Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

kaltinamajam R. M. (nuotolinio garso ir vaizdo perdavimo būdu Zoom platforma), jo gynėjai (duomenys neskelbtini) O. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. M., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), turintis (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), teistas:

1) (duomenys neskelbtini) Kauno apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 180 straipsnio 2 dalį, 181 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams; atlikęs bausmę (duomenys neskelbtini);

2) (duomenys neskelbtini) Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 4 dalį (3 epizodai), 178 straipsnio 1 dalį (2 epizodai), 180 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 6 dalimis, 5 dalies 1 punktu, laisvės atėmimu 3 metams 2 mėnesiams; atlikęs bausmę (duomenys neskelbtini);

3) (duomenys neskelbtini) Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį areštu 90 parų, atlikęs bausmę (duomenys neskelbtini);

4) (duomenys neskelbtini) Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams;

5) (duomenys neskelbtini) Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 4 dalį areštu 40 parų, ši bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, subendrinta su bausme, paskirta Alytaus rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu, paskirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 7 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėnesiams;

6) (duomenys neskelbtini) Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams, ši bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, subendrinta su Alytaus rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu paskirta bausme, subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams; bausmę atlikęs (duomenys neskelbtini);

8) (duomenys neskelbtini) Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 149 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 4 metams, ši bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, subendrinta su Alytaus rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 4 metams 3 mėnesiams; atlikęs bausmę (duomenys neskelbtini);

9) (duomenys neskelbtini) Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, areštu 60 parų; atlikęs bausmę (duomenys neskelbtini);

10) (duomenys neskelbtini) Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, areštu 30 parų; atlikęs bausmę (duomenys neskelbtini);

11) (duomenys neskelbtini) Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (5 veikos), 180 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 135 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, pritaikius BK 64¹ straipsnį, laisvės atėmimu 4 metams, (duomenys neskelbtini) paleistas lygtinai iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, (duomenys neskelbtini) išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro,

12) (duomenys neskelbtini) Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams, (duomenys neskelbtini), teistumai neišnykę ir nepanaikinti, (duomenys neskelbtini) teistas (duomenys neskelbtini) už vagystes,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Akistatos tarp nukentėjusiosios E. P. ir R. M. protokole (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad abu asmenys laikėsi savo duotų parodymų, E. P. parodė, kad R. M. tyčia jai sudavė alkūne, jam į pirštą ji įkando tik siekdama apsiginti nuo jo smurtinių veiksmų (1 t., b. l. 57 – 60).

(Duomenys neskelbtini) specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad E. P. nustatytos poodinės kraujosruvos kairiame žaste, dešiniame žaste, apatinio žandikaulio I kandinio danties iš dešinės išmušimas. Daugiau tikimybės, kad minėti sužalojimai galėjo atsirasti smūgiavimo būdu, dėl ne mažiau kaip trijų trauminių poveikių. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai kvalifikuotina kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, dėl jų nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą (1 t., b. l. 74).

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji patvirtino, kad nusikalstamos veikos padarymo metu jie buvo (duomenys neskelbtini), gyveno bendrai ir vedė bendrą ūkį. Kaltinamasis R. M. savo kaltę dėl šios nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai, jo parodymai iš esmės atitinka ir pačios nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie jos sužalojimo aplinkybes. Kaltinamasis parodė, kad (duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini) val. bute (duomenys neskelbtini) susipyko su (duomenys neskelbtini) dėl to, kad ši jam nedavė 10 eurų, pradėjo ją mušti, raišteliu apsuko jai kaklą, šiai išsilaisvinus ir einant link durų, spyrė jai į kojas, nuo spyrio nukritusiai spyrė į šoną, galėjo spirti į pilvą ir kairę ranką ne mažiau kaip 4 karus, alkūne sudavė jai į burną, matė, kad nuo to (duomenys neskelbtini) lūpa buvo kruvina, vėliau sužinojo, kad jai teko ištraukti tuo veiksmu išmuštą dantį. Paaiškino smurtavęs prie (duomenys neskelbtini), nes buvo piktas. Tokie kaltinamojo parodymai atitinka nukentėjusiosios pakankamai nuoseklius ir detalius parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu tiek apklausiant, tiek akistatoje su kaltinamuoju. Įvykio vietoje jos apžiūros metu buvo rastas ir batraištis, kurį kaltinamasis apvyniojo nukentėjusiajai aplink kaklą. Be to, nukentėjusiajai padarytą sužalojimą, sveikatos sutrikdymo mastą ir kaltinamojo pavartoto fizinio smurto apimtį, kaltinamojo ir nukentėjusiosios nurodytą sužalojimo padarymo mechanizmą objektyviai patvirtina (duomenys neskelbtini) specialisto išvada. Veika baigta, sukelti BK 140 straipsnyje numatyti padariniai. Tarp kaltinamojo veiksmų ir atsiradusių padarinių – fizinio skausmo sukėlimo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo E. P. – yra tiesioginis priežastinis ryšys. Teismas, vertindamas R. M. veiksmus, sprendžia, kad jis veikė tiesiogine tyčia. Paprastai kiekvienas suaugęs pakaltinamas žmogus, kuris suduoda kitam asmeniui alkūne į veidą, spiria jam į kūną, suvokia, jog tuo sukels pasekmes – mažų mažiausia nukentėjusysis patirs fizinį skausmą arba nukentėjusiajam bus padarytas kūno sužalojimas. Įvertinus kaltinamojo suduotų smūgių skaičių, kūno vietas, į kurias jie buvo suduoti, kaip stipriai ir kuo jie suduoti, paties kaltinamojo ir nukentėjusiosios parodymus apie prieš tai kilusį jų konfliktą, nėra abejonių, kad R. M. veikė tiesiogine tyčia ir tokiais veiksmais siekė konkrečių padarinių – fizinio skausmo sukėlimo ir/ar nežymaus sveikatos sutrikdymo (duomenys neskelbtini).

Todėl teismas daro išvadą, kad šie tyčiniai kaltinamojo R. M. veiksmai, padaryti (duomenys neskelbtini) jo (duomenys neskelbtini) E. P. atžvilgiu, atitinka BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymius.

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kaltinamojo asmenybę. Kaltinamojo veika pagal pavojingumą priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. R. M. anksčiau Lietuvoje teistas jau dvylika kartų, paskutinį kartą Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (duomenys neskelbtini)nuteistas už analogišką nusikaltimą kito šeimos nario atžvilgiu, šį naują nusikaltimą padarė nepraėjus nė (duomenys neskelbtini) po to, kai atliko bausmę už ankstesnius nusikaltimus, neišnykus teistumui (1 t., b. l. 135 – 142, 181 – 191), todėl tai kaltinamąjį charakterizuoja kaip itin linkusį nusikalsti, ypač fiziškai smurtaujant, asmenį. R. M. labai daug kartų nubaustas administracinėmis nuobaudomis (daugiausiai už vagystes), paskirtų baudų faktiškai nesumoka – iš vien (duomenys neskelbtini) metais paskirtų (duomenys neskelbtini) baudų nėra sumokėjęs nė vienos (1 t., b. l. 143 – 163, 167 – 169), girtauja, (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 164 – 165), registravosi (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 166). Kaltinamasis įrašytas į (duomenys neskelbtini), diagnozė (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 177), bet (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 178) nurodyta, kad jam netikslinga skirti teismo psichiatrijos ekspertizę, nes pateiktoje medicininėje dokumentacijoje nefiksuojama tokio lygio psichopatologija, dėl kurios R. M. negalėtų suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, todėl abejonių dėl jo pakaltinamumo nėra.

R. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Nors jis teisme visiškai pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo, teigė, jog labai gailisi dėl savo veiksmų, teismas sprendžia, kad šiuo atveju nėra BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamas veikas pagal kasacinės instancijos teismo praktiką yra teismo vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė tada, kai kaltininkas savanoriškai, t. y. savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuotų nusikalstamų veikų faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017, 2K-326-303/2019 ir kt.), o jei nusikalstamos veikos padarytos kartu su bendrininkais – kai atskleidžia ir bendrininkų padarytus veiksmus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-299/2012, 2K-7-107/2013, 2K-145-139/2015). Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytų nusikaltimų yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamas veikas, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Ši aplinkybė parodo asmens požiūrį į padarytas nusikalstamas veikas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017 ir kt.). Šiuo atveju kaltinamasis savo kaltę pripažino tik dėl surinktų jo kaltės įrodymų, ikiteisminio tyrimo metu jis kaltę neigė tiek apklausų, tiek akistatos su nukentėjusiąja metu, be to, jis nuolat daro nusikalstamas, tarp jų ir analogiškas smurtines, veikas, nesistengdamas savo netinkamo ir pavojingo elgesio keisti. Todėl nėra jokio pagrindo kaltinamojo formaliai žodžiu išreikšto gailėjimosi laikyti nuoširdžiu, ir atitinkamai kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių šiuo atveju nenustatyta. Jo atsakomybę sunkina tai, kad tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarė neišnykus teistumui už ankstesnius tyčinius nusikaltimus, taigi recidyvistas.

Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, neigiamą kaltinamojo asmenybę, nuolatinį nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų darymą, taip pat į atlaidžią pačios nukentėjusiosios poziciją, kaltinamajam už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą skirtina terminuoto laisvės atėmimo bausmė, artima sankcijoje numatyto šios bausmės dydžio vidurkiui, bet už jį mažesnė.

Baudžiamoji byla teisme išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, skiriama bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Šį nusikaltimą R. M. padarė iki Alytaus apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžio jo atžvilgiu priėmimo. Taigi šiuo nuosprendžiu skiriama galutinė bausmė turi būti subendrinta su bausme, kaltinamajam paskirta minėtu Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalių nuostatomis, į galutinės bausmės laiką įskaitant bausmę, iš dalies ar visiškai atliktą pagal minėtą ankstesnį nuosprendį. Bausmės bendrinamos visiško sudėjimo būdu, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nuolat nusikalsta, visiškai nesistengia pasitaisyti. Į galutinės bausmės laiką įskaitytina bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal minėtą ankstesnį Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (duomenys neskelbtini) nuosprendį.

Įvertinus duomenis apie padarytos veikos pavojingumą, atsižvelgiant į nusikalsti itin linkusią kaltinamojo asmenybę, į tai, kad kaltinamasis smurtauja ne pirmą kartą, turi priklausomybę nuo (duomenys neskelbtini), girtauja, (duomenys neskelbtini), nedaro jokių išvadų iš ankstesnių nubaudimų, akivaizdu, kad nėra galimybės taisyti jo laisvėje ir taikyti BK 75 straipsnio nuostatas.

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios E. P., nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei 100 metrų atstumu, nebendrauti ir neieškoti su ja ryšių bei nesilankyti E. P. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) – paliktinos iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus bausmės vykdymą, panaikintinos.

Po nuosprendžio įsiteisėjimo kompaktinis diskas su vaizdo įrašu paliktinas saugoti su byla, o įvykio vietos apžiūros metu paimtas batraištis, saugomas (duomenys neskelbtini) pagal (duomenys neskelbtini) aktą (1 t., b. l. 33), sunaikintinas kaip menkavertis (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3, 4 punktai).

Civilinė ieškovė (duomenys neskelbtini) pareiškė civilinį ieškinį dėl 71,47 Eur turtinės žalos, padarytos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau ir – PSDF) biudžetui, atlyginimo bei 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (1 t., b. l. 84 – 86). Ieškinyje nurodė, jog už E. P. gydymo asmens sveikatos priežiūros įstaigoje paslaugas iš PSDF biudžeto lėšų apmokėta 71,47 Eur.

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę gauti žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis, 109 straipsnis). (Duomenys neskelbtini)pateiktas gydymo paslaugų apskaitos išrašas (1 t., b. l. 86) patvirtina, kad E. P. (duomenys neskelbtini)iš PSDF biudžeto suteikta gydymo paslaugų už 71,47 Eur.

Tarp R. M. nusikalstamų veiksmų ir dėl E. P. sužalojimo gydymo atsiradusios turtinės žalos yra priežastinis ryšys. Kaltinamasis sutinka atlyginti šią žalą. Konstatavus, jog ši žala padaryta dėl jo tyčinių neteisėtų veiksmų, (duomenys neskelbtini) civilinis ieškinys tenkinamas visiškai, iš R. M. priteistina 71,47 Eur PSDF biudžetui padarytai turtinei žalai atlyginti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.251 straipsnio 1 dalis).

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Baudžiamajame procese, visų pirma, sprendžiamas asmens kaltės klausimas, žalos padarymo faktas jo neteisėtais veiksmais ir nustatomas padarytos žalos dydis. Įsiteisėjus teismo sprendimui, atsiranda ir prievolė atlyginti nusikaltimu padarytą žalą. Procesinių palūkanų paskirtis yra skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Pagal teismų praktiką baudžiamosiose bylose teisė reikalauti procesinių palūkanų atsiranda įsiteisėjus teismo sprendimui, nustatančiam nusikaltimu padarytos žalos dydį (kasacinės nutartys Nr. 2K-234/2010, 2K-181/2010). Atsižvelgiant į tai, civilinei ieškovei (duomenys neskelbtini) iš R. M. priteisiamos 5 procentų metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

(Duomenys neskelbtini) pateikta (duomenys neskelbtini) pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, jog antrinės teisinės pagalbos išlaidos dėl kaltinamojo gynybos sudaro 129,17 Eur (2 t., b. l. 49). Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis (duomenys neskelbtini), turto (duomenys neskelbtini), atlieka (duomenys neskelbtini), jo laisvė yra (duomenys neskelbtini), dėl to, esant būtinam gynėjo dalyvavimo pagrindui, jam teismas paskyrė advokatą, taip pat atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis įgyvendina savo teisę į gynybą, kuri jokiais būdais negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties, o išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo, todėl iš kaltinamojo nepriteistinos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo. Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo asmens valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K–322/2014, 2K-307-507-2015, 2K-84-699/2015).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302, 304 – 305, 307 – 308, 312 – 313 straipsniais,

nusprendžia:

R. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir nubausti jį laisvės atėmimu devyniems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti R. M. laisvės atėmimą šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu R. M. paskirtą galutinę bausmę subendrinti su Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo šešiems mėnesiams bausme, jas visiškai sudedant, ir paskirti R. M. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą vieneriems metams, į bausmės laiką įskaityti bausmę, visiškai ar iš dalies atliktą pagal Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (duomenys neskelbtini) nuosprendį.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuteistojo faktinio sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį dienos.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios E. P., nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei 100 metrų atstumu, nebendrauti ir neieškoti su ja ryšių bei nesilankyti E. P. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) – panaikinti, pradėjus vykdyti bausmę.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, kompaktinį diską su vaizdo įrašu palikti saugoti su bylos medžiaga, o batraištį, saugomą (duomenys neskelbtini) pagal (duomenys neskelbtini) aktą, sunaikinti kaip menkavertį.

(Duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš R. M. 71,47 Eur (septyniasdešimt vieną eurą 47 ct) turtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (71,47 Eur) nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Priteistos žalos atlyginimą nurodyti sumokėti į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiskaitomąją banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke AB „(duomenys neskelbtini)“, banko kodas (duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtyje nurodant „Žala PSDF už E. P. gydymą“.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų iš kaltinamojo R. M. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o kaltinamajam, atliekančiam laisvės atėmimo bausmę, - per 20 dienų nuo jo nuorašo ar kopijos įteikimo jam dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą – Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Apeliacinės instancijos teisme byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, arba įstatymas numato privalomą bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka, arba byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą ar išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Prašymas bylą nagrinėti rašytinio ar žodinio proceso tvarka turi būti nurodytas apeliaciniame skunde.