Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-04-16 · Civilinė byla Nr. e2S-660-803/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-04-16
Bylos Nr.
e2S-660-803/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-01755-2020-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Petkuvienė
Atsakovas
S. M.
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Agro“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-660-803/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-01755-2020-1Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.2.9.5. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. balandžio 16 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės S. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 27 d. nutarties, priimtos išnagrinėjus atsakovės S. M. prašymą dėl praleisto termino atnaujinimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Agro“ ieškinį atsakovei S. M. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. sausio 24 d. preliminariu sprendimu tenkino ieškovės ieškinį ir priteisė ieškovei iš atsakovės 2001,34 Eur skolą, 143,02 Eur delspinigius, 8 procentų metines palūkanas nuo priteistos (2144,36 Eur) sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. sausio 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 164,17 Eur bylinėjimosi išlaidas.

2. Atsakovė 2020 m. vasario 26 d. pateikė teismui prieštaravimus dėl preliminaraus teismo sprendimo. Prašė atnaujinti terminą prieštaravimams dėl preliminaraus sprendimo pateikti bei panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 24 d. preliminarų sprendimą.

3. Prašymą atnaujinti praleistą terminą prieštaravimams dėl preliminaraus teismo sprendimo pateikti atsakovė grindė tuo, jog terminą prieštaravimams dėl preliminaraus sprendimo pateikti praleido nežymiai – tik 8 dienas. Dėl to termino prieštaravimams pateikti atnaujinimas iš esmės nepažeidžia proceso operatyvumo bei teisinio apibrėžtumo principų, tačiau užtikrins jos teisę į teisminę gynybą bei teisingą procesą. Terminą prieštaravimams pateikti praleido dėl to, kad preliminarus sprendimas ir teismo pranešimas buvo įteikti ne jai asmeniškai, tačiau kitam asmeniui, kas lėmė, jog ji pati sprendimą gavo gerokai vėliau, nei oficiali jo įteikimo diena. Be to, taip pat užtruko ir teisinių atstovų, kurie jai galėtų suteikti konsultaciją dėl prieštaravimų parengimo ir suteikti pagalbą juos rengiant, paieška – teisinių paslaugų teikimo sutartį ji sudarė tik 2020 m. vasario 25 d. (vieną dieną iki šių prieštaravimų pateikimo). Ji pati, neturėdama teisinio išsilavinimo bei patirties dalyvaujant teismo procesuose, savarankiškai parengti prieštaravimų negalėjo, ypač atsižvelgiant į tai, kad jie turi būti motyvuoti, o tam yra būtinas tiek civilinio proceso, tiek ir materialinės teisės išmanymas. Terminą prieštaravimams pateikti praleido ne dėl to, kad elgėsi nerūpestingai ar nesąžiningai, tačiau dėl nuo jos nepriklausančių objektyvių priežasčių – pavėluoto procesinių dokumentų gavimo bei teisinio neišprusimo. Priešingai – gavusi preliminarų sprendimą ji operatyviai pradėjo ieškoti teisinių atstovų ir sudarė teisinių paslaugų tiekimo sutartį.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. vasario 27 d. nutartimi atsisakė atnaujinti atsakovei S. M. praleistą terminą prieštaravimams dėl preliminaraus sprendimo pateikti.

5. Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 24 d. preliminarus sprendimas atsakovei S. M. buvo įteiktas asmeniškai 2020 m. sausio 29 d. Prieštaravimai ir prašymas dėl praleisto termino atnaujinimo pateikti teismui per EPP 2020 m. vasario 27 d. (pasirašyti elektroniniu parašu 2020 m. vasario 26 d.).

6. Teismas pažymėjo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 24 d. preliminariame sprendime aiškiai ir nedviprasmiškai buvo išaiškinta, kad atsakovė per dvidešimt dienų nuo preliminarus sprendimo įteikimo turi įvykdyti preliminarų sprendimą arba preliminarų sprendimą priėmusiam teismui pateikti motyvuotus prieštaravimus. Jei atsakovė per dvidešimt dienų nuo preliminaraus sprendimo įteikimo jam dienos teismo sprendimą įvykdo ir raštu pateikia teismui tai patvirtinančius dokumentus, teismas nutartimi preliminarų sprendimą panaikina ir bylą nutraukia. Jeigu per dvidešimt dienų nuo preliminaraus sprendimo įteikimo dienos prieštaravimai nebus pateikti, preliminarus sprendimas įsiteisės ir jo pagrindu ieškovei jos prašymu bus išduotas vykdomasis raštas.

7. Teismo vertinimu aplinkybės, kad atsakovė neturi teisinio išsilavinimo ir užtruko teisininko, kuris galėtų jai suteikti pagalbą rengiant prieštaravimus, paieška negali būti pripažintos svarbiomis, sprendžiant klausimą dėl termino atnaujinimo. Jokių kitų įrodymų, kad atsakovė dėl ligos arba kitų svarbių priežasčių negalėjo laiku pateikti prieštaravimus teismui nepateikta. Teismas pažymėjo, kad atsakovė teisinių paslaugų sutartis su advokatu sudarė tik 2020 m. vasario 25 d., t. y. praėjus beveik mėnesiui po procesinių dokumentų gavimo.

Žemesnės instancijos teismas

8. Teismas sprendė, kad terminas prieštaravimams dėl preliminaraus sprendimo pateikti praleistas be svarbių priežasčių.

III. Atskirojo skundo argumentai ir atsiliepimo į jį argumentai

9. Atsakovė pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 27 d. nutartį ir prieštaravimų dėl 2020 m. sausio 24 d. preliminaraus sprendimo priėmimo klausimą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Nurodo tokius esminius atskirojo skundo argumentus:

9.1. teismas nepakankamai atsižvelgė į tai, kad terminas pateikti prieštaravimams praleistas visai ne daug – tik 8 dienos. Teismas nepagrįstai esminę reikšmę suteikė proceso operatyvumo principui, visiškai paneigdamas teisę į teisminę gynybą ir teisingą teismo procesą. Akivaizdu, kad 8 dienų pradelsimas negali turėti esminės įtakos proceso operatyvumui, o vien proceso greitis negali būti vienintelis kriterijus sprendžiant dėl praleisto termino atnaujinimo;

9.2. teismas turėjo įvertinti tai, kad atsisakymas atnaujinti nežymiai praleistą terminą reiškia ne ką kitą, tačiau teisės į teismo sprendimo peržiūrėjimą paneigimą, kadangi pats preliminarus sprendimas negali būti skundžiamas apeliacine tvarka. Susidūrus dviem civilinio proceso principams, t. y. proceso operatyvumo ir teisės į teisminę gynybą, pirmosios instancijos teismas neturėjo suabsoliutinti tik vieno iš jų, visiškai neatsižvelgdamas į kitą. Be to, mano, kad termino atnaujinimas visiškai nepažeistų ir pačios ieškovės teisių, kadangi bet kuriuo atveju dokumentinis procesas vyksta pagreitinta tvarka;

9.3. teismo procesiniai dokumentai (įskaitant preliminarų sprendimą) buvo įteikti ne atsakovei asmeniškai, kas ir lėmė pavėlavimą pateikti prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo. Vien tai, kad dokumentų įteikimo pažymoje yra nurodyti atsakovės vardas ir pavardė, savaime nereiškia, kad dokumentai iš tikrųjų buvo įteikti asmeniškai atsakovei. Pagal įprastą praktiką laiškininkai įteikimo pažymoje patys įrašo asmens, kuriam skirti procesiniai dokumentai, vardą ir pavardę bei nurodo faktiškai dokumentus priimančiam asmeniui pasirašyti šalia. Manytina, šiuo atveju būtent tokia situacija ir susiklostė;

9.4. gavusi preliminarų sprendimą ir kitus procesinius dokumentus, atsakovė gerai nesuprato jų esmės, kadangi neturi teisinio išsilavinimo ir nėra susidūrusi su teisminiais procesais. Pats dokumento pavadinimas, kuriame yra žodis „preliminarus“, sudarė įspūdį, kad sprendimas dar nėra galutinis ir pareikštas ieškinys bus nagrinėjamas teismo posėdžiuose, kuriuose atsakovei bus sudaryta galimybė dalyvauti.

9.5. atsakovė pati negalėjo surašyti motyvuotų prieštaravimų, turėjo ieškoti teisininkų, kurie galėtų suteikti teisinę pagalbą, teisinių paslaugų teikimo sutartį sudaryta 2020 m. vasario 25 d., t. y. vieną dieną iki prieštaravimų pateikimo;

9.6. terminas prieštaravimams pateikti praleistas ne dėl atsakovės nerūpestingo ar nesąžiningo elgesio, tačiau dėl nuo jos nepriklausančių objektyvių priežasčių – pavėluoto procesinių dokumentų gavimo bei teisinio neišprusimo. Priešingai – gavusi preliminarų sprendimą atsakovė operatyviai pradėjo ieškoti teisinių atstovų ir sudarė teisinių paslaugų teikimo sutartį.

Atsiliepimas

10. Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atsakovės atskirąjį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 27 d. nutartį bei priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos esminius argumentus:

10.1. aplinkybės, kad atsakovė neturi teisinio išsilavinimo ir užtruko teisininko, kuris galėtų jai suteikti pagalbą rengiant prieštaravimus, paieška negali būti pripažintos svarbiomis, sprendžiant klausimą dėl termino atnaujinimo. Jokių kitų įrodymų, kad atsakovė dėl ligos arba kitų svarbių priežasčių negalėjo laiku pateikti prieštaravimus teismui nepateikė. Atsakovė matydama, jog nespėja rasti teisininko, kuris galėtų suteikti teisinę pagalbą, turėjo galimybę kreiptis į teismą su prašymu pratęsti terminą bei išsiaiškinti proceso eigą, tačiau atsakovė to nepadarė. Atsakovė teisinių paslaugų sutartį su advokatu sudarė tik 2020 m. vasario 25 d., t. y. praėjus beveik mėnesiui po procesinių dokumentų gavimo. Darytina išvada, kad terminas prieštaravimams dėl preliminaraus sprendimo pateikti praleistas be svarbių priežasčių;

10.2. teismo 2020 m. vasario 24 d. preliminarus sprendimas atsakovei buvo įteiktas asmeniškai 2020 m. sausio 29 d., ir šią aplinkybę patvirtina pažymoje apie procesinių dokumentų įteikimą esantys atsakovės ranka įrašytas jos vardas, pavardė bei atsakovės parašas. Atsakovė nepateikia jokių įrodymų, kad procesinių dokumentų įteikimo pažymoje pasirašė ne ji pati, o kitas asmuo. Nesant pagrįstų įrodymų bei termino praleidimo priežastis grindžiant visiškai nelogiškais teiginiais, darytina išvada, kad procesinius dokumentus priėmė ir įteikimo pažymoje pasirašė pati atsakovė, apie dokumentų įteikimą jai buvo žinoma ir atsakovė puikiai suprato;

10.3. aplinkybė, jog atsakovė neturi teisinio išsilavinimo ir dėl šios priežasties praleido terminą yra nepagrįsta, nes teismas aiškiai ir nedviprasmiškai preliminariame sprendime nurodė atsakovės teises bei suteikė pakankamą terminą teisinei pagalbai susirasti ir pareikšti prieštaravimus;

10.4. atsakovė nei prieštaravimais nei atskiruoju skundu nepateikė įrodymų, kad preliminarus sprendimas priimtas nepagrįstai, sprendimo priėmimas pažeidžia atsakovės teises ir teisėtus interesus. Atsakovė nepateikė jokių motyvuotų argumentų, kad jei būtų spėjusi pateikti prieštaravimus dėl teismo preliminaraus sprendimo, teismas priimtų kitokį sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Apeliacinėje byloje sprendžiamas klausimas, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas atsisakė atnaujinti atsakovei praleistą terminą prieštaravimams dėl preliminaraus sprendimo pateikti.

12. CPK 430 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atsakovo prieštaravimai dėl preliminaraus teismo sprendimo turi būti pateikti raštu per dvidešimt dienų nuo preliminaraus sprendimo įteikimo dienos. Jeigu atsakovas terminą pateikti prieštaravimus praleido dėl svarbių priežasčių, jo prašymu teismas turi teisę šį terminą atnaujinti (CPK 430 straipsnio 5 dalis). Įstatymas nenumato aplinkybių, kurios gali būti pripažįstamos svarbia termino praleidimo priežastimi, taigi įvertinti jų svarbumą ir įtaką termino praleidimui yra teismo kompetencija.

13. Nagrinėjamos bylos duomenimis pirmosios instancijos teismo 2020 m. sausio 24 d. preliminaraus sprendimo kopija atsakovei įteikta 2020 m. sausio 29 d. asmeniškai. Vadinasi, terminas prieštaravimams dėl preliminaraus sprendimo pateikti suėjo 2020 m. vasario 18 d. Atsakovė prieštaravimus pateikė 2020 m. vasario 26 d., t. y. 8 dienas praleidusi CPK 430 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. Atsakovė neginčija, kad prieštaravimus pateikė praleidusi terminą, tačiau prašė pripažinti, jog šį terminą praleido dėl svarbių priežasčių. Paaiškino, kad terminas prieštaravimams pateikti praleistas ne dėl nerūpestingo ar nesąžiningo elgesio, tačiau dėl nuo jos nepriklausančių objektyvių priežasčių – pavėluoto procesinių dokumentų gavimo bei teisinio neišprusimo, gavusi preliminarų sprendimą operatyviai pradėjo ieškoti teisinės pagalbos ir sudarė teisinių paslaugų teikimo sutartį.

14. Prieštaravimų dėl preliminaraus teismo sprendimo pateikimas yra vienintelis būdas atsakovui išdėstyti savo poziciją dėl ieškinio reikalavimų, kadangi iki preliminaraus sprendimo priėmimo atsakovui apie ieškinį nepranešama, o apeliacine ar kasacine tvarka toks sprendimas neskundžiamas (CPK 427 straipsnio 4 dalis, 428 straipsnio 8 dalis). Preliminarus sprendimas iš esmės yra sąlyginis sprendimas, nes jį priimdamas teismas vadovaujasi tik ieškovo pateiktais rašytiniais įrodymais. Jis atspindi tik vienos šalies (ieškovo) požiūrį. Preliminaraus sprendimo priėmimas iš esmės reiškia tik dokumentinio proceso pradžią, o atsakovo nuomonė dėl pareikšto ieškinio ir priimto sprendimo tik bus išdėstyta prieštaravimuose. Tol, kol atsakovo nuomonė dėl preliminaraus sprendimo ir ieškinio byloje nėra aiški, reiškia, kad kitos šalies teisė būti išklausytai nėra įgyvendinta. Vadinasi, neįgyvendinus teisės pareikšti prieštaravimus dėl preliminaraus teismo sprendimo, nuo ieškovo reikalavimų besiginančiam atsakovui apribojama galimybė pasinaudoti įstatyme įtvirtintomis procesinėmis teisėmis ginant savo teises ir teisėtus interesus. Toks aiškinimas atitinka ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kur yra pasisakyta, kad atsakovas, praleidęs terminą prieštaravimams pareikšti (procesinį terminą), praranda teisę, kad sprendimas būtų peržiūrėtas apeliacine tvarka. Šalies teisė, kad sprendimas būtų peržiūrėtas apeliacine tvarka, suformuluota Europos Tarybos Ministrų komiteto 1995 m. vasario 7 d. rekomendacijoje Nr. R (95)5 ,,Dėl apeliacinių sistemų funkcionavimo tobulinimo“. Pagal ją šalims paprastai turėtų būti garantuojama teisė skųsti pirmosios instancijos teismo sprendimus apeliacinės instancijos teismui. Jeigu asmuo byloje neturėtų teisės reikalauti peržiūrėti nustatytus faktus ir teisinius santykius apeliacine tvarka, o kitos bylos dėl tų pačių faktų ir teisinių santykių negalėtų pradėti, tai reikštų nepagrįstą jo teisės į teisminę gynybą ribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 1 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 3K-3-165/2006).

15. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nagrinėjamu atveju terminas praleistas nedaug (8 dienos), todėl sprendžiant, ar asmuo prarado teisę teikti prieštaravimus dėl priimto preliminaraus sprendimo, nėra būtina vertinti pažeidimo pobūdžio. Kai terminas prieštaravimams pateikti yra praleistas nedaug, apeliacinė instancijos teismo nuomone, iš esmės sąžiningai elgęsis proceso dalyvis neturėtų prarasti vienos pagrindinių teisių – prieštarauti priimtam procesiniam sprendimui, o priešinga išvada prieštarautų teisingumo ir protingumo principams. Byloje nenustatyta, kad atsakovė elgtųsi nesąžiningai, piktnaudžiautų procesinėmis teisėmis ar sąmoningai vilkintų bylos nagrinėjimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nagrinėjant prašymą dėl praleisto termino procesiniam veiksmui atlikti atnaujinimo, atsižvelgtina į pasekmes, kurias turės teismo atsisakymas atnaujinti terminą byloje dalyvaujančiam asmeniui, ar nebus pažeistos ir paneigtos pagrindinės bylos šalies teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548/2004; Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-559/2013). Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad siekiant pašalinti abejones dėl priimto preliminarus sprendimo pagrįstumo turi būti sudaryta galimybė atsakovei pateikti prieštaravimus. Juo labiau, kad, kaip minėta, priešingu atveju atsakovei nepagrįstai užkertamas kelias ginti savo teises, kadangi iki preliminaraus sprendimo priėmimo atsakovei apie ieškinį nepranešta, o apeliacine ar kasacine tvarka toks sprendimas neskundžiamas (CPK 427 straipsnio 4 dalis, 428 straipsnio 8 dalis).

16. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės priimtos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl procesinės bylos baigties

17. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nesudarė abiem šalims vienodų ir tinkamų galimybių naudotis įstatyme įtvirtintomis procesinėmis teisėmis ginant savo teises ir teisėtus interesus, todėl nepagrįstai neatnaujino termino prieštaravimams dėl preliminaraus sprendimo pateikti.Tai sudaro pagrindą konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti atsakovės prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo, yra nepagrįsta, todėl turi būti panaikinta, o praleistas terminas prieštaravimams pateikti atnaujintas.

18. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo, ar atsakovės prieštaravimai dėl preliminaraus sprendimo atitinka CPK jiems nustatytus formos ir turinio reikalavimus atsakovės pateiktų prieštaravimų dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 24 d. preliminaraus sprendimo priėmimo klausimas grąžinamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

19. Ieškovė pateikė prašymą priteisti iš atsakovės 175,21 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kadangi atsakovės atskirasis skundas patenkintas, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos iš atsakovės (CPK 93 straipsnis).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 ir 339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsakovės S. M. atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 27 d. nutartį panaikinti.

Atnaujinti praleistą terminą prieštaravimams dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 24 d. preliminaraus sprendimo pateikti ir atsakovės S. M. prieštaravimų priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėja Rūta Petkuvienė