Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2017-10-18 · Civilinė byla Nr. e2-40691-235/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-10-18
Bylos Nr.
e2-40691-235/2017
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Alfonsas Guobys
Ieškovas
BnP Finance
Atsakovas
L. F.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. spalio 18 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Alfonsas Guobys rašytinio proceso tvarka atsakovei už akių išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo BnP Finance, AB ieškinį atsakovei L. F. dėl skolos priteisimo, priimdamas sprendimą už akių.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškininiu reikalavimu priteisti iš atsakovo 115,85 Eur negrąžintą kreditą, 12,45 Eur kredito mokestį, 454,56 Eur palūkanas, 11,55 Eur netesybas, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad 2012 m. vasario 28 d. vartojimo kredito davėjas UAB „Finverta“ su atsakove sudarė vartojimo kredito išdavimo sutartį (toliau – sutartis), pagal kurią suteikė atsakovei 115,85 Eur kreditą 30 dienų terminui, o atsakovė įsipareigojo grąžinti kreditą bei kredito mokestį. Nurodė, kad 2017 m. vasario 13 d. tarp pradinio kreditoriaus ir ieškovo buvo sudaryta Reikalavimo perdavimo sutartis, kuria pradinis kreditorius perleido ieškovui reikalavimo teises į pradiniam kreditoriui skolingus asmenis.

Teigė, jog atsakovė savo prisiimtų pagal sutartį įsipareigojimų tinkamai neįvykdė, dėl ko buvo raginama vykdyti turimas pareigas, tačiau į siųstą raginimą atsakovei nereaguojant, ieškovas vienašališkai sutartį nutraukė. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, ieškovas prašo teismo priteisti iš atsakovės ieškiniu reikalaujamas sumas.

A. C. proceso kodekso 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka buvo įteiktas ieškinio nuorašas ir pranešimas apie atsiliepimo į ieškinį pateikimo tvarką ir terminus. Per teismo nustatytą terminą atsakovė be pateisinamos priežasties atsiliepimo į ieškinį nepateikė, ieškovas yra pareiškęs prašymą priimti sprendimą už akių, jei byloje atsiliepimas į ieškinį nebus pateiktas, todėl byloje atsiranda Civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalyje numatytos sprendimo priėmimo už akių pasekmės.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (Civilinio proceso kodekso 285 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2012 m. vasario 28 d. vartojimo kredito davėjas UAB „Finvesta“ su atsakove sudarė vartojimo kredito išdavimo sutartį Nr. 26617 (toliau – sutartis), pagal kurią suteikė atsakovei 115,85 Eur kreditą 30 dienų terminui, o atsakovė įsipareigojo grąžinti kreditą bei kredito mokestį. Pagal Civilinio kodekso 6.870 straipsnio 2 dalį, paskolos sutartis laikoma realine sutartimi, t. y. paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų perdavimo momento. Teismas pažymi, kad 2012 m. vasario 28 d. UAB „Finvesta“ pervedus į atsakovės banko sąskaitą 115,85 Eur kreditą, tarp šalių buvo sudaryta paskolos sutartis. Nustatyta, kad atsakovė savo sutartinius įsipareigojimus vykdė netinkamai, dėl ko 2017 m. vasario 22 d. raginimu buvo įspėta apie sutartinių įsipareigojimų nevykdymo pasekmes, o atsakovei ir toliau jų nevykdant, sutartis ieškovo iniciatyva buvo vienašališkai nutraukta. Duomenų apie tai, kad atsakovė su ieškovu atsiskaitė, byloje nepateikta.

Civilinio kodekso 6.38 straipsnyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais. Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba kitus rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (Civilinio kodekso 6.870 str. 1 d.). Civilinio kodekso 6.873 str. 1 d. ir 6.874 str. 1 d. nuostatomis, paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą bei sumokėti palūkanas paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (Civilinio kodekso 6.205 str.).

Nustatyta, kad 2017 m. vasario 13 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi pradinis kreditorius UAB „Finverta“ reikalavimo teisę į atsakovės vardu susidariusią skolą perleido ieškovui. Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą, pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-29 nutartis c. b. Nr. 3K-3-469/2010). Civilinio kodekso 6.101 str. 1 d. nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardintam naujajam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-16 nutartis c. b. Nr. 3K-7-168/2010). Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011-03-14 nutartimi c. b. Nr. 3K-3-105/2011 išaiškino, kad tuo atveju, jei skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka Civilinio kodekso 6.109 str. 7 d. nuostatas. Kadangi pagal 2017 m. vasario 13 d. reikalavimo perleidimo sutartį pirminis kreditorius UAB „Finverta“ reikalavimą perleido ieškovui (naujajam kreditoriui), o atsakovė negrąžino gauto kredito, palūkanų, todėl ieškovo reikalavimas priteisti 115,85 Eur kreditą ir 12,45 Eur kredito mokestį yra pagrįstas ir tenkintinas, perėmus iš pirminio kreditoriaus materialųjį reikalavimą (Civilinio kodekso 6.63 str., 6.101 str., 6.200 str., 6.205 str., 6.886 str.).

Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovės 130,79 procentų dydžio sutartines palūkanas nuo 115,85 Eur kredito sumos. Civilinio kodekso 6.872 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Pagal šalių sudarytos sutarties bendrųjų sąlygų 5.11 punktą sutartinės palūkanos skaičiuojamos iki visiško sutartinių įsipareigojimų įvykdymo. Iš ieškovo palūkanų skaičiavimo lentelės matyti, kad metinė palūkanų norma sudaro 130,79 procento. Civilinio kodekso 6.37 str. 3 d. nustatyta, kad kai palūkanų dydį nustato įstatymai, šalys gali raštu susitarti ir dėl didesnių palūkanų, jeigu toks susitarimas neprieštarauja įstatymams ir sąžiningumo bei protingumo principams. Šios nuostatos reiškia, kad, pirma, teismas gali mažinti tik susitarimu nustatytas didesnes negu įstatymines palūkanas, antra, sutartinės palūkanos mažinamos tik esant dviem pagrindams: susitarimas dėl didesnių palūkanų prieštarauja įstatymams (Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 3 dalis) arba kai susitarimas dėl didesnių palūkanų prieštarauja sąžiningumo, protingumo principams (Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 3 dalis, 1.5 straipsnis). Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas mažinti palūkanas, turi atsižvelgti į sutarties pobūdį, jos trukmę, skolininko riziką, taip pat į tai, ar palūkanos prieštarauja viešajai tvarkai ir ar jos neperauga į lupikavimą, į sutarties sudarymo metu buvusias bankų palūkanų normas ir kitas aplinkybes. Aplinkybių, tirtinų mažinant palūkanas, sąrašas nėra baigtinis. Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad yra pagrindo mažinti šalių sutartas palūkanas. Pažymėtina, kad tarp ginčo šalių buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis. Teismas taip pat atsižvelgia į sutartinių teisinių santykių pobūdį, į tai, kad atsakovė yra vartotoja, sudarydama sutartį buvo silpnesnioji sutarties šalis, turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų. Teismas turi pareigą kontroliuoti, ar prašomos priteisti palūkanos nėra nepagrįstai didelės. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju palūkanų dydis, kuriuo remiasi ieškovas yra nepagrįstai didelis, vertinant tai, kad buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis, todėl jos sąlygos turi būti aiškinamos vartotojo naudai (Civilinio kodekso 6.193 str. 4 d.). Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes ir formuojamą teismų praktiką, prašomos priteisti palūkanos mažintinos iki 0,05 procento per dieną dydžio, kuris sudaro 18,25 procento dydį per metus (0,05 procento x 365 dienos) (Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo prašymas priteisti iš atsakovo 130,79 procentų dydžio sutartines palūkanas už 1095 dienas tenkintinas iš dalies ir ieškovui iš atsakovės priteistinos 18,25 procento dydžio sutartinės palūkanos už negrąžintą 115,85 Eur kredito sumą, viso 63,43 Eur, o likusi ieškovo reikalavimo dalis dėl sutartinių palūkanų priteisimo atmestina.

Ieškovas prašo iš atsakovės priteisti 11,55 Eur netesybų už netinkamą prievolės vykdymą. Sutarties 7.3 punktu šalus susitarė, kad atsakovei uždelsus sumokėti mokėjimus, atsakovė įsipareigoja mokėti kreditoriui 0,05 proc. dydžio delspinigius. Remiantis Civilinio kodekso 6.256 str. 2 d., asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). VKĮ 11 str. 8 d. įtvirtinta, jog pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui gali būti taikomos 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos dydžio netesybos už kiekvieną pradelstą dieną, o tokios netesybos skaičiuojamos 180 dienų. Remiantis tuo, kas išdėstyta bei VKĮ 11 str. 8 d. įtvirtintu delspinigių dydžiu ir Sutarties 7.3 punktu, ieškovo reikalavimas dėl 11,55 Eur delspinigių priteisimo iš atsakovės yra pagrįstas ir tenkintinas.

Civilinio kodekso 6.37 str. 2 d. numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-02 nutartis, c. b. Nr. 3K-3-223/2011; 2012-06-08 nutartis c. b. Nr. 3K-3-283/2012; kt.). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas (Civilinio kodekso 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

Pagal Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Remiantis Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 88 straipsnio 1 dalies 9 punktu, iš atsakovės ieškovo naudai priteistina 15,00 Eur žyminio mokesčio ir 121,00 Eur išlaidų už advokato suteiktą teisinę pagalbą, iš viso – 136,00 Eur.

Valstybė patyrė 1,39 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Civilinio proceso kodekso 88 str. 1 d. 3 p.). Civilinio proceso kodekso 96 str. 6 d. numatyta, kad jeigu iš šalies į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakyme Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 eurai. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu nepriteistinos valstybei iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285-288 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės L. F., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo BnP Finance, AB, j. a. k. 302447985, naudai 115,85 Eur (vieną šimtą penkiolika eurų 85 ct) negrąžintą kreditą, 12,45 Eur (dvylika eurų 45 ct) kredito mokestį, 63,43 Eur (šešiasdešimt tris eurus 43 ct) palūkanas, 11,55 Eur (vienuolika eurų 55 ct), 5 (penkių) proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (203,28 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos - 2017 m. rugsėjo 19 d.- iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 136 Eur (vieno šimto trisdešimt šešių eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turi būti nurodoma: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas; šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas; aplinkybės, liudijančios neatvykimo į parengiamąjį ar teismo posėdį ir nepranešimo teismui iki posėdžio priežasčių svarbumą arba atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento nepateikimo per nustatytą terminą priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, pagrindžiantys šias aplinkybes; aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, taip pat visi kiti šalies reikalavimai, argumentai ir įrodymai, susiję su byla; pareiškimą paduodančios šalies prašymas; prie pareiškimo šalies pridedamos medžiagos sąrašas; pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data, žyminio mokesčio kvitas. Kartu su pareiškimu turi būti pateikti visi šalies turimi įrodymai, susiję su byla, ir pareikšti prašymai teismui padėti išreikalauti turinčius bylai reikšmės įrodymus, kurių šalis pati negali gauti.

Papildomai paskelbti apie sprendimo už akių priėmimą viešai, specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt ir, nepavykus kopijos įteikti paštu, skaičiuoti pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikimo terminą nuo viešo paskelbimo dienos.

Ieškovas sprendimą gali apskųsti per 20 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, paduodant apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Alfonsas Guobys