- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-08
- Bylos Nr.
- 2A-2168-601/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-03158-2013-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Izolda Nėnienė (pirm.), Evaldas Burzdikas (pran.), Virginijos Gudynienės
- Ieškovas
- A. S.
- Atsakovas
- A. L.
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Evaldo Burzdiko (pranešėjas), Virginijos Gudynienės ir Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė) teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. S. ir atsakovo A. L. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. S. ieškinį atsakovui A. L., išvadą teikiančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama nustatyti, kad atsakovas A. L. yra A. P. S. tėvas, nustatyti dukters gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti iš atsakovo nepilnamečiam vaikui išlaikymą po 800 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės ir 14 400 Lt išlaikymo įsiskolinimą bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodo, kad atsakovas yra ieškovės dukters tėvas, bet atsakovas atsisakė oficialiai įteisinti tėvystę, nors vaikui išlaikymo neteikė. Apie savo tėvystę atsakovas žinojo nuo vaiko gimimo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2014 m. gegužės 19 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies (t. 2, b. l. 3-10).
nustatė, kad A. L. yra A. P. S. (gim. (duomenys neskebtini)) tėvas;priteisė iš atsakovo A. L. išlaikymą nepilnametei dukrai A. P. S. po 450 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2013-02-28) iki dukters pilnametystės. Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Priteisė iš atsakovo A. L. nepilnametei dukrai A. P. S. 8 100 Lt išlaikymo įsiskolinimą už (duomenys neskebtini) -2013-02-28 laikotarpį;paskyrė nepilnametės A. P. S. išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise A. S.;kitą ieškinio reikalavimų dalį atmetė;sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai;priteisė iš atsakovo A. L. valstybės naudai 398,62 Lt bylinėjimosi išlaidų ir valstybės naudai 1 037 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas dėl tėvystės nustatymo pažymėjo, kad A. L. pripažįsta, kad yra A. P. S., gimusios tėvams nesusituokus, tėvas. Įvertinęs šalių nurodytas aplinkybes ir nesant ginčo tarp ieškovės ir atsakovo dėl reikalavimo nustatyti tėvystę, ieškinio reikalavimą tenkino ir nustatė, jog ieškovės dukters A. P. S. (gim. (duomenys neskebtini)) tėvas yra atsakovas A. L.. Dėl išlaikymo priteisimo teismas pažymėjo, kad vaiko interesus privalo saugoti ir ginti abu tėvai. Šalių dukra yra nepilnametė, jos augančiam organizmui neabejotinai reikalingas visavertis maistas, vitaminai. Ieškovė, padedama savo tėvų ir vykdydama savo pareigas dukteriai, užtikrina jos teisę į gyvenamąjį būstą, į mitybą, apavą ir drabužius. Teismas vertino ieškovės pateiktus čekius, pažymėdamas, jog jie neįrodo per mėnesį vidutiniškai reikalingų išlaidų esminiams nepilnametės poreikiams patenkinti. Darė išvadą, kad byloje esantys dokumentai ir kiti įrodymai, taip pat ieškovės paaiškinimai teismo posėdžio metu yra nepakankami konstatuoti, jog A. P. S. poreikiams užtikrinti reikalinga 1 160 Lt suma kas mėnesį. Ieškovė teismo posėdžių metu nurodė, kad dukrai diagnozuota alergija, tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų nepateikė, nepagrindė, kad per mėnesį vidutiniškai reikalinga skirti medikamentams ir vaisto papildams apie 80 Lt. Ieškovės pateiktų kvitų, patvirtinančių vaistų „Sebidin“ ar gudobelių skystojo ekstrakto geriamųjų lašų tirpalo įsigijimą, teismas nevertino, kadangi šie medikamentai vaikams negali būti skiriami ir neįrodo A. P. poreikių. Laikė neįrodyta aplinkybę, kad vaikui reikalinga ortopedo konsultacija. Darė išvadą, kad 50 Lt suma per mėnesį pakankama nepilnametės A. P. S. poreikiams medikamentams patenkinti. Ieškovės šeima vidutiniškai per mėnesį išleidžia apie 270 Lt komunaliniams mokesčiams sumokėti. Kaip jau minėta, šeimą sudaro keturi asmenys, todėl nepilnametei A. P. S. tenkanti komunalinių mokesčių dalis sudaro apie 68 Lt. Ieškovės nurodytos išlaidos maistui, avalynei, aprangai, higienos reikmenims, lavinimo priemonėms ir žaislams, nors ir neįrodinėtos rašytiniais įrodymais, tačiau yra protingo dydžio ir laikytinos pagrįstomis. Teismas pažymėjo, kad ieškovė siekia didžiąją dalį išlaikymo naštos perkelti atsakovui. Teismas vertino šalių materialinę padėtį, atsakovo įsipareigojimus tretiesiems asmenims, taip pat ieškovės ir atsakovo elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti, nesant įrodytai aplinkybei dėl būtinybės vaiko poreikio užtikrinimui skirti 1 160 Lt kas mėnesį ir būtinybei, kad atsakovas prie vaiko išlaikymo prisidėtų didesne dalimi nei ieškovė, teismas laikė, kad nepilnametės A. P. S. poreikių patenkinimui reikalinga 900 Lt suma. Iš atsakovo priteisė po 450 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2013-02-28) iki dukters pilnametystės. Dėl išlaikymo įsiskolinimo – teismas nesutiko su atsakovo pozicija dėl jo pareigos mokėti išlaikymą nuo momento, kai priimtas sprendimas dėl tėvystės nustatymo. Vaiko išlaikymas yra asmeninio pobūdžio pareiga, šios pareigos nevykdymo negalima pateisinti tuo, kad kiti asmenys išlaikymą vaikui teikia. Išlaikymas turi būti mokamas nuo momento, kai atsiranda teisė į išlaikymą, t. y. nuo pat vaiko gimimo, o ne nuo teismo sprendimo dėl tėvystės nustatymo priėmimo. Kad atsakovas, gimus vaikui, neigė tėvystę ir neteikė savo dukrai išlaikymo, negali atsakovo atleisti nuo pareigos išlaikymą teikti. Teismas vertino, kad vaiko poreikiai buvo 900 Lt sumai per mėnesį, todėl iš atsakovo priteisė 8 100 Lt išlaikymo įsiskolinimas už (duomenys neskebtini) – 2013-02-28 laikotarpį, skaičiuojant po 450 Lt kas mėnesį.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai
Atsakovas, atstovaujamas advokato R. G., apeliaciniu skundu prašo (t. 2, b. l. 20-22).
pakeisti Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 19 d. sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo, priteisiant iš A. L. išlaikymą A. P. S. išlaikyti periodinėmis piniginėmis išmokomis 350 Lt dydžio, indeksuojamomis Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją kiekvieną mėnesį iki vaikas sulauks pilnametystės. Išlaikymą pradėti vykdyti nuo teismo sprendimo priėmimo dienos t. y. nuo A. L. pripažinimo A. P. S. tėvu momento.panaikinti sprendimo dalį dėl įsiskolinimo 8 100 Lt sumoje priteisimo.sumažinti priteistas bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai;priteisti iš A. S. A. L. naudai sumokėtą žyminį mokestį 279 Lt sumoje ir už išlaidas advokatui už apeliacinio skundo parengimą apmokėti.
Šalies argumentai
Motyvuose nurodė:
Išlaikymo dydis sumažintinas iki 350 Lt. Be A. P. S. dar turi dukrą A. L., (gim. (duomenys neskebtini)), kurią išlaiko. Ieškovė nori pasipelnyti iš atsakovo, ji norėjo, kad atsakovas išlaikytų ne tik dukrą, bet ir jos visą šeimą. Ieškovė teisme bandė įrodyti, kad vaiko išlaikymui per mėnesį reikia 1 160 Lt, tačiau tokia suma išgalvota. A. S. gaunamos pajamos yra gaunama socialinė pašalpa ir išmoka vaikui 635,20 Lt dydžio. Ieškovė nurodė, kad ji iš tos gaunamos pinigų sumos 300 Lt atiduoda savo tėvams. Ieškovė A. S. gyvena kartu su savo tėvais. Jos ir jos tėvų gaunamos pajamos bendroje sumoje yra arti 2 000 Lt, už tuos pinigus pragyvena 3 suaugę asmenys ir mažametis vaikas.Išlaikymas vaikui teiktinas nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, kadangi tik teismo sprendimu atsakovas pripažintas vaiko tėvu, todėl nuo to momento ir atsiranda pareiga išlaikyti vaiką. Ieškovė po vaiko gimimo nesiekė įteisinti tėvystę. Ji tik 2013-02-28 pateikė teismui ieškinį. Po vaiko gimimo atsakovas nebuvo įrašytas vaiko gimimo liudijime tėvu, iki sprendimo priėmimo atsakovas nebuvo A. P. tėvu ir neturėjo pareigos ją išlaikyti. Be to, ieškovė nepateikė objektyvių įrodymų, kad ji per laikotarpį nuo vaiko gimimo (duomenys neskebtini) iki 2013-02-28 pati yra išleidusi 8 100 Lt vaikui išlaikyti.Ieškovės pageidavimu teisme buvo apklausta jos motina N. S., kuri gyvena kartu su ieškove ir jos vaiku. Liudytoja nurodė kelis kartus mažesnes pinigų sumas, kurias ieškovė neva išleidžia vaikui išlaikyti. Į melagingus ieškovės duotus parodymus teisme, teismas visiškai nekreipė dėmesio. Akivaizdžiai buvo matyti, kad ieškovė turėtas išlaidas kelis kartus tyčia padidina, siekdama turėti materialinės naudos.
Šalies argumentai
Ieškovė apeliaciniu skundu prašo Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 19 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-1179-918/2014 dalyje dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, pakeisti (t. 2, b. l. 41-48):
priteisti iš atsakovo A. L. išlaikymą nepilnametei dukrai A. P. S. po 800 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki dukters pilnametystės;priteisti iš atsakovo A. L. nepilnametei dukrai A. P. S., .14 400 Lt išlaikymo įsiskolinimo už laikotarpį nuo (duomenys neskebtini) iki 2013-0-28;priteisti ieškovės A. S. naudai bylinėjimosi išlaidas pagal bylos eigoje pateiktus rašytinius dokumentus;taip pat prašė prijungti prie bylos su šiuo apeliaciniu skundu naujai teikiamus įrodymus.
Šalies argumentai
Motyvuose nurodė:
neteisinga pirmosios instancijos teismo pozicija, kad ieškovė turėjo įrodyti visas jos dukters poreikiams per mėnesį išleidžiamas išlaidas, tai neatitinka formuojamos teismų praktikos, t. y. minimalios mėnesinės algos (1 000 Lt) dydžio išlaikymas yra preziumuojamas kaip atitinkantis būtinuosius nepilnamečio vaiko poreikius, todėl neįrodinėtinas; nesutinkama, kad dukters išlaikymui per mėnesį reikia 900 Lt. Teismas nevertino išlaidų dėl darželio lankumo, nors ieškovė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo nurodžiusi, jog dukra pradės lankyti darželį. Mėnesinis mokestis už vaiko išlaikymą darželyje 105,80 Lt. Nurodytas aplinkybes teismas ex oficio turėjo aiškintis; teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė, kad A. P. reikalinga ortopedo konsultacija, kad mergaitė yra alergiška, tačiau teismas nepasiūlė ieškovei pateikti trūkstamus įrodymus ar pats tokius įrodomus išreikalauti. To teismas nepadarė, kas objektyviai nulėmė neteisingą teismo išvadą. Mergaitė nuo gimimo turi ortopedinį sveikatos sutrikimą - jos pėda yra iškrypusi į vidų, nuo gimimo serga lėtine uždegimine odos liga - atopiniu dermatitu. Dukros poreikius dėl turimo ortopedinio sutrikimo ir atopinio I dermatito ieškovė galėtų patenkinti už 100 Lt per mėnesį. Pirmosios instancijos teismo neįvertintos A. P. išlaidos dėl darželio lankymo, turimo ortopedijos sutrikimo bei sergamo atopinio dermatito bendrai sudaro 205,8 Lt. Iš atsakovo dukros išlaikymui priteistina ne 450 Lt suma, kokią priteisė skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas, neįvertinęs mergaitės specialiųjų poreikių, o 580 Lt suma per mėnesį;teismas padarė materialinės teisės pažeidimą, priimdamas skundžiamą sprendimą pažeidė CK 3.192 str. 2 d. ir CK 3.192 str. 3 d. nuostatas. Teismas, nepaisydamas šalių gaunamų pajamų skirtumo, nepagrįstai laikė, kad abu tėvai lygiomis dalimis turi prisidėti prie vaiko išlaikymo. Ieškovė šiuo metu dirba, tačiau atsakovo gaunamos pajamos 6 kartus didesnės nei ieškovės. Atsakovas turi sutuoktinę, todėl kita išlaikytinė A. L. išlaikoma ne tik iš atsakovo pajamų. Teismui, klaidingai nustačius nepilnametės A. P. poreikius tenkinančią išlaikymo sumą bei atsakovo dalį mergaitės išlaikyme, t. y. kad atsakovas prie dukros išlaikymo turi prisidėti 450 Lt suma per mėnesį, atitinkamai buvo padaryta klaidinga išvada ir dėl išlaikymo įsiskolinimo sumos. A. P. poreikiams nuo gimimo reikėjo ir šiai dienai reikia 1 160 Lt sumos. Atsakovas laikotarpiu nuo (duomenys neskebtini) iki 2013-02-28 turėjo prisidėti po 800 Lt kas mėnesį, todėl šiai dienai yra susidaręs 14 400 Lt dydžio įsiskolinimas. Net laikant, kad nurodytu laikotarpiu išlaikymas sudarytų po 450 Lt, teismas neteisingai paskaičiavo įsiskolinimo sumą, kuri už 20 mėnesių yra ne 8 100 Lt, o 9 000 Lt.
Atsiliepimas
Ieškovė atsiliepimu prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Iš atsakovo ieškovės naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas (t. 2, b. l. 27-30).
Motyvuose nurodė:
nepagrįsti atsakovo tvirtinimai, kad dukters išlaikymui per mėnesį reikalinga 700 Lt, o ne 900 Lt. Tai neatitinka LAT formuojamos praktikos dėl išlaikymo dydžio. Teismas ir taip būtiniesiems vaiko poreikiams patenkinti nustatė 100 Lt mažesnę sumą, t. y. 900 Lt, tuo pačiu iš atsakovo priteisė mažiau nei pusę sumos. Atsakovo reikalavimas yra pažeidžiantis dukros A. P. interesus, 700 Lt suma nepakankama dukters išlaikymui. Ieškovė šiuo metu yra įsidarbinusi, gauna minimalų atlyginimą ir, padedant tėvams, dukters išlaikymui išleidžia nemažiau nei 1 000 Lt. Byloje nėra jokių objektyvių aplinkybių, dėl kurių atsakovas galėtų teikti tik 350 Lt išlaikymą. Nors atsakovas turi dar vieną išlaikytinį, tačiau turi sutuoktinę, uždirba apie 5 136,20 Lt (1 186,19 svarų sterlingų), todėl negalima daryti išvados, kad 450 Lt suma jam per didelė; nepagrįsti teiginiai, kad vaiką turi išlaikyti nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, kadangi teisės normos, kuri įtvirtintų taisyklę, jog pareiga išlaikyti vaiką atsiranda nuo įrašymo apie tėvystę gimimo liudijime padarymo momento, nėra. Asmuo tėvu tampa nuo vaiko gimimo momento ir nuo tada turi pareigą išlaikyti vaiką. Tai, kad gimus vaikui atsakovas neigė tėvystę ir neteikė dukrai išlaikymo, negali atsakovo atleisti nuo pareigos išlaikyti dukrą. Nors teismo sprendimas dėl išlaikymo yra skubiai vykdytinas, tačiau atsakovas tokio sprendimo nevykdo.
Atsiliepimas
Atsakovas, atstovaujamas advokato R. G., atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo ieškovės A. S. apeliacinį skundą atmesti. Ieškovės apeliacinis skundas paduotas praleidus apskundimo terminą. Apeliaciniame skunde nėra duomenų, dėl ko praleistas skundo padavimo terminas, nėra prašymo atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti, dėl to apeliacinis skundas negalėjo būti priimtas (t. 2, b. l. 61-62).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliaciniai skundai atmestini.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).
Ginčo esmė – ar tinkamai nustatyta vaiko poreikiams tenkinti reikalinga pinigų suma (900 Lt) bei, ar nustatytas išlaikymo dydis (450 Lt) proporcingas tėvų turtinei padėčiai.
Lietuvos Respublikos CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios nuostatos imperatyvas išplaukia tiek iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalis), tiek ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurių esmė yra ta, kad visų pirma užtikrinti normalias vaiko augimo, vystimosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga, kuri įgyvendinama tiek naudojantis tėvų valdžios suteiktomis teisėmis, tiek vykdant atitinkamas prievoles, įskaitant ir išlaikymo vaikams teikimą.
Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystimosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę. Nurodytų kriterijų pusiausvyrą padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų išlaikymo, bet ir kitus su vaikais susijusius klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-209/2013).
Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas įsiskolinimą ir 450 Lt kas mėnesinį išlaikymą nepilnametei dukrai, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, ir tinkamai motyvavo teismo sprendimą, nepažeidė šiose bylose nusistovėjusios teisminės praktikos, todėl pritaria šiems motyvams ir jų nekartoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-252/2010).
Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m.kovo 22, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013), todėl, priklausomai nuo konkrečių bylos aplinkybių, išlaikymo dydis gali būti tiek mažesnis už minimalią mėnesinę algą, tiek didesnis. Taigi, ieškovės apeliacinio skundo argumentai, kad minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas yra preziumuojamas, kaip atitinkantis būtiniausius nepilnamečio veiko poreikius, todėl neįrodinėtinas, yra visiškai nepagrįsti.
Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju ieškovė pati nurodė, jog dukters A. P. S. poreikiams patenkinti kas mėnesį reikalinga: 300 Lt – maistui, 250 Lt – drabužiams ir avalynei, 80 Lt – medikamentams ir maisto papildams, 80 Lt – lavinimo priemonės ir žaislams, 150 Lt – higienos reikmėms, 300 Lt – vaikui tenkanti komunalinių mokesčių dalis, t. y. viso 1 160 Lt. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas, jog vaistams pakankama suma yra 50 Lt, o vaikui tenkanti komunalinių mokesčių dalis yra 68 Lt, nustatė, kad vaiko poreikiams patenkinti apeliantei reikalinga suma yra 900 Lt. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada. Tokią išvadą patvirtina tai, jog ieškovė su dukra gyvena su tėvais ir jų bendros pajamos, iš kurių visi pragyvena ir ieškovės dukros poreikiai tenkinami (ieškovės mama nurodė, kad vaikas viskuo aprūpintas), yra apie 2 100 Lt, t. y. kiekvienam iš jų tenka po 525 Lt.
Ieškovės apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino išlaidų dėl darželio lankymo (105,80 Lt), vaiko turimo ortopedinio sutrikimo bei sergamumo atopiniu dermatitu (100 Lt) laikytini nepagrįstais. Visų pirma, ieškovė neišskyrė šių išlaidų iš jos pateiktų išlaidų vaiko poreikiams, o teismas nustatė vaiko poreikių dydį, atsižvelgiant į ieškovės pateiktą poreikių skaičiuotę, objektyviai sumažindamas dvi pozicijas (dėl vaistų ir dėl komunalinių mokesčių). Teisėjų kolegija neturi pagrindo padidinti vaiko poreikius: 1) nei dėl darželio lankymo, nes darželyje vaikas bus maitinamas, praleis didžiąją dienos dalį, dėl ko sumažės išlaidos, skirtos jo maitinimui ir laisvalaikiui, 2) nei dėl iškrypusios pėdos, nes dėl to nėra pateikta gydytojo – ortopedo išvada dėl specialios avalynės būtinybės bei kiek tai padidintų įprastines išlaidas avalynei, kuriai įsigyti yra nustatyta pakankama suma (kartu su drabužais kas mėnesį 250 Lt), 3) nei dėl nustatyto atopinio dermatito, apie kurį ieškovė žinojo nuo dukros gimimo ir tikėtina reikalingus tam vaistus, įtraukė į vaistų sumą skaičiuotėje; be to, pažymėtina, kad ieškovė nepateikė objektyvių duomenų (gydytojų receptų ir pan.), kokie tam reikalingi vaistai ir kaip dažnai, kokiais kiekiais naudotini. Teisėjų kolegija atkreipia ieškovės dėmesį į tai, kad priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, atsiradusi būtinybė įsigyti specialią avalynę dėl sveikatos sutrikimo ir pan.) (CK 3.201 str. 2 d.).
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog abu tėvai lygiomis dalimis turi prisidėti prie vaiko išlaikymo. Nustatyta, kad ieškovė yra sveika, darbinga, jau įsidarbinusi (sprendimo priėmimo metu buvo nedirbanti) ir jos teigimu gauna minimalų darbo užmokestį (nors Sodros duomenimis 2014 m. liepos mėnesį jai priskaičiuotas darbo užmokestis buvo 1 246,89 Lt), turto neturi, gyvena su tėvais sodo namelyje, augina daržoves, kitų išlaikomų asmenų neturi; atsakovas – sveikas, darbingas, gyvena Anglijoje su šeima, kurioje augina mažametį vaiką (t. y. turi dar vieną išlaikomą asmenį), darbo užmokestis apie 5 000 Lt (1 186 svarų sterlingų), turto neturi, gyvena nuomojame būste. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad abiejų tėvų turtinė padėtis panaši, nes nors atsakovo darbo užmokestis ir atrodo žymiai didesnis už ieškovės, tačiau būtina atsižvelgti į tai, jog jis gyvena Anglijoje, kur pragyvenimui reikalingos ir žymiai didesnės lėšos (būsto nuoma, komunaliniai mokesčiai ir pan.; jo gaunamas darbo užmokestis yra labai artimas minimaliam darbo užmokesčiui Anglijoje) be to, jis turi išlaikyti ir kitą savo vaiką. Taip pat aplinkybė, jog ieškovė už teisines paslaugas apeliacinės instancijos teisme sumokėjo 2 420 Lt (t. 2., b. l. 31-34), o atsakovas tik 400 Lt (t. 2, b. l. 24), leidžia spręsti, jog ieškovės turtinė padėtis yra pakankamai gera.
Nepagrįstais laikytini atsakovo apeliacinio skundo argumentai, kad nustatytas išlaikymo dydis (450 Lt) yra per didelis. Priteistas išlaikymas yra mažesnis negu minimali mėnesinė alga, atsakovas dirba Anglijoje ir palyginus jo gaunamą darbo užmokestį su Lietuvos valstybėje asmenų gaunamais darbo užmokesčiais, jo darbo užmokestis yra pakankamai didelis (apie 5 000 Lt), todėl mažinti ir taip iš jo priteistą nedidelį išlaikymą, nėra jokio pagrindo.
Nepagrįstais laikytini atsakovo apeliacinio skundo argumentai, kad išlaikymo įsiskolinimas neturėjo būti priteistas, o išlaikymas turėjo būti priteistas tik nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, nes tik teismo sprendimu jis buvo pripažintas vaiko tėvu. Pažymėtina, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 str.). Teisė į išlaikymą, kaip ir kitos vaiko teisės, atsiranda nuo vaiko gimimo momento, todėl biologinis vaiko tėvas (atsakovas), nors ir nebuvo iki teismo sprendimo pripažintas vaiko tėvu (vaiko gimimo liudijime vaiko tėvas nenurodytas), turėjo pareigą išlaikyti savo vaiką nuo jo gimimo momento. Įstatymas nesieja pareigos išlaikyti vaikus momento su tėvystės nustatymo momentu. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė išlaikymo įsiskolinimą nuo vaiko gimimo momento ir pagrįstai priteisė išlaikymą nuo ieškinio pateikimo teismui dienos. Tačiau matyti, kad pirmosios instancijos teismas padarė aiškią aritmetinę klaidą, nustatydamas išlaikymo įsiskolinimą, t. y. teismas teisingai nurodė įsiskolinimo laikotarpį ((duomenys neskebtini) – 2013-02-28), tačiau įsiskolinimą paskaičiavo už 18 mėnesių, kai šis laikotarpis apima 20 mėnesių. Šioje dalyje teisėjų kolegija patikslina teismo sprendimo rezoliucinę dalį, nurodant įsiskolinimo dydį ne 8 100 Lt, o 9 000 Lt.
Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą tinkamai taikė ir aiškino materialinės (CK 3.192 str., 3.194 str. 3.200 str., 3.201 str.) bei procesinės (CPK 185 str.) teisės normas, padarė pagrįstas išvadas, todėl priimtas teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliaciniai skundai juose nurodytais motyvais atmestini (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Apeliacinius skundus atmetus, apeliantų turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalimi 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Apeliacinius skundus atmesti.
Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Patikslinti sprendimo dalį dėl priteisto išlaikymo įsiskolinimo, ją išdėstant taip:
- priteisti iš atsakovo A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai A. P. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskebtini), 9 000 Lt (devynių tūkstančių litų) išlaikymo įsiskolinimą už (duomenys neskebtini) - 2013-02-28 laikotarpį.