Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Artūras Driukas, susipažinęs su pareiškėjo UAB ,,Jurgio baldai“ direktoriaus A. J. pareiškimu dėl Šiaulių apygardos teismo visų teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2-964-368/2013 (Nr. 2-418-368/2014) nagrinėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos apeliaciniam teismui perduotas spręsti visų Šiaulių apygardos teismo teisėjų nušalinimo klausimas nuo civilinės bylos Nr. 2-418-368/2014 pagal ieškovo UAB ,,Jurgio baldai“ ieškinį atsakovui UAB ,,Dinalas“ dėl žalos atlyginimo. Nušalinimo pareiškime nurodoma, kad bylą nagrinėjantis teisėjas E. M. netenkino ieškovo prašymo išduoti vykdomąjį raštą, taip pat atmetė prašymus nenagrinėti bylos nedalyvaujant advokatui L. S., iškviesti liudytojus antstolį T. U. ir antstolį R. K.. Be to, teisėjas atmetė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir taip pažeidė visas ieškovo teises į turto susigrąžinimą bei akivaizdžiai parodė išankstinį nusistatymą dėl bylos baigties.

Svarbi aplinkybė, kad Šiaulių apygardos teismo teisėja D. B. yra nukentėjusioji baudžiamojoje byloje dėl teisėjos įžeidimo, kurioje kaltinamasis yra A. J.. Liudytojas šioje baudžiamojoje byloje yra Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas V. K.. Pareiškėjo nuomone, jo teisė į tinkamą procesą Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriuje nebus įgyvendinta dėl teisėjos D. B. suinteresuotumo bylos baigtimi, nes jos kolegos teisėjas E. M. bei kiti Civilinių bylų skyriaus teisėjai visas bylas nagrinės šališkai, siekdami sunaikinti pareiškėją ir jo vadovaujamą įmonę. Šališka teisėja D. B. gali įtakoti kolegas, kad jie priimtų neteisingus sprendimus, siekdami nuslėpti sunkius nusikaltimus.

Motyvuojamoji dalis

Nušalinimo pareiškimas netenkintinas.

Byla gali būti perduodama iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui, jeigu, nušalinus vieną ar kelis teisėjus ar teisėjams nusišalinus, apylinkės teisme arba apygardos teismo Civilinių bylų skyriuje nebėra teisėjų, turinčių teisę nagrinėti bylą (CPK 34 str. 2 d. 3 p.). Apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus visų teisėjų nušalinimo ir bylos perdavimo kitam apygardos teismui klausimus išsprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas ar šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (CPK 34 str. 3 d., 69 str. 1 d.).

Teisė į teisminę gynybą yra prigimtinė žmogaus teisė, ji apima teisę į teisingą teismo procesą. Asmens konstitucinė teisė, kad jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti pagrįstų abejonių: teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. vasario 12 d. nutarimas). Prielaidos, galinčios sukelti abejonių dėl teisėjo ir teismo nešališkumo, turi būti šalinamos. Asmens konstitucinės teisės į nepriklausomą ir nešališką teismą turinio aiškinimas yra reikšmingas taikant proceso teisės normų įtvirtintas garantijas. Kasacinis teismas ne vieną kartą šiuo klausimu yra pažymėjęs, kad visos aplinkybės, sudarančios pagrindą tiek teisėjui nušalinti, tiek pačiam nusišalinti, turi būti pagrįstos. (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. lapkričio 6 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-1074/2000; 2003 m. kovo 5 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-279/2003; 2007 m. lapkričio 7 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-675/2007, 2012 m. gegužės 3 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-234/2012).

Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pabrėžiama, kad teisė į nešališką teismą turi būti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nė vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas (1989 m. gegužės 24 d. sprendimas, priimtas byloje Hauschildt v. Danija, pareiškimo Nr. 154). Objektyvus nešališkumas apima garantijų, pašalinančių bet kokias protingas abejones teisėjo nešališkumu, buvimą. Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų, Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą pabrėžė, jog turi būti nustatyti faktai, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Iš Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos galima daryti išvadą, kad, sprendžiant teisės į nešališką teismą pažeidimo klausimą, svarbu netgi tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui (žr. pvz., 2000 m. birželio 22 d. sprendimą, priimtą byloje Coeme ir kt. v. Belgija, pareiškimo Nr. 32492/96; 2005 m. rugsėjo 6 d. sprendimą, priimtą byloje Salov v. Ukraina, pareiškimo Nr. 65518/01).

Teisėjui (teisėjams) pareikštas nušalinimas laikomas pagrįstu tik tuomet, kai egzistuoja aplinkybės, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėti paskirto ar ją nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) nešališkumu ar suinteresuotumu bylos baigtimi (CPK 64-66 str.). Įstatymas nenustato baigtinio tokių aplinkybių sąrašo, tačiau visais atvejais abejonės dėl teisėjo (teisėjų) nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis. Teisėjas (teisėjai) gali būti nušalinamas (nušalinami) nuo jam (jiems) priskirtos bylos nagrinėjimo ne esant dalyvaujančių byloje asmenų pageidavimui, o tik tuomet, kai egzistuoja įrodymais pagrįstos abejonės dėl jo (jų) nešališkumo. Priešingu atveju, patenkinus įrodymais nepagrįstą pareiškimą dėl teisėjo (teisėjų) nušalinimo ir perdavus bylą nagrinėti kitam teisėjui (teisėjams) ar teismui, būtų sudarytos sąlygos teisingumą vykdyti ne tam teismui, kuris pagal įstatymo nustatytas teismingumo taisykles turi nagrinėti bylą, arba ne tam teisėjui (teisėjams), kuriam (kuriems) teisės aktų nustatyta tvarka priskirta nagrinėti konkrečią bylą, o tam teismui ir (ar) teisėjui (teisėjams), kurį (kuriuos) pasirinko vienas ar kitas dalyvaujantis byloje asmuo. Toks bylos nagrinėjimas pagal asmenų pageidavimus neužtikrintų teismo nešališkumo ir nepriklausomumo, o tai nesiderintų su teisinėje valstybėje vyraujančiais teisingumo, bylų nagrinėjimo nešališkumo ir sąžiningumo, šalių lygiateisiškumo principais (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gegužės 12 d. nutartis Nr. 2KT-33/2008). Esant absoliučių nusišalinimo (nušalinimo) pagrindų ir kitais išimtiniais įstatyme numatytais atvejais, kai yra įrodymais pagrįstų abejonių dėl galimo visų teisme dirbančių teisėjų šališkumo, nušalinimas gali būti pareiškiamas ne tik bylą nagrinėjančiam teisėjui, bet ir kitiems to teismo teisėjams (CPK 13 str., 64 str., 66 str.). Tam, kad būtų nušalinti visi apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjai, o byla būtų perduota kitam apygardos teismui, neužtenka nurodyti argumentus dėl bylą nagrinėti paskirto teisėjo (teisėjų kolegijos) galimo šališkumo, tačiau turi būti išdėstyti argumentai bei juos pagrindžiantys duomenys ir apie tai, kad nėra galimybės teisingai išspręsti bylą konkrečiame apygardos teisme, t. y. turi būti nurodytos aplinkybės, leidžiančios objektyviam stebėtojui pagrįstai abejoti visų konkretaus teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų nešališkumu.

Subjektai, turintys įstatymo suteiktus įgaliojimus spręsti klausimus dėl teisėjų nušalinimo, vadovaujasi įrodymais pagrįstais argumentais, o ne byloje dalyvaujančio asmens, reiškiančio nušalinimą, subjektyvia nuomone grindžiamomis prielaidomis ar samprotavimais. Lietuvos apeliacinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas, kadangi įstatymas reikalauja, jog nušalinimo pareiškimas, siekiant užtikrinti greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, būtų motyvuotas (CPK 68 str. 2 d.) ir pareikštas konkrečiam teisėjui ar konkretiems teisėjams (CPK 68 str. 4 d.) prieš pradedant nagrinėti bylą iš esmės tik esant vienam iš CPK 64-66, 71 straipsniuose nustatytų pagrindų.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas A. J. reiškia nušalinimą visiems Šiaulių apygardos teismo teisėjams remdamasis tuo, kad šią civilinę bylą nagrinėjantis teisėjas E. M. priėmė pareiškėjui nepalankius procesinius sprendimus. Be to, A. J. atžvilgiu pradėta baudžiamoji byla dėl viešo pažeminimo teismui ir Šiaulių apygardos teismo teisėjai D. B., nagrinėjusiai A. J. individualios įmonės bankroto bylą. Pareiškėjas įsitikinęs, kad bylos baigtimi suinteresuota teisėja D. B. įtakos kolegas ir toliau priimti jam nepalankius procesinius teismo sprendimus.

Kaip minėta, siekiant nušalinti visus apygardos teismo Civilinių bylų skyrius teisėjus, turi būti nurodyti argumentai dėl visų teisėjų šališkumo, išdėstytos aplinkybės, kuriomis remiantis būtų galima pagrįstai abejoti visų teisėjų šališkumu ar suinteresuotumu bylos baigtimi. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą yra pasisakyta, jog aplinkybė, kad šalis nesutinka su bylą nagrinėjančio teisėjo (teismo) procesiniais sprendimais, nėra pagrindas savaime abejoti šio teisėjo, o tuo labiau visų atitinkamo teismo teisėjų nešališkumu. Nesutikdamas su teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi procesinę teisę įstatymo nustatyta apeliacine ir (ar) kasacine tvarka juos skųsti aukštesnės instancijos teismui, taip pat procesiniam sprendimui peržiūrėti gali pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu, jeigu tam yra įstatyme nustatytos sąlygos. Taigi, dėl teisėjo E. M. nagrinėjant bylą priimtų procesinių sprendimų nėra pagrindo abejoti nei šio konkretaus teisėjo, nei, juo labiau, visų Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų šališkumu.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 2 dalyje, taip pat CPK 21 straipsnyje įtvirtintas teismų nepriklausomumo principas, kuris numato, kad teisėjai ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi ir nešališki. Teismų įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad teisėjai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi nuo proceso dalyvių, teismų administracijos, kitų teisėjų, valstybės valdžios institucijų, pareigūnų bei kitų asmenų; teisėjams negali būti daromas joks politinis, ekonominis, psichologinis, socialinis spaudimas ar kitoks neteisėtas poveikis, kuris galėtų turėti įtakos jų sprendimams; niekas neturi teisės reikalauti, kad teisėjas atsiskaitytų dėl konkrečioje byloje priimto sprendimo. Tai reiškia, jog nagrinėjamoje byloje taikytinos materialiosios ir proceso teisės normų turinį aiškina tą bylą nagrinėjantis teismas. Nei byloje dalyvaujantis asmuo, nei kiti teisėjai, tame tarpe ir aukštesnės instancijos teismo, neturi teisės kištis į teisingumo vykdymą ir nurodyti bylą nagrinėjančiam teismui (teisėjui), kaip jis turi aiškinti byloje taikytinas materialiosios ir proceso teisės normas, taip pat kaip vertinti vieną ar kitą byloje esančią aplinkybę. Priešingu atveju būtų pažeistas nurodytasis teismo ir teisėjo nepriklausomumo principas. Remiantis šiais teisės principais, nėra pagrindo spręsti, kad pagrįsti yra nušalinimo pareiškimo argumentai, jog teisėja D. B. gali daryti įtaką kolegoms, priimantiems teismo procesinius sprendimus, kurių rezultatu yra suinteresuotas pareiškėjas A. J.. Pareiškėjo išsakytos tokios abejonės vertintinos tik kaip nepagrįstos prielaidos, o teismas, priimdamas procesinius sprendimus, vadovaujasi tik įrodymais patvirtintais, o ne subjektyvia byloje dalyvaujančio asmens nuomone grindžiamais argumentais.

Kitų aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą apie bylos nagrinėjimo negalimumą Šiaulių apygardos teisme, pareiškėjas nenurodė, todėl konstatuojama, kad teismo nešališkumo prezumpcija nepaneigta ir objektyviam stebėtojui negalėtų kilti pagrįstų abejonių, jog visi Šiaulių apygardos teismo teisėjai yra šališki ir suinteresuoti šios civilinės bylos baigtimi. Dėl to nušalinimo pareiškimas netenkinamas, o atmetus nušalinimo pareiškimą, nėra pagrindo spręsti dėl civilinės bylos Nr. 2-418-368/2014 perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 34 straipsnio 3 dalimi, 69 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas

nutaria:

Netenkinti pareiškėjo A. J. pareiškimo dėl Šiaulių apygardos teismo visų teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2-418-368/2014 nagrinėjimo.