Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo (apelianto) Ergo Insurance SE Lietuvos filialo atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo (apelianto) Ergo Insurance SE Lietuvos filialo ieškinį atsakovams Kauno miesto savivaldybei ir Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo Z. U.,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Jei už kelių priežiūrą savivaldybės teritorijoje atsakinga Kauno miesto savivaldybė, ieškovas prašė priteisti iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės jo naudai žalos atlyginimą – 2 801,37 Eur, 6 proc. metinių palūkanų ir 63,00 Eur sumokėto žyminio mokesčio. Nustačius, jog už žalą yra atsakinga Lietuvos Respublika, kaip subjektas kuriam nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kuriame įvyko eismo įvykis, priteisti iš Lietuvos Respublikos atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos ieškovo naudai žalos atlyginimą – 2 801,37 Eur, 6 proc. metinių palūkanų ir 63,00 Eur sumokėto žyminio mokesčio.

I. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

II. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

II. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

10. Byloje nagrinėjamas klausimas dėl teismo nutarties, kuria teismas ieškovo ieškinį laikė nepaduotu nepašalinus trūkumų, teisėtumo ir pagrįstumo.

11. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis ir CPK 5 straipsnis suteikia teisę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Kita vertus, teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti ir privalo būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, todėl teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalo ex officio (savo iniciatyva) išsiaiškinti, ar yra asmens teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygų, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (pareiškimą). Nesant pagrindo atsisakyti priimti ieškinį, teismas patikrina, ar nėra ieškinio (pareiškimo) formos ir turinio trūkumų, ar pateiktas procesinis dokumentas savo forma ir turiniu atitinka CPK 111 ir 135 straipsnių reikalavimus. Jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato terminą trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis). Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).

12. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju iš esmės aktualus šios situacijos individualus vertinimas ginčijamos Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 5 d. nutarties ir ieškovo procesinio elgesio kontekste, keliant klausimą dėl teismo 2024 m. vasario 5 d. nutarties (ne)teisėtumo ir (ne)pagrįstumo.

13. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas atlyginti 2 801,37 Eur žalą iš atsakovų Kauno miesto savivaldybės arba Lietuvos Respublikos.

14. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo (toliau – ir aprašas) 22 punkte numatyta, kad jei adresatas privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis arba yra pateikęs sutikimą gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP posistemio paskyroje ir jo LITEKO VEP posistemio paskyra yra aktyvi, atsakingas teismo darbuotojas išsiunčia procesinius dokumentus į adresato LITEKO VEP posistemio paskyrą. Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. 6P-141- (1.1) patvirtintų Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklių 7.2 punkte nurodyta, kad paslaugų gavėjas, juridinio asmens vadovas, kitas teisėtas atstovas ar paslaugų gavėjo administratorius, kuriam yra suteikti prisijungimo duomenys, aktyvuoja paskyrą, kai, pirmą kartą prisijungę prie LITEKO VEP posistemio ir autentifikavęsi šių taisyklių nustatyta tvarka, atlieka visus šiame punkte nurodytus veiksmus, patvirtina, kad susipažino su šiomis taisyklėmis ir sutinka laikytis jų sąlygų. Šis sutikimas kartu laikomas pradiniu paslaugų gavėjo sutikimu gauti procesinius dokumentus jo paskyroje.

15. Šiuo atveju teismas 2024 m. sausio 19 d. nutartimi nustatė ieškovui 7 dienų terminą nuo nutarties gavimo dienos ieškinio trūkumams pašalinti. Teismas procesinius dokumentus ieškovui siuntė per EPP sistemą, nes pats ieškovas ieškinį teismui teikė būtent tokiu būdu. Byloje nėra duomenų, jog ieškovas būtų atšaukęs sutikimą gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, LITEKO sistemoje nėra pažymėta, jog ieškovui kaip EPP sistemos vartotojui, procesiniai dokumentai nesiunčiami per EPP sistemą, pats ieškovas neneigia, kad LITEKO VEP paskyra yra aktyvi, kas reiškia, kad jis yra EPP vartotojas ir jam procesiniai dokumentai įteiktini per EPP sistemą. Teismo nutartis dėl trūkumų šalinimo ieškovui per EPP sistemą išsiųsta 2024 m. sausio 22 d. ir vadovaujantis CPK 175¹ straipsnio 10 dalimi laikoma įteikta 2024 m. sausio 23 d.

16. Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai visus procesinius dokumentus ieškovui siuntė per EPP sistemą, toks teismo nutarties įteikimas laikytinas tinkamu, ieškovas teikdamas atskirąjį skundą nenurodo jokių argumentų, kurie pagrįstų, kad dėl netinkamo ir nesavalaikio įteikimo negalėjo laiku, t. y. iki 2024 m. sausio 30 d., pašalinti teismo nutartyje nustatytų trūkumų.

17. Apeliacinės instancijos teismas vertinamuoju aspektu itin svarbia aplinkybe laiko faktą, kad ieškovas, gavęs teismo nutartį dėl trūkumų šalinimo ir būdamas atstovaujamas profesionalios teisininkės, per teismo nustatytą terminą nesiėmė jokių veiksmų, t. y. nepateikė teismui patikslinto ieškinio ir/ar kito procesinio dokumento, išreiškiančio jo nuomonę dėl nustatytų trūkumų. Šiuo aspektu pažymėtina, kad, jei ieškovas manė, jog nėra pagrindo šalinti teismo nutartyje nustatytus trūkumus (jo nuomone trūkumai nepagrįsti), jis turėjo (privalėjo) teismui teikti - jei nepatikslintą ieškinį, tai bent argumentuotą poziciją (kokią dabar nurodo atskirajame skunde) dėl teismo nutartyje nustatytų trūkumų, o ne būti pasyviu proceso dalyviu. Iš esmės tokie ieškovo, atstovaujamo profesionalios teisininkės, veiksmai, neteikiant jokio prašymo ir/ar kito procesinio dokumento (nutarčiai esant įteiktai CPK nustatyta tvarka, tačiau ieškovui nereaguojant į teismo nutartyje nustatytą įpareigojimą) teismui sudarė pagrįstą prielaidą vertinti, kad ieškovas trūkumų nesiruošia šalinti (ko ir nepadarė).

18. Pažymėtina, kad proceso šalies aktyvumo/pasyvumo momentas per teismo nustatytą trūkumų šalinimo terminą, teismui laikant ieškinį nepaduotu, sąlygoja teismo nutarties dėl trūkumų šalinimo teisėtumo ir pagrįstumo vertinimą.

19. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju, pirmosios instancijos teismo 2024 m. vasario 5 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta, kadangi ji priimta ieškovui nepašalinus ir/ar jokiais būdais net nešalinus teismo nutartyje nustatytų trūkumų per nustatytą terminą. Negana to, atskirajame skunde ieškovas nenurodo jokių argumentų, kurie pagrįstų būtent 2024 m. vasario 5 d. nutarties neteisėtumą, o vertinti jame nurodytus argumentus dėl 2024 m. sausio 19 d. nutarties neteisėtumo šios konkrečios situacijos atveju nėra pagrindo, kadangi, kaip minėta, ieškovas trūkumų šalinti net nebandė ir elgėsi pasyviai. Be to, nutartis dėl trūkumų šalinimo atskiruoju skundu neskundžiama.

20. Visai kitaip vertintina situacija, jei ieškovas per teismo nustatytą terminą būtų šalinęs trūkumus, teikęs prašymą ar kokią nors poziciją dėl teismo 2024 m. sausio 19 d. nutartyje nurodytų trūkumų (ne)teisėtumo (sutikęs su nustatytais trūkumais ar ne), o teismas būtų priėmęs nutartį laikyti ieškinį nepaduotu. Tokiu atveju ieškovo pozicijos pateikimas dėl nustatytų ieškinio trūkumų teismui sudarytų pagrindą, atsižvelgiant į šalies pastebėjimus dėl nustatytų trūkumų, pačiam įvertinti trūkumų pagrįstumą ir ieškinį/patikslintą ieškinį priimti ar laikyti nepaduoti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu šis procesinis aspektas itin svarbus, nes iš esmės ne tik užtikrina kooperavimo principo įgyvendinimą, bet deklaruoja sąžiningos proceso šalies elgesį.

21. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog ieškovo ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui, neužkerta kelio, pašalinus trūkumus, ieškovui dar kartą kreiptis į teismą ir ginti savo galbūt pažeistas teises.

22. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

23. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovo atskirojo skundo argumentus, taip pat ieškinio priėmimo klausimo sprendimo eigą ir nustatytų aplinkybių visumą, daro išvadą, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, netinkamai pritaikė CPK 115 straipsnio 3 dalies nuostatas ir nepagrįstai ieškovo ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Esant tokioms aplinkybėms atskirasis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338–339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.