Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo A. Z. skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gruodžio 15 d. nutarties, kuria A. Z. paskirto laikino nušalinimo nuo antstolio pareigų terminas pratęstas trims mėnesiams.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Z. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 3 dalyje, 216 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje ir 225 straipsnio 1 dalyje, t. y. kaltinamas tuo, kad jis, būdamas valstybės tarnautojui prilygintas asmuo, vykdydamas įgaliojimus savo naudai netiesiogiai reikalavo duoti didesnės nei 250 MGL vertės – 10 000 eurų (34 528 litų) – kyšį už teisėtą veikimą ir netiesiogiai jį priėmė; taip pat jis, siekdamas įteisinti savo pinigus, žinodamas, jog jie įgyti nusikalstamu būdu, veikdamas bendrininkų grupe su V. T., laikotarpiu nuo 2010-02-05 iki 2010-02-24 žinomai neteisingai nurodė, kad pinigai gauti iš teisėtos veiklos, ir tam tikslui pagamino netikrus dokumentus; taip pat jis, būdamas valstybės tarnautojui prilygintas asmuo, vykdydamas įgaliojimus savo naudai tiesiogiai reikalavo 6 000 Lt kyšio už teisėtą veikimą ir tiesiogiai jį priėmė; taip pat jis, siekdamas nuslėpti savo pinigus, žinodamas, jog jie įgyti nusikalstamu būdu, atliko su šiais pinigais finansinę operaciją, tam tikslui pagamino netikrus ir suklastojo tikrą dokumentus, juos laikė bei panaudojo.

A. Z. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartimi laikinai nušalintas nuo antstolio pareigų šešių mėnesių laikotarpiui. Vėliau laikinas nušalinimo nuo antstolio pareigų terminas pratęstas.

Nepagrįsti skundžiamos teismo nutarties motyvai, kad skirto nušalinimo nuo pareigų pagrindai nepasikeitė. Byloje kaip liudytojai apklausti ir parodymus davė jo kontoroje dirbantys asmenys, t. y. antstolio padėjėjas R. Š. bei antstolių kontoros finansininkė V. M. Su šių liudytojų parodymais, kiek tai susiję su nustatytomis bylos faktinėmis aplinkybėmis, sutinka ir gynyba. Dėl to teismas, skundžiamoje nutartyje konstatuodamas, jog neišnykę laikino nušalinimo nuo pareigų pagrindai, t. y. manymas, kad jis gali daryti įtaką liudytojams, yra visiškai neteisus ir daro klaidingą išvadą manydamas, jog tie patys nušalinimo nuo pareigų pagrindai, kurie nustatyti dar ikiteisminio tyrimo metu, tinka ir dabartinei baudžiamojo proceso stadijai bei etapui, kai byla jau teisme, visi liudytojai apklausti, bylos medžiaga vieša ir t. t. Taip pat nėra pagrindo manyti, kad jis neva paveikęs kitus asmenis ar per pažintis gali toliau piktnaudžiauti jam suteiktais įgaliojimais. Iš bylos medžiagos matyti, jog jis parodymus davė ikiteisminio tyrimo teisėjui, jų keisti neketina, nes jie yra nuoseklūs ir teisingi. Dėl to neaišku, koks tikslas vienaip ar kitaip paveikti su byla susijusius asmenis, juo labiau kad jo paties parodymai užfiksuoti apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją protokole, o tai reiškia, jog, jam pakeitus parodymus teisme, bylą nagrinėjantis teismas galėtų vadovautis ne teisme, bet ikiteisminio tyrimo teisėjui duotais parodymais.

Be to, skundžiamoje nutartyje nepateikiami jokie kiti argumentai, išskyrus nustatytus Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-03-15 nutartyje. Tai rodo, kad teismas šiame bylos etape neįžvelgia naujų pagrindų, o senieji pagrindai yra netinkami, nes jų nepagrindžia jokia kita bylos medžiaga. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą praktiką žemesnieji teismai, spręsdami klausimą dėl nušalinimo nuo pareigų termino pratęsimo, privalo atsižvelgti į bylos aplinkybes, nesivadovauti vien tuo, jog neišnykę ankstesnėmis nutartimis konstatuoti šios poveikio priemonės skyrimo pagrindai, o, priešingai, jeigu tik yra tokių duomenų byloje, juos motyvuotai nurodyti ir spręsti klausimą dėl tolesnio procesinės prievartos priemonės taikymo tikslingumo bei proporcingumo (nutartys Nr. 1N-47/2009, 1N-1/2010). Dėl to darytina išvada, kad skundžiamą nutartį priėmęs teismas netinkamai aiškino nušalinimo nuo antstolio pareigų termino pratęsimą pagrindžiančius pagrindus, jais neleistinai vadovavosi, nepateikė argumentų, kokie kiti bylos duomenys leidžia manyti, jog tokia poveikio priemonė ir toliau tikslinga bei proporcinga siekiamam BPK 157 straipsnio 1 dalyje numatytam tikslui.

Aukštesnysis teismas turi atkreipti dėmesį ir į tai, kad antstolių A. Z. ir Z. Z. kontora yra tuo pačiu adresu, kaip ir kaltinamojo gyvenamoji vieta, todėl nesuprantama, koks tikslas taikyti šią procesinę prievartos priemonę. Ši priemonė yra neproporcingai taikoma, nes jos termino pratęsimas, siekiant BPK 157 straipsnio 1 dalyje nustatytų tikslų, reiškia, jog ir toliau tęsiamas kaltinamojo privataus intereso į privatų gyvenimą (gyventi privačiame būste) pažeidimas.

Svarbu tai, kad paskutinio posėdžio metu jau apklaustas pagrindinis liudytojas šioje baudžiamojoje byloje, išspręsti kiti organizaciniai klausimai, o tai reiškia, jog draudimas kaltinamajam toliau eiti antstolio pareigas yra neginčytinai nepagrįstas.

Teismo posėdyje kaltinamasis A. Z. ir jo gynėjas prašo skundą patenkinti, prokurorė prašo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. Z. skundas atmetamas.

Atkreipiamas dėmesys, kad kaltinamojo skundą dėl jam paskirtos procesinės prievartos priemonės Lietuvos apeliacinis teismas jau nagrinėjo 2010 m. spalio 1 d. ir priėmė nutartį, kuria skundą atmetė. Atsižvelgiant į tai, jog minėtoje nutartyje išsamiai išaiškinti procesinės prievartos priemonės – laikino nušalinimo nuo pareigų – taikymo teisiniai argumentai, jie nekartojami, nagrinėjant aptariamą kaltinamojo skundą.

Aukštesnysis teismas dar kartą akcentuoja, kad laikinas nušalinimas nuo pareigų, numatytas BPK 157 straipsnyje, yra procesinė prievartos priemonė, kurią taikant baudžiamajame procese siekiama greičiau ir nešališkiau ištirti nusikalstamą veiką ar užkirsti galimybę kaltinamajam daryti naujas nusikalstamas veikas.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartimi A. Z. paskirta procesinė prievartos priemonė – laikinas nušalinimas nuo antstolio pareigų, nustačius pagrindus: 1) kaltinamasis toliau eidamas savo pareigas gali piktnaudžiauti jam suteiktais įgaliojimais, daryti naujas nusikalstamas veikas, 2) gali daryti įtaką antstolių kontoroje dirbantiems darbuotojams, pats ar per kitus asmenis klastoti procesinius dokumentus ir taip kliudyti nagrinėti bylą.

Skundžiama nutartimi pratęsdamas A. Z. procesinės prievartos priemonės taikymo terminą, žemesnysis teismas nurodė, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartimi nustatyti šios procesinės prievartos priemonės skyrimo pagrindai nepasikeitė.

Su tokia teismo išvada galima sutikti tik iš dalies.

Lietuvos apeliacinis teismas ankstesnėje nutartyje jau minėjo, kad A. Z. pareikštas kaltinimas kyšininkavimu, dokumentų klastojimu siejasi su jo tiesioginiu darbu, todėl yra pagrindas manyti, jog jis gali piktnaudžiauti jam suteiktais įgaliojimais ir daryti naujas nusikalstamas veikas.

Skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad kaltinamajam inkriminuojami kaltinimai tiesiogiai siejami su jo darbine veikla, todėl daroma išvada, jog tolesnis antstolio pareigų ėjimas sudaro sąlygas piktnaudžiauti jam suteiktais įgaliojimais ir daryti naujas nusikalstamas veikas. Šie argumentai yra pakankami padaryti išvadą neišnykus vieną pagrindą taikyti aptariamą procesinę prievartos priemonę.

Kita vertus, kaltinamasis A. Z. teisus, kad nepagrįsta teismo išvada, jog būdamas nenušalintas nuo pareigų jis gali daryti įtaką antstolių kontoroje dirbantiems darbuotojams, pats ar per kitus asmenis klastoti procesinius dokumentus bei kliudyti nagrinėti bylą.

Byloje ikiteisminis tyrimas baigtas, jo metu asmenys apklausti, dokumentai paimti, su jais atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmai. Šiuo metu baudžiamoji byla nagrinėjama teisiamajame posėdyje. Skundžiamoje nutartyje nurodytas antras procesinės prievartos priemonės taikymo pagrindas yra netinkamas: norėdamas A. Z. galėtų daryti įtaką teisminio proceso nagrinėjimo dalyviams tiek eidamas antstolio pareigas, tiek ir nušalintas nuo tų pareigų.

Dėl to skundžiamoje nutartyje nurodytas antras procesinės prievartos priemonės taikymo pagrindas dabartiniame baudžiamojo proceso etape jau negali būti laikomas pagrįstu.

Tačiau išdėstyti motyvai leidžia teigti, kad per laikotarpį nuo procesinės prievartos priemonės paskyrimo A. Z. neišnyko pirmas pagrindas, leidęs paskirti bei pratęsti aptariamą procesinę prievartos priemonę.

Aplinkybė, jog antstolių A. Z. ir Z. Z. kontora bei kaltinamojo gyvenamoji vieta registruota tuo pačiu adresu, nėra kliūtis kaltinamąjį laikinai nušalinti nuo pareigų.

Atkreipiamas dėmesys, kad asmens privataus gyvenimo apsaugos ribos baigiasi tada, kai jis savo veiksmais nusikalstamai ar kitaip neteisėtai pažeidžia teisės saugomus interesus, daro žalą atskiriems asmenims, visuomenei ir valstybei. Būtent tai tiriama nagrinėjamoje byloje.

Dėl to kaltinamojo skundo teiginys, jog procesinės prievartos priemonės pratęsimas pažeidžia jo teisę į privatų gyvenimą, yra nepagrįstas, nes kaltinamasis, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, neturi ir negali tikėtis privatumo.

Nagrinėjant skundą kaltinamojo A. Z. išsakytas argumentas, kad aptariama procesinė prievartos priemonė yra perteklinė, kadangi jam paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti, yra nepagrįstas.

Paskirtų kardomųjų priemonių ir laikino nušalinimo nuo pareigų teisinė prigimtis skirtinga. Pastarojo tikslas – užkirsti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas būtent atliekant darbines funkcijas, o ne kitokiu būdu.

Nepagristas ir kitas teismo posėdyje išsakytas A. Z. argumentas, jog antstolio darbas yra vienintelis jo pragyvenimo šaltinis, todėl tokia užsitęsusi padėtis net gali grėsti bankrotu.

Byloje yra A. Z. prašymas su vėlesniu klaidos ištaisymu (t. 6, b. l. 27, 29) leisti nuo 2010-12-23 iki 2011-01-12 su sutuoktine išvykti kasmetinių atostogų į užsienio valstybę. Pridėti priedai prie prašymo rodo, kad vykstama į Singapūrą (t. 6, b. l. 28). Tokį prašymą baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas patenkino. Dėl šios priežasties aukštesnysis teismas 2010-12-27 gautą skundą išnagrinėjo ne per septynias dienas, kaip numato BPK 441 straipsnio 2 dalies nuostatos, bet per devyniolika. Šis prašymas įrodo, jog laikinas nušalinimas nuo antstolio pareigų A. Z. nesudaro didelių finansinių nepatogumų ir neblogina šeimos gyvenimo.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus daroma išvada, kad skundžiama Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjos nutartis, kuria kaltinamajam A. Z. pratęstas laikino nušalinimo nuo pareigų terminas, savo esme su šioje nutartyje padarytu pakeitimu yra teisėta ir pagrįsta, todėl nėra teisinio pagrindo jos naikinti.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kaltinamojo A. Z. skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gruodžio 15 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.