Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Viktoro Preikšo (kolegijos pirmininkas), Arūno Paštuolio ir Valdo Vitunsko, sekreto­riau­jant Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorui Virginijui Sokolovui, nuken­tė­jusiajam M. D. , kalti­na­majam L. D. , jo gynėjai ad­vo­ka­tei Albinai Cirulienei, viešame teisiamajame posė­dyje iš­na­grinėjo bau­džia­mąją bylą, kurio­je:

L. D., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, specialaus vidurinio išsilavinimo, bedarbis, našlys, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 str. 2 d. 2 p. ir 3 p.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. D. 2013 m. kovo 21 d. apie 17 val., name (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų metu tyčia du kartus smogė peiliu į krūtinę sutuoktinei V. D. , kuo padarė jai durtinę-pjautinę krūtinės dešinės pusės žaiz­dą, durtinę-pjautinę krūtinės kairės pusės žaizdą, krūtinės dešinės pusės IV šonkaulio ir kairės pusės V šonkaulių pa­žei­di­mus, durtinį-pjautinį dešinio plaučio viršutinės skilties pažeidimą, širdiplėvės ir šir­dies dešinio skilvelio kiaurinius pažeidimus, kas komplikavosi ūmiu išoriniu ir vidiniu nukraujavimu, trau­miniu šoku, nuo ko nukentėjusioji netrukus įvykio vietoje mirė, taip tyčia nužudė savo šeimos narį – sutuoktinę V. D., tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 str. 2 d. 3 p.

L. D. kaltė padarius inkriminuotą nusikaltimą patvirtinama bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais.

Kaltinamojo L. D. parodymai apie V. D. nužudymo aplin­kybės visiškai ati­tin­ka nukentėjusiojo M. D. , liudytojos E. D. parodymus, teismo medicinos specialisto iš­va­dą apie žuvusiosios mirties priežastį, sužalojimų pobūdį ir kitas aplinkybes, įvykio vietos apžiūros re­zultatus, žuvusiosios drabužių ir peilio apžiūros rezultatus, bei visus kitus paminėtus by­los doku­men­tus, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad L. D. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą vei­ką yra įrodyta.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis nurodė, kad barnis tarp jo ir V. D. kilo žuvusiosios iniciatyva, kad tokie barniai vykdavo nuolat, kad žuvusioji nesaikingai vartojo alkoholinius gėrimus ir neblaivi užsi­pul­davo jį. Šias aplinkybes iš esmės patvirtina ir nukentėjusysis, viename name gyvenęs kaltinamojo ir žuvusiosios sūnus M. D. ir jo žmona E. D. . Todėl netikėti tokiu kal­ti­namojo paaiškinimu teisėjų kolegija nemato priežasčių ir kitokių konflikto motyvų neįžvelgia.

Baudžiamoji atsakomybė už nužudymą pagal BK 129 str. kyla tuo atveju, kai tarp kaltininko veiksmų ir padarinių yra būtinasis priežastinis ryšys, kai iš jo kylantys padariniai yra dėsningi ir iš anks­to numatomi, tai yra, kai žmogaus gyvybė atimama veikiant tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Nu­žu­dy­mas yra padarytas tiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus gy­vybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir to nori.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad pagal susiformavusią teismų praktiką apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusi­kal­timo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą, nusikalstamų veiksmų inten­sy­vumą ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio me­tu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo ir kt. (kasacinė nutartis Nr. 2K-22/2013).

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad krūtinė (pilvas) yra gyvybei svarbi ir labai pa­žei­džia­ma žmogaus kūno dalis, ir normalaus protinio išsivystymo žmogus negali nesuvokti, jog smog­da­mas peiliu kitam žmogui į krūtinę, daro veiką, keliančią pavojų kito žmogaus sveikatai ir gy­vy­bei. Tai suvokdamas, kaltininkas numato, kad nuo tokio smūgio nukentėjusiajam gali būti padaryti svei­katos sužalojimai, tarp jų ir tokie, dėl kurių jis gali mirti (kasacinės nutartys Nr. 2K-633/2011, 2K-450/2011 ir kt.).

Įvertinusi visas bylos aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad L. D. kilusio buitinio kon­flikto metu tyčia du kartus smogdamas V. D. pakankamai ilgu (ge­lež­tės ilgis – apie 19 cm) vir­tu­vi­niu peiliu į pavojingą gyvybei sritį – abu kartus į krūtinę, akivaizdžiai turėjo suvokti, jog tokiais veiksmais kelia pa­vo­jų jos gyvybei, ir numatyti, kad ji gali patirti mirtiną su­ža­lo­ji­mą. Byloje nėra duomenų, kad L. D. turėjo išankstinį tikslą nužudyti V. D. , tačiau veiks­mų pobūdis rodo, kad jis, būdamas pakankamo išsilavinimo ir gyvenimiškos patirties, negalėjo nesu­pras­ti, kad tokiais veiksmais gali sukelti nuken­tė­ju­sio­sios mirtį, nors tokių pasekmių ir nesie­kė, buvo joms abejingas. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad kaltinamasis V. D. gyvybę atėmė tiesiogine neapibrėžta tyčia. Kai yra tiesioginė neapibrėžta tyčia, veika kvalifikuojama pagal atsiradusius pa­darinius.

Iš V. D. asmens duomenų pažymos (t. 1, b. l. 56-57) ir L. D. as­mens duo­menų pažymos (t. 2, b. l. 37-38) matyti, kad kaltinamasis ir nužudytoji yra sutuoktiniai nuo 1980-(duomenys neskelbtini). Šiomis aplin­ky­bėmis kaltinamojo nusikalstama veika teisingai kva­li­fi­kuo­jama kaip šeimos nario nužu­dymas, pagal BK 129 str. 2 d. 3 p.

Ikiteisminio tyrimo metu L. D. buvo inkriminuotas dar vienas nusikaltimą kvalifi­kuo­jantis požymis – bejėgiškos būklės žmogaus nužu­dy­mas (BK 129 str. 2 d. 2 p.). Bejėgiška žuvusiosios būklė kaltinamajame akte buvo grindžiama sunkiu jos girtumu. Nors žuvusiosios kraujyje rasta 2,94 pro­milės etilo alkoholio, tačiau iš nu­ken­tėjusiojo M. D. , liudytojos E. D. ir paties kal­ti­na­mojo parodymų matyti, kad V. D. dar prieš pat nusikaltimo aktą vaikščiojo virtuvėje, ga­mi­no maistą, aktyviai barėsi su kaltinamuoju. Šiomis aplinkybėmis teisėjų kolegija sprendžia, kad nu­žu­dy­toji dėl savo girtumo nebuvo tokios būklės, kurią būtų pagrindas pripažinti bejėgiška, todėl šį kva­lifikuojantį nusikaltimo sudėties požymį pripažįsta neįrodytu ir iš kaltinimo pašalina (BPK 305 str. 1 d. 2 p.).

Teisėjų kolegija, skirdama L. D. bausmę, vadovaudamasi BK 54 str. 2 d. atsižvelgia į nusi­kalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę ir kitas aplinkybes. Kaltina­ma­sis L. D. padarė labai sunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 str. 6 d.), kurio pasekmės negrą­ži­na­mos. Jis anks­čiau nebuvo teistas (t. 2, b. l. 42-43), buvo teistas po šios nusikalstamos veikos padarymo (t. 2, b. l. 96-97), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (t. 2, b. l. 53). Kal­ti­na­mo­jo at­sa­ko­mybę len­gvi­nan­ti ap­lin­kybė – pri­si­pa­žino padaręs nu­si­kalstamą vei­ką ir nuo­šir­džiai gai­lisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), at­sa­ko­mybę sun­ki­nanti aplinkybė – nusikalto apsvaigęs nuo alkoholio – t. 1, b. l. 123, t. 2, b. l. 14 (BK 60 str. 1 d. 9 p.). L. D. nuolatinės darbo vietos neturi (t. 2, b. l. 61), dirba viešuosius darbus, charakterizuojamas patenkinamai (t. 2, b. l. 55). Kaip matyti iš bylos aplinkybių, kaltinamasis jau seniai konfliktavo su sutuoktine, kuri nuolat girtavo, mažai rūpinosi savo nepilnamečiu sūnumi. Konfliktų iniciatorė daugiau buvo V. D. .

Kaltinamasis L. D. tik teisminio posėdžio metu nurodė, kad V. D. buvo paė­mu­si peilį, tačiau jokių faktinių duomenų tuo klausimu byloje nenustatyta. Teisėjų kolegija spren­džia, kad L. D. nusikalstamą veiką padarė staiga kilus pykčiui dėl barnio su nukentėjusiąja ir dėl jos įžeidžiančių keiksmų. Tačiau, kaip minėta, konfliktai tarp neblaivių sutuoktinių vyko pas­to­viai ir ilgą laiką. Toks nukentėjusiosios elgesys kaltinamajam buvo žinomas. Lietuvos Aukščiausiasis Teis­mas yra pažymėjęs, kad provokuojančiu elgesiu teismų prak­ti­koje pripažįstamas toks elgesys, kai as­muo, prieš kurį buvo padaryta nusikalstama veika, sąmoningai (tyčia) atlieka veiksmus, formuojančius ar sti­pri­nančius kaltininko vidines paskatas padaryti nusi­kals­ta­mą veiką prieš nukentėjusįjį (kasacinės nutartys Nr. 2K-222/2006, 2K-12/2008, 2K-510/2008, 2K-275/2009 ir kt.). Šiuo atveju konflikto metu abu su­tuoktiniai buvo girti. Net ir pripažinus, kad V. D. pasakė kokių nors įžeidžiančių žodžių, nors ir keikė sutuoktinį, tačiau nėra duo­me­nų, kad tarp sutuoktinių būtų įvykęs koks nors susis­tum­dy­mas, kad V. D. būtų skatinusi L. D. nusi­kalsti prieš ją. Kaltinamasis pripažino, kad atėmė iš sutuoktinės ir iš­gėrė jos alkoholinį gėrimą, dūrė jai sėdinčiai. Todėl teisėjų kolegija nelaiko šiomis aplinkybėmis nu­ken­tė­ju­siosios elgesio provokuojančiu ar rizikingu, ir nepripažįsta šios aplinkybės len­gvinančia kalti­na­mojo at­sa­komybę (BK 59 str. 1 d. 6 p.), tačiau atsižvelgia į nukentėjusiąją neigiamai charakterizuojančius faktus skirdamas kaltinamajam bausmę.

Įvertinusi išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad baus­mės tikslams pa­siekti – su­lai­kyti kal­ti­na­mą­jį nuo nusi­kals­ta­mų veikų darymo, atimti galimybę daryti naujas vei­kas bei už­tikrinti tei­sin­gu­mo prin­cipo įgy­ven­di­ni­mą (BK 41 str. 2 d.), jam skir­ti­na vienintelė sankcijoje numatyta baus­mės rūšis – ter­mi­nuo­tas lais­vės atėmimas (BK 50 str., 56 str. 1 d.). Be to, atsižvelgdama į visas aukš­čiau nurodytas aplin­ky­bes, teisėjų kolegija spren­džia, kad L. D. skiriamos laisvės atė­mimo baus­mės tikslai bus pasiekti jos trukmę nu­stačius mažesnę, negu sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatytas baus­mės vidurkis, artimą mini­ma­liai (BK 61 str.).

Iš Jonavos rajono apylinkės teismo 2013-07-12 nuosprendžio (t. 2, b. l. 96-97) matyti, kad L. D. nuteistas už kitą tyčinę nusikalstamą veiką – pagal BK 140 str. 1 d. Šis teismo nuosprendis yra įsi­tei­sėjęs, todėl bausmės turi būti subendrinamos. Kadangi nagrinėjamoje byloje nusikalstamą veiką kal­ti­na­masis pa­darė iki pirmesniojo nuosprendžio priėmimo, ankstesnė nusikalstama veika nuo šios žymiai skiriasi pagal pa­vo­jin­gumą ir priskiriama skirtingai nusikalstamos veikos kategorijai pagal BK 11 str., baus­mės subendrinamos apėmimo būdu (BK 63 str. 1 d., 2 d. ir 5 d. 2 p.).

L. D. šioje byloje ikiteisminio tyrimo metu 2013 m. kovo 21 d. buvo sulaikytas Bau­džia­mojo proceso ko­dekso (toliau – BPK) 140 str. tvarka (t. 1, b. l. 124), jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas (t. 1, b. l. 134-135), kurio terminas eilę kartų buvo pratęstas (t. 1, b. l. 140-141, t. 2, 87-88). Šis lai­ko­tar­pis, remiantis BK 66 str., o taip pat ir laikotarpis nuo 2013-07-12 nuosprendžio, pagal kurį L. D. jau atlieka bausmę, bei dvi sulaikymo dienos, kaip iš dalies atlikta bausmė, remiantis BK 63 str. 9 d., įskaitomas į paskirtą bausmę. Kadangi kaltinamajam skiriama bausmė – ilgalaikis lais­vės atė­mi­mas, kardomoji priemonė – suėmimas paliekama iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti – virtuvinis peilis, V. D. dra­bu­žiai ir šlepetės, L. D. drabužiai ir batai, pirštinės, me­džia­gos skiau­tės, degtukų dėžutės, žieb­tu­vė­lis, peiliukas, prijungti prie ikiteisminio tyrimo medžiagos, yra menkos ver­tės, kaltinamasis L. D. ir nukentėjusysis M. D. neprašo grąžinti šiuos daiktus, todėl jie su­naikintini (BPK 93 str. 1 d. 4 p.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis BPK 297 str., 301 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304 str., 305 str. ir 307 str. 1 d., 6 d. ir 7 d. teismas

nusprendžia:

L. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 129 str. 2 d. 3 p., ir nuteisti jį laisvės atėmimu devyneriems metams.

Pagal BK 63 str. 1 d., 2 d. ir 5 d. 2 p. paskirtąją bausmę subendrinus apėmimo būdu su Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 6 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme, galutinę bausmę nustatyti lais­vės atėmimą devyneriems metams.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos – 2013 m. lapkričio 20 d.

Pagal BK 66 str. ir BK 63 str. 9 d. į bausmės laiką įskaityti L. D. su­lai­ky­me ir suėmime iš­bū­tą laiką ir bausmę, iš dalies atliktą pagal Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 12 d. nuosprendį – nuo 2013 m. kovo 21 d. iki šios dienos – 2013 m. lapkričio 20 d., taip pat ir sulaikyme išbūtą laiką (nuo 2013-01-15 iki 2013-01-16).

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Kardomąją priemonę L. D. – suėmimą – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti – virtuvinį peilį, V. D. bliuzo­ną, palai­dinę, marškinėlius, dvejas sportines kelnes, porą puskojinių, šlepetes, kelnaites ir L. D. porą puskojinių, striukę, megztinį, marškinius, marškinėlius, sportines kelnes, batus, pirštines, medžia­gos skiau­tes, degtukų dėžutes, žiebtuvėlį, peiliuką – sunaikinti.

Dėl nuosprendžio per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, suimtam kaltinamajam – nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos gali būti paduotas apeliacinis skundas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teis­mą.