Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-2279-803/2021

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-10-05
Bylos Nr.: e2A-2279-803/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-26192-2020-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Rūta Petkuvienė
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „TIKETA“
Atsakovas: A. K.

Kategorijos

3.3.1.14pavadinimo nepavyko patikrinti
3.3.1.18pavadinimo nepavyko patikrinti
3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

Civilinė byla Nr. e2A-2279-803/2021Teisminio proceso Nr.

2-68-3-26192-2020-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.14; 3.3.1.18; 3.3.1.20. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. spalio 5 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „TIKETA“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 26 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „TIKETA“ ieškinį atsakovui A. K. dėl ginčo nagrinėjimo iš esmės, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje uždaroji akcinė bendrovė „Bravo events“, išvada teikianti institucija byloje Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama išnagrinėti ginčą iš esmės, pripažįstant jos teisę nekompensuoti pinigų už bilietus į neįvykusį renginį atsakovui A. K.. Nurodė, kad Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisija (toliau – Tarnyba) 2020 m. rugpjūčio 13 d. priėmė nutarimą Nr. 10E-1725 dėl A. K. prašymo, kuriuo UAB „TIKETA“ (toliau – ir TIKETA) buvo įpareigota grąžinti vartotojui A. K. už nesuteiktą paslaugą sumokėtus pinigus (t. y. grąžinti pinigus už bilietus į atšauktą renginį) – 112,20 Eur. UAB „TIKETA“, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo (toliau – Vartotojų teisių apsaugos įstatymas) 28 straipsnio 1 dalimi, nepraleidusi 30 dienų termino, pareiškė ieškinį dėl ginčo išnagrinėjimo iš esmės, kadangi UAB „TIKETA“ yra bilietų platinimo paslaugą teikiantis asmuo, o ne renginio organizavimo paslaugos teikėjas ir pareigos grąžinti pinigus už bilietus atsakovui neturi. Be to, nepriklausomai nuo to, kam tenka pareiga grąžinti pinigus už bilietus bilietų pirkėjui, Tarnyba netinkamai taikė įstatymo Dėl Covid-19 (koronaviruso infekcijos) paskelbto karantino sukeltų pasekmių poveikio vartojimo sutarčių dėl renginių organizavimo paslaugų teikimo vykdymui (2020 m. balandžio 30 d. Nr. XIII-2876) (toliau – ir Covid-19 Įstatymas), numatančio pinigų už bilietus grąžinimo tvarką tiems renginiams, kurie neįvyko dėl karantino metu nustatytų draudimų, nuostatas.

2. Ieškovė paaiškino, kad remiantis 2014 m. sausio 13 d. tarp UAB „TIKETA“ ir UAB „Bravo events“ sudaryta bilietų platinimo sutartimi Nr. KL-20140113/02 (toliau – Sutartis) TIKETA platino bilietus į UAB „Bravo events“ organizuotus renginius, tarp jų ir į 2020 m. kovo 17 d. Vilniaus „Siemens“ arenoje turėjusį vykti F. K. koncertą (toliau – Renginys). Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo“ paskelbė ekstremaliąją situaciją visoje šalyje, o 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ paskelbė karantiną, dėl ko buvo uždrausta vykdyti renginius ir apribota renginių vietų ir juos organizuojančių asmenų veikla, 2020 m. kovo 17 d. Vilniaus „Siemens“ arenoje turėjęs vykti F. K. koncertas buvo perkeltas į 2020 m. spalio 6 d. Nauja koncerto data buvo pasirinkta renginio organizatoriaus UAB „Bravo events“ sprendimu. Bilietų pirkėjai buvo informuoti apie tai, kad jų įsigyti bilietai galios ir naujai paskelbtam renginiui. Įsigiję bilietus į Renginį, bilietų pirkėjai sudarė renginio organizavimo paslaugų teikimo sutartis su renginio organizatoriumi UAB „Bravo events“, dalyvaujant atsiskleidusiam tarpininkui – UAB „TIKETA“. Informacija apie tai, kad renginio organizatorius yra ne UAB „TIKETA“, o UAB „Bravo events“, vartotojams buvo pateikiama prie renginio aprašymo internete, UAB „TIKETA“ paslaugų teikimo taisyklėse, taip pat bilietų pardavimo kasose. Bilietų pirkėjai, įsigydami bilietus, buvo informuoti apie tai, kad TIKETA renginio organizavimo paslaugų neteikia, nėra atsakinga už renginio kokybę, taigi ir jo įvykimą ar neįvykimą, ir už pinigų už bilietus grąžinimą renginio atšaukimo atveju neatsako. Renginiui neįvykus ar pasikeitus jo datai, vartotojams pinigus už įsigytus bilietus privalo grąžinti paslaugos teikėjas, t. y. renginio organizatorius. 2020 m. balandžio mėnesį UAB „TIKETA“ gavo Tarnybos 2020 m. balandžio 3 d. raštą Nr. 4E-8105 dėl vartotojo A. K. prašymo. Iš minėto prašymo, adresuoto Tarnybai, matyti, kad vartotojas kreipėsi dėl pinigų už bilietus į nukeltą renginį grąžinimo. Tarnyba, siūlydama ginčą išspręsti taikiai arba pateikti paaiškinimus, dėl ko ginčas išspręstas taikiai būti negali, išsiuntė vartotojo prašymą UAB „TIKETA“, kaip bilietų platintojui. 2020 m. rugpjūčio 13 d. Tarnyba priėmė nutarimą Nr. 10E-1725 dėl A. K. prašymo, kuriuo paneigė renginio organizatoriaus atsakomybę prieš vartotoją, be to, neatsižvelgdama į Covid-19 Įstatymo nustatytą reglamentavimą dėl pinigų už bilietus vartotojams grąžinimo, kai renginiai neįvyko dėl karantino metu nustatytų draudimų, įpareigojo ieškovę grąžinti pinigus už bilietus į neįvykusį renginį. Šis Tarnybos nutarimas yra nepagrįstas ir teisiškai ydingas.

3. Ieškovės nuomone, įsigydamas bilietą į renginį, vartotojas sudarė renginio organizavimo paslaugų teikimo sutartį su renginio organizatoriumi UAB „Bravo events“. Atsakovas, įsigydamas bilietus, buvo informuotas apie tai, kad UAB „TIKETA“ renginio organizavimo paslaugų neteikia, nėra atsakinga už renginio kokybę, taigi ir jo įvykimą ar neįvykimą, ir už pinigų už bilietus grąžinimą renginio atšaukimo atveju neatsako. Renginio organizatorius nė karto neneigė savo atsakomybės dėl atsakovo (ir apskritai visų vartotojų) patirtų nuostolių dėl nesuteiktos renginio organizavimo paslaugos – pinigų už bilietus į perkeltą renginį grąžinimas renginio organizatoriaus UAB „Bravo events“ bus vykdomas Covid-19 Įstatymo nustatyta tvarka.

Šalies argumentai

4. Ieškovės teigimu, Tarnyba, priimdama 2020 m. rugpjūčio 13 d. nutarimą Nr. 10E-1725, suformavo ydingą precedentą, pagal kurį nepagrįstai ir neteisėtai perkeliamos bilieto pirkėjo ir atstovaujamojo sudarytos sutarties nevykdymo neigiamos pasekmės už sutarties įvykdymą neatsakingam ir sutarties vykdymo neįtakojančiam atstovui. Renginio organizavimą vykdė UAB „Bravo events“ ir renginys, susiklosčius pasaulinės pandemijos aplinkybėms, dėl COVID-19 (koronaviruso infekcijos) Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbto karantino metu nustatytų ribojimų, buvo perkeltas UAB „Bravo events“ sprendimu. Taigi vartotojui nebuvo suteikta renginio organizavimo paslauga, kurią renginio organizatorius buvo įsipareigojęs suteikti pagal sudarytą renginio organizavimo paslaugų teikimo sutartį (t. y. bilieto įsigijimo sutartį). Renginio organizatorius, neįvykdęs sutarties, turi pareigą atlyginti atsakovui šio patirtus nuostolius, tačiau kompensavimo vartotojams tvarka, esant išskirtinėms aplinkybėms dėl pasaulinės pandemijos, yra numatyta Covid-19 Įstatyme. Tarnyba, priimdama 2020 m. rugpjūčio 13 d. nutarimą Nr. 10E-1725, šio įstatymo nuostatų netaikė, argumentuodama tuo, jog bilietų pardavimo (t. y. renginio organizavimo paslaugų teikimo) sutartis buvo nutraukta nuo 2020 m. kovo 14 d., kuomet vartotojas informavo apie savo reikalavimą grąžinti pinigus. Ieškovės manymu, Tarnybos 2020 m. rugpjūčio 13 d. nutarimas Nr. 10E-1725 buvo priimtas nesilaikant teisės aktų, dėl to yra neteisėtas ir negali būti vykdomas.

Žemesnės instancijos teismas

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. spalio 14 d. sprendimu už akių ieškinį atmetė.

6. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 14 d. sprendimo už akių, 2021 m. sausio 12 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 14 d. sprendimą už akių panaikino ir bylą grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teisėjų kolegija konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas, atlikdamas teisinį ieškovės ir UAB „Bravo events“ sudarytos sutarties nuostatų vertinimą, pasisakė dėl neįtrauktos į bylą šios įmonės teisių ir pareigų.

Atsiliepimas

7. Atsakovas A. K. pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašė ieškinio netenkinti ir įpareigoti ieškovę UAB „TIKETA“ grąžinti atsakovui 112,20 Eur sumą už neįvykusį F. K. koncertą. Nurodė, kad teismas sprendime už akių tinkamai vertino visas aplinkybes bei pateiktus įrodymus ir priėmė teisingą sprendimą. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į vartotojo teisių ir interesų apsaugos principą. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad dėl pinigų grąžinimo už neįvykusį F. K. koncertą 2020 m. kovo 14 d. kreipėsi el. paštu ir į UAB „TIKETA“ bei 2020 m. balandžio 2 d. el. paštu į UAB „Bravo Events“, tačiau nei vienas iš jų nesutiko grąžinti pinigų ir per 30 dienų nekompensavo neįvykusį bilietą kuponu, kaip tai nustatyta Covid-19 Įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje. Be to, nurodė, jog reginys buvo perkeliamas jau 3 kartus, kurių datos atsakovui irgi netinka. Kadangi sutartį atsakovas sudarė su ieškove, kuriai sumokėjo pinigus, atsakovo manymu, būtent ieškovė ir yra atsakinga už neįvykusį renginį.

8. Trečiasis asmuo UAB „Bravo events“ nesutiko su atsakovo bei išvadą teikiančios institucijos Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos pozicija byloje, todėl prašė panaikinti 2020 m. rugpjūčio 13 d. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisijos nutarimą Nr. 10E-1725; atmesti atsakovo A. K. reikalavimą dėl vienašališko paslaugų teikimo sutarties nutraukimo ir pinigų (112,20 Eur) už bilietus į F. K. koncertą grąžinimo; įpareigoti UAB „Bravo events“ 2020 m. gegužės 13 d. įsigaliojusiame COVID-19 (koronaviruso infekcijos) paskelbto karantino sukeltų pasekmių poveikio vartojimo sutarčių dėl renginių organizavimo paslaugų teikimo vykdymui įstatyme nustatyta tvarka išduoti Atsakovui A. K. už bilietus į F. K. koncertą sumokėtų pinigų sumos kuponą, atleidžiant UAB „Bravo events“ nuo pareigos atlyginti atsakovo A. K. patirtus nuostolius, t. y. bilietų platinimo mokestį. Nurodė, kad 2020 m. kovo 12 d. Vyriausybės pasitarimo sprendimas ir 2020 m. kovo 14 d. Vyriausybės nutarimas Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“, terminuotai uždraudę organizuoti renginius atvirose ir uždarose erdvėse, neabejotinai vertintini kaip force majeure aplinkybė organizatorių santykiuose su vartotojais, kaip tai įtvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 840 dėl atleidimo nuo atsakomybės esant nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėms taisyklių patvirtinimo (toliau – Nutarimas) 3.5 punkte (teisėti valstybės valdymo institucijų veiksmai). Sistemiškai vertinant aktualų teisinį reguliavimą, o būtent paslaugų teikėjo (organizatoriaus) pareigas, kurios yra įtvirtintos tiek 2008 m. birželio 25 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 623 dėl sporto, kultūros ir pramogų paslaugų teikimo ir vartotojų informavimo, teikiant šias paslaugas, taisyklių patvirtinimo, tiek Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.127 straipsnio 1 dalies normoje, numatančioje, jog skolininko (šiuo atveju organizatoriaus) prievolė baigiasi, kai jos įvykdyti neįmanoma dėl nenugalimos jėgos, už kuria? jis neatsako, darytina išvada, jog paslaugų teikėjo (organizatoriaus) pareiga, nesuteikus paslaugų ne dėl vartotojo kaltės, grąžinti už paslaugas sumokėtą bilieto kainą išlieka net tais atvejais, kai dėl force majeure aplinkybių renginys yra atšaukiamas ir renginio organizatorius ne dėl savo kaltės negali įvykdyti bilietų pirkėjui prisiimtos pareigos. Tačiau visiškai priešinga situacija susiklosto, kuomet dėl force majeure aplinkybių renginys neįvyksta, tačiau yra perkeliamas, o ne atšaukiamas. Vartotojo įsigytas bilietas patvirtina jo įsigytą paslaugą, t. y. teisę dalyvauti koncerte. Bilietas atitinkamai sukuria organizatoriui pareigą surengti koncertą/renginį, t. y. užtikrinti šio koncerto/renginio buvimą. Taigi esminė susitarimo tarp renginio organizatoriaus ir bilieto pirkėjo sąlyga yra renginys.

9. Trečiasis asmuo pažymėjo kad Renginys buvo perkeltas, o ne atšauktas, todėl Tarnyba neturėjo teisinio pagrindo priimti sprendimą įpareigoti ieškovę grąžinti atsakovui pinigus už bilietus į Renginį. Renginio organizatoriui radus galimybę jį nukelti ir įvykdyti bilietų pirkėjams, įskaitant ir atsakovą, prisiimtus įsipareigojimus pasibaigus force majeure aplinkybėms, negali būti konstatuotas esminis Sutarties pažeidimas, nes akivaizdu, jog pasibaigus force majeure aplinkybėms Sutartis bus įvykdyta, todėl Renginio nukėlimo atveju atsakovas neturėjo teisės nutraukti Sutarties ir atitinkamai reikalauti pinigų grąžinimo, o Tarnyba tenkinti tokį atsakovo reikalavimą. Priimdama ginčijamą nutarimą Tarnyba netinkamai ir siaurinamai aiškino atsakovo teisę vienašališkai nutraukti Sutartį bei nepagrįstai netaikė santykiui aktualių 2020 m. gegužės 13 d. įsigaliojusio COVID-19 (koronaviruso infekcijos) paskelbto karantino sukeltų pasekmių poveikio vartojimo sutarčių dėl renginių organizavimo paslaugų teikimo vykdymui įstatymo nuostatų. Atsakovas neturėjo teisės vienašališkai nutraukti Sutarties, atsakovas įsigijo bilietus į Renginį iki 2020 m. kovo. 15 d., o Renginys neįvyko dėl karantino metu nustatytų draudimų, atsakovo atžvilgiu yra taikytinas Covid-19 Įstatymas ir jame nustatytas draudimų pasekoje neįvykusių renginių kompensavimo mechanizmas, todėl jo prašymas yra nepagrįstas ir negali būti tenkinamas. Atsakovo nurodytas Renginys neįvyko ir buvo perkeltas būtent dėl force majeure aplinkybių, todėl atsakovas turi teisę į už bilietus į Renginį sumokėtų pinigų sumos kuponą, išduodamą UAB „Bravo events“ kaip Renginio organizatoriaus, bet UAB „Bravo events“ turi būti atleista nuo prievolės atlyginti atsakovo nuostolius, t. y. bilietų platinimo mokesčius.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gegužės 26 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad ieškovė ir UAB „Bravo events“ 2014 m. sausio 13 d. sudarė Bilietų platinimo paslaugų teikimo sutartį NR. RL-20140113/02 (toliau – Sutartis), kurios pagrindu ieškovė, be kita ko, įsipareigojo platinti UAB „Bravo events“ bilietus už Sutartyje numatyta užmokestį. Ieškovė platino bilietus ir į UAB „Bravo events“ organizuojamą F. K. koncertą, turėjusi įvykti 2020 m. kovo 17 d., kuris dėl pasaulinės COVID-19 pandemijos (vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020-03-14 nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“) buvo perkeltas į 2020 m. spalio 6 d. Atsakovas 2019 m. spalio 18 d. iš ieškovės įsigijo 2 E-Bilietus į F. K. 2020 m. kovo 17 d. turėjusį įvykti koncertą. Ieškovė 2020 m. kovo 13 d. el. paštu informavo atsakovą, kad atsižvelgiant į koronaviruso plitimą Europoje ir Vyriausybės sprendimą 2020 m. kovo 13-27 d. Lietuvoje planuojami renginiai stabdomi. Apie konkrečią tvarką dėl bilietų grąžinimo žiūrovai bus informuojami atskirai „TIKETA“ ir renginio organizatoriaus kanalais. 2020 m. kovo 25 d. pranešimu ieškovas atsakovą informavo, kad F. K. koncertas perkeliamas į 2020 m. spalio 6 d., nurodė, kad dabar bilietus grąžinti negalima. 2020 m. kovo 14 d. atsakovas informavo ieškovą, kad jam netinka 2020 m. spalio 6 d. koncerto data, todėl prašo grąžinti pinigus už bilietus. Atsakovas 2019 m. spalio 18 d. mokėjimo pavedimu (AB „Swedbank“ mokėjimo nurodymas Nr. 427) sumokėjo ieškovui 112,20 Eur. Atsakovas 2020 m. balandžio 1 d. su prašymu kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą (toliau – ir VVTAT), prašydamas nutraukti sutartį ir grąžinti už prekę (paslaugą) sumokėtus pinigus. VVTAT 2020 m. rugpjūčio 13 d. sprendimu Nr. 10E-1725 patenkino atsakovo prašymą.

11. Teismas nurodė, kad Sutartį sudarė ieškovė UAB „TIKETA“ ir UAB „Bravo events“, todėl atsakovas A. K. nėra Sutarties šalis, todėl neturi teisės reikalauti iš UAB „Bravo events“ prievolės vykdymo ar taikyti UAB „Bravo events“ sutartinę civilinę atsakomybę. Atsakovas Sutarties atžvilgiu yra trečioji šalis, tačiau Sutartyje nenumatyta išlyga kad iš sutarties atsiradusi prievolė turi būti įvykdyta trečiajam asmeniui, šiuo atveju atsakovui, todėl sutartinės atsakomybės taikymas atsakovui dėl netinkamo Sutarties vykdymo ar nevykdymo, taip pat neįmanomas. Teismas, vadovaudamasis CK 6.256 straipsnio 2 dalimi, 6.260 straipsnio 1 ir 3 dalimis, CK 1.63 straipsnio 6 dalimis, sprendė, kad atsakovas negalėtų kreiptis dėl patirtų nuostolių atlyginimo dėl netinkamo Sutarties vykdymo reikalaudamas sutartinės atsakomybės UAB „Bravo events“, nes atsakovo ir UAB „Bravo events“ nesieja joks dvišalis sandoris.

12. Teismas pažymėjo, jog 2014 m. sausio 13 d. Bilietų platinimo paslaugų teikimo sutartis Nr. RL-20140113/02 sudaryta dviejų verslo subjektų, kurioje, be kita ko, numatytas gaunamų iš pardavimų pajamų paskirstymas ir pinigų grąžinimo vartotojams (bilietų pirkėjams) už bilietus dėl neįvykusio renginio tvarka.

13. Teismas nustatė, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovė suteikė atsakovui kuponą, kurio vertė yra ne mažesnė kaip už bilietus sumokėta pinigų suma. Atsižvelgdamas į tai, kad nuo atsakovo kreipimosi į ieškovę dėl pinigų grąžinimo praėjo daugiau nei 30 dienų, teismas, vadovaudamasis COVID-19 Įstatymo 4 straipsnio 5 dalimi, sprendė, kad atsakovas įgijo teisę reikalauti iš ieškovės grąžinti už bilietus sumokėta pinigų sumą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

14. Ieškovė pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 26 d. sprendimo, prašo panaikinti skundžiamą sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės UAB „TIKETA“ ieškinį tenkinti, pripažįstant, jog UAB „TIKETA“ nėra atsakinga už pinigų už bilietus į neįvykusį renginį grąžinimą atsakovui A. K.. Nurodo šiuos esminius argumentus:

14.1. teismas neteisingai įvertino tarp šalių susiklosčiusius materialinius teisinius santykius bei civilinės atsakomybės ribas. UAB „TIKETA“ ir UAB „Bravo events“ sudarė Sutartį, kuria UAB „TIKETA“, UAB „Bravo events“ vardu ir suteiktų įgalinimų ribose, platino bilietus į UAB „Bravo events“ organizuojamą renginį, t. y., faktinis nematerialaus pobūdžio paslaugos (kaip paties renginio) teikėjas yra UAB „Bravo events“, kuris su UAB „TIKETA“ sudarė Sutartį dėl papildomų paslaugų (bilietų į jo organizuojamą renginį išplatinimo). UAB „TIKETA“ teikė bilietų platinimo paslaugas, o renginio organizatoriumi yra UAB „Bravo events“. Sutartimi UAB „TIKETA“ neprisiėmė įsipareigojimų UAB „Bravo events“ dėl renginio organizavimo, todėl atitinkamai UAB „Bravo events“ perkėlus renginio datą, dėl renginio datos pakeitimo UAB „TIKETA“ nekyla civilinė atsakomybė;

14.2. atsižvelgiant į tai, kad UAB „TIKETA“ veikė tik kaip tarpininkas tarp atsakovo ir faktinio paslaugos teikėjo UAB „Bravo events“, atitinkamai turi būti laikoma, kad UAB „Bravo events“ sudarė su atsakovu A. K. renginių organizavimo paslaugų teikimo sutartį, kuria įsipareigojo suorganizuoti renginį, o atsakovė atitinkamai įsipareigojo už šią paslaugą sumokėti (šiuo atveju mokėjimas buvo per tarpininką). TIKETOS vykdoma bilietų pardavimo į trečiųjų asmenų organizuojamus renginius veikla yra kvalifikuotina kaip komercinio atstovavimo teisiniai santykiai, o TIKETA yra laikytina prekybos agentu / atsiskleidusiu tarpininku galiojančio teisinio reglamentavimo prasme;

14.3. informacija, kad ieškovė veikia kaip atsiskleidęs tarpininkas / prekybos agentas, jog renginį organizuoja ne ieškovė, o būtent renginio organizatorius – UAB „Bravo events“, taip pat, jog ieškovė už renginį ar pinigų už bilietus grąžinimą neatsako, buvo nurodyta ir išviešinta tiek (i) ant atsakovo įsigyto bilieto į renginį, tiek (ii) ieškovės paslaugų teikimo taisyklėse, su kuriomis atsakovas susipažino bilieto įsigijimo metu, ir įsipareigojo jų laikytis kaip sudaromo sandorio sąlygų dalies, tiek (iii) patvirtina pati ieškovės veiklos specifika (bilietų į trečiųjų asmenų organizuojamus renginius platinimo veikla);

14.4. teismas neanalizavo ir nevertino komercinio atstovavimo veiklos požymių, kurių analizė ginčo atveju neabejotinai patvirtina, kad ieškovės veikla pripažintina komerciniu atstovavimu, o atsakovo atliktas bilieto į renginį įsigijimas pripažintinas kaip sutarties tarp atsakovo ir renginio organizatoriaus sudarymas, sutarties sudarymo metu renginio organizatorių atstovaujant ieškovei. Tinkamai kvalifikavus tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, turėtų būti laikoma, jog sutartis buvo sudaryta tarp atsakovo ir renginio organizatoriaus, ieškovė neatsako ir nelaikytina atsakinga už renginio organizatoriaus atliktą netinkamą minėtos sutarties įvykdymą. Remiantis CK 2.133 straipsnio 1 dalimi, teisės ir pareigos atsirado būtent tarp atsakovo ir renginio organizatoriaus, todėl ieškovė nelaikytina atsakinga už renginio organizatoriaus nesuorganizuotą renginį ir / ar tuo pagrindu atsakovo patirtus nuostolius;

14.5. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba savo priimtame 2020 m. rugpjūčio 13 d. nutarime Nr. 10E-1725 nurodė, jog bilietų pardavimo sutartis yra laikoma nutraukta nuo to momento, kuomet vartotojas (atsakovas) A. K. kreipėsi į UAB „TIKETA“ su prašymu grąžinti pinigus už bilietus į perkeltą Renginį. Toks Tarnybos argumentas yra teisiškai nepagrįstas, kadangi vartotojas neturėjo teisės nutraukti bilieto įsigijimo sutartį vienašališku pareiškimu. Renginio organizavimo paslaugų teikimo sutarties vykdymas buvo atidėtas dėl aplinkybių, kurių nė viena iš šalių negalėjo numatyti ar kontroliuoti, t. y. dėl valstybės valdymo institucijų sprendimo uždrausti vykdyti renginius. Remiantis Vyriausybės nutarimo Dėl Atleidimo nuo atsakomybės esant nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėms taisyklių patvirtinimo 8 punktu, esant šioms aplinkybėms, įsipareigojimų vykdymas atidedamas priimtinam laikotarpiui, o kitai šaliai nesuteikiama teisė nutraukti ar anuliuoti sutartį. Taigi atsakovas neturėjo teisės vienašališkai nutraukti renginio organizavimo paslaugų teikimo sutarties, sudarytos įsigyjant bilietus į renginį;

14.6. teismas netinkamai taikė įstatymo Dėl Covid-19 (koronaviruso infekcijos) paskelbto karantino sukeltų pasekmių poveikio vartojimo sutarčių dėl renginių organizavimo paslaugų teikimo vykdymui (2020 m. balandžio 30 d. Nr. XIII-2876) nuostatas, kadangi netinkamai įvertino šio įstatymo įsigaliojimo laiką. Covid-19 Įstatymas įsigaliojo 2020 m. gegužės 13 d., taigi tuo metu, kai atsakovas kreipėsi į ieškovę dėl pinigų už bilietus grąžinimo – 2020 m. kovo 14 d., Covid-19 Įstatyme nustatyta kompensavimo tvarka dar negalėjo būti taikoma. Teismas netinkamai įvertino Covid-19 Įstatymo įsigaliojimo aplinkybę, dėl to argumentas, jog atsižvelgiant į tai, kad nuo atsakovo 2020 m. kovo 14 d. siųsto el. paštu praėjo daugiau nei 30 dienų ir dėl to atsakovas, vadovaujantis Covid-19 Įstatymo 4 straipsnio 5 dalimi, įgijo teisę reikalauti iš ieškovės grąžinti už bilietus sumokėtą pinigų sumą, nėra pagrįstas;

14.7. siekiant kompensuoti atsakovui A. K. jo dėl renginio datos perkėlimo patirtus nuostolius, jam, Covid-19 Įstatymo pagrindu, turėtų būti suteiktas kuponas, kurio vertė yra ne mažesnė kaip už bilietą sumokėtų pinigų suma, netaikant jokių papildomų mokesčių. Už kupono suteikimą turėtų būti laikomas renginio organizatorius UAB „Bravo events“, o ne ieškovė UAB „TIKETA“;

14.8. renginys, dėl kurio datos pasikeitimo atsakovas A. K. patyrė nuostolių, renginio organizatoriaus UAB „Bravo events“ buvo perkeltas kelis kartus, o galiausiai 2021 m. gegužės 17 d. atšauktas. Renginio organizatorius šiuo metu pats vykdo pinigų už bilietus grąžinimą.

Atsiliepimas

2. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 26 d. sprendimą palikti nepakeistą ir įpareigoti ieškovę UAB „TIKETA“ grąžinti pinigus (112,20 Eur) atsakovui. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino visas aplinkybes bei pateiktus įrodymus ir priėmė teisingą sprendimą. Pinigų nei ieškovės UAB „TIKETA“, nei renginio organizatoriaus UAB „Bravo events“ neatgavo. Pažymėjo, kad renginys, turėjo būti atšauktas gerokai anksčiau, kadangi nuo 2021 m. sausio 19 d. remiantis Migracijos departamento sprendimu atlikėjui F. K. uždrausta į Lietuvą atvykti penkerius metus. Atsakovo nuomone, ieškovė tyčia bando vilkinti bylą, bei uždelsti pinigų grąžinimą už neįvykusį renginį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

3. Byloje kilo ginčas dėl pinigų, sumokėtų už bilietus į renginį, kuris neįvyko, grąžinimo.

4. Bylos duomenimis, ieškovė UAB „TIKETA“ ir trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Bravo events“ 2014 m. sausio 13 d. sudarė Bilietų platinimo paslaugų teikimo sutartį Nr. RL-20140113/02 (toliau – Sutartis), pagal kurią ieškovė, be kita ko, įsipareigojo platinti UAB „Bravo events“ bilietus (Sutarties 2.10; 4; 7.1 punktai) už Sutartyje numatyta užmokestį (Sutarties 1; 4 punktai). Ieškovė platino bilietus ir į UAB „Bravo events“ organizuojamą F. K. koncertą, turėjusi įvykti 2020 m. kovo 17 d., kuris dėl pasaulinės COVID-19 pandemijos (vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“) buvo perkeltas į 2020 m. spalio 6 d. Atsakovas 2019 m. spalio 18 d. iš ieškovės įsigijo 2 bilietus į minėtą 2020 m. kovo 17 d. turėjusį vykti F. K. koncertą. 2020 m. kovo 14 d. atsakovas informavo ieškovę, kad jam netinka pakeista koncerto data, todėl prašo grąžinti pinigus už bilietus.

5. Apeliantės teigimu, jai nekyla civilinė atsakomybė grąžinti atsakovui pinigus už bilietus, kadangi ji veikė tik kaip tarpininkas tarp atsakovo ir faktinio paslaugos teikėjo UAB „Bravo events“, todėl turi būti laikoma, kad UAB „Bravo events“ sudarė su atsakovu renginių organizavimo paslaugų teikimo sutartį, kuria įsipareigojo suorganizuoti renginį, o atsakovas atitinkamai įsipareigojo už šią paslaugą sumokėti.

6. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, atsakovas 2019 m. spalio 18 d. įsigijo 2 bilietus į 2020 m. kovo 17 d. turėjusį įvykti F. K. koncertą iš ieškovės. 2019 m. spalio 18 d. mokėjimo nurodymas Nr. 427 patvirtina, kad atsakovas sumokėjo ieškovei 112,20 Eur sumą, mokėjimo paskirtyje nurodyta ,,Tiketa bilietai, Rezervacijos kodas R7923348W1G“.

7. Byloje nėra ginčo, kad atsakovas yra vartotojas, bilietus pirko internetu. Pateikti į bylą bilietai ir apmokėjimą už juos dokumentas patvirtina, kad buvo sudaryta atlygintinų paslaugų sutartis (CK 6.716 straipsnis). CK 6.716 straipsnio 1 dalyje apibrėžta, kad paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti.

8. Vienas sutarčių teisės principų – sutarties uždarumo principas, reiškiantis, kad sutartis sukuria teises ir pareigas ją sudariusiems asmenims ir, išskyrus įstatyme įtvirtintas išimtis, nesukuria teisių ir pareigų tretiesiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2014; 2015 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-492-313/2015). Sutarties uždarumo principo išimtys – įstatyme nustatyti atvejai, kai sutartis turi įtakos trečiųjų asmenų, ne tik jos šalių, teisėms ir pareigoms. Vienas jų įtvirtintas CK 6.191 straipsnyje. Tai – sutartis trečiojo asmens naudai, jos esmė – sutarties šalis gali nustatyti, kad iš sutarties atsiradusi prievolė turi būti įvykdyta trečiajam asmeniui, ir taip jam sukurti reikalavimo teisę dėl šios prievolės vykdymo. Teismų praktikoje taip pat suformuluota taisyklė, kad teismas sutarties galią tretiesiems asmenims (tiesioginį poveikį sutartyje nedalyvavusių asmenų teisėms ir pareigoms) gali pripažinti tokiu atveju, kai tai nustatyta įstatyme ir byloje konstatuojamos faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą taikyti atitinkamą sutarties uždarumo principo išimtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2011; 2014 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2014; 2017 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-323-421/2017; kt.).

9. Iš byloje esančių duomenų galima padaryti išvadą, kad sutartiniai santykiai susiklostė tarp apeliantės ir vartotojo (atsakovo) A. K., bilieto turinys nėra atskleidžiantis, kas yra renginio organizatorius.

10. CK 6.228⁸ straipsnio 2 dalis nustato, kad sudarydamas nuotolinę sutartį, verslininkas privalo suteikti vartotojui šio kodekso 6.228⁷ straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją aiškia ir suprantama kalba arba sudaryti sąlygas vartotojui tinkamai susipažinti su ta informacija, atsižvelgdamas į naudojamas ryšio priemones. Patvariojoje laikmenoje pateikiama informacija turi būti įskaitoma. CK 6.228⁷ straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose yra nustatyta, kad prieš sudarydamas nuotolinę sutartį, verslininkas privalo aiškiai ir suprantamai suteikti vartotojui šią informaciją: duomenys apie verslininką (vardas ir pavardė ar pavadinimas, juridinio asmens teisinė forma), verslininko buveinės adresas, telefono ryšio, fakso numeriai ir, jei turi, elektroninio pašto adresas, kuriais vartotojas gali susisiekti su verslininku, adresas, kuriuo vartotojas gali pateikti skundus, ir, jeigu reikalinga, duomenys apie verslininką, kurio vardu veikiama (vardas ir pavardė ar pavadinimas, buveinės adresas). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 623 patvirtintos Sporto, kultūros ir pramogų paslaugų teikimo ir vartotojų informavimo, teikiant šias paslaugas, taisyklės (toliau – Taisyklės). Šių Taisyklių 11 punkte nustatyta, kad biliete turi būti nurodyta: „11.1. paslaugų teikėjo pavadinimas, adresas ir telefonas; 11.2. paslaugų pavadinimas; 11.3. paslaugų teikimo vieta; 11.4. paslaugų teikimo data, pradžios laikas, trukmė (jeigu yra); 11.5. šių taisyklių 6.5 papunktyje nurodyta informacija, t.y. paslaugos kaina (įskaitant visus mokesčius); 11.6. paslaugų teikimo metu asmeniui skirta vieta (jeigu yra); 11.7. bilieto grąžinimo ir keitimo sąlygos, nuoroda į paslaugų teikimo taisykles“.

11. Bilietuose į 2020 m. kovo 17 d. turėjusį įvykti F. K. koncertą (bilietai 73796702, 73796703) nurodyta tokia informacija: F. K.; Renginio vieta: Siemens arena, Vilnius; 2020 kovo 17 d. 20.00, antradienis; vieta, galutinė bilieto kaina. Taip pat nurodyta, kad Renginio organizatorius prisiima visišką atsakomybę dėl, renginio, jo kokybės, turinio ir pateikiamos informacijos apie jį. TIKETA yra bilietų platintojas ir veikia kaip atsiskleidęs tarpininkas. Tuo atveju, jeigu renginys atšaukiamas ar nukeliamas, už pinigų už bilietus gražinimą visiškai atsako renginio organizatorius. Tačiau atsakovo įsigytuose bilietuose nėra nurodytas renginio organizatorius, nėra jokių jo kontaktinių duomenų bei jokios kitos informacijos apie renginio organizatorių.

12. Ieškovė siekdama įrodyti, kad veikia kaip atsiskleidęs tarpininkas, renginį organizuoja ne ieškovė, o būtent renginio organizatorius – UAB „Bravo events“, pateikė į bylą išrašus iš tinklapio www.tiketa.lt, renginio aprašymą. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pateiktas į bylą aprašymas yra apie 2020 m. spalio 6 d. renginį, kai tuo tarpu atsakovas pirko bilietus į 2020 kovo 17 d. koncertą. Į bylą nėra pateikta aprašymo apie 2020 kovo 17 d. koncertą, į kurį bilietus pirko atsakovas.

13. Ieškovės paslaugų teikimo taisyklėse yra nurodyta, kad ieškovė parduoda bilietus paslaugoms, kurias teikia kiti asmenys (taisyklių 2.1 punktas), tačiau šios aplinkybės nepaneigia fakto, kad atsakovo įsigytuose bilietuose į 2020 m. kovo 17 d. koncertą nebuvo informacijos apie renginio organizatorių. Šis teisės taikymo aiškinimas paremtas ir formuojama teismų praktika (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. vasario 14 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-147-657/2018, 24 punktas).

14. Teismui nustačius, jog atsakovas bilietų pirkimo metu neturėjo informacijos apie renginio organizatorių, apeliacinio skundo argumentai, kad buvo išviešinta informacija, jog renginio organizatorius yra trečiasis asmuo UAB „Bravo events“ ir turi būti laikoma, kad UAB „Bravo events“ sudarė su atsakovu renginių organizavimo paslaugų teikimo sutartį, atmetami, kaip nepagrįsti.

15. Taip pat apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad 2014 m. sausio 13 d. Bilietų platinimo paslaugų teikimo sutartyje Nr. RL-20140113/02, sudarytoje tarp ieškovės ir trečiojo asmens, šalys susitarė, jog organizatorius raštu informuoja Tiketą apie Bilietų platinimo nutraukimą ir nurodo, kad visiems Bilietų pirkėjams būtų grąžinami pinigai, sumokėti už Bilietus į neįvyksiantį arba nukeltą renginį (Sutarties 13 punktas); nutraukus Bilietų platinimą, Tiketa pinigų grąžinimą pradeda nedelsiant, tačiau bet kokiu atveju ne anksčiau nei sekančią dieną po to, kai Organizatorius perveda Tiketai visus pinigus gautus už Bilietus į neįvykusį ar nukeltą Renginį (Sutarties 15 punktas); Pinigai už Bilietus pirkėjui grąžinami tik tuo atveju jei jis pateikia Bilietą (Sutarties 16 punktas). Taigi pagal šios Sutarties sąlygas už pinigų grąžinimą dėl neįvykusio/nukeliamo renginio bilietų pirkėjams yra atsakinga ieškovė. Sutartyje nėra išlygos, kad Sutartis sudaroma trečiųjų asmenų naudai, dėl to nėra pagrindo spręsti apie UAB „Bravo events“ sutartinę civilinę atsakomybę atsakovui. Teismo vertinimu, sutarties, sudarytos tarp ieškovės ir trečiojo asmens, aukščiau nurodytos nuostatos, paneigia ieškovės argumentus, jog renginiui neįvykus ar pasikeitus jo datai, atsakovui pinigus už įsigytus bilietus privalo grąžinti renginio organizatorius.

16. Nors bilietuose nurodyta, kad tuo atveju, jeigu renginys atšaukiamas ar nukeliamas, už pinigų už bilietus gražinimą visiškai atsako renginio organizatorius, tačiau ant bilietų nesant duomenų apie renginio organizatorių, pinigus už koncertą atsakovas sumokėjo ieškovei, todėl neįvykus koncertui ieškovė turi prievolę grąžinti atsakovui pinigus (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.260 straipsnio 1 ir 3 dalys). Be to, byloje nustatyta, jog ieškovė ir trečiasis asmuo sulygo, jog už pinigų grąžinimą dėl neįvykusio/nukeliamo renginio bilietų pirkėjams yra atsakinga ieškovė. Taip pat Taisyklių 13.3 punkte numatyta, kad nesuteikus paslaugų ne dėl vartotojo kaltės, paslaugų teikėjas privalo grąžinti sumokėto bilieto kainą.

17. Ieškovės nuomone, siekiant kompensuoti atsakovui A. K. jo dėl renginio datos perkėlimo patirtus nuostolius, jam, Covid-19 Įstatymo pagrindu, turėtų būti suteiktas kuponas. Už kupono suteikimą turėtų būti laikomas atsakingu renginio organizatorius UAB „Bravo events“. Apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, kad renginys, dėl kurio datos pasikeitimo atsakovas patyrė nuostolių, renginio organizatoriaus UAB „Bravo events“ buvo perkeltas kelis kartus, o galiausiai 2021 m. gegužės 17 d. atšauktas. Renginio organizatorius šiuo metu pats vykdo pinigų už bilietus grąžinimą. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovui būtų grąžinti pinigai už įsigytus bilietus. Priešingai, atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, jog pinigų už bilietus neatgavo.

18. Lietuvos Respublikos dėl Covid-19 (koronaviruso infekcijos) paskelbto karantino sukeltų pasekmių poveikio vartojimo sutarčių dėl renginių organizavimo paslaugų teikimo vykdymui įstatymo (toliau – Covid-19 Įstatymas) nuostatos numato kompensavimo už atšauktus renginius galimybes. Nors šis įstatymas įsigaliojo nuo 2020 m. gegužės 13 d., tačiau taikomas vartojimo sutartims dėl renginių organizavimo paslaugų teikimo, sudarytoms iki 2020 m. kovo 15 d., vykdyti, kai renginio data yra: 1) karantino metu nustatytų draudimų, dėl kurių organizuoti renginius tapo neįmanoma ar gerokai sunkiau, laikotarpiu; 2) 3 mėnesių laikotarpiu nuo karantino metu nustatytų draudimų, dėl kurių organizuoti renginius tapo neįmanoma ar gerokai sunkiau, panaikinimo (Covid-19 Įstatymo 1 straipsnio 2 dalis).

19. Covid-19 Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai renginys neįvyksta dėl karantino metu nustatytų draudimų, dėl kurių organizuoti renginius tapo neįmanoma ar gerokai sunkiau, arba renginio data yra šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytu laikotarpiu, paslaugų teikėjas per 30 dienų nuo šio draudimo panaikinimo turi teisę nustatyti vėlesnę renginio datą. Covid-19 19 Įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais vartotojas turi teisę ne vėliau kaip per 60 dienų nuo paslaugų teikėjo paskelbimo apie vėlesnę renginio datą pranešti paslaugų teikėjui, kad jis nesutinka su paslaugų teikėjo nustatyta vėlesne renginio data. Kai vartotojas nesutinka su paslaugų teikėjo nustatyta vėlesne renginio data, paslaugų teikėjas už neįvykusį renginį ne vėliau kaip per 30 dienų nuo šio straipsnio 2 dalyje nurodyto vartotojo pranešimo gavimo dienos kompensuoja vartotojui suteikdamas kuponą, kurio vertė yra ne mažesnė kaip už bilietą sumokėtų pinigų suma, netaikydamas vartotojui jokių papildomų mokesčių. Kuponu vartotojas gali apmokėti bilietų į būsimus to paties paslaugų teikėjo organizuojamus renginius kainą ar jos dalį (COVID-19 Įstatymo 4 straipsnio 3 dalis). Jeigu paslaugų teikėjas nesuteikia vartotojui kupono per šio straipsnio 3 dalyje nurodytą terminą, paslaugų teikėjas privalo grąžinti vartotojui už bilietą sumokėtą kainą ne vėliau kaip per 14 dienų nuo vėlesnės renginio datos, nustatytos pagal šio straipsnio 1 dalį (COVID-19 Įstatymo 4 straipsnio 5 dalis).

20. Nagrinėjamu atveju atsakovas 2020 m. kovo 14 d. pareikalavo iš ieškovės grąžinti pinigus už sumokėtus bilietus. Byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovui nesutikus su vėlesne renginio data, atsakovui būtų suteikti kuponai, kurių vertė yra ne mažesnė kaip už bilietus sumokėtų pinigų suma. Nuo atsakovo 2020 m. kovo 14 d. siųsto el. paštu laiško ieškovei dėl sumokėtų pinigų už bilietus grąžinimo praėjo daugiau nei 30 dienų, byloje konstatuota, kad šiuo atveju ieškovė turi prievolę grąžinti atsakovui pinigus už įsigytus bilietus (nutarties 27 punktas), todėl pagal COVID-19 Įstatymo 4 straipsnio 5 dalies nuostatas atsakovas turi teisę į už bilietus sumokėtos kainos grąžinimą, o ieškovė privalo grąžinti atsakovui už bilietus sumokėtą 112,20 Eur sumą.

Dėl bylos procesinės baigties

21. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas išaiškino esmines faktines bylos aplinkybes, priėmė teisėtą sprendimą, todėl panaikinti ar pakeisti sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais ir argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

22. CPK normos yra viešosios teisės normos. Bylinėjimosi išlaidos reglamentuojamos CPK, todėl jų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla veikiant ex officio. Atmetus apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos neperskirstomos (CPK 93 straipsnio 5 dalis), o apeliantei neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovas įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas teismui nepateikė.

23. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 5 eurų sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020-01-23), valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, Vilniaus apygardos teismas

nutaria:

apeliantės (ieškovės) uždarosios akcinės bendrovės „TIKETA“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėja Rūta Petkuvienė