Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Albino Sirvydžio, Jono Prapiesčio, pranešėjo Benedikto Stakausko,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios S. J. Š. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2008 m. kovo 27 d. nuosprendžio, kuriuo S. J. Š. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dešimčiai metų.

Iš S. J. Š. priteista R. K. 2 510,61 Lt turtinei žalai atlyginti.

Taip pat skundžiama Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 30 d. nutartis, kuria nuteistosios S. J. Š. apeliacinis skundas atmestas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. J. Š. nuteista už tai, kad 2007 m. gegužės 24 d., 20–23 val., bute (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su V. M. (V. M.) metu tyčia sudavė vieną smūgį peiliu į krūtinės dešinę pusę, padarydama durtinę–pjautinę kiauryminę dešinės pusės žaizdą su dešinio plaučio, diafragmos bei kepenų pažeidimu; nuo to V. M. įvykio vietoje mirė. Ji padarė ir kitus sužalojimus, tačiau šie neturėjo įtakos mirčiai.

Kasaciniu skundu nuteistoji S. J. Š. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2008 m. kovo 27 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 30 d. nutartį: perkvalifikuoti jos veiką iš BK 129 straipsnio 1 dalies į 130 straipsnį bei sušvelninti skirtą laisvės atėmimo bausmę.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinis skundas atmestinas.

Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų

Pagal BPK 367 straipsnio 3 dalyje ir 376 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų nuostatų prasmę kasacinio proceso paskirtis patikrinti, ar apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, tinkamai taikė bei aiškino BK ir BPK normas. Kasacinio skundo argumentai, kurie nebuvo bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas, kasacine tvarka negali būti nagrinėjami. Nagrinėjamoje byloje apeliaciniu skundu nuteistoji S. J. Š. nusikalstamos veikos juridinės kvalifikacijos neginčijo, bet prašė švelninti bausmę, paskirtą pagal BK 129 straipsnio 1 dalį. Prašymas buvo grindžiamas nurodant lengvinančias atsakomybę aplinkybes (BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai), atkreipiant dėmesį į BK 54 straipsnio tinkamą taikymą ir tarpusavio su nukentėjusiuoju konfliktinius santykius. Apeliacinis teismas bylą išnagrinėjo apeliacinio skundo ribose (BK 320 straipsnio 3 dalis). Vadinasi, nagrinėjant bylą kasacine tvarka yra būtina nustatyti tik tai, ar apeliacinės instancijos teismas tinkamai sprendė BK 54, 59 straipsnių taikymo klausimus, ar nepažeidė kasatorės teisės į gynybą. Kita kasacinio skundo dalis, kurioje keliamas apeliacine tvarka nenagrinėtas klausimas dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 130 straipsnį, paliktina nenagrinėta.

Dėl atsakomybę lengvinančių aplinkybių

Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo apeliacinio skundo argumentus dėl BK 59 straipsnio taikymo ir padarė nustatytas bylos faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.

BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė (kaltininkas savo noru atlygina ar pašalina padarytą žalą) apibūdina nusikalstamos veikos subjektą ir parodo jo požiūrį į nukentėjusįjį. Žala yra turtiniai, fiziniai ar moraliniai padariniai, tiesiogiai nulemti kaltininko nusikalstamos veikos (CK 6.249 ir CK 6.250 straipsniai). Svarbu tai, kad kaltininkas šiuos veiksmus atlieka savo noru arba jo valia žalą atlygina kiti asmenys iki priimant teismo nuosprendį, o jį apskundus – iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme. Šioje byloje nėra duomenų, kad S. J. Š. arba jos valia kiti asmenys būtų atlyginę nukentėjusiajai R. K. turtinę ar neturtinę žalą. Kasatorės argumentas dėl prokuroro nutarimu laikinai apribotų nuosavybės teisių į jai priklausančias 848,17 Lt dydžio lėšas (T. 3, b. l. 55) negali būti laikomas savanorišku žalos atlyginimu. Tai procesinės prievartos priemonė, draudžianti disponuoti lėšomis, bet ne žalą padariusio asmens valios aktas.

Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktą atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys, turėjęs įtakos padaryti nusikalstamą veiką. Provokuojančiu ar rizikingu elgesiu teismų praktikoje pripažįstamas toks elgesys, kai asmuo, prieš kurį padaryta nusikalstama veika, sąmoningai (tyčia) atlieka veiksmus, prieštaraujančius moralės, dorovės normoms, formuojančius ar stiprinančius kaltininko vidines paskatas padaryti nusikalstamą veiką prieš nukentėjusįjį. S. J. Š. negali būti taikoma minėta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nes tiek pirmosios instancijos teismo, tiek ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme nebuvo nustatyta, kad nusikalstamą veiką sukėlė neteisėti nukentėjusiojo veiksmai ar provokuojantis jo elgesys. Pagal liudytojų Š. U., A. G., L. U., D. J. parodymus tiek nukentėjusysis, tiek nuteistoji vartojo alkoholį, o konfliktus dažniau išprovokuodavo pati nuteistoji. Abipusis konfliktas vartojant alkoholį bute buvo ir nusikalstamo įvykio metu. Po susistumdymo S. J. Š. iš virtuvės pasiėmė peilį ir sugrįžusi į kambarį dūrė sėdinčiam nukentėjusiajam V. M. į krūtinės sritį. Ši aplinkybė patvirtinta liudytojo V. A. ir pačios kaltinamosios parodymais. Taigi nėra pagrindo teigti, kad konflikto iniciatorius buvo nukentėjusysis.

BK 59 straipsnio 1 dalies 10 punktas numato asmens atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kai nusikalstama veika padaroma dėl didelio susijaudinimo, kurį nulėmė neteisėti nukentėjusio asmens veiksmai. Didelis susijaudinimas arba fiziologinis afektas yra emocinė žmogaus būsena, kai dėl neteisėtų nukentėjusiojo veiksmų iš dalies aptemsta sąmonė, susilpnėja savitvarda, tačiau neprarandamas gebėjimas suprasti savo veiksmų ir juos valdyti. Fiziologinė afekto būsena lengvina asmens atsakomybę, nes pripažįstama, kad žmogui esant kritinei situacijai sunku rasti tinkamą išeitį iš susidariusios situacijos. Nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės nepagrindžia prielaidos, taip pat kasacinio skundo argumento, kad nuteistoji nusikaltimą galėjo padaryti būdama staiga labai susijaudinusi esant kritiškai situacijai. Kaip tik teismų nustatyta, kad pačios nuteistosios apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, nes ji nesugebėjo tinkamai įvertinti situacijos ir į ją adekvačiai reaguoti. Ši aplinkybė pagrįstai pripažinta nuteistosios atsakomybę sunkinančia (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Dėl bausmės skyrimo

Kasatorė S. J. Š. nuosprendį laiko ydingu dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo skiriant bausmę. Pagal BPK 369 straipsnio 2 dalį baudžiamasis įstatymas netinkamai pritaikytas tada, kai netinkamai pritaikytos BK bendrosios dalies normos arba nusikalstamos veikos kvalifikuotos ne pagal tuos BK straipsnius, dalis ir punktus, pagal kuriuos reikėjo kvalifikuoti veiką. Tokių pažeidimų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Teismas, skirdamas bausmę nuteistajai S. J. Š., vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, bausmės paskirtimi (BK 41 straipsnis), kitomis baudžiamajame įstatyme įtvirtintomis nuostatomis ir, kaip reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalies 4 punkte, šį sprendimą tinkamai motyvavo. Motyvai aiškūs, konkretūs, atitinkantys nustatytas bylos aplinkybes. Teismas, tinkamai įvertinęs padaryto nusikaltimo pavojingumą (BK 11 straipsnio 6 dalis), pasekmes, kaltės formą ir rūšį, nuteistosios asmenybę, atsakomybę lengvinančią (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir sunkinančią (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) aplinkybes, padarė teisingą išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti nuteistajai S. J. Š. paskyrus vidutinę pagal trukmę BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę (BK 61 straipsnio 2, 3 dalys).

Dėl teismo šališkumo ir teisės į gynybą pažeidimo

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens, kaltinamo padarius nusikaltimą, teisė, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas, nešališkas teismas. Šias nuostatas detalizuojantis BPK 58 straipsnis pateikia aplinkybių sąrašą, kurioms esant teisėjas negali būti laikomas nešališku ir galinčiu byloje priimti objektyvų sprendimą. Kasaciniame skunde nenurodyta nė viena iš šiame proceso įstatyme numatytų aplinkybių. Byloje nėra duomenų, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos, taip pat apeliacinės instancijos teismas ar teisėjas būtų šališki, neobjektyvūs, suinteresuoti bylos baigtimi. Tai, kad teismas įrodymus vertino ne taip ar laisvės atėmimo bausmę skyrė ne tokio dydžio, kaip pageidavo kasatorė, nereiškia, jog teisėjai buvo šališki. Be to, kaltinamoji teismo posėdyje nepareiškė teisėjams nušalinimų, neišreiškė abejonių dėl jų objektyvumo nagrinėjant bylą, nors procesinės teisės, numatytos BPK 22 straipsnyje, 261 straipsnio 6 dalyje, ir buvo išaiškintos (T. 3, b. l. 99, 124). Vadinasi, kasatorės teiginys apie teismo šališkumą nepagrįstas. Kasatorei S. J. Š. buvo užtikrinta galimybė įstatymo numatytomis priemonėmis ir būdais gintis nuo įtarimų bei kaltinimų, turėti gynėją, pareikšti prašymus dėl atsisakymo nuo gynėjo arba jį pakeisti kitu gynėju (BPK 44 straipsnio 8 punktas, 51, 52 straipsniai). Ikiteisminio tyrimo metu, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų posėdžiuose S. J. Š. buvo suteikta kvalifikuota teisinė pagalba ir visose proceso stadijose ją gynė skirtingi advokatai. Kasatorė viso proceso metu nebuvo pareiškusi pastabų, kad jai paskirtas gynėjas būtų netinkamai atlikęs savo pareigas. To ji nenurodė ir apeliaciniame skunde, kuris iš esmės buvo išnagrinėtas. Iš teisiamojo posėdžio protokolų matyti, kad gynėjas posėdyje buvo aktyvus, o kaltinamoji (įtariamoji) jokių pastabų ar prieštaravimų dėl gynėjo neišsakė (T. 3, b. l. 50, 99, 129). Todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad gynėjas nesuteikė įtariamajai, kaltinamajai, nuteistajai teisinės pagalbos ar netinkamai vykdė savo pareigas ir kad įstatymo garantuota teisė į gynybą būtų pažeista.

Nesant BPK 369 straipsnyje numatytų pagrindų teismų procesiniams sprendimams pakeisti, kasacinis skundas laikytinas nepagrįstu, o nuosprendis ir nutartis, neperžengiant skundo ribų, pripažintini teisėtais (BPK 384 straipsnio 5 dalis).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistosios S. J. Š. kasacinį skundą atmesti.