- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-01-07
- Bylos Nr.
- 1N-1/2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aloyzas Kruopys
- Kaltinamasis
- R., Romanas laikinai nušalintas nuo Šiaulių miesto savivaldybės tarybos nario pareigų, R. Č.
teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo R. Č. skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2009 m. gruodžio 15 d. nutarties, kuria kaltinamasis Romanas laikinai nušalintas nuo Šiaulių miesto savivaldybės tarybos nario pareigų trims mėnesiams, skaičiuojant šį terminą nuo 2009 m. gruodžio 15 d.
Teisėjas, išnagrinėjęs kaltinamojo R. Č. skundą ir susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga,
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Skundžiamoje Šiaulių apygardos teismo 2009 m. gruodžio 15 d. nutartyje nurodoma, jog R. Č. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 225 straipsnio 3 dalyje, o būtent:
Žemesnės instancijos teismas
jis kaltinamas tuo, kad nuo 2008 m. balandžio 12 d. iki 2008 m. birželio 12 d., būdamas valstybės tarnautoju, iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininku grupe su I. S. , tiesiogiai iš A. D. ir L. J. reikalavo didesnės nei 250 MGL vertės kyšio už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, o būtent tuo, kad jis, būdamas Šiaulių miesto savivaldybės tarybos bei šios savivaldybės tarybos Miesto ūkio ir plėtros komiteto nariu, per nusikalstamos veikos bendrininką, Šiaulių miesto tarybos narį I. S. , veikusį pagal jų tarpusavio susitarimą, bei 2008 m. balandžio 12 d., apie 11 val., (duomenys neskelbtini) esančio gyvenamojo namo, susitikusį su A. D. ir išsakiusį reikalavimą duoti kyšį, tiesiogiai iš A. D. , siekiančio įsigyti UAB(duomenys neskelbtini) priklausančių žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), dalį gyvenamojo namo statybai, ir L. J. , UAB (duomenys neskelbtini) įgalioto atstovauti įmonės interesus Šiaulių miesto savivaldybės tarybos posėdžiuose, Miesto ūkio ir plėtros komitete, Architektūros ir urbanistikos skyriuje bei kitose įstaigose ir instancijose svarstant detalųjį planą dėl žemės sklypų, esančių, (duomenys neskelbtini) naudojimo paskirties pakeitimo, reikalavo 200 000 Lt kyšio už tai, kad jam įtakojus kitus Šiaulių miesto savivaldybės tarybos Miesto ūkio ir plėtros komiteto narius, jų daugumą, komiteto sprendimu būtų pritarta žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), priklausančių UAB (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimui, o po to, jam ir I. S. įtakojus kitus Šiaulių miesto savivaldybės tarybos narius, jų daugumą, Šiaulių miesto savivaldybės taryba savo sprendimu patvirtintų žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), priklausančių UAB(duomenys neskelbtini), detalųjį planą, numatantį žemės naudojimo būdo ir pobūdžio keitimą iš komercinės į skirtą mažaaukštei gyvenamajai statybai.
Be to, A. D. ir L. J. nesutikus mokėti reikalaujamo 200 000 Lt kyšio, R. Č. , tęsdamas savo nusikalstamą veiką per nusikalstamos veikos bendrininką I. S. , veikusį pagal jų tarpusavio susitarimą, 2008 m. balandžio 13 d., apie 11val. 30 min., viešbučio-restorano „Saulininkas“ patalpose, esančiose S. L. g. 5 a, susitikusį su A. D. ir L. J. bei išsakiusį reikalavimą duoti kyšį tiesiogiai reikalavo iš L. J. mažesnės vertės, t. y. 160 000 Lt kyšio už tai, kad jam įtakojus kitus Šiaulių miesto savivaldybės tarybos Miesto ūkio ir plėtros komiteto narius, jų daugumą, 2008 m. balandžio 14 d. vyksiančiame komiteto posėdyje būtų pritarta žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), priklausančių UAB (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimui, perduodant detalųjį planą svarstyti Šiaulių miesto savivaldybės tarybai, ir už tai, kad jam ir I. S. įtakojus kitus Šiaulių miesto savivaldybės tarybos narius, jų daugumą, Šiaulių miesto savivaldybės taryba savo sprendimu patvirtintų žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), priklausančių UAB(duomenys neskelbtini) detalųjį planą numatantį žemės naudojimo būdo ir pobūdžio keitimais komercinės į skirtą mažaaukštei gyvenamajai statybai.
Be to, jis, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2008 m. balandžio 17 d., laikotarpyje nuo 15 val. 45 min. iki 19 val. 40 min., viešbučio-restorano „Saulininkas“ patalpose, esančiose S. L. g, 5 a, Šiauliuose, susitikimo su A. D. ir L. J. metu, veikdamas kartu su I. S. , tiesiogiai iš L. J. reikalavo 160 000 Lt kyšio už tai, kad R. Č. įtakojus kitus Šiaulių miesto savivaldybės tarybos Miesto ūkio ir plėtros komiteto narius, jų daugumą neeiliniame komiteto posėdyje, vyksiančiame 2008 m. balandžio 21 d., būtų pritarta žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), priklausančių UAB (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimui, perduodant detalųjį planą svarstyti Šiaulių miesto savivaldybės tarybai, ir už tai, kad jam ir I. S. įtakojus kitus Šiaulių miesto savivaldybės tarybos narius, jų daugumą, Šiaulių miesto savivaldybės taryba 2008 m. balandžio 24 d. posėdyje savo sprendimu patvirtintų žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), priklausančių UAB (duomenys neskelbtini) detalųjį planą, numatantį žemės naudojimo būdo ir pobūdžio keitimais komercinės į skirtą mažaaukštei gyvenamajai statybai.
Be to, Šiaulių miesto savivaldybės tarybai 2008 m. balandžio 24 d. posėdyje nepatvirtinus žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), priklausančių UAB (duomenys neskelbtini) detaliojo plano, R. Č. , tęsdamas savo nusikalstamą veiką, per nusikalstamos veikos bendrininką I. S. , veikusį pagal jų tarpusavio susitarimą, 2008 m. birželio 12 d., apie 11 val. 30 min., prekybos centro „IKI“ patalpose, esančiose Gardino g. 2, Šiauliuose, susitikusį su L. J. , ir išsakiusį reikalavimą duoti kyšį, tiesiogiai iš L. J. reikalavo 160 000 Lt kyšio už tai, kad jam ir I. S. įtakojus kitus Šiaulių miesto savivaldybės tarybos narius, jų daugumą, Šiaulių miesto savivaldybės taryba 2008 m. birželio 26 d. posėdyje savo sprendimu patvirtintų žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), priklausančių UAB (duomenys neskelbtini) detalųjį planą, numatantį žemės naudojimo būdo ir pobūdžio keitimą iš komercinės į skirtą mažaaukštei gyvenamajai statybai.
Šiaulių miesto apylinkės teismas 2008 m. liepos 29 d. nutartimi kaltinamąjį R. Č. laikinai nušalino nuo Šiaulių miesto savivaldybės tarybos narių pareigų trims mėnesiams, skaičiuojant šį terminą nuo 2008 m. liepos 29 d. (b. l. 18-19, t. 4). Vėliau to paties teismo ir Šiaulių apygardos teismo nutartimis R. Č. procesinės prievartos priemonės – laikino nušalinimo nuo pareigų taikymo terminai buvo tęsiami. Paskutinį kartą šios procesinės prievartos priemonės terminas buvo pratęstas Šiaulių apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi trims mėnesiams, skaičiuojant terminą nuo 2009 m. rugpjūčio 29 d.
Skundžiama Šiaulių apygardos teismo 2009 m. gruodžio 15 d. nutartimi kaltinamasis R. Č. laikinai nušalintas nuo Šiaulių miesto savivaldybės tarybos nario pareigų trims mėnesiams, skaičiuojant šį terminą nuo 2009 m. gruodžio 15 d. Nutartyje nurodoma, jog R. Č. kaltinamas padaręs sunkų nusikaltimą, kuris tiesiogiai susijęs su jo, kaip Šiaulių miesto savivaldybės tarybos nario bei šios savivaldybės tarybos Miesto ūkio ir plėtros komiteto nario veikla. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad R. Č. yra Šiaulių miesto savivaldybės tarybos narys, Šiaulių miesto savivaldybės tarybos Miesto ūkio ir plėtros komiteto narys, daroma išvada, kad, toliau eidamas minėtas pareigas, turėdamas teisę ir įgaliojimus balsuoti bei daryti įtaką sprendimų tarybos ir komiteto posėdžiuose priėmimui, darys naujas nusikalstamas veikas.
Šalies argumentai
Kaltinamasis R. Č. skunde prašo Šiaulių apygardos teismo nutartį panaikinti. Taip pat prašo skundo nagrinėjimo metu kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti, ar BPK 157 straipsnio 1 ir 4 dalies normos neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnio 1 daliai, numatančiai, kad įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs (iš tikrųjų ši teisės norma yra ne Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnio 1 dalyje, tačiau 29 straipsnio 1 dalyje), 30 straipsnio 1 daliai, kur numatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą, 33 straipsnio 1 daliai, kur numatyta, kad piliečiai turi teisę dalyvauti valdant savo šalį tiek tiesiogiai, tiek per demokratiškai išrinktus atstovus, 35 straipsnio 1 daliai, kur numatyta, kad piliečiams laiduojama teisė laisvai vienytis į bendrijas, politines partijas ar asociacijas, jei šių tikslai ir veikla nėra priešingi Konstitucijai ir įstatymams, 113 straipsnio 2 daliai, kur numatyta, kad teisėjas negali dalyvauti politinių partijų ir kitų politinių organizacijų veikloje nuostatoms bei teisinės valstybės, teisinio tikrumo, teisinio aiškumo, teisingumo principams.
Skunde nurodoma, jog nutartis nemotyvuota, nepagrįsta, kadangi nėra pakankamai duomenų, kad buvo padarytas nusikaltimas. Teigiama, kad baudžiamojoje byloje didelė dalis duomenų yra suklastoti, kaltinamasis aktas neatitinka Lietuvos Respublikos BPK 218 straipsnio reikalavimų, baudžiamojoje byloje yra duomenų, kad ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai klastojo dokumentus ir darė neteisėtą poveikį proceso dalyviams, pateiktos teismo išvados, jog kaltinamieji gali daryti naujus nusikaltimus bei kliudyti baudžiamosios bylos išnagrinėjimui teisme yra be jokių argumentų. R. Č. pažymi, kad teismo argumentas, jog nesant prokuroro prašymo pratęsti R. Č. nušalinimo nuo pareigų terminą, teismas, vengdamas šališkumo, minėtos procesinės prievartos priemonės pratęsimo klausimo nesprendžia, rodo, kad teismas pripažindamas būtinybę spręsti procesinės prievartos priemonės pratęsimo klausimą, jo nesprendė, t. y. sąmoningai nevykdė priskirtų teismui funkcijų. Taigi, teismas, nemotyvuodamas savo atsisakymo spręsti jam pavestus klausimus 2009-11-24 vykusiame teismo posėdyje, sudarė pagrindą bylos šalims manyti, kad teismas neturėjo pagrindo pratęsti procesinės prievartos priemonės ir dėl to jos taikymo nepratęsė. Tik vėliau teismas, susipažinęs su viešai ir neviešai išsakytais polinių partijų atstovų pageidavimais dėl procesinės prievartos priemonių taikymo R. Č. , paveiktas politinių partijų atstovų viešų pareiškimų, nepagrįstai iš naujo pritaikė šią priemonę. Be to, šios paminėtos aplinkybės rodo, kad teismas galėjo būti priklausomas nuo politinių institucijų, jų angažuotas. Atkreipia dėmesį į tai, kad R. Č. dalyvavimas arba nedalyvavimas kaip tarybos nario Šiaulių miesto savivaldybės posėdžiuose skundžiamosios nutarties priėmimo laikotarpiu buvo kritiškai reikšmingas priimant arba nepriimant reikšmingus Šiaulių miesto gyventojams sprendimus.
Taip pat, Šiaulių apygardos teismas neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, kurioje nurodoma, jog aplinkybės dėl galimo trukdymo procesui, turi būti pagrįstos bylos duomenimis, t. y. turėtų būti konkrečių duomenų, kad kaltinamasis (įtariamasis) pats arba per kitus asmenis gali bandyti paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus ir kt. Aplinkybė, kad kaltinamieji darys naujus nusikaltimus, turėtų būti pagrįsta konkrečiais duomenimis, t. y. ją gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50, 9-10 punktai). Konkrečių nusikaltimų, kuriuos galima daryti pasinaudojant savivaldybės tarybos nario įgaliojimais, Šiaulių apygardos teismas taip pat nenurodė.
Skunde nurodoma, jog ikiteisminio tyrimo medžiagoje nėra pakankamai duomenų įrodančių, kad būtent jis padarė nusikalstamas veikas.
Kaltinamojo nuomone, ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas nesilaikant nešališkumo principo, kitiems proceso dalyviams buvo suteiktos įstatymo nenumatytos privilegijos, jų naudai buvo manipuliuojama duomenimis.
Taip pat nurodoma, jog ikiteisminio tyrimo metu, pareigūnai atlikdami procesinius veiksmus buvo šališki, viršijo savo įgaliojimus, piktnaudžiavo jiems suteiktomis procesinėmis teisėmis, klastojo parodymus, neatliko savo tarnybos pareigų, padarė didelę žalą įtariamiesiems ir valstybei, nes buvo sukliudytas nešališkas ir objektyvus ikiteisminis tyrimas. Pateikta fonoskopinį tyrimą atlikusio specialisto išvada neišsami ir niekinė.
Kaltinamojo teigimu, laikino nušalinimo nuo pareigų termino pratęsimo klausimas buvo sprendžiamas tinkamai neišnagrinėjus kaltinamųjų skundų dėl prokuroro nušalinimo, ikiteisminio tyrimo teisėjų nutarčių ir dėl atsisakymo papildyti ikiteisminį tyrimą. Be to, pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo pateikta daug skundų ikiteisminio tyrimo teisėjui bei aukštesniajam teismui, tačiau jie be pagrindo buvo atmesti, todėl toks prašymų atmetimo faktas riboja rungimosi principo egzistavimą, R. Č. teisę į gynybą bei teisę teikti įrodymus, pareikšti prašymus, dalyvauti valstybės valdyme.
Taip pat skunde teigiama, kad aukščiau paminėtos aplinkybės rodo, jog kaltinamieji šioje byloje yra persekiojami dėl polinių motyvų, teisminės ir vykdomosios valdžios pareigūnams mėginant nusikalstamais veiksmais ir falsifikacijų būdu uzurpuoti vietos savivaldos įgaliojimus, paveikti konkretaus turtinio klausimo sprendimą privačių UAB (duomenys neskelbtini), L. J. , A. D. ir kt. asmenų, kuriuos ikiteisminio tyrimo pareigūnai bei teismas dangsto, atsisakydami atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus, naudai ir siekiant patenkinti išvardintų asmenų privačius interesus.
Kaltinamasis R. Č. skunde teigia, kad išvardinti ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros ir teismo padaryti įstatymo pažeidimai rodo, kad BPK 157 straipsnio 1 ir 4 dalies normos buvo aiškinamos sukeliant Konstitucijos piliečiui laiduojamų teisių pažeidimą. Todėl prašo kreiptis Į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti, ar Lietuvos Respublikos BPK 157 straipsnio 1 dalies, 4 dalies normos: ta apimtimi, kuria nesant įsiteisėjusio teismo nuosprendžio, teismui iš esmės neišnagrinėjus bylos ir nepatikrinus surinktų byloje įrodymų suvaržoma įtariamojo arba kaltinamojo teisė dalyvauti valdant savo šalį tiesiogiai, o taip pat kitiems asmenims – per demokratiškai išrinktą atstovą, suvaržoma piliečių teisė laisvai vienytis į politines partijas. Be to, ta apimtimi, kad Lietuvos gyventojai, o ne teismai, išrenka atstovus į vietos savivaldos atstovaujamąsias institucijas, kad savivaldybės tarybos nario teisinio statuso suteikimas arba pakeitimas nėra tapatus teisingumo vykdymui, o teisingumo vykdymo funkcija neapima įgaliojimų formuoti savivaldybės tarybos sudėtį, bei ta apimtimi, kuria teisėsaugos institucijos, remdamosi suinteresuotų asmenų galimai pramanytais, sufabrikuotais, suklastotais įrodymais, būdami priklausomi nuo politinės konjunktūros, kliudydami pasinaudoti teise į gynybą, įgauna faktinę galimybę tiesiogiai įtakoti vietos savivaldos atstovaujamųjų institucijų sprendimus ir taip faktiškai dalyvauja politinėje veikloje, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnio 1 dalies, 30 straipsnio 1 dalies, 33 straipsnio 1 dalies ir 113 straipsnio 2 dalies nuostatoms.
Teismo posėdyje kaltinamojo R. Č. gynėjas prašė skundą patenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo R. Č. skundas atmetamas.
Šiaulių apygardos teismas 2009 m. gruodžio 15 d. nutartimi kaltinamajam R. Č. paskirdamas procesinę prievartos priemonę – laikiną nušalinimą nuo Šiaulių miesto savivaldybės tarybos narių pareigų ir nustatydamas jos terminą trims mėnesiams, Lietuvos Respublikos BPK 157 straipsnio reikalavimų nepažeidė. Laikinas nušalinimas nuo pareigų yra procesinės prievartos priemonė, kurią taikant baudžiamajame procese siekiama greičiau ir nešališkiau ištirti nusikalstamą veiką ar užkirsti galimybę kaltinamajam daryti naujas nusikalstamas veikas.
Byloje yra teisėtais būdais gautų duomenų, leidžiančių manyti, kad R. Č. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos BK 225 straipsnio 3 dalis). Toks manymas yra grindžiamas liudytojų L. J. , A. D. , A. Š. bei kitų parodymais, nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo protokoluose, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, fiksavimo ir kaupimo protokoluose užfiksuotais duomenimis, specialisto išvada bei kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis. Svarstant procesinės prievartos priemonės taikymo teisėtumą bei pagrįstumą, kaltinamojo kaltės klausimas nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami, todėl, ar kaltinamasis yra kaltas padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, bus atsakyta pirmosios instancijos teisme pabaigus nagrinėti bylą. Šiuo atveju svarbu tai, kad procesinės prievartos priemonės taikymui būtina sąlyga - pagrįstas manymas, jog kaltinamasis R. Č. gali būti padaręs nusikalstamą veiką, yra nustatyta.
Paskirdamas R. Č. procesinės prievartos priemonę – laikiną nušalinimą nuo pareigų trims mėnesiams, teismas nutartyje nurodė tokio sprendimo pagrindą, t. y. jog kaltinamasis, būdamas Šiaulių miesto savivaldybės tarybos nariu, Šiaulių miesto savivaldybės tarybos Miesto ūkio ir plėtros komiteto nariu ir toliau eidamas minėtas pareigas, turėdamas teisę ir įgaliojimus balsuoti bei daryti įtaką sprendimų tarybos ir komiteto posėdžiuose priėmimui, gali daryti naujas nusikalstamas veikas.
Tokia teismo išvada yra pagrįsta.
Veika, kurios padarymu kaltinamas R. Č. , tiesiogiai susijusi su jo, kaip Šiaulių miesto savivaldybės tarybos nario, statusu. Todėl Šiaulių apygardos teismas turėjo pagrindą teigti, kad toliau eidamas šias pareigas ir turėdamas teisę bei įgaliojimus balsuoti bei daryti įtaką sprendimų tarybos posėdžiuose priėmimui, jis gali daryti naujas nusikalstamas veikas.
Ginčydamas nutarties pagrįstumą R. Č. remiasi spaudoje ir internete 2009-12-08 pateikta informacija ir teigia, kad bylą nagrinėjančiam teisėjui tiesiogiai ar netiesiogiai buvo daromas poveikis, kuris ir įtakojo skundžiamos nutarties priėmimą, nors 2009-11-24 teismo posėdyje tas pats teismas nematė pagrindo ir nepratęsė šios procesinės prievartos priemonės termino. Šie argumentai nėra pagrįsti. Iš teismo posėdžio protokolo matyti, kad 2009-11-24 teismo posėdyje prokuroras neprašė pratęsti šios priemonės taikymo termino, todėl skundžiamos nutarties argumentai, kad teismas savo iniciatyva to nedarė, vengdamas sudaryti nuomonę dėl teismo šališkumo, o ne dėl to, kad tokia priemonė buvo netikslinga, yra nepaneigti. Jokie duomenys nepatvirtina skundo teiginių, kad viešos publikacijos ir viešai išsakytos nuomonės turėjo kokią nors įtaką skundžiamai nutarčiai. Niekas nepatvirtina, kad nutartį priėmęs teisėjas išvis tokias publikacijas skaitė ar matė.
Nėra pagrįsti R. Č. skundo argumentai, kuriais teigiama, kad nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta dėl to, kad nenurodyti konkretūs duomenys, kuriais remiantis teigiama, kad kaltinamasis gali padaryti naujas nusikalstamas veikas. Skunde argumentuojant paminėtą teiginį, remiamasi ir tuo, kad spręsdamas suėmimo klausimą Šiaulių m. apylinkės teismas 2008-07-02 tokio suėmimo taikymo pagrindo, kaip manymo, jog įtariamasis gali daryti naujus nusikaltimus, nenurodė. Pažymėtina, kad apygardos teismas nėra suvaržytas apylinkės teismo nutarties motyvų, ypač atsižvelgiant į tai, kad ta nutartis priimta daugiau kaip prieš metus ir svarstant kitokį klausimą. Skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad veika kurios padarymu kaltinamas R. Č. , tiesiogiai susijusi su jo pareigomis, todėl ir daroma išvada, kad tolesnis šių pareigų ėjimas sudaro sąlygas naujų nusikalstamų veikų padarymui. Šie argumentai laikytini pakankamais išvadai apie aptariamos procesinės prievartos taikymo pagrindo buvimą. Nors nutartyje ir nenurodytos konkrečios nusikalstamos veikos, kurias gali padaryti nuo Šiaulių miesto savivaldybės tarybos nario pareigų nenušalintas R. Č. , tai nepaneigia minimo pagrindo procesinės prievartos priemonei taikyti buvimo, nes nurodyti konkrečias veikas, kurias gali padaryti R. Č. ateityje, neįmanoma, tačiau svarbu tai, kad einamos Šiaulių miesto savivaldybės tarybos narių pareigos sudaro sąlygas ir galimybes nusikalsti.
Skundžiama nutartis ginčijama ir remiantis kitokio pobūdžio argumentais.
Kaltinamasis R. Č. skunde nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu, pareigūnai atlikdami procesinius veiksmus buvo šališki, piktnaudžiavo jiems suteiktomis procesinėmis teisėmis, klastojo parodymus, neatliko savo tarnybos pareigų, padarė didelę žalą įtariamiesiems ir valstybei, buvo sukliudytas nešališkas ir objektyvus ikiteisminis tyrimas, pateikta fonoskopinį tyrimą atlikusio specialisto išvada neišsami ir niekinė, tinkamai nebuvo išnagrinėti jo skundai dėl prokuroro nušalinimo ir dėl ikiteisminį tyrimo papildymo, jog kaltinamasis aktas neatitinka BPK 218 straipsnio reikalavimų, neleista tinkamai susipažinti su baudžiamosios bylos medžiaga ir teismo posėdžio protokolais. Kaip jau minėta, byloje yra duomenų, leidžiančių manyti, kad R. Č. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, bet šių ir kitų duomenų, kuriais įrodinėjamos baudžiamojoje byloje nustatinėtinos aplinkybės vertinimas ir R. Č. kaltumo nustatymas yra ne skundžiamos nutarties ir skundo dėl jos nagrinėjimo dalykas. Todėl šie skundo argumentai neanalizuojami ir į juos atsakymai šioje nutartyje nepateikiami.
R. Č. nušalinimas nuo Šiaulių miesto savivaldybės tarybos narių pareigų atitinka įstatymo – Lietuvos Respublikos BPK 157 straipsnio nuostatas. Teismas neanalizuoja ir nesprendžia su politika siejamų argumentų apie tokio sprendimo atitikimą rinkėjų valiai, vietos savivaldos valdžios uzurpavimą, persekiojimą dėl politinių motyvų ir kitų panašaus pobūdžio teiginių.
Nėra pagrindo tenkinti ir skundo dalies, kuria prašoma kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, prašant išaiškinti, ar skunde nurodytos Lietuvos Respublikos BPK normos neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo įstatymo 64 straipsnyje numatyta, kad bylos dėl teisės akto atitikimo Konstitucijai nagrinėjimo Konstituciniame Teisme pagrindas yra teisiškai motyvuota abejonė, kad visas aktas ar jo dalis prieštarauja Konstitucijai. To paties įstatymo 67 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodyta, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Lietuvos apeliacinis teismas, apygardų ir apylinkių teismai kreipiasi į Konstitucinį Teismą nutartimi, kurioje, be kita ko, turi būti nurodyta teismo nuomonės dėl įstatymo ar kito teisės akto prieštaravimo Konstitucijai teisiniai argumentai.
Iš to seka, kad ir besikreipiančiam į Konstitucinį Teismą teismui turi būti kilusios abejonės, dėl teisės akto prieštaravimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Šioje byloje tokių abejonių teismui nekyla. Baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens teisių, tarp jų ir teisių dalyvauti politiniame gyvenime apribojimas, teismo nuomone, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Lietuvos Respublikos BPK 157 straipsnio normos, numatančios, kad nusikalstamos veikos tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjas ir teismas, kai byla perduota į teismą nutartimi turi teisę laikinai nušalinti įtariamąjį (kaltinamąjį) nuo pareigų ar laikinai sustabdyti teisę užsiimti tam tikra veikla, jei tai būtina, kad būtų greičiau ir nešališkiau ištirta nusikalstama veika ar užkirsta įtariamajam galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, nepažeidžia asmenų lygybės prieš įstatymą principo, neatima teisės kreiptis į teismą. Konstitucija yra vientisas teisės aktas. Jame numatyta net ir Seimo nario mandato panaikinimas, laisvės suvaržymas (62 straipsnio 2 dalis, 63 straipsnio 5 punktas). Todėl ir savivaldybių tarybų nariams atitinkami apribojimai (šiuo atveju apribojimas galimybės dalyvauti savivaldybės tarybos darbe) galimi ir tai negali būti vertinama kaip prieštaravimas Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Teisėjas, priimdamas tokios rūšies nutartį, kaip skundžiama, nedalyvauja politiniame gyvenime, todėl nėra pagrindo svarstyti apie Lietuvos Respublikos BPK prieštaravimą Lietuvos Respublikos Konstitucijos 113 straipsnio 2 dalies nuostatoms. Teismui nekyla abejonių ir dėl to, kad skundžiama nutartis neprieštarauja ir teisinės valstybės, teisinio tikrumo, teisinio aiškumo, teisingumo principams. Todėl ir prašymas kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą netenkinamas.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog Šiaulių apygardos teismo nutartimi paskirta procesinė prievartos priemonė - laikinas nušalinimas nuo Šiaulių miesto savivaldybės tarybos narių pareigų ir nustatytas jos terminas tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatę Lietuvos Respublikos įstatymai, skundžiama nutartis laikoma pagrįsta ir teisėta, todėl nenaikinama.
Rezoliucinė dalis
Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 441 straipsniu ir 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u taria:
kaltinamojo R. Č. skundą atmesti ir palikti galioti Šiaulių apygardos teismo 2009 m. gruodžio 15 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama.