- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-01-20
- Bylos Nr.
- e2A-35-370/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00116-2020-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas, o skundas atmestas
- Teisėjai
- Danguolė Martinavičienė (pirm.), Antanas Rudzinskas, Aldona Tilindienė
- Atsakovas
- "Didysis tyrulis"
- Ieškovas
- Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Antano Rudzinsko ir Aldonos Tilindienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Didysis Tyrulis“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2021 m. sausio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-199-368/2021 pagal ieškovės Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Didysis Tyrulis“ dėl baudos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir ieškovė) ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Didysis Tyrulis“ (toliau – ir atsakovė) 22 410 Eur baudą ir 5 proc. metines procesines palūkanas.
2. Ieškovė nurodė, kad 2018 m. lapkričio 19 d. su atsakove sudarė Lauko informacinės sistemos išplėtimo darbų Kauno marių regioniniame parke sutartį. Darbus atsakovė turėjo atlikti per 8 mėn. nuo sutarties įsigaliojimo dienos. Atsakovė, vėluodama atlikti sutartyje numatytus darbus, kreipėsi į ieškovę prašydama leisti stabdyti darbus bei pratęsti terminus darbams atlikti, tačiau sutarties neįvykdė, dalį darbų atliko nekokybiškai, dėl to ieškovė 2020 m. balandžio 24 d. sutartį nutraukė ir atsakovės neatliktiems darbams įvykdyti turės vykdyti naują viešąjį pirkimą, patirdama nuostolius. Kadangi atsakovė nesilaikė sutartinių įsipareigojimų, ji turi sumokėti baudą bei palūkanas.
Atsiliepimas
3. Atsakovė prašė ieškinį atmesti. Nurodė, jog ieškovės teiginiai, kad atsakovės atlikti darbai neatitinka sutarties reikalavimų ir yra neatlikti, neatitinka tikrovės. Atsakovė teigė, jog darbus pagal sutartį vėlavo atlikti dėl paskelbto karantino, taip pat dėl to, kad ieškovė nepateikė darbo projekto, kuris reikalingas darbams atlikti. Ieškovė priėmė visus atsakovės atliktus darbus pagal 2020 m. balandžio 24 d. darbų atlikimo aktą Nr. 7, o pastatyti statiniai registruoti kaip baigti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Šiaulių apygardos teismas 2021 m. sausio 27 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies – priteisė iš atsakovės ieškovei 22 410 Eur baudą, kitą ieškinio dalį atmetė.
3. Teismas nustatė, kad ieškovė 2018 m. lapkričio 19 d. su atsakove sudarė Lauko informacinės sistemos išplėtimo darbų Kauno marių regioniniame parke sutartį, kuria nustatyta darbų kaina 224 100 Eur. Atsakovė įsipareigojo atlikti lauko informacinės sistemos išplėtimo darbus per 8 mėn. nuo sutarties įsigaliojimo dienos. Papildomais šalių susitarimais sutartyje numatytų darbų įvykdymas atsakovei pratęstas iki 2019 m. lapkričio 1 d. Šalys 2020 m. vasario 4 d. pasirašė atliktų darbų aktą Nr. 6, kuriame nurodė, jog atsakovė neatliko darbų už 28 549,84 Eur. Ieškovė 2020 m. kovo 26 d. surašė atsakovės atliktų darbų defektų aktą ir 2020 m. balandžio 24 d. nutraukė sutartį su atsakove.
4. Ginčas byloje kilo dėl to, kad, ieškovės vertinimu, atsakovė neatliko visų sutartyje numatytų darbų, o dalis jų atlikta nekokybiškai. Atsakovė iš esmės neneigia vėlavusi vykdyti sutartyje numatytus darbus, tačiau šalys viena kitą kaltina netinkamu sutartinių įsipareigojimų vykdymu.
5. Teismas nusprendė, kad atsakovės teiginiai, jog sutartines pareigas netinkamai vykdė ne ji, o ieškovė, kadangi nepateikė darbo projekto, reikalingo darbams atlikti, ir šį projektą savo lėšomis buvo priversta paruošti pati atsakovė, yra nepagrįsti, nes sutartyje ieškovė nebuvo įsipareigojusi paruošti tokį darbo projektą. Pati atsakovė 2020 m. kovo 17 d. raštu pripažino ieškovės pretenzijų pagrįstumą dėl darbų vėlavimo ilgiau nei 180 d. bei įvairių darbų trūkumų. Atsakovės darbo trūkumai bei defektai nustatyti ir ieškovės į bylą pateiktame 2020 m. kovo 26 d. apžiūros akte, kurio išvadų procesiniuose dokumentuose atsakovė neneigia. Ieškovės argumentai, jog darbų vėlavimą ar tinkamą jų atlikimą sukėlė pandemija, yra nepagrįsti, nes atsakovės veikla nebuvo draudžiama ar sustabdyta, be to, ieškovė nenurodė konkrečių aplinkybių, jog būtent dėl pandemijos vėlavo atlikti sutartyje numatytus darbus ar negalėjo pašalinti nustatytų defektų.
Atsiliepimas
6. Atsakovė nurodė, kad jos atlikti darbai priimti pagal 2020 m. balandžio 24 d. darbų atlikimo aktą, kurį pasirašė Kauno marių regioninio parko direkcijos (toliau – Direkcija) direktorė ir objekto techninę priežiūrą vykdantis pareigūnas. Šiuo dokumentu teismas nurodė negalintis remtis, nes pagal sutarties 6.6. ir 7.3. punktus atliktų darbų aktą turėjo pasirašyti ne tik atsakovė, bet ir ieškovė. Atsakovės teiginiai, kad jos atliktų ir ieškovės priimtų darbų faktą patvirtina aplinkybė, jog pastatyti statiniai registruoti kaip baigti, nepaneigia ieškovės argumentų dėl jai neperduotų darbų sutartyje nustatyta tvarka bei atsakovės vėlavimo atlikti sutartyje numatytus darbus ir nepašalintų defektų.
Žemesnės instancijos teismas
7. Atsakovei netinkamai vykdant rangos sutartį bei ieškovei ją nutraukus 2020 m. balandžio 24 d., sutarties 13.2.4. punkto pagrindu iš atsakovės priteistina 10 proc. sutarties su PVM kainos dydžio 22 410 Eur bauda. Ieškovės reikalavimas priteisti 5 proc. palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra teisiškai nepagrįstas ir atmestinas, nes bauda nėra įsiskolinimas ir už jos priteisimą palūkanos nemokamos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
1. Atsakovė UAB „Didysis Tyrulis“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2021 m. sausio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, o jei teismas nuspręs bylą nagrinėti iš naujo, prašo iš ieškovės išreikalauti atsakovės jai perduotą objekto supaprastinto projekto originalą. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
10.1. Ieškovė atsakovei pateikė supaprastintą techninį projektą, bet nepateikė darbo projekto, kuris yra privalomas, nes jis yra supaprastinto techninio projekto sudedamoji dalis. Atsakovė visus darbus atliko ir atliktų darbų aktu Nr. 7 perdavė ieškovei. Darbų įvykdymas vėlavo dėl ieškovės įsipareigojimų nevykdymo bei dėl to, kad atsakovė susidūrė su nenumatytomis aplinkybėmis – pandemijos situacija.
10.2. Pradėjus gaminti objektui gaminius iškilo darbo projekto būtinybė, nes pagal ieškovės pateiktą supaprastintą techninį projektą nebuvo įmanoma atlikti sutartyje numatytų darbų. Supaprastintame techniniame projekte nebuvo aiškių brėžinių, mazgų pjūvių, medžiagų specifikacijų. Buvo būtina pateikto supaprastinto techninio projekto tąsa – darbo projektas. Ieškovei tai buvo žinoma. Matydama, kad ieškovė atmestinai vykdo savo pareigas, siekdama tinkamai ir laiku įvykdyti sutartį, atsakovė savo lėšomis užsakė darbo projektą. Šio projekto parengimas užtrukto apie 4 mėn., dėl šios pagrindinės priežasties nusikėlė galutinis darbų įvykdymas. Teismas šią faktinę aplinkybę įvertino neteisingai – kad ieškovė pagal sutartį neva nebuvo įsipareigojusi paruošti darbo projekto.
10.3. Atsakovė, kaip rangovė, buvo pasirinkta vykdant viešuosius pirkimus, tai ieškovė turėjo parengti ne tik supaprastintą techninį projektą, bet ir darbo projektą. Sutartyje atskirai nebuvo numatyta, kas rengia darbo projektą, tai tokiu atveju darbo projektą privalėjo pateikti ieškovė. Jei sutartyje nėra numatytas darbo projekto rengėjas, tai šį projektą turi rengti užsakovė.
10.4. Ieškovė teismui nepateikė duomenų, kad būtų patyrusi žalą.
10.5. Nesutiktina su teismo teiginiais, kad atsakovė neperdavė darbų sutartyje numatyta tvarka. Sutarties 7.3 punkte nustatyta, kad rangovė, pradėdama atliktų darbų perdavimo procedūrą, užsakovei pateikia su paskirtu techninės priežiūros vadovu suderintą darbų atlikimo aktą. Galutinis atliktų darbų aktas Nr. 7 suderintas su ieškovės techniniu prižiūrėtoju E. S., darbus priėmė ir aktą pasirašė Direkcijos vadovė N. E.. Šie asmenys objekte ir atstovavo ieškovei. Darbų priėmimo metu pastabų dėl atliktų darbų kiekio ar jų netinkamumo nebuvo. Neaišku, ką turėjo omenyje teismas, nurodydamas, kad atliktų darbų aktą turi pasirašyti ne tik atsakovė, bet ir ieškovė. Ant atliktų darbų akto Nr. 7 yra abiejų sutarties šalių parašai, teismas be pagrindo konstatavo, kad ieškovė darbų nepriėmė.
10.6. Svarbi faktinė aplinkybė, patvirtinanti, kad visi darbai įvykdyti, yra ir tai, kad darbų pabaiga užfiksuota perduodant užsakovei supaprastinto projekto originalą su ieškovės techninio prižiūrėtojo parašais ir antspaudais. Po kiekvieno tinkamai pagaminto ir tinkamai sumontuoto statinio priėmimo (jų iš viso buvo 763,1 sąlyginių vnt.) užsakovės atstovas uždėjo spaudą su žodžiais „taip pastatyta“ ir pasirašė. Šį projektą su 100 proc. atliktais darbais atsakovės darbuotojas A. S. Vilniuje, ieškovės būstinėje, perdavė užsakovės atstovui K. K. ir jis šį projektą priėmė. Šio dokumento pateikti teismui atsakovė nėra galimybės, nes jis pas ieškovę. Šis faktas įrodo, kad visi darbai atlikti ir užsakovė juos priėmė.
10.7. Pandemijos situacija turėjo įtakos darbų vykdymui. Statybos veikla nebuvo draudžiama, bet jau 2020 m. vasarį–balandį buvo stabdomas statybos medžiagų prekybos centrų darbas ir tai sudarė daug sunkumų vykdant statybos darbus. Taip pat tuo metu jau buvo ir kitų dėl to atsiradusių darbų vykdymui trukdančių ribojimų. Tokių ir panašių sutarčių pratęsimus numatė Vyriausybė.
10.8. Nesutiktina, kad darbų atlikimo aktas Nr. 6 buvo paskutinis atliktų darbų aktavimas. Paskutiniai atlikti darbai buvo aktuoti darbų atlikimo akte Nr. 7 – šį aktą pasirašė ir darbus priėmė už objektą atsakingi ieškovės atstovai – Direkcijos vadovė N. E. ir techninę priežiūrą vykdęs E. S.. Akte Nr. 7 ir yra aktuojami įvykdyti likę darbai už 28 549,84 Eur.
Atsiliepimas
2. Atsiliepime ieškovė Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
11.1. Atsakovė visus darbus privalėjo vykdyti pagal ieškovės pateiktą supaprastintą projektą, sutartyje nebuvo reikalavimo dėl darbo projekto rengimo. Supaprastintą projektą rengiant vienu etapu, darbo projektas nėra reikalingas. Atsakovei manant, kad yra reikalingas darbo projektas ji jį galėjo rengti savo iniciatyva ir savo lėšomis, tačiau tai nepaneigia atsakovės vėlavimo ir paskaičiuotos baudos. Ieškovė neprivalėjo rengti darbo projekto. Supaprastintas projektas buvo pirkimo sąlygų dalis, atsakovė jį galėjo išsinagrinėti dar iki sutarties pasirašymo, galėjo įvertinti visą riziką ir papildomai reikalingą laiką darbo projektui parengti. Darbų vykdymo grafike nebuvo nurodytas darbo projekto rengimas.
11.2. Ieškovė, skelbdama viešojo pirkimo konkursą, nustatė aiškias sąlygas, taip pat nurodė, kokius dokumentus pateiks konkursą laimėjusiam rangovui. Atsakovė, dalyvaudama viešojo pirkimo konkurse, privalėjo įvertinti savo galimybes dėl tinkamo visiško sutarties įvykdymo ir šiuo atveju pati, neturėdama tinkamos kvalifikacijos, nesugebėjo (net ir parengusi darbo projektą) laiku įvykdyti sutarties, nors atsakovei buvo taikomos nuolaidos (leista baigti vykdyti sutartį skaičiuojant delspinigius) siekiant išsaugoti sutartinius santykius. Darbo projektas nebuvo privalomas ir jeigu atsakovė įžvelgė darbo projekto reikalingumą galėjo jį rengti, bet tai negali būti tinkamas pateisinimas atsakovės vėlavimui, sutartyje nustatytų terminų pažeidimui, dėl to sutartiniai santykiai ir buvo nutraukti.
11.3. Atsakovė neteikė ieškovei pretenzijų dėl pirkimo konkurso sąlygų, todėl laikytina, kad atsakovė, pateikdama pasiūlymą, sutiko su visomis sąlygomis ir jas priėmė, kaip tinkamas. Darbo projekto rengimas negalėjo turėti įtakos sutarties vykdymui, nes sutartis buvo neįvykdyta dėl atsakovės netinkamai organizuojamų darbų. Atsakovė galėjo vykdyti darbus iki 2020 m. balandžio 24 d. Jeigu atsakovė būtų įvykdžiusi visas prievoles pagal sutartį, sutarties nutraukimas nebūtų įsigaliojęs. Ieškovė negali priimti darbų, kurie atlikti su defektais, todėl atsakovės pateiktas apžiūros aktas Nr. 7 buvo grąžintas atsakovei.
11.4. Sutarties šalys buvo ieškovė ir atsakovė, todėl tik ieškovė galėjo vertinti darbų kokybę ir atitiktį sutarties reikalavimams. Direkcija nebuvo sutarties šalis, neturėjo įgaliojimų pagal sutartį ir negalėjo priimti atliktų darbų. Tik ieškovė kaip užsakovė galėjo priimti atsakovės darbus. Tai nesuteikia teisių Direkcijai, kurios saugomoje teritorijoje buvo vykdomi darbai. Atsakovės cituojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (Nr. 3K-3-17/2007) šiuo atveju negali būti taikoma, nes neatitinka bylų faktinės aplinkybės. Direkcijos vadovės parašas turėtų būti vertinamas kaip susipažinimas su dokumentu.
11.5. Atliktų darbų aktas Nr. 7 su užsakove nebuvo suderintas, nes darbai buvo atlikti su defektais, o tokių darbų užsakovė priimti negali, nes tai prieštarautų tinkamam Europos Sąjungos piniginių lėšų panaudojimui. Atliktų darbų aktas Nr. 6 buvo paskutinis aktas, kurio pagrindu ieškovė priėmė darbus. Ieškovė įvykdė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.694 straipsnyje nustatytas pareigas ir 2020 m. gegužės 19 d. raštu grąžino atliktų darbų aktą Nr. 7, pateikdama atsisakymo priimti darbus motyvus. Dėl atsisakymo priimti darbus atsakovė pretenzijų ieškovei nereiškė. Iki akto Nr. 7 buvo teikti darbų priėmimo perdavimo aktai, kurie buvo priimami ieškovės, atsakovei įvykdžius visas sutartyje nustatytas procedūras. Atsakovė bando įrodyti, kad darbų atlikimo akte Nr. 7 nurodyti darbai (kurie nebuvo priimti dėl netinkamos darbų kokybės) turėjo būti priimti kita, nei sutartyje nustatyta tvarka.
11.6. Sutarties terminas baigėsi 2019 m. rugpjūčio 26 d. Vėlavimas įvykdyti sutartį atsirado dar iki prasidedant pandemijai. Ieškovė 2019 m. rugpjūčio 23 d. raštu suteikė galimybę vykdyti darbus iki 2019 m. rugsėjo 20 d. skaičiuojant sutarties 13.2 punkte nurodytas netesybas. Atsakovė 2020 m. kovo 17 d. rašte sutiko su paskaičiuotais delspinigiais. 2020 m. balandžio 3 d. ieškovė įspėjo atsakovę, kad nutrauks sutartį ir pareikalavo sumokėti baudą. Sutarties nutraukimas buvo kraštutinė priemonė atsižvelgiant į piktybišką atsakovės sutarties nevykdymą, o baudos taikymas – ieškovės pažeistų teisių gynimas, negavus tai, ko buvo tikimasi pagal sutartį. Atsakovės vėlavimas vykdyti sutartį atsirado dar iki pandemijos pradžios ir tokių aplinkybių buvimas neturėjo įtakos sutarties vykdymui. Sutarties netinkamą vykdymą sukėlė atsakovės netinkamas darbų organizavimas. Jeigu atsakovė būtų vykdžiusi sutartį joje nustatytais terminais, būtų ją įvykdžiusi dar iki karantino. Sutartis turėjo būti įvykdyta iki 2019 m. rugpjūčio 26 d., tačiau nebuvo įvykdyta, net ir ieškovei suteikus galimybę baigti vykdyti sutartį skaičiuojant netesybas.
11.7. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad atsakovė perdavė supaprastintą projektą ieškovei. Grąžinus aktą Nr. 7, nebuvo užbaigtos darbų priėmimo–perdavimo procedūros, todėl ieškovei nebuvo perduota projektinė ir kita statybos dokumentacija. Tik tokiu atveju, jeigu atsakovė būtų įvykdžiusi visus sutarties 7.3. punkto reikalavimus, užsakovė būtų galėjusi priimti darbus pagal sutartį. Ieškovė atsakovės prašomų dokumentų negalėtų pateikti, nes reikalaujami dokumentai ieškovei nebuvo perduoti. Atsakovė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme minimų dokumentų nereikalavo, reikalaujami dokumentai nesusiję su byla.
3. Lietuvos apeliaciniame teisme 2021 m. birželio 21 d. gautas atsakovės UAB „Didysis Tyrulis“ prašymas dėl papildomų įrodymų priėmimo, kuriame atsakovė prašo priimti į bylą naujus įrodymus: 2021 m. kovo 26 d. Direkcijos raštą ir 2021 m. kovo 15 d. apžiūros aktą. Teigia, kad visi darbai, kurie numatyti sutartyje, įvykdyti ir juos ieškovė priėmė – tai patvirtina ieškovės atsakingų darbuotojų pasirašytas aktas Nr. 6. Tai dar kartą patvirtina ir 2021 m. kovo 26 d. Direkcijos raštas, kuriuo Direkcija informavo atsakovę, kad vykdant atsakovės įrengtos lauko informacinės sistemos apžiūrą, pastebėti sistemos pažeidimai; kaip įrodymas pridėtas 2021 m. kovo 15 d. apžiūros aktas; prašoma ištaisyti atsiradusius defektus. Kadangi tai yra nauji dokumentai, kuriuos atsakovė gavo jau po apeliacinio skundo pateikimo, juos būtina priimti į bylą ir nagrinėti kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, nes šie dokumentai atsirado vėliau. Direkcijos 2021 m. kovo 26 d. pateiktas reikalavimas ištaisyti atsiradusius defektus patvirtina, kad ieškovė 2020 m. balandžio 24 d. aktu Nr. 6 yra visiškai priėmusi atsakovės darbus ir juos vertina kaip atliktus. Šiame akte nurodyti defektai paaiškėjo tik po metų. Jei atsakovė nebūtų atlikusi darbų, jos nebūtų reikalaujama pašalinti defektų, atsiradusių per garantinį laikotarpį. Nauji įrodymai yra svarbūs ir patvirtina faktą, kad sutartis nėra nutraukta, o ieškovė reikalauja, kad atsakovė pašalintų defektus per sutartyje numatytą garantinį terminą.
4. Lietuvos apeliaciniame teisme 2021 m. spalio 7 d. gauti atsakovės UAB „Didysis Tyrulis“ paaiškinimai, kuriuose atsakovė nurodo, jog papildomai surinko medžiagą ir teikia teismui paaiškinimus. Atsakovė 2019 m. sausio 11 d. su projektuotoja E. V. sudarė objekto darbo projekto parengimo sutartį bei už jį apmokėjo. Darbo projektas parengtas ir pateiktas 2019 m. balandžio 24 d. Todėl pati ieškovė kalta dėl darbų vėlavimų ir objekte iškilusių techninių problemų, neaiškumų, nes ji nepasirūpino, kad būtų atlikti visi projektavimo darbai – nepateikė atsakovei darbo projekto. Atsakovė kreipėsi Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją (toliau – Inspekcija), kuri 2021 m. rugpjūtį pateikė savo nuomonę apie supaprastinto techninio projekto ir darbo projekto tarpusavio santykinį ryšį ir išaiškino, kad: 1) supaprastintas techninis projektas turi atitikti darbo projekto reikalavimus; 2) darbo projektas yra sudėtinė supaprastinto techninio projekto dalis. Inspekcija akcentavo, kad, kai statybos rangovui pateiktas I ar II grupės nesudėtingo statinio statybos supaprastintas projektas, jis privalo atitikti statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 29 punktą. Ieškovės samprotavimai atsiliepime į apeliacinį skundą apie supaprastinto projekto ir darbo projekto santykinį ryšį yra neteisingi. Atsakovė prašo paaiškinimus įvertinti ir į juos atsižvelgti priimant sprendimą. Kartu su paaiškinimais atsakovė pateikė naujus įrodymus: 2021 m. rugpjūčio Inspekcijos nuomonę; darbo projekto pirkimo 2019 m. sausio 11 d. sutartį su projektuotoja E. V.; atliktų darbų aktą; sąskaitą faktūrą; mokėjimo dokumentus už darbo projekto parengimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
II. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio proceso ribų
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Todėl apeliacinis procesas vyksta pagal apeliacinio skundo ribas. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro Šiaulių apygardos teismo 2021 m. sausio 27 d. sprendimo dalies, kuria iš dalies patenkintas ieškovės ieškinys ir ieškovei iš atsakovės priteista 22 410 Eur bauda, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
6. Atsakovė prašo priimti į bylą naujus įrodymus: 2021 m. kovo 26 d. Direkcijos raštą; 2021 m. kovo 15 d. apžiūros aktą; 2021 m. rugpjūčio Inspekcijos nuomonę; 2019 m. sausio 11 d. darbo projekto pirkimo sutartį su projektuotoja E. V.; atliktų darbų aktą; sąskaitą faktūrą; mokėjimo dokumentus už darbo projekto parengimą.
7. CPK 180 straipsnyje nustatyta, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
8. Dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Toks draudimas – ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – neperžengiant apeliacinio skundo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šio apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas būtų apsunkintas arba netgi apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotą procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis. Todėl, siekiant pašalinti (ar sumažinti) tokių padarinių atsiradimo galimybę, proceso įstatymo lygmeniu ir yra įtvirtintas draudimas teikti, o kartu ir priimti, naujus įrodymus. Šis draudimas kartu užtikrina ir teisinį tikrumą bei apibrėžtumą, nes, užkirsdamas kelią remtis tokiais įrodymais, kurie nefigūravo pirmosios instancijos teisme, pašalina (ar sumažina) procesinės staigmenos sukūrimo dalyvaujantiems byloje asmenims galimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019, 19 punktas).
9. CPK 135 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įrodymai, kuriais grindžiami ieškinio reikalavimai, pateikiami kartu su ieškiniu. Esant poreikiui jie gali būti renkami ir teikiami iki bylos pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 251 straipsnis). Pagal CPK 7 straipsnio 2 dalį dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai. Papildomų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme ribojamas, net jei jų pateikimą inicijuoja bylos šalis (CPK 314 straipsnis). CPK 306 straipsnio 4 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Naujų įrodymų apeliaciniame teisme pateikimas ne kartu su apeliaciniu skundu, o vėliau, be kita ko, gali reikšti apeliacinio skundo faktinio pagrindo (aplinkybių, kuriomis grindžiamas apeliacinio skundo dalykas) pakeitimą (papildymą). CPK 323 straipsnyje, reglamentuojančiame apribojimus keisti apeliacinio skundo dalyką ar pagrindą, įtvirtinta, kad, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą draudžiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-261-469/2021).
10. Atsakovė prašomais priimti naujais įrodymais – 2021 m. kovo 26 d. Direkcijos raštu ir 2021 m. kovo 15 d. apžiūros aktu – įrodinėja, kad visi darbai, kurie numatyti sutartyje, yra įvykdyti ir juos ieškovė yra priėmusi bei juos vertina kaip atliktus. Taip pat atsakovė teigia, kad jei ji nebūtų atlikusi darbų, iš jos nebūtų reikalaujama pašalinti defektų, atsiradusių per garantinį laikotarpį.
11. Teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip nurodoma toliau šioje nutartyje, Direkcija nėra ginčo sutarties šalis ir priimti atsakovės darbų negalėjo, kadangi pagal sutartį priimti darbus galėjo tik ieškovė (užsakovė). Direkcijos prašymas pašalinti garantiniu laikotarpiu atsiradusius trūkumus neįrodo nei tinkamo darbų atlikimo, nei jų priėmimo ar sutarties galiojimo, kadangi šie reikalavimai atsakovei pateikiami ne sutarties šalies – ieškovės. Minėti prašomi priimti įrodymai nepatvirtina ryšio su atsakovės įrodinėjamomis aplinkybėmis, todėl apeliacinės instancijos teismas šių įrodymų nepriima (CPK 180 straipsnis, 314 straipsnis).
12. Atsakovė taip pat prašo priimti 2021 m. rugpjūčio Inspekcijos nuomonę; 2019 m. sausio 11 d. darbo projekto pirkimo sutartį su projektuotoja E. V.; atliktų darbų aktą; sąskaitą faktūrą; mokėjimo dokumentus už darbo projekto parengimą. Šiais įrodymais atsakovė įrodinėja, kad darbo projektas parengtas ir pateiktas 2019 m. balandžio 24 d. bei apmokėtas atsakovės lėšomis. Atsakovė taip pat teigia, kad kreipėsi į Inspekciją, kuri 2021 m. rugpjūtį pateikė savo nuomonę apie supaprastinto techninio projekto ir darbo projekto ryšio.
13. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovė jau yra į bylą pateikusi 2019 m. sausio 11 d. darbo projekto pirkimo sutartį su projektuotoja E. V., atliktų darbų aktą, sąskaitą faktūrą, mokėjimo dokumentus už darbo projekto parengimą, todėl pakartotinai teikti šių įrodymų nėra būtinybės ir šie įrodymai nepriimami. Atsakovė nepaaiškina, kodėl Inspekcijos nuomonės negalėjo paprašyti ir gauti dar bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nors iš ieškovės procesinių dokumentų turinio atsakovė galėjo aiškiai suprasti, kad ieškovė nesutinka su savo pareigos parengti darbo projektą egzistavimu. Be to, tiesiogiai Inspekcijos nuomonėje nėra pasisakoma bylai reikšmingais klausimais.
14. Ieškovė naujus įrodymus pateikė ne kartu su apeliaciniu skundu, tai iš esmės reiškia, kad atsakovė siekia papildyti apeliacinio skundo argumentus, pagrįsti juos naujais įrodymais, nors proceso įstatymas tokią teisę riboja (CPK 314 straipsnis, 323 straipsnis). Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas nepriima atsakovės teikiamų naujų įrodymų ir bylą nagrinėja pagal tuos pačius įrodymus, kaip ir pirmosios instancijos teismas.
15. Atsakovė apeliaciniame skunde taip pat yra pateikusi prašymą iš ieškovės išreikalauti atsakovės jai perduotą objekto supaprastinto projekto originalą, o šiuo dokumentu atsakovė siekia įrodyti, kad visi darbai pagal sutartį atlikti ir ieškovė yra juos priėmusi.
16. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėtas įrodymas, net jeigu ir šis ir yra pas ieškovę (tai ieškovė neigia), neįrodytų ieškovės siekiamos įrodyti aplinkybės (CPK 199 straipsnio 1 dalies 3 punktas), kad visi darbai pagal sutartį atlikti ir ieškovė yra juos priėmusi, nes darbų priėmimas pagal sutarties 7.3 punktą įforminamas atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktu, o ne pasirašant supaprastinto projekto originalą. Atsakovė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme minimo dokumento nereikalavo ir nepaaiškina, kodėl šio dokumento poreikis byloje iškilo tik po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Todėl įrodymo išreikalavimo prašymo teisėjų kolegija taip pat netenkina.
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių
17. Ieškovė 2018 m. lapkričio 19 d. su atsakove, kuri laimėjo ieškovės organizuotą viešąjį pirkimą, sudarė Lauko informacinės sistemos išplėtimo darbų Kauno marių regioniniame parke sutartį. Sutarties kaina 224 100 Eur.
18. Atsakovė įsipareigojo atlikti lauko informacinės sistemos išplėtimo darbus per 8 mėn. nuo sutarties įsigaliojimo dienos. Papildomais šalių susitarimais sutartyje numatytų darbų įvykdymas atsakovei pratęstas iki 2019 m. lapkričio 1 d.
19. Šalys 2020 m. vasario 4 d. pasirašė atliktų darbų aktą Nr. 6, kuriame nurodė, jog atsakovė neatliko darbų už 28 549,84 Eur. Ieškovė 2020 m. kovo 26 d. surašė atsakovės atliktų darbų defektų aktą ir 2020 m. balandžio 24 d. nutraukė sutartį su atsakove.
Dėl darbų priėmimo-perdavimo
20. Atsakovė apeliaciniame skunde nesutinka, kad darbų atlikimo aktas Nr. 6 buvo paskutinis atliktų darbų aktas, teigia, kad paskutiniai atlikti darbai buvo perduoti darbų atlikimo aktu Nr. 7, o šį aktą pasirašė ir darbus priėmė už objektą atsakingi ieškovės atstovai – Direkcijos vadovė N. E. ir techninę priežiūrą vykdęs E. S.. Atsakovės teigimu, šie asmenys objekte atstovavo ieškovei.
21. CK 6.694 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo dvi šalys. Sutarties 7.3 punkte nustatyta, kad rangovas, pradėdamas atliktų darbų perdavimo procedūrą, užsakovui pateikia su paskirtu techninės priežiūros vadovu suderintą detalų atliktų darbų aktą „MS Excel“ formatu. Užsakovui suderinus detaliame atliktų darbą akte nurodytus darbus ir jų kiekius, rangovas juos pateikia pasirašytus rangovo ir techninės priežiūros vadovo. Suderinus detalų atliktų darbų aktą, suvestinė atliktų darbų akto elektroninė forma bus sukurta užsakovo. Šią formą užsakovas pateiks rangovui. Rangovas turės suderinti ją su techninės priežiūros vadovu ir pateikti ją užsakovui. Tik su užsakovu ir techninės priežiūros vadovu suderinus aprašytų formų turinį, rangovas užsakovui galės pateikti sąskaitą faktūrą.
22. Minėtos įstatymo ir sutarties nuostatos leidžia teigti, kad darbų priėmimo-perdavimo aktas turi pasirašytas abiejų sutarties šalių (užsakovo ir rangovo), o pagal sutartį, taip pat ir suderintas su techninės priežiūros vadovu.
23. Byloje pateiktas 2020 m. vasario 4 d. atliktų darbų aktas Nr. 6, kuriame matyti atsakovės (rangovės) atstovo parašas, ieškovės (užsakovės) atstovo parašas ir ieškovės antspaudas, techninės priežiūros vadovo parašas, projekto specialistų parašai ir Direkcijos vadovės parašas. 2020 m. balandžio 24 d. atliktų darbų aktą Nr. 7, kuriuo remiasi atsakovė, pasirašė tik atsakovės (rangovė) atstovas, techninis prižiūrėtojas (tačiau ne techninės priežiūros vadovas) ir Direkcijos vadovė. Minėto akto nepasirašė nei techninės priežiūros vadovas, nei ieškovė (užsakovė). Atsakovė šiuo atveju teigia, kad ieškovė priėmė atsakovės atliktus darbus pagal atliktų darbų aktą Nr. 7, tačiau teisėjų kolegija nenustatė pagrindo sutikti su šiuo atsakovės teiginiu.
24. Sutarties šalys buvo ieškovė ir atsakovė, todėl tik ieškovė galėjo vertinti darbų kokybę ir atitiktį sutarties reikalavimams. Direkcija nebuvo sutarties šalis, ji neturėjo įgaliojimų pagal sutartį ir negalėjo priimti atliktų darbų. Tik ieškovė, užsakovė pagal sutartį, galėjo priimti atsakovės darbus. Šiuo atveju sutiktina su ieškovės pozicija, kad Direkcijos vadovės parašas turėtų būti vertinamas kaip susipažinimas su dokumentu, tačiau darbų kokybės vertinimo ir jų priėmimo teisė priklauso tik ieškovei (užsakovei). Todėl yra pagrindas teigti, kad būtent atliktų darbų aktas Nr. 6 buvo paskutinis aktas, kurio pagrindu ieškovė priėmė atsakovės darbus. Ieškovė 2020 m. gegužės 19 d. raštu grąžino atliktų darbų aktą Nr. 7, pateikdama atsisakymo priimti darbus motyvus, o byloje nėra duomenų, kad dėl atsisakymo priimti darbus atsakovė būtų pareiškusi pretenzijų ieškovei.
Dėl pagrindo atsakovei taikyti sutartinę civilinę atsakomybę
25. Ieškovė šioje byloje reikalavo taikyti atsakovei sutartinę atsakomybę – priteisti iš atsakovės baudą pagal sutartį, kadangi atsakovė sutarties neįvykdė, dalį darbų atliko nekokybiškai. Atsakovė neginčija, kad darbus atlikti vėlavo, tačiau teigia, kad sutarties terminus praleido dėl pateisinamų priežasčių – ieškovė nepateikė atsakovei darbo projekto, todėl atsakovei teko pačiai jį užsakyti ir apmokėti darbo projekto parengimą, taip pat dėl pandemijos situacijos buvo apsunkintas darbų vykdymas.
26. CK 6.245 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius).
27. Pagal CK 6.652 straipsnio 2 dalį, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita, rangovas atsako ir už darbų pradžios ar pabaigos termino, ir už tarpinių terminų pažeidimą. CK 6.684 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad rangovas privalo vykdyti statybos darbus pagal normatyvinių statybos dokumentų nustatytus reikalavimus ir sutartį (sutarties dokumentus), kurioje nustatyta darbų kaina bei statinio (darbų) kokybės reikalavimai.
28. Pagal ginčo sutarties 13.2.4. punktą, užsakovui atnaujinus darbų terminą iki nustatytos datos, jeigu rangovas neatliks darbų visa apimtimi ir nepateiks dokumentų, numatytų sutarties 6.6. punkte, kuriame nurodoma darbų pabaigos sąvoka, rangovas privalo užsakovui sumokėti 10 proc. sutarties su PVM kainos dydžio baudą. Sutarties kaina – 224 100 Eur (su PVM) (sutarties 3.1 punktas).
29. Techninės specifikacijos, kuri yra šalių sutarties priedas, 2.1. punkte nurodyta, kad rangovas turi pateikti pasiūlymą objekto darbams vykdyti, vadovaudamasis pateiktu supaprastintu projektu ir tiksliai pagal pateiktą darbų kiekių žiniaraštį; rangovas pasiūlymą turi parengti taip, kad visi siūlomi sprendimai ir su jais susijusios paslaugos būtų technologiškai įgyvendinami; į pasiūlymo kainą turi būti įskaičiuoti visi mokesčiai ir visos rangovo išlaidos taip, kad objektas būtų tinkamai užbaigtas ir paruoštas eksploatacijai be jokių papildomų išlaidų.
30. Pagal 2016 m. lapkričio 7 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymo „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ patvirtinimo“ Nr. D1-738, (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. liepos 13 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d.), 12.2. punktą, supaprastintas projektas rengiamas vienu etapu. Dviem etapais rengiami techninis projektas ir darbo projektas arba investicijų planas (ar investicijų projektas) ir techninis darbo projektas (11 punktas). STR 1.04.04:2017 16 punkte numatyta, kad supaprastintas projektas yra dokumentas, kuriuo vadovaujantis pasiekiami techninio darbo projekto tikslai. Minėto statybos techninio reglamento 29 ir 30 punktuose nustatytos supaprastinto projekto dalys, tačiau tarp jų nenumatytas darbo projektas ar jo rengimo etapas. Minėtos reglamento nuostatos patvirtina, kad rengiant supaprastintą projektą, darbo projektas nėra privalomas, taip pat nenumatyta, kad supaprastintas projektui keliami tokie reikalavimai, kaip ir darbo projektui.
31. Nors atsakovė teigia, kad supaprastintame techniniame projekte nebuvo aiškių brėžinių, mazgų pjūvių, medžiagų specifikacijų ir buvo būtina rengti darbo projektą, tačiau šių teiginių atsakovė nepagrindė. Byloje nėra pateikta specialių projektavimo žinių turinčių asmenų (ekspertų) išvadų, kad pagal ieškovės pateiktus dokumentus pasiekti projekto užduoties nebuvo įmanoma neparengiant darbo projekto.
32. Dėl nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su atsakovės argumentais, kad darbo projekto parengimas buvo ieškovės pareiga.
33. Taip pat pažymėtina, kad ieškovė su atsakove sutartį sudarė atsakovei dalyvavus ieškovės organizuotose viešojo pirkimo procedūrose. Atsakovė, dalyvaudama viešojo pirkimo konkurse, privalėjo įsivertinti, ar sugebės įvykdyti sutartį pagal ieškovės pateikiamus dokumentus ir supaprastintą projektą. Atsakovei pateikus pasiūlymą ieškovės organizuotame viešajame pirkime, laikytina, kad atsakovė įvertino visus konkurso sąlygose esančius dokumentus, kurie buvo viešai paskelbti. Atsakovė turėjo įvertinti savo galimybes laimėjus konkursą tinkamai įvykdyti visas prievoles pagal sutartį. Atsakovė neneigia, kad supaprastintas projektas buvo pirkimo sąlygų dalis ir atsakovė jį galėjo išsinagrinėti dar iki sutarties pasirašymo, įvertinti visą riziką ir papildomai reikalingą laiką darbo projektui parengti. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė teikė ieškovei klausimus ar pretenzijas dėl viešojo pirkimo konkurso sąlygų ar dokumentų.
34. Ieškovės argumentai, jog darbų vėlavimui ar tinkamam jų atlikimui turėjo įtakos pandemija, yra nepagrįsti, nes karantino metu statybų veikla nebuvo draudžiama ar sustabdyta. Ieškovė nenurodė konkrečių aplinkybių, jog būtent dėl pandemijos vėlavo atlikti sutartyje numatytus darbus, neturėjo galimybės įsigyti tam tikrų medžiagų ar negalėjo pašalinti nustatytų defektų. Kaip teisingai nurodo ieškovė, atsakovės vėlavimas vykdyti sutartį atsirado dar iki pandemijos pradžios, net gi papildomais šalių susitarimais sutartyje numatytų darbų įvykdymą atsakovei pratęsus iki 2019 m. lapkričio 1 d., atsakovė sutartinių įsipareigojimų laiku neįvykdė. Jeigu atsakovė būtų vykdžiusi sutartį joje nustatytais terminais, būtų sutartį įvykdžiusi dar iki karantino 2020 m. kovą.
35. Sutarties 13.1 punkte šalys pripažino, kad sutartyje numatyti netesybų dydžiai, jų sumokėjimo tvarka yra teisingi, ekonomiškai įvertinti ir yra atsižvelgta į tai, kad užsakovas turi prisiėmęs įsipareigojimus projekto, pagal kurį vykdomas šis pirkimas, finansuotojai Aplinkos projektų valdymo agentūrai, kuri kontroliuoja projekto įvykdymo terminus, kokybę, pinigų mokėjimo tvarką. Būtent projekto įvykdymo kokybes ir terminų, pirkimo sutarties įsipareigojimų, darbų atlikimo terminų, numatytų sutartyje ir darbų grafike laikymasis, garantuoja projekto finansavimą, tai turi tiesioginę reikšmę užsakovui atsiskaitant su rangovu. Taip pat šalys minėtame sutarties punkte nurodė, kad joms žinoma, jog darbų atlikimo terminas pagal sutartyje, darbų grafike numatytus terminus, turi esmine reikšmę projekto įgyvendinimui bei yra svarbus užsakovui jo nuolatinių funkcijų vykdymui. Vadovaujantis Sutarties 14.1. punktu, jei viena iš šalių nevykdo sutartinių įsipareigojimų ir tai yra esminis sutarties pažeidimas, kita šalis gali vienašališkai nutraukti sutartį, įspėjusi kitą šalį raštu prieš 14 darbo dienų ir pateikusi pagrįstus motyvus. Esminis sutarties pažeidimas turi būti suprantamas ir pagal CK 6.217 straipsnio 2 dalies kriterijus, ir pagal sutartį (kai šalys susitaria, ką laikys esminiu sutarties pažeidimu). Šalys susitarė, kad esminiu sutarties pažeidimu pagal sutartį laikoma: kai rangovas nepradeda atlikti darbų per sutartyje ir grafike nustatytus terminus (14.1.1 punktas); darbai netinkamos kokybės, t. y. atlikti darbai neatitinka sutarties reikalavimų, kai darbų trūkumai neištaisomi per užsakovės nustatytą protingą terminą (14.1.2 punktas); darbai neatlikti ar atlikti netinkamai ir neištaisyti iki darbų termino pabaigos (14.1.3); netinkamas garantinių įsipareigojimų vykdymas (14.1.4 punktas).
36. Atsakovė šioje byloje nepareiškė priešieškinio ir neginčijo sutarties nutraukimo teisėtumo ieškovės nurodytais pagrindais, o bylos aplinkybės nesudaro pagrindo manyti, kad sutartis galėjo būti nutraukta neteisėtai ar yra aplinkybių, kuriuos atleistų atsakovę nuo sutartinės civilinės atsakomybės. Pagal sutarties 14.3.1 punktą, sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo bei netesybas.
37. Atsakovei netinkamai vykdant rangos sutartį (nepašalinus darbų defektų, nesilaikant sutartinių terminų), bei ieškovei sutartį nutraukus 2020 m. balandžio 24 d., atsakovei neginčijant sutarties nutraukimo teisėtumo, sutarties 13.2.4. punkto pagrindu ieškovei iš atsakovės pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė 22 410 Eur baudą (CK 6.245 straipsnio 3 dalis).
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
38. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai patenkino ieškinio dalį dėl baudos priteisimo iš atsakovės, todėl sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
39. Atsakovės apeliacinį skundą atmetant, jai nepriteistinos patirtos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovė nenurodė, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme būtų patyrusi bylinėjimosi išlaidų, todėl teisėjų kolegija bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimu nepasisako.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atsisakyti priimti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Didysis Tyrulis“ pateiktus naujus įrodymus.
Netenkinti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Didysis Tyrulis“ prašymo dėl įrodymo išreikalavimo.
Šiaulių apygardos teismo 2021 m. sausio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.