Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Viktoro Preikšo, Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

nerengdama teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo L. D. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 10 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-me sektoriuje (toliau – Komisija) 2017 m. spalio 9 d. nutarimą Nr. 93-753 taikyti nuteistajam L. D. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. D., nuteistas 2013 m. lapkričio 20 d. Kauno apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą – 9 metams laisvės atėmimo. Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2, 5 dalies 2 punktu subendrinus su 2013 m. liepos 12 d. nuosprendžiu, galutinė bausmė – 9 metai laisvės atėmimo. Anksčiau teistas. Bausmės pradžia – 2013 m. kovo 21 d., bausmės pabaiga – 2022 m. kovo 19 d. Neatlikta laisvės atėmimo dalis 4 metai 5 mėnesiai 14 dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2017 m. spalio 5 d.). Komisijos 2017 m. spalio 9 d. priimtu nutarimu buvo nutarta nuteistajam L. D. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 10 d. nutartimi Komisijos nutarimą patvirtinti atsisakė konstatuodamas, jog nėra pagrindo išvadai, jog šiuo metu lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos nuteistasis L. D. laikysis įstatymų ir nebenusikals.Skunde nuteistasis L. D. prašo, panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 10 d. nutartį ir patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti jam lygtini paleidimą. Skunde nuteistasis nurodė, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra diskriminacinė, priešinga LR Konstitucijai ir oficialiai konstitucinei doktrinai, priešinga įstatymų leidėjo valiai ir Europos Sąjungos teisės aktams, priešinga teismų praktikai, todėl privalo būti panaikinta.Nuteistojo teigimu, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnis numato vieninteli vertinamąjį kriterijų nagrinėjant lygtinio paleidimo klausimą - pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal aprobuotą OASys metodiką. Šis vertinimas L. D. atžvilgiu yra žemas - 31 balas, todėl neabejotinai sudaro pagrindą taikyti jam lygtinį paleidimą. Pažymima ir tai, jog bausmę nuteistasis atlieka lengvosios grupės sąlygomis, be sargybiniame būryje, yra dirbantis, skatintas vienuolika kartų, nebaustas drausmine tvarka. L. D. visiškai nesuprantamos yra priežastys, dėl kurių teismas ėmėsi iš naujo vertinti Komisijos jau įvertintas aplinkybes, t.y. ėmėsi tikrinti Komisijos nutarimą pagrįstumo aspektu. Nuteistojo manymu, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis neatitinka bešališkumo kriterijų, neatitinka teisės aktuose išreikštos įstatymų leidėjo valios, neatitinka viešojo intereso ir teismų praktikos, L. D. diskriminuoja, t.y. pažeidžia jo absoliučią konstitucinę ir žmogaus teisę į teisingą teismą.Skundo autoriaus teigimu, skundžiamoje teismo nutartyje taip pat nėra pateikta aiškių ir racionaliai argumentuotų įrodymų, kad L. D. galimai neatitinka aiškių ir tikslių lygtinio paleidimo kriterijų. Todėl priežasčių netaikyti jam lygtinio paleidimo paprasčiausiai nėra. Skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje pateikta teismas nurodo, jog Komisijos nutartyje nėra tinkamai įvertinta nuteistojo asmenybė, jo padaryto nusikaltimo pobūdis, sunkumas, likusios atlikti laisvės atėmimo bausmės trukmė ir elgesys bausmės atlikimo metu, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad šios aplinkybės negali būti vertinamaisiais kriterijais sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo. Nuteistojo pastebėjimu, į minėtas aplinkybes jau atsižvelgė teismas, skyręs bausmę, todėl LR Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalis kategoriškai draudžia šias aplinkybes pakartotinai vertinti sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo.Apelianto įsitikinimu, jo elgesys bausmės atlikimo metu yra pavyzdingas, todėl yra pakankamu pagrindu taikyti jam lygtinį paleidimą. Nuteistojo manymu, pritaikius lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutą, jo atžvilgiu taikant teismo nustatytas probacijos sąlygas, ir toliau sėkmingai bus užtikrinami bausmės tikslai - tiek individualiosios prevencijos, tiek ir nubaudimo, todėl teisingumo principas bei nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra nebus pažeistaNuteistojo L. D. skundas atmetamas.BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Išnagrinėjusi skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai vertino, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis L. D. jau gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos ir taisomas probacijos.Nors nuteistojo manymu, jis atitinka BVK 157 straipsnyje numatytus pagrindus, tačiau formaliųjų kriterijų atitikimas tėra lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas. Šiuo aspektu pažymėtina, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą.Analizuojant pateiktos bylos medžiagą ir joje esančią socialinio tyrimo išvadą, nustatyta, jog nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Tačiau sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo pagrįstumo vertinamas ne tik formalus, bet ir materialus šio instituto taikymo pagrindas. Kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados nuteistasis bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, nuo 2017 m. spalio 4 d. nuteistajam suteikta teisė vykti be sargybos ar palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų, pataisos namuose 3-me sektoriuje dirbo VĮ „Mūsų amatai“ darbininku, turi teigiamą nuostatą į darbą, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, socialinius ryšius su artimaisiais palaiko. Pažymėtina ir tai, jog socialinio tyrimo išvadoje ir Komisijos nutarime konstatuota, jog nuteistasis L. D. per visą laisvės atėmimo bausmės atlikimo laiką už gerą elgesį ir sąžiningą darbą 11 kartų buvo skatintas, drausmine tvarka nebaustas. Šios aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, atliekantis laisvės atėmimo bausmę, t. y. laikytis pataisos namuose nustatytos tvarkos ir režimo reikalavimų.Tikrinant skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, teisėjų kolegija mano, kad lygtinio paleidimo instituto taikymui teismas padarė tinkamą išvadą dėl materialaus pagrindo pagrįstumo nebuvimo. Manymas, kad nuteistasis paleistas lygtinai elgsis išimtinai įstatymų normose, nėra pakankamas. Sutiktina, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, L. D. atžvilgiu pažanga nuo ankstesnio vertinimo pakito nuo 33 balų sumažėjo iki 31 balų (pagal OASys). Šiame kontekste nesant žymaus pokyčio, svarbu vertinti pačią pažangą ir jos pokytį vertinant ne tik nuteistojo elgesio modelį bausmės atlikimo metu bet ir asmenybę. Apylinkės teismas pripažino, kad pastebimi nuteistojo tam tikri teigiami pokyčiai, tačiau vertinant jo elgesį bausmės atlikimo metu toks nuteistojo elgesys ir turėtų būti. Nors nuteistasis L. D. nesutinka, kad teismas formuodamas savo įsitikinimą dėl lygtinio paleidimo pagrįstumo atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos sunkumą ir pobūdį, kuris jau buvo įvertintas teismo nagrinėjant baudžiamąją bylą, tačiau nurodytina, kad šie veiksmai negali būti visiškai sumenkinami. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Taigi, bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinimai tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes privalu atsižvelgti. Tiek padarytos nusikalstamos veikos, tiek atliktos ir neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimą, tačiau jų vertinimas kitų aukščiau aptartų aplinkybių visumoje, įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikoma neteisėtu. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas. Atliktos bausmės dalis neleidžia daryti išvados, kad nuteistajam padarė pakankama įtaką, kad ateityje nedarys nusikaltimų.Atlikus socialinio tyrimo išvados turinio vertinimą be teigiamai charakterizuojančių nuteistojo asmenybę aplinkybių, jam skirtų paskatinimų, kitų svarių kriterijų dėl jo elgesio kitimo, išlieka svarbus ir reikšmingas tolimesnei resocializacijai visuomenės gyvenime nustatyti, vadovaujantis OASys vertinimo metodika, pagrindiniai kriminogeniniai veiksniai didinantys nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika - informacija apie teisės pažeidimus bei mąstymas ir elgesys (nuteistasis nemano turintis problemų, dar nesugeba atskirti tų sričių, kurios yra probleminės ir turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, dar neapgalvoja savo veiksmų pasekmių) taip pat, vadovaujantis HCR-20 metodika, nustatyti pakartotinio smurtinio nusikalstamumo rizikai reikšmingi veiksniai - nuteistojo ankstesni smurtiniai veiksmai (įvykdė smurtinį nusikaltimą, kurio metu mirė žmogus); problemos dėl piktnaudžiavimo alkoholiu, kurie aukštesniojo teismo vertinimu, kelia pagrįstų abejonių nuteistojo pasirengimu taisytis neizoliuotam nuo visuomenės. Taigi, pritariant Kaišiadorių rajono apylinkės teismo išvadai, kad nėra pagrindo patvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistojo L. D. atžvilgiu, Komisijos nutarimo pagrįstumas yra abejotinas, manant, kad Komisija nepakankamai atidžiai įsigilino į nuteistojo atžvilgiu materialų lygtinio paleidimo pagrindą, lygtinio paleidimo institutas nėra taikomas visuomet kuomet nuteistasis atitinka tik formalaus pagrindo sąlygas, be to ši teisė, o ne pareiga suteikta teismui, todėl priešingai nei nurodyta skunde, teismas, nesutikdamas su Komisijos nutarimo motyvais, padarė priešingą išvadą, kurią motyvavo, tačiau Komisijos darbo nenuvertino, nesumenkino. Tai, kad teismo padaryta išvada, kuri aukštesniojo teismo nuomone yra teisinga ir pagrįsta, neduoda pagrindo tvirtinti, jog Komisija nėra kompetentinga ir neteisingai atliekanti savo funkcijas institucija. Skundžiamas teismo sprendimas yra tinkamai motyvuotas. Pažeidimų, vertinant Komisijos nutarimą, apylinkės teismas nagrinėjamoje byloje nepadarė. Kaip jau minėta, vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas. Taigi, Komisijos galutinė išvada suformuota nepakankamai įvertinus materialų lygtinio paleidimo taikymo pagrindą, šią išvadą dėl minėto instituto netaikymo apylinkės teismas motyvavo, BVK nuostatų nepažeidė, su nurodytais skundžiamojoje nutartyje motyvais sutinka ir aukštesnysis teismas, faktinės aplinkybės ir BVK nuostatos patikrintos ir taikytos tinkamai. Atsižvelgiant į išdėstytą, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas tinkamai įvertino visus reikšmingus bylos duomenis ir pagrįstai sprendė, jog nuteistasis dar neatitinka BVK 157 straipsnyje nustatytų sąlygų, todėl dar negali būti taikomas bei tvirtinamas lygtinis paleidimas jo atžvilgiu. Teismo nuomone nuteistasis dar nepatyrė tokių suvaržymų, kurie leistų neabejotinai užtikrinti bausmės keliamus tikslus ir ypač teisingumo principo įgyvendinimą, todėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 10 d. nutartis teisėta ir pagrįsta, ją keisti ar naikinti nuteistojo L. D. skundo motyvais pagrindo nėra.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo L. D. skundą atmesti ir Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.