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-7-115-69/2020).

Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėja iki savo motinos mirties rūpinosi bei prižiūrėjo ją ir jos nuosavybės teise turimą nekilnojamąjį turtą, po savo motinos L. O. D. mirties, t. y. nuo (duomenys neskelbtini), valdo ir prižiūri nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), moka komunalinius ir kitus nekilnojamojo turto mokesčius, kas patvirtina pareiškėją turėjus valią priimti palikimą. Kitų palikėjos pirmos eilės įpėdinių nėra, todėl teismas sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju būtų nei protinga, nei teisinga praleisto įstatymų nustatyto termino palikimui priimti neatnaujinti. Teismo įsitikinimu, aptariamos bylos faktinių aplinkybių kontekste praleistas terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas ir bendrųjų civilinės teisės principų – protingumo ir sąžiningumo – pagrindu (CK 1.5 straipsnio 3 ir 4 dalys, 5.57 straipsnio 1 dalis).

Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, dėl kurių CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas palikimui priimti buvo praleistas, vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo, teisingumo principais, ir siekdamas apsaugoti pareiškėjos turtinius interesus, nusprendžia, kad pareiškėja trijų mėnesių terminą priimti palikimą praleido dėl svarbių priežasčių, pateisinančių termino praleidimą, todėl terminas atnaujinamas (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Byloje nėra duomenų, kad termino atnaujinimas pažeistų kitų suinteresuotų asmenų interesus. Mirusiosios sutuoktinis yra miręs, pareiškėjos brolis, mirusiosios sūnus taip pat yra miręs, mirusioji kitų vaikų ar kitų giminaičių, pretenduojančių į jos turtą neturi.

Teismas išaiškina pareiškėjai, kad ji per tris mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo dienos turi kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo.

Valstybė šioje byloje patyrė 8,08 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šių išlaidų atlyginimas priteisiamas iš pareiškėjos valstybei (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 (redakcija nuo 2024 m. sausio 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292, 576–578 straipsniais,

nutaria:

Patenkinti E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pareiškimą dėl praleisto įstatyme nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo.

Atnaujinti E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), praleistą įstatymų nustatytą terminą priimti palikimą po motinos L. O. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini).

Priteisti valstybei iš pareiškėjos E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 8,08 Eur (aštuonis eurus ir 8 centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662).

Išaiškinti pareiškėjai, kad ji per tris mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo dienos turi kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus Kaišiadoryse.