Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Žemaitienė, veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Takas Group“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. birželio 3 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-12444-1182/2025, pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Takas Group“ ieškinį atsakovui K. D. (K. D.) dėl darbo ginčo išnagrinėjimo iš esmės.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Takas Group“ (toliau – ir ieškovė arba apeliantė) 2025 m. gegužės 5 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu (reg. Nr. CBP-5242), prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos darbo ginčų komisijos (toliau – Komisija) 2025 m. balandžio 2 d. sprendimą Nr. DGKS-2826 (toliau – sprendimas), pripažinti, jog su buvusiu darbuotoju atsakovu K. D. (K. D.) (toliau – ir atsakovas) ieškovė yra atsiskaičiusi, ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

2. Klaipėdos apylinkės teismas 2025 m. gegužės 15 d. nutartimi nustatė ieškovei 7 dienų terminą ieškinio trūkumams – pateikti duomenis apie sumokėtą 198 Eur dydžio žyminį mokestį; pateikti duomenis, kad ieškovės įgaliota teisininkė A. Š. patenka į asmenų, numatytų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 56 straipsnio 2 dalyje, sąrašą – pašalinti.

3. Ieškovės atstovė A. Š. 2025 m. gegužės 27 d. pirmosios instancijos teismui pateikė (reg. Nr. DOK-38105) 2025 m. balandžio 23 d. prašymą dėl darbo ginčų komisijos posėdžio garso įrašo ir 2025 m. gegužės 21 d. atliktą 75 Eur mokėjimą Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) pagal įmokos kodą 5660, o 2025 m. birželio 3 d. – prašymą dėl trūkumų šalinimo (reg. Nr. DOK-39738), kuriame nurodė, jog, vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktu, laiko, kad byloje mokėtinas žyminis mokestis turėtų būti 100 Eur, kadangi yra teikiamas elektroninių ryšių priemonėmis – 75 Eur. Pasisakant dėl atstovavimo, nurodė, jog dokumentai teismui per Elektroninių paslaugų portalą (toliau – EPP) yra pateikti pagal įgaliojimą, o dėl atstovavimo teisme ir byloje pateiks kitą atstovavimo pagrindą, teismui nurodžius teismo posėdžio datą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Klaipėdos apylinkės teismas 2025 m. birželio 3 d. nutartimi ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį pateikusiam asmeniui.

5. Teismas nurodė, kad prašymas dėl trūkumų šalinimo gautas 2025 m. birželio 3 d., nors terminas trūkumams šalinti baigėsi 2025 m. gegužės 27 d., o ieškovė praleisto termino atnaujinti neprašė ir nenurodė jokių priežasčių dėl jo praleidimo.

6. Teismas laikė, kad ieškovė nepašalino 2025 m. gegužės 15 d. nutartyje nurodytų trūkumų, nes nepateikė žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinančių įrodymų (nurodė, kad prideda, tačiau nepridėjo) bei duomenų, patvirtinančių, kad teisininkė A. Š. patenka į asmenų, numatytų CPK 56 straipsnio 2 dalyje, sąrašą.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

7. Atskirajame skunde (reg. Nr. DOK-42929) ieškovė prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. birželio 3 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškinį priimti ir nagrinėti iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:

7.1. Pirmosios instancijos teismas klaidingai nustatė, jog ieškovė nebuvo pridėjusi įrodymų apie žyminio mokesčio sumokėjimą. Žyminio mokesčio kvitas teismui buvo pateiktas 2025 m. gegužės 27 d.

7.2. Dėl techninių aplinkybių į EPP sistemą buvo įkeltas ne prašymas dėl trūkumų šalinimo, o prašymas darbo ginčų komisijai dėl garso įrašo pateikimo, tačiau su atskiruoju skundu teikiami įrodymai patvirtina, kad prašymas dėl trūkumų šalinimo buvo pasirašytas 2025 m. gegužės 27 d., o pastebėjus, jog EPP sistemoje prikabintas ne tas dokumentas, 2025 m. birželio 3 d. buvo įkeltas tinkamas prašymas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl naujų įrodymų byloje prijungimo

9. Ieškovė su atskiruoju skundu pateikė šiuos rašytinius įrodymus: duomenis iš EPP sistemos apie 2025 m. gegužės 27 d. prašymo dėl trūkumų šalinimo pateikimą teismui; 2025 m. gegužės 27 d. darbo sutartį Nr. 25/05/27; duomenis apie apdraustųjų asmenų, kurių valstybinis socialinis draudimas prasidėjo 2025 m. gegužės 28 d., sąrašą; Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. gegužės 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-12444-1182/2025; Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. birželio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-12444-1182/2025; 2025 m. gegužės 27 d. prašymą dėl trūkumų šalinimo civilinėje byloje Nr. e2-12444-1182/2025 su informacija apie šio dokumento pasirašymą elektroniniu parašu; 2025 m. gegužės 21 d. mokėjimą.

10. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pagal CPK 180 straipsnį, teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau.

11. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės su atskiruoju skundu pateikti dokumentai (duomenys iš EPP sistemos apie 2025 m. gegužės 27 d. prašymo dėl trūkumų šalinimo pateikimą teismui; 2025 m. gegužės 27 d. darbo sutartis Nr. 25/05/27; duomenys apie apdraustųjų asmenų, kurių valstybinis socialinis draudimas prasidėjo 2025 m. gegužės 28 d., sąrašą; 2025 m. gegužės 27 d. prašymas dėl trūkumų šalinimo civilinėje byloje Nr. e2-12444-1182/2025 su informacija apie šio dokumento pasirašymą elektroniniu parašu) gali turėti reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, todėl teismas sprendžia juos prijungti prie bylos, kartu pažymėdamas ir tai, jog apeliacinės instancijos teismas dėl naujų įrodymų pasisako tiek, kiek jie turi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui įvertinti. Kiti apeliantės pateikti dokumentai (Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-12444-1182/2025; Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. birželio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-12444-1182/2025; 2025 m. gegužės 21 d. mokėjimas) jau yra byloje, todėl pakartotinai šių dokumentų prie bylos pagrindo prijungti nėra.

Dėl ginčo esmės

12. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas ieškinį nepašalinus trūkumų laikė nepaduotu ir grąžino ieškovei, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

13. CPK 5 straipsnyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Pagrindiniai reikalavimai, kurių turi paisyti asmuo, siekiantis teisminės savo galimai pažeistų teisių gynybos, yra išdėstyti CPK nuostatose. Pagal CPK išdėstytą reglamentavimą, asmuo, siekiantis, kad jo ginčas būtų išnagrinėtas teisme, be kita ko, turi pateikti teismui ieškinį, atitinkantį bendruosius procesinių dokumentų turiniui ir formai keliamus reikalavimus, nustatytus CPK 111, 113 ir 114 straipsniuose, bei specialius ieškinio turiniui ir formai keliamus reikalavimus, nustatytus CPK 135 straipsnyje, taip pat sumokėti atitinkamo dydžio už ieškinį mokėtiną žyminį mokestį (CPK 80 straipsnio 1 dalis). Tuo atveju, jeigu teismui paduotas procesinis dokumentas neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip 7 dienos, procesinio dokumento trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis).

14. Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškovės pateikto ieškinio priėmimo klausimą, 2025 m. gegužės 15 d. nutartyje konstatavo, jog jis yra pateiktas su trūkumais, t. y. kad nėra sumokėtas žyminis mokestis ir nėra pateikta duomenų, patvirtinančių, jog ieškinį pateikęs asmuo patenka į asmenų, numatytų CPK 56 straipsnio 2 dalyje, sąrašą. Minėta nutartis, kuria buvo nustatytas 7 dienų terminas ieškinio trūkumams pašalinti, ieškovei išsiųsta per EPP 2025 m. gegužės 19 d., todėl, vadovaujantis CPK 175¹ straipsnio 10 dalimi, laikoma įteikta 2025 m. gegužės 20 d., taigi, terminas ieškinio trūkumams pašalinti baigėsi 2025 m. gegužės 27 d. (įskaitytinai).

15. Ieškovė, šalindama trūkumus, 2025 m. gegužės 27 d. pirmosios instancijos teismui pateikė 2025 m. balandžio 23 d. prašymą dėl darbo ginčų komisijos posėdžio garso įrašo ir 2025 m. gegužės 21 d. atlikto 75 Eur mokėjimo VMI pagal įmokos kodą 5660 nurodymą, o 2025 m. birželio 3 d. – prašymą dėl trūkumų šalinimo, kuriame nurodė, jog laiko, kad byloje mokėtiną žyminį mokestį už elektroninių ryšių priemonėmis pateiktą ieškinį sudaro 75 Eur. Pasisakydama dėl atstovavimo, ieškovė 2025 m. birželio 3 d. pateiktame prašyme buvo nurodžiusi, jog dokumentai teismui per EPP yra pateikti pagal įgaliojimą, o dėl atstovavimo teisme ir byloje ieškovė pateiks kitus dokumentus tuomet, kai pirmosios instancijos teismas byloje paskirs teismo posėdį.

16. Šioje byloje skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino ieškovei iš esmės vadovaudamasis pagrindiniais trimis argumentais, t. y. (1) ieškovė prašymą dėl trūkumų šalinimo pateikė pavėlavusi, praleisto termino atnaujinti neprašė ir nenurodė termino praleidimo priežasčių; (2) su pavėluotai pateiktu prašymu dėl trūkumų šalinimo ieškovė nepateikė žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinančio įrodymo, nors prašyme nurodo, kad tokį įrodymą teikia; (3) ieškovė nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad teisininkė A. Š. patenka į asmenų, numatytų CPK 56 straipsnio 2 dalyje, sąrašą.

17. Apeliantė, nesutikdama su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, atskirajame skunde pasisako apie priežastis, lėmusias pavėluotą prašymo dėl trūkumų šalinimo pateikimą, kartu pateikdama rašytinius įrodymus (duomenis iš EPP sistemos apie 2025 m. gegužės 27 d. prašymo dėl trūkumų šalinimo pateikimą teismui; 2025 m. gegužės 27 d. prašymą dėl trūkumų šalinimo civilinėje byloje Nr. e2-12444-1182/2025 su informacija apie šio dokumento pasirašymą elektroniniu parašu), t. y. kad dėl techninių aplinkybių paskutinę trūkumų šalinimo termino dieną (2025 m. gegužės 27 d.) į EPP sistemą įkėlė ne tą prašymą, tačiau šią klaidą pastebėjus, 2025 m. birželio 3 d. buvo įkeltas tinkamas prašymas. Be to, nors ir su klaidingu prašymu, tačiau 2025 m. gegužės 27 d. ieškovė buvo pateikusi žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantį dokumentą nors pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje yra nurodęs, kad mokėjimas nėra pateiktas. Atskirajame skunde apeliantė argumentų dėl ieškovės tinkamo atstovo nenurodo, tačiau su atskiruoju skundu pateikia 2025 m. gegužės 27 d. darbo sutartį Nr. 25/05/27 ir duomenis apie apdraustųjų asmenų, kurių valstybinis socialinis draudimas prasidėjo 2025 m. gegužės 28 d., sąrašą, kurie yra susiję su teisininkės A. Š. teise atstovauti ieškovę byloje.

18. CPK 78 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Paduodant pareiškimą dėl termino atnaujinimo, kartu turi būti atliekamas procesinis veiksmas (paduodamas skundas, dokumentai ar atliekami kiti veiksmai), kuriam atlikti praleistas terminas (CPK 78 straipsnio 3 dalis). Pareiškimas dėl termino atnaujinimo turi būti motyvuotas. Prie pareiškimo turi būti pridedami įrodymai, pagrindžiantys praleisto termino atnaujinimo būtinumą (CPK 78 straipsnio 4 dalis).

19. Klausimą, ar konkrečios termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į įstatyme nustatyto termino tikslus. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti pareiškėjo nurodytų termino praleidimą pateisinančių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą ir pan. Be to, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-532/2008; 2017 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272-701/2017, 2017 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400-701/2017). Kadangi termino atnaujinimas yra teismo teisė, o ne pareiga, todėl kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, yra palikta teismo diskrecijai (Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-637-390/2022).

20. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai konstatavo, kad 2025 m. birželio 3 d. teismui pateiktas prašymas dėl ieškinio trūkumų šalinimo yra pateiktas praleidus tam nustatytą terminą, tačiau teismas vis dėlto neįvertino, tikėtina, nepastebėjo, kad žyminio mokesčio kvitas yra pateiktas su 2025 m. gegužės 27 d. teismui pateiktu procesiniu dokumentu (reg. Nr. DOK-38105), ir dėl to skundžiamoje nutartyje visiškai nepasisakė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, labiau tikėtina, kad ieškovė 2025 m. gegužės 27 d. teikdama prašymą dėl trūkumų šalinimo per klaidą įkėlė ne tą dokumentą ir tai patvirtina šios nustatytos aplinkybės: su atskiruoju skundu ieškovės pateiktas 2025 m. gegužės 27 d. parengtas prašymas dėl trūkumų šalinimo, kuris teismui buvo pateiktas 2025 m. birželio 3 d., ieškovės vadovės yra pasirašytas elektroniniu parašu 2025 m. gegužės 27 d. 16 val. 4 min. 53 s.; iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad 2025 m. gegužės 27 d. teismui pateiktas dokumentas per EPP sistemą yra įkeltas ir pasirašytas 2025 m. gegužės 27 d. 16 val. 21 min. 6 s.

21. CPK 51 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus. Bylas juridinių asmenų vardu teisme veda jų vienasmeniai valdymo organai, o įstatymuose ir steigimo dokumentuose nustatyta tvarka – kitų organų nariai ir dalyviai fiziniai asmenys, veikiantys pagal įstatymuose ir steigimo dokumentuose jiems suteiktas teises ir pareigas (CPK 55 straipsnis). Asmenys, kurie gali būti juridinių asmenų atstovais pagal pavedimą, yra nustatyti CPK 56 straipsnio 2 dalyje. Be kitų nurodytų asmenų, juridinius asmenis pagal pavedimą taip pat gali atstovauti aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą turintys juridinių asmenų darbuotojai (CPK 56 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

22. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pirmosios instancijos teismui teisininkės A. Š. per EPP pateiktas ieškinys yra pasirašytas ieškovės vadovės K. F. elektroniniu parašu ir tai patvirtina teismui pateikto ieškinio pdf failo metaduomenys. Kartu su ieškiniu buvo pateiktas 2024 m. lapkričio 25 d. taip pat ieškovės vadovės elektroniniu parašu pasirašytas įgaliojimas, kuriuo, be kitų pavedimų, teisininkei A. Š. yra suteikta teisė „...pasirašyti ir pateikti teismui Kliento vardu bet kokio pobūdžio procesinius dokumentus, ieškinį <...> gauti Klientui skirtus procesinius dokumentus...“. Taigi, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nebuvo pagrindo nei trūkumų nutartimi, nei šioje byloje skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismui spręsti, jog ieškinys yra paduotas netinkamo atstovo. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad šioje dalyje skundžiama nutartimi nebuvo pagrindo ieškinio laikyti nepaduoti ir grąžinti ieškovei. Pažymėtina ir tai, kad nors ir po skundžiamos nutarties priėmimo, tačiau nuo 2025 m. gegužės 28 d. dienos teisininkė A. Š. 2025 m. gegužės 27 d. neterminuota darbo sutartimi yra įdarbinta ieškovės teisininke.

23. Pasisakant dėl byloje už ieškinio reikalavimus mokėtiną žyminį mokestį, pirmosios instancijos teismas 2025 m. gegužės 15 d. trūkumų nutartimi tinkamai apskaičiavo byloje mokėtiną žyminį mokestį. Ieškovė ieškiniu prašė panaikinti Komisijos 2025 m. balandžio 2 d. priimtą sprendimą, kuriuo atsakovui iš ieškovės buvo priteista 6 320,68 Eur darbo užmokesčio ir dienpinigių dalis bei 2 492,44 Eur netesybų, ir pripažinti, kad su atsakovu yra visiškai atsiskaityta, taigi, bendra ginčijamo sprendimo sumą sudaro 8 813,12 Eur. Šiuo atveju toks reikalavimas laikytinas turtiniu ir, vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu bei 7 dalimi, žyminis mokestis turi būti skaičiuojamas nuo ieškinio sumos, todėl mokėtiną žyminį mokestį sudaro 198 Eur (8 813,12 Eur x 3 proc. x 75 proc. = 198,30 Eur; vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalimi, 49 ir mažiau centų apvalinami mažinant (atmetant), 50 ir daugiau centų – didinant iki euro). Ieškovė laikosi pozicijos, jog byloje mokėtinas žyminis mokestis yra 75 Eur ir būtent tokią sumą ir yra sumokėjusi. 2025 m. gegužės 15 d. nutarties dalies, kuria nustatytas ieškinio trūkumas dėl nurodyto dydžio žyminio mokesčio sumokėjimo, ieškovė neskundė, tačiau, kaip matyti, pirmosios instancijos teismas 2025 m. gegužės 15 d. nutartyje ieškovei CPK 100 straipsnio 2 dalyje numatytos teisės pateikti atskirąjį skundą dėl nurodytos nutarties dalies išaiškinęs ir nebuvo.

24. Nors skundžiama nutartis neužkerta kelio ieškovei pakartotinai kreiptis į teismą su tapačiu ieškiniu sumokėjus tinkamo dydžio žyminį mokestį, tačiau sprendžiant klausimą dėl ieškinio laikymo nepaduotu, nepašalinus ieškinio trūkumų nustatytu laiku, turi būti atsižvelgta ir į proporcingumo kriterijų tarp taikomų priemonių ir siekiamo tikslo bei į pasekmes, kurias turės toks teismo procesinis sprendimas. Nagrinėjamu atveju ieškinys teismui buvo pateiktas po to, kai Komisija 2025 m. balandžio 2 d. sprendimu K. D. ieškinį, pareikštą UAB „Takas Group“, tenkino iš dalies. Įstatymas nustato vieno mėnesio nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos terminą kreiptis į teismą dėl darbo ginčo išnagrinėjimo teisme (Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 231 straipsnio 1 dalis). Taigi, ieškovės ieškinį pripažinus nepaduotu dėl ieškinio trūkumų nepašalinimo ir ieškovei kreipusis į teismą pakartotinai, šis terminas jau bus pasibaigęs, todėl pakartotinis kreipimasis į teismą lems poreikį spręsti praleisto termino atnaujinimo klausimą (DK 231 straipsnio 2 dalis), kas reiškia papildomas tiek ieškovės (jos atstovės), tiek teismo darbo laiko sąnaudas. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, jog ieškovė yra sumokėjusi dalį žyminio mokesčio, dėl byloje mokėtino žyminio mokesčio dydžio apeliacinės instancijos teismas pasisakė šia nutartimi, o kitam pirmosios instancijos teismo nustatytam trūkumui, susijusiam su tinkamu ieškovės atstovavimu, kuris tariamai nebuvo pašalintas, net ir nebuvus pagrindo nustatyti, nagrinėjamu atveju ieškinį laikyti nepaduotu ir grąžinti ieškovei, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, būtų nesuderinama su CPK įtvirtintais pamatiniais civilinio proceso tikslais bei principais (CPK 2 straipsnis, 3 straipsnio 1 dalis, 7 straipsnis).

25. Nagrinėjamu atveju skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis iš dalies yra priimta pernelyg formaliai aiškinant ir taikant ieškinio trūkumų šalinimo instituto nuostatas ir neatitinka civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų. Įvertinus ieškovės ieškinio priėmimo klausimo svarstymo eigą, nėra pagrindo padaryti išvadą, kad pakartotinai taikant trūkumų šalinimo instituto nuostatas (pirmosios instancijos teismui nutartimi nustatant naują terminą likusiai trūkstamai žyminio mokesčio daliai sumokėti) būtų pažeidžiamas civilinio proceso operatyvumo principas (CPK 2 straipsnis). Pažymėtina ir tai, kad šiuo atveju ieškovės ieškinio atsakovui reikalavimai yra kildinami iš darbo teisinių santykių. CPK XX skyriaus nuostatose, reglamentuojančiose darbo bylų nagrinėjimo ypatumus, yra numatytas aktyvus teismo vaidmuo tokio pobūdžio bylose (CPK 414–415 straipsnis). Taigi, pirmosios instancijos teismui vertinant, ar ieškinio trūkumai yra esminiai, sudarantys esmines kliūtis tolesnei proceso eigai, reikšminga atsižvelgti ir į tai, kad darbo bylos priskiriamos prie bylų, kurių nagrinėjimas susijęs su viešojo intereso apsauga.

26. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis išdėstytais motyvais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, iš esmės formaliai aiškino ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančias proceso teisės normas ir nepagrįstai taikė CPK 115 straipsnio 3 dalyje numatytas pasekmes procesinį dokumentą (ieškinį) laikyti nepaduotu. Aptartos aplinkybės sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, dėl to ji panaikinama ir, atsižvelgiant į tai, kad ieškinio priėmimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas, ieškovės ieškinio priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338–339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliantės (ieškovės) uždarosios akcinės bendrovės „Takas Group“ atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. birželio 3 d. nutartį ir ieškovės ieškinio priėmimo klausimą perduoti iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.