- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-03-19
- Bylos Nr.
- eAS-294-602/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00003-2025-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Dirvonas, Veslava Ruskan, Milda Vainienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Callida“
- Atsakovas
- Vilniaus rajono savivaldybės administracijai
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Callida“ atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2025 m. sausio 3 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Callida“ skundą atsakovui Vilniaus rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Callida“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, Administracija) 2024 m. gruodžio 9 d. atsakymo Nr. A33(1)-15260 (toliau – ir Atsakymas) reikalavimą pateikti Detaliojo plano rengimo projektinius pasiūlymus bei įpareigoti Administraciją išnagrinėti pareiškėjo 2024 m. lapkričio 26 d. prašymą.
Pareiškėjas nurodė, kad 2024 m. lapkričio 26 d. per įgaliotą UAB „Tetumas“ pateikė prašymą Administracijai Nr. PE6.6)96B, kuriame nurodė, jog yra žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), savininkas ir pageidauja parengti teritorijos detalųjį planą. Planavimo tikslas – gyvenamųjų vietovių ir infrastruktūros sistemų formavimas ir plėtojimas, suderinti visuomenės savivaldybės ir valstybės interesus dėl teritorijos ir žemės sklypų naudojimo. Suplanavus teritorijų planavimo dokumentu savivaldybės infrastruktūrą, pasirašyti savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartį. Atsižvelgdamas į tai, prašė: leisti inicijuoti detalųjį planą ir sudaryti teritorijų planavimo proceso inicijavimo sutartį teritorijai; atsiųsti teritorijų planavimo inicijavimo sutartį; atsisakius tenkinti prašymą, atsakymą pagrįsti galiojančiomis teisės normomis; atsakymą, atsiųsti elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini).
Administracija 2024 m. gruodžio 9 d. pateikė atsakymą Nr. A33(1)-15260, kuriame nurodė, kad remdamiesi Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. D1-8 „Dėl Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės) 243 ir 244 punktais, Pasiūlymų teikimo dėl teritorijų planavimo proceso inicijavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos 2013 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 1265 „Dėl Pasiūlymų teikimo dėl teritorijų planavimo proceso inicijavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas) 7 ir 8 punktais, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 12 straipsnio 1–3 dalimis, Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 „Dėl Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Asmenų prašymų nagrinėjimo taisyklės) 34 punktu, informuoja, jog Administracijos direktorius, veikdamas pagal Vilniaus rajono savivaldybės mero 2024 m. sausio 24 d. potvarkio Nr. M22-177 „Dėl įgaliojimų suteikimo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriui“ 1.4 papunktį, negali tenkinti pasiūlymo, kadangi neužtenka informacijos, todėl prašymui nagrinėti prašo per vieną mėnesį nuo šio rašto išsiuntimo dienos pateikti Detaliojo plano rengimo projektinius pasiūlymus, atsižvelgiant į tai, kad siūloma Planuojama teritorija pagal Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos kraštovaizdžio specialiojo plano, patvirtinto Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2014 m. gruodžio 17 d. sprendimu Nr. T3-571 „Dėl Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos kraštovaizdžio specialiojo plano patvirtinimo“ (toliau – ir Specialusis planas), kuris yra Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano, patvirtinto Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2009 m. rugsėjo 30 d. sprendimu Nr. T3-393 „Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano patvirtinimo“ (toliau – ir Bendrasis planas), sprendinių sudėtinė dalis, sprendinius, patenka į U urbanistinių teritorijų kraštovaizdžio tvarkymo zonos U1 (gyvenamųjų vietovių) ir Z žemės ūkio teritorijų kraštovaizdžio tvarkymo zonos Z3 (intensyvaus ūkininkavimo) grupes. Pažymėjo, kad vadovaujantis Taisyklių 246 punktu, detalieji planai (ar vietovės lygmens bendrieji planai, kuriuose nustatomas detaliųjų planų teritorijos naudojimo reglamentas) turi būti rengiami Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais savivaldybių ar savivaldybių dalių, jeigu jie parengti, bendruosiuose planuose nustatytoms urbanizuotoms ir urbanizuojamoms teritorijoms. Detalieji planai, išskyrus galiojančių detaliųjų planų korektūras, užtikrinančias atitiktį savivaldybės ir (ar) vietovės lygmens bendriesiems planams (jeigu jie parengti) nerengiami Teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 4 dalyje nurodytais atvejais. Informavo, kad prašymo nagrinėjimas stabdomas vieno mėnesio terminui arba iki nurodytos informacijos pateikimo dienos. Per vieną mėnesį nepateikus informacijos, prašymas nebus toliau nagrinėjamas.
Šalies argumentai
Pareiškėjas teigė, kad Taisyklėse ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 1265 patvirtintame Pasiūlymų teikimo dėl teritorijų planavimo proceso inicijavimo tvarkos apraše nėra reikalavimo pateikti Detaliojo plano rengimo projektinius pasiūlymus. Teritorijų planavimo įstatymas nustato šią detaliojo plano koregavimo procedūrą, kuri paprastai pradedama teikiant prašymą savivaldybei. Detaliojo plano iniciatyvos teisę turi fiziniai ir juridiniai asmenys.
Pareiškėjo teigimu, Administracijos Atsakymo dalis, kuria prašoma pateikti Detaliojo plano rengimo projektinius pasiūlymus, yra nepagrįsta galiojančiais teisės aktais. VAĮ 12 straipsnio 3 dalis nustato, kad dokumentams ir informacijai pateikti turi būti nustatytas konkretus terminas. Reikalauti papildomų dokumentų ir papildomos informacijos iš prašymą ar skundą pateikusių asmenų galima tik išimtiniais atvejais ir tinkamai motyvuojant šių dokumentų ir informacijos būtinumą. Šiuo atveju nėra tinkamai motyvuotas papildomų dokumentų pateikimo reikalavimas, nes nėra pagrįstas atsakovo nurodytuose teisės aktuose, tai prieštarauja gero viešojo administravimo principui, kuris įpareigoja viešojo administravimo subjektą, priimant sprendimą, jame nurodyti faktinių aplinkybių bei teisės normų, kurių pagrindu priimtas sprendimas, visumą.
II.
Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2025 m. sausio 3 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti.
Šalies argumentai
Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2024 m. lapkričio 26 d. Administracijai pateikė prašymą dėl detalaus plano inicijavimo, t. y. pareiškėjas prašė: 1) leisi inicijuoti detalųjį planą ir sudaryti teritorijų planavimo proceso inicijavimo sutartį teritorijai; 2) atsiųsti teritorijų planavimo inicijavimo sutartį; 3) atsisakius tenkinti prašymą, atsakymą pagrįsti galiojančiomis teisės normomis; 4) atsakymą, atsiųsti elektroniniu paštu: hermis.konstr@gmail.com.
Žemesnės instancijos teismas
Administracija 2024 m. gruodžio 9 d. išnagrinėjo pareiškėjo 2024 m. lapkričio 26 d. prašymą ir priėmė Atsakymą, kuriuo pareiškėjo prašymo dėl detaliojo plano rengimo inicijavimo nagrinėjimą sustabdė 1 mėnesio terminui arba iki informacijos pateikimo dienos. Atsakymu pareiškėjas buvo įpareigotas per 1 mėnesį pateikti detaliojo plano rengimo projektinius pasiūlymus.
Teismas, remdamasis Aprašo 9 punktu, Asmenų prašymų nagrinėjimo taisyklių 34 punktu, įvertinęs bylos faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą ir susiklosčiusią teismų praktiką, sprendė, kad pareiškėjo ginčijamas Administracijos Atsakymas yra tik tarpinio pobūdžio dokumentas, kuris realiai nesukelia jokių teisinių pasekmių. Administracija Atsakymu nustatė, kad pareiškėjas kartu su 2024 m. lapkričio 26 d. prašymu nepateikė visos reikalingos informacijos. Administracija sustabdė pareiškėjo prašymo nagrinėjimą 1 mėnesio terminui arba iki informacijos pateikimo dienos, t. y. Administracija sustabdė pareiškėjo prašymo nagrinėjimą, kad pareiškėjas pateiktų reikalingą informaciją. Taigi toks dokumentas (Atsakymas) nelaikytinas sukeliančiu teisines pasekmes, nes jis yra tik anksčiau minėtos procedūros dalis ir atskirai negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku.
Teismas pažymėjo, kad jei pareiškėjas nepateiks prašomos informacijos, Administracija, vadovaudamasi Asmenų prašymų nagrinėjimo taisyklių 34 punktu, galės priimti sprendimą, kuriuo nutrauks pareiškėjo 2024 m. lapkričio 26 d. pateikto prašymo nagrinėjimą. Tad toks sprendimas sukeltų pareiškėjui atitinkamas teisines pasekmes ir jis galėtų būti skundžiamas teismui įstatymo nustatyta tvarka. Tokiu atveju, teismas, nagrinėdamas skundą dėl sprendimo nutraukti prašymo nagrinėjimą, patikrintų ir tai, ar atsakovas pagrįstai iš pareiškėjo reikalavo pateikti atitinkamus duomenis ir pan.
Teismas konstatavo, kad esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjo skundą atsisakytina priimti kaip nenagrinėtiną teismų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 str. 2 d. 1 p.). Taip pat grąžino pareiškėjui sumokėtą 23 Eur žyminį mokestį.
III.
Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2025 m. sausio 3 d. nutartį ir pavesti pirmosios instancijos teismui išnagrinėti skundo priimtinumo klausimą.
Pareiškėjas atskirajame skunde pakartoja aplinkybes, nurodytas skunde pirmosios instancijos teismui, taip pat teismo skundžiamoje nutartyje nurodytus argumentus. Teigia, kad nesutinka su nutartimi. Teismas nurodė, kad skundai gali būti teikiami tik dėl tokių tarpinio procedūrinio pobūdžio viešojo administravimo subjektų sprendimų, kurie sukelia konkrečias teisines pasekmes, t. y. užkerta kelia tolimesniam procedūros vykdymui ir galutinio sprendimo priėmimui. Šiuo atveju pareiškėjas kreipėsi dėl savivaldybės institucijos priimto sprendimo, kuris užkerta kelią tolimesnei procedūrai, nes įpareigoja pareiškėją pateikti tokį dokumentą, kuris nėra nurodytas teisės aktuose.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje konstatuota, jog skundžiamo atsakymo, kuriuo pateikiama informacija, teisėtumas ir pagrįstumas turi būti vertinamas suteiktos informacijos išsamumo, tikslumo, teisėtumo ir objektyvumo aspektais. Minėtais teisės principais būtina vadovautis, nustatant, ar pateikta informacija yra pakankama. Spręsdamas dėl informacijos išsamumo principo, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad išsamumą apsprendžia pateikto prašymo turinys, t. y. teikiama informacija turi atitikti prašymo turinį.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, kad Administracija, priėmusi sprendimą, akivaizdžiai pažeidžia teisės aktus, nes pateiktas Atsakymas yra netikslus ir neteisėtas, kadangi reikalavimas pateikti Detaliojo plano rengimo projektinius pasiūlymus nėra numatytas nei viename iš institucijos minimų teisės aktų. Be to, teisės aktuose nėra apibrėžta, kas yra Detaliojo plano rengimo projektinis pasiūlymas. Pareiškėjas vertina, kad institucija sąmoningai nustato tokius reikalavimus, kurie nėra nustatyti jos nurodytuose teisės aktuose, jog užkirsti kelią nagrinėti bet kokį su tuo susijusį prašymą. Nustatytas vieno mėnesio terminas dokumentams pateikti yra tik formalus procedūros vilkinimas.
Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai pritaikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl nutartis naikintina.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjimo dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, pagrįstumas ir teisėtumas.
Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad pareiškėjo skundžiamas Atsakymas yra tarpinio pobūdžio dokumentas ir nesukelia teisinių pasekmių, skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).
Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, atskirajame skunde teigia, kad teismas neteisingai taikė materialiosios ir proceso teisės normas, skundžiamas Administracijos Atsakymas sukelia pareiškėjui teisines pasekmes, kadangi užkerta kelia tolimesniam procedūros vykdymui ir galutinio sprendimo priėmimui.
Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, jog teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, gali būti įgyvendinama tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.
ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje nurodomas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jei teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą) nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vienas iš tokių atvejų – jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies bei 23 straipsnio 1 dalies nuostatų, reguliuojančių kreipimąsi į administracinį teismą, sisteminis vertinimas leidžia teigti, jog į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje (žr., pvz., 2016 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-913-552/2016). Administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Remiantis šiomis teisės normomis, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009; 2017 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-85-556/2017).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, yra nurodęs, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas skundų, prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1062-552/2015); administraciniuose teismuose nėra nagrinėjami ginčai dėl viešojo administravimo subjektų priimtų konstatuojamojo pobūdžio aktų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1193-552/2015); skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1138-858/2015), taip pat negali būti teikiamas skundas dėl informacinio pobūdžio dokumentų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-314-502/2022).
Skundžiamo akto kvalifikavimo ir teisinio vertinimo negali lemti vien tam tikri formalūs kriterijai – jo pavadinimas, nurodyta apskundimo tvarka ir pan., o išvada, ar dėl akto gali būti paduotas skundas administraciniuose teismuose, turi būti daroma atsižvelgiant į tokio sprendimo turinį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-772-492/2020; kt.).
Akcentuotina, kad administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. Kompetencijos nebuvimas gali lemti skundo nepriėmimą (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.). Administraciniai teismai turi tik jiems įstatymu suteiktą kompetenciją, jie privalo savo nagrinėjamas bylas susieti su tomis ABTĮ nuostatomis, kurios jiems suteikia arba riboja teisę nagrinėti tam tikrą ginčą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-874-662/2017).
Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2024 m. lapkričio 26 d. su prašymu kreipėsi į Administraciją, prašydamas: 1) leisti inicijuoti detalųjį planą ir sudaryti teritorijų planavimo proceso inicijavimo sutartį šio prašymo priede nurodytai teritorijai; 2) atsiųsti teritorijų planavimo inicijavimo sutartį; 3) atsisakius tenkinti prašymą, atsakymą pagrįsti galiojančiomis teisės normomis; 4) atsakymą atsiųsti nurodytu elektroniniu paštu.
Žemesnės instancijos teismas
Administracija, atsakydama į pareiškėjo paminėtą prašymą, remdamasi Taisyklių 243 ir 244 punktais, Aprašo 7 ir 8 punktais, VAĮ 12 straipsnio 1–3 dalimis, Asmenų prašymų nagrinėjimo taisyklių 34 punktu, Atsakyme nurodė, kad negali tenkinti pareiškėjo pasiūlymo, kadangi neužtenka informacijos, ir paprašė pareiškėjo per vieną mėnesį pateikti Detaliojo plano rengimo projektinius pasiūlymus atsižvelgiant į tai, jog siūloma planuojama teritorija pagal Specialiojo plano, kuris yra Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos Bendrojo plano sprendinių sudėtinė dalis, sprendinius patenka į U urbanistinių teritorijų kraštovaizdžio tvarkymo zonos U1 (gyvenamųjų vietovių) ir Z žemės ūkio teritorijų kraštovaizdžio tvarkymo zonos Z3 (intensyvaus ūkininkavimo) grupes. Administracija taip pat Atsakyme pacitavo Taisyklių 246 punktą. Informavo, kad pareiškėjo prašymo nagrinėjimas sustabdomas vienam mėnesiui arba iki nurodytos informacijos pateikimo dienos. Per vieną mėnesį nepateikus informacijos, prašymas nebus toliau nagrinėjamas. Taip pat nurodė šio Atsakymo apskundimo tvarką.
Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjo skundžiamas Atsakymas, kuriuo pagal pareiškėjo prašymą pradėta administracinė procedūra dėl leidimo inicijuoti detalųjį planą ir sudaryti teritorijų planavimo proceso inicijavimo sutartį šio prašymo priede nurodytai teritorijai sustabdyta, yra tik tarpinis dokumentas, todėl negali būti ginčo administraciniame teisme objektu.
Teritorijų planavimo įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad fiziniai asmenys, juridiniai asmenys ar jų padaliniai, kitos organizacijos ar jų padaliniai turi planavimo iniciatyvos teisę (toliau – planavimo iniciatoriai) ir gali Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis tik savo valia ir sprendimu teikti savivaldybei ar kitų įstatymų nustatytiems specialiojo teritorijų planavimo organizatoriams pasiūlymus dėl vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentų rengimo, keitimo ar koregavimo ir (ar) finansavimo, šio įstatymo 28 straipsnio 7 dalyje nurodytais atvejais – dėl savivaldybės lygmens bendrojo plano koregavimo. Savivaldybės administracijos direktorius ar kitų įstatymų nustatyti specialiojo teritorijų planavimo organizatoriai per 10 darbo dienų nuo šio pasiūlymo gavimo dienos privalo priimti sprendimą tenkinti pasiūlymą arba motyvuotai atmesti pasiūlymą. <...> Sprendimas priimti pasiūlymą kartu su planavimo organizatoriaus sprendimo dėl teritorijų planavimo dokumento rengimo ir teritorijų planavimo tikslų projektu viešinamas šio įstatymo 31 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka. Apie motyvuotą sprendimą atmesti pasiūlymą informuojamas planavimo iniciatorius ir sprendimas skelbiamas savivaldybės ar kitų įstatymų nustatytų specialiojo teritorijų planavimo organizatorių interneto svetainėse. Savivaldybės administracijos direktorius ar kitų įstatymų nustatyti specialiojo teritorijų planavimo organizatoriai neturi teisės reikalauti naudotis iniciatyvos teise, kai šiame įstatyme nustatytais atvejais numatytai veiklai įgyvendinti teritorijų planavimas nereikalingas. Priėmus sprendimą rengti, keisti ar koreguoti siūlomą teritorijų planavimo dokumentą, planavimo iniciatoriai su savivaldybės administracijos direktoriumi ar kitų įstatymų nustatytu specialiojo teritorijų planavimo organizatoriumi Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis sudaro teritorijų planavimo proceso inicijavimo sutartį, numatančią teritorijų planavimo dokumento rengimą, keitimą, koregavimą ir (ar) finansavimą (jeigu kitokia teritorijų planavimo dokumentų finansavimo tvarka nenustatyta kituose specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimą reglamentuojančiuose teisės aktuose). Teritorijų planavimo proceso inicijavimo sutartis skelbiama viešai savivaldybės ar kitų įstatymų nustatyto specialiojo teritorijų planavimo organizatoriaus interneto svetainėje ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje.
Pagal Aprašo 9 punktą, planavimo organizatorius per 10 darbo dienų nuo pasiūlymo gavimo dienos privalo priimti sprendimą tenkinti pasiūlymą dėl vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentų rengimo, keitimo ar koregavimo ir (ar) finansavimo arba motyvuotai atmesti pasiūlymą. <...>. Nagrinėdamas planavimo iniciatoriaus pasiūlymą, planavimo organizatorius negali iš planavimo iniciatoriaus reikalauti pateikti dokumentų ar informacijos, kurie nenurodyti Apraše. Planavimo iniciatoriaus pasiūlymas gali būti atmetamas tik tuo atveju, kai jis prieštarauja įstatymų ir (ar) kitų teisės aktų reikalavimams ir (ar) kitiems to paties ar aukštesnio teritorijų planavimo lygmens patvirtintiems ir galiojantiems teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams arba patvirtintiems strateginiams savivaldybės plėtros planams. Planavimo organizatorius apie priimtą motyvuotą sprendimą atmesti pasiūlymą ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio sprendimo priėmimo dienos raštu informuoja planavimo iniciatorių ir šį sprendimą paskelbia savo interneto svetainėje. Sprendimas atmesti pasiūlymą gali būti apskųstas Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
Taigi, kaip matyti iš nurodyto teisinio reguliavimo, planavimo organizatorius, šiuo atveju Administracija, privalo priimti sprendimą tenkinti pasiūlymą arba motyvuotai jį atmesti.
Nagrinėjamu atveju Administracija Atsakymu, remdamasi, be kita ko, VAĮ 12 straipsnio 1–3 dalimis ir Asmenų prašymų nagrinėjimo taisyklių 34 punktu pareiškėjo prašymo nagrinėjimo procedūrą sustabdė, t. y. jokio galutinio sprendimo dėl pareiškėjo prašymo leisti inicijuoti detalųjį planą ir sudaryti teritorijų planavimo proceso inicijavimo sutartį, nepriėmė, o pareikalavo papildomų dokumentų.
Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog šioje byloje skundžiamas Administracijos Atsakymas yra tarpinis procedūrinis dokumentas, kuris nesukelia jokių pasekmių pareiškėjui, t. y. juo nėra nusprendžiama dėl pareiškėjo prašymo leisti / neleisti inicijuoti detalųjį planą ir sudaryti teritorijų planavimo proceso inicijavimo sutartį, todėl jis nenagrinėtinas ABTĮ nustatyta tvarka. Kaip pagrįstai skundžiamoje nutartyje nurodė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjui nepateikus prašomų dokumentų, Administracija, kaip ir nurodyta Atsakyme, prašymo toliau nenagrinės, t. y. priims atitinkamą sprendimą dėl pareiškėjo prašymo, kuris sukels pareiškėjui pasekmes ir kurį jis turės teisę apskųsti teisės aktų nustatyta tvarka.
Aplinkybė, kad Atsakyme nurodyta jo apskundimo tvarka, pati savaime nepatvirtina, jog jis laikytinas pareiškėjui teisines pasekmes sukeliančiu individualiu teisės aktu, galinčiu būti atskiros administracinės bylos nagrinėjimo dalyku (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-83-575/2016).
Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas, jokių teisinių pasekmių nesukelia, jog jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.).
Pažymėtina, kad nors pareiškėjas teigia, jog skundžiamas Administracijos Atsakymas sukelia jam teisines pasekmes, tačiau nenurodo, kokios konkrečios jo teisės ar pareigos atsirado, pasikeitė ar išnyko (pasibaigė) dėl ginčijamo Atsakymo priėmimo.
Įvertinusi ginčijamo Administracijos Atsakymo turinį, atsižvelgusi į aktualias teisės aktų nuostatas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, išanalizavusi pareiškėjo skundo ir atskirojo skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundo reikalavimą panaikinti Atsakymą konstatavęs, kad skundžiamas aktas yra tarpinis procedūrinis dokumentas ir pareiškėjui nesukelia materialiųjų teisinių pasekmių. Teisėjų kolegijos vertinimu, atskirajame skunde nėra teisiškai pagrįstų argumentų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, kad skundo išnagrinėjimas iš esmės sukeltų pareiškėjui apibrėžtas / konkrečias / tiesiogines teisines pasekmes. Pažymėtina, kad kiti pareiškėjo skunde ir atskirajame skunde nurodyti argumentai galės būti vertinami, jeigu kils ginčas dėl galutinio sprendimo teisėtumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-644/2013; 2015 m. rugsėjo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-595-261/2015).
Apibendrindama nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Regionų administracinis teismas pagrįstai bei teisėtai 2025 m. sausio 3 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Atsižvelgus į konstatuotas aplinkybes, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Callida“ atskirąjį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2025 m. sausio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.