Marijampolės apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos valstybės įmonės Turto bankas skundą suinteresuotiems asmenims – antstoliui A. A., uždarajai akcinei bendrovei „Kauno energija“ (išieškotoja), uždarajai akcinei bendrovei „Marijampolės švara“ dėl antstolio patvarkymo vykdomojoje byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Antstolis A. A. 2018 m. sausio 19 d. patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą ir perdavė jį nagrinėti teismui. Nurodė, jog vykdomojoje byloje Nr. 0023/10/02142 pagal vykdomąjį raštą Nr. 2-4288-301/2007, kurį 2008 m. sausio 2 d. išdavė Marijampolės rajono apylinkės teismas vykdo išieškojimą dėl 1202,80 Eur skolos iš pirminio skolininko E. N., pirminio skolininko palikimą priėmusi skolininkė Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybinės įmonės Turto bankas, trečiosios eilės išieškotoja akcinė bendrovė „Kauno energija“. Antstolis nurodė, jog tinkamu kreditoriaus reikalavimu pareiškimu laikomas toks pareiškimas, apie kurį palikimą priimantis asmuo sužinojo tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties, bet ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir kuriame nurodytas skolinio įsipareigojimo pagrindas bei dydis. Antstolis nurodo, jog patikrinus Antstolių informacinės sistemos duomenimis nustatyta, jog antstolio A. A. žinioje buvo vykdoma vykdomoji byla Nr. 0023/08/00318 pagal Marijampolės rajono apylinkės teismo 2008 m. sausio 2 d. išduotą vykdomąjį raštą dėl 0,49 Eur teismo išlaidų išieškojimo iš skolininko E. N., valstybės, kurią atstovauja valstybinė mokesčių inspekcija naudai. Vykdomasis raštas išduotas toje pačioje civilinėje byloje, kurioje iš sklininko E. N. priteista 1202,80 Eur dydžio skola kreditoriui AB „Kauno energija“. Taigi, antstolis daro išvadą, jog apie E. N. skolą Lietuvos Respublika buvo informuota dar 2008 metais, kuomet gavo procesinius dokumentus iš Marijampolės rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-4288-301/2007.

Antstolis nurodo, jog priimdamas skundžiamą patvarkymą, vadovavosi testamentų registro išrašu, kuriame nurodyta, jog palikimą priėmė Lietuvos Respublika, o dėl palikimo perėjimo valstybei paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo kreipėsi valstybės įmonė Turto bankas, todėl pareiškėjos teiginys, jog skolininkas turi būti ir Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM yra nepagrįstas; nurodo, jog valstybės įmonės Turto banko teiginiai, jog L. N. gali kreiptis dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo nuginčijimo yra hipotetiniai ir nepagrįsti.

Byloje dalyvaujantiems asmenims apie rašytinio teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Skundas dėl antstolio veiksmų tenkintinas.

CK 5.63 straipsnyje yra numatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Vien tai, kad antstolis vykdo išieškojimą iš skolininko, bei faktas, kad valstybei paveldėjimo teise perėjo mirusio skolininko turtas, dar nėra pakankamas pagrindas pakeisti skolininką vykdymo procese iš mirusiojo į naująjį skolininką (įpėdinį). Aiškindamas CK 5.63 straipsnyje nustatytos tvarkos bei terminų reikšmę, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad CK 5.63 straipsnio nustatyti trijų mėnesių atnaujinamasis bei maksimalus trejų metų naikinamasis terminai kreditorių reikalavimams pareikšti (CK 5.63 straipsnio 1 ir 4 dalys) sudaro prielaidas civilinių teisinių santykių stabilumui bei apibrėžtumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3- 540/2011), dėl to kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šiuos terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo teises prieš palikimą priėmusius įpėdinius, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą laiką. Dėl nurodytų priežasčių sprendžiant dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese ir yra reikšminga nustatyti, ar kreditorius yra pareiškęs apie savo reikalavimą CK 5.63 straipsnyje nustatytais būdais ir terminais. Palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas – suteikti įpėdiniui informacijos apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-190/2009). Nors CK 5.63 straipsnio 1 dalyje išvardinti palikėjo kreditorių pretenzijų pareiškimo būdai: pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto, tačiau CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytas kreditorių reikalavimų pareiškimo būdų sąrašas nėra baigtinis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad greta šiame straipsnyje nurodytų būdų tinkamu pareiškimu laikomas ir pranešimas notarui (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013), taip pat kad šios normos tikslus atitinka ir tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu laikytinas viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, jis gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011; 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014; 2016 m. kovo 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-196-969/2016).

Iš vykdomosios bylos Nr. 0023/10/02142 medžiagos nustatyta, kad antstolis A. A. vykdo šią vykdomąją bylą, pagal Marijampolės rajono apylinkės teismo vykdomąjį raštą dėl 3786,28 Lt skolos, 245,74 Lt delspinigių, 121 Lt bylinėjimosi išlaidų ir 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, išieškojimo iš skolininko E. N. išieškotojos akcinės bendrovės „Kauno energija“ naudai. Skolininkas 2013 m. birželio 14 d. mirė, CK 5.63 str. 1 d. numatytas trijų mėnesių terminas nuo palikimo atsiradimo dienos kreditorių reikalavimams pareikšti baigėsi 2013 m. rugsėjo 14 d. Antstolis A. A. 2013 m. rugsėjo 26 d. priėmė ir įregistravo turto arešto aktą, kuriuo apribojo skolininko disponavimo teisę priklausantiems žemės sklypams ar statiniams, kurių unikalūs Nr. 5196400330120020; Nr. 513200050044, Nr. 440006234468, kelių transporto priemonei – identifikavimo numeris – VIN kodas: 52532, valstybinis numeris CMK374, Moskvich 408. 2013 m. rugsėjo 26 d. patvarkymu sustabdė vykdomąją bylą, paaiškėjus, jog skolininkas mirė. 2017 m. gruodžio 19 d. antstolis patikrino Testamentų registrą, kuriame nurodoma, jog palikimą priėmė Lietuvos Respublika, išrašo pastabose nurodoma, jog dėl palikimo perėjimo valstybei paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo kreipėsi valstybės įmonė Turto bankas. 2017 m. gruodžio 19 d. antstolis priėmė patvarkymą dėl arešto turtui panaikinimo. 2017 m. gruodžio 21 d. antstolis priėmė patvarkymą Nr. S-17019140 dėl skolininko pakeitimo vykdomojoje byloje Nr. 0023/10/02142.

Iš aukščiau minėtos vykdomosios bylos duomenų matyti, kad skolininkas E. N. mirė 2013 m. birželio 14 d., trijų mėnesių terminas nuo palikimo atsiradimo dienos, palikėjo kreditoriams pareikšti reikalavimus, palikimą priėmusiems įpėdiniams, baigėsi 2013 m. rugsėjo 14 d. Antstolis 2013 m. rugsėjo 26 d. priėmęs patvarkymą Nr. S-17019140 įregistravo areštą skolininko E. N. turtui, o tai reiškia, kad antstolis praleido trijų mėnesių terminą. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. balandžio 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB „Vilniaus energija“ v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-7-18/2014, keisdama ankstesnę kasacinio teismo praktiką, išaiškino, kad kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas atnaujinti šį terminą, o teismas turi tokį prašymą nagrinėti CPK 576–578 straipsniuose (bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo) nustatyta tvarka, įvertindamas termino praleidimo priežasčių svarumą, taip pat padarinius, atsirandančius palikimą priėmusiam įpėdiniui, jei terminas būtų atnaujintas. Taigi tam, kad kreditorius galėtų reikalauti patenkinti turimą reikalavimo teisę iš palikėjo turto, teisme turi būti įvertintos termino praleidimo priežastys ir priimtas procesinis sprendimas dėl termino atnaujinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-122-916/2016). Tačiau nagrinėjamu atveju nėra duomenų, kad palikėjo kreditoriai ar vykdomąsias bylas vykdantis antstolis kreipėsi į teismą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo.

Teismas pažymi, kad antstolio A. A. teismui pateiktoje vykdomojoje byloje Nr. 0023/10/02142 antstolio turto arešto aktas, areštuojant skolininko E. N. turtą išieškotojai akcinei bendrovei „Kauno energija“, įregistruotas praleidus 3 mėnesių terminą. Byloje nėra jokių duomenų, kad antstolis būtų kitaip išviešinęs turto arešto įregistravimą, ar, kad kreditorius kitokiu būdu būtų pareiškę reikalavimus per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos, t. y. iki 2013 m. rugsėjo 14 d. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra įrodymų, kad po skolininko mirties antstolė ar išieškotojai per tris mėnesius pareiškė apie savo reikalavimus palikimą perėmusiai valstybei, nėra pagrindo ir konstatuoti, kad valstybei per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos tapo žinoma apie palikėjo E. N. kreditorius ir jų reikalavimus, kurie vykdomi antstolio A. A. vykdomojoje byloje: Nr. 0023/10/02142.

Pareiškėja skunde nurodo, jog antstolis 2006 m. rugsėjo 7 d. ir 2013 m. rugsėjo 26 d. išviešino turto arešto aktus. Teigiama, jog pareiškėjai paprašius antstolio atsiųsti dokumentus, patvirtinančius, jog Turto arešto registre buvo įregistruoti areštai visose vykdomosiose bylose, kuriose keičiamas skolininkas, buvo gauti šie turto areštai: 2013 m. rugsėjo 26 d. turto arešto aktai vykdomosiose bylose Nr. 003/03/01878, 0023/08/02388, 0023/10/2142, 0023/06/01145, 0023/03/02804, kurie buvo atlikti praleidus trijų mėnesių po palikėjo mirties terminą; 2006 m. rugsėjo 5 d. turto arešto aktas bei 2006 m. rugsėjo 7 d. pažymėjimas apie jo įregistravimą Turto arešto aktų registre, kuriuose nurodyta: vykdomosios bylos Nr. 0023/03/01878, išieškotojas UAB „Marijampolės švara“, turto arešto pagrindai Marijampolės rajono apylinkės teismo 2002 m. gegužės 23 d. įsakymas Nr. L2-1261-06, turto arešto mastas 11 705,92 Lt. Duomenų apie tai, kad AB „Kauno energija“, UAB „Marijampolės švara“ ar antstolis A. A. būtų išviešinę kreditorinius reikalavimus tinkamai ir laiku pagal CK 5.63 straipsnio reikalavimus vykdomosiose bylose Nr. 0023/08/02388 (išieškotojas UAB „Marijampolės švara“), 0023/10/2142, 0023/06/01145, 0023/03/02804 (išieškotojas AB „Kauno energija“), nėra.

Pateiktame antstolio patvarkyme Nr. S-18000703 dėl valstybės įmonės Turto bankas skundo, antstolis nurodo, jog areštas gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties. Antstolio duomenimis, patikrinus Antstolių informacinės sistemą nustatyta, jog antstolio A. A. žinioje buvo vykdoma vykdomoji byla Nr. 0023/08/00318 pagal Marijampolės rajono apylinkės teismo 2008 m. sausio 2 d. išduotą vykdomąjį raštą dėl 0,49 Eur teismo išlaidų išieškojimo iš skolininko E. N., valstybės, kurią atstovauja Valstybinė mokesčių inspekcija, naudai. Antstolis pažymi, jog vykdomasis raštas išduotas toje pačioje byloje, kurioje iš skolininko E. N. priteista skola kreditoriui akcinei bendrovei „Kauno energija“, todėl antstolis mano, jog Lietuvos Respublikos valstybė apie E. N. skolą buvo informuota jau 2008 metais.

Teismas siekdamas tikslingiau išsiaiškinti bylos ginčo aplinkybes, prijungė antstolio patvarkymo argumentuose minėtą civilinę byla Nr. 2-4288-301/2007.

Iš prijungtos bylos medžiagos matyti, jog 2008 m. sausio 2 d. Marijampolės rajono apylinkės teismas išdavė vykdomąjį raštą, kuriame nurodo, jog ieškovas yra valstybė, skolininkas – E. N., iš kurio valstybei priteistina 1,70 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant Marijampolės apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai. Teismas pažymi, jog minėtame vykdomąjame rašte nėra pateikta išssami informacija, kokios dar sumos ir kieno naudai yra priteisiamos, nenurodoma, kad iš skolininko taip pat priteistina skola akcinei bendrovei „Kauno energija“. Todėl darytina išvada, kad valstybė negalėjo žinoti apie skolininko esamą skolą kreditoriui akcinei bendrovei „Kauno energija“. Pažymėtina, kad nuo skolininko mirties per tris mėnesius, t.y. iki 2013 m. rugsėjo 14 d. valstybės įmonei Turto bankas nebuvo pateikta informacija, kokio dydžio ir kokiu pagrindu kreditorinis (-iai) reikalavimas (-ai) yra reiškiamas (-i), o antstolio minėtame vykdomajame rašte, kuriame anot jo, valstybė jau nuo 2008 m. žinojo apie skolininko E. N. skolas, pateikta informacija nėra pakankama ir aiški, kad įpėdinis suprastų skolinių įsipareigojimų dydį ir jų pagrindą, todėl iš tokio pranešimo negalima spręsti, kad kreditorinis (-iai) reikalavimas (-ai) yra pareikštas (-i) tinkamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2011).

Pareiškėja nurodo, jog pagal palikimo perėjimo valstybei liudijimus, jų išdavimo metu buvo įregistruoti 7 antstolio A. A. areštai : 2006 m. rugsėjo 6 d. turto areštas, atliktas iki palikėjo mirties tik vykdomojoje byloje 0023/03/01878, išieškotojas UAB „Marijampolės švara“; 2013 m. rugsėjo 26 d. turto areštas, kuris buvo atliktas praleidus minėtą trijų mėnesių po palikėjo mirties terminą, kuris suėjo 2013 m. rugsėjo 14 d. Kaip matyti, 2013 m. rugsėjo 26 d. turto arešto aktas priimtas praleidus trijų mėnesių terminą, o minėtas 2006 m. rugsėjo 6 d. turto arešto aktas priimtas kitoje vykdomojoje byloje, kitos išieškotojos (UAB „Marijampolės švara“) naudai. Taigi nurodytas turto areštų aktas Turto arešto aktų registre buvo išviešintas, tačiau taikytas ne vykdomojoje byloje Nr. 0023/10/02142, o kitoje vykdomojoje byloje.

Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 patvirtintų Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių (toliau – Taisyklės) 3.4 punktą, valstybės paveldėtas turtas apskaitomas pagal notaro išduotą paveldėjimo teisės liudijimą. Taisyklių 10⁵ punktas numato, kad valstybei perduotinas nekilnojamasis turtas perduodamas šia tvarka: centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo administruojamas turtas Lietuvos Respublikos centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka perduodamas centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui; žemės sklypai (jų dalys), ant kurių nėra statinių ar kitų nekilnojamojo turto objektų, kuriems šie sklypai būtų priskirti, perduodami Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui pagal žemės sklypų (jų dalių) buvimo vietą. Jeigu valstybė paveldi centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo administruojamą turtą arba žemės sklypą (jo dalį), ant kurio nėra statinių ar kitų nekilnojamojo turto objektų, kuriems šis sklypas būtų priskirtas, atitinkamai centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas ar Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys įgyja ir privalo vykdyti visas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nustatytas su palikimo priėmimu susijusias pareigas (Taisyklių 43 punkto 3 dalis). Nagrinėjamu atveju valstybė paveldėjo butą. Vadinasi, pagal šiuo metu galiojančią Taisyklių redakciją, šį turtą turėtų administruoti valstybę atstovaujanti įmonė Turto bankas.

Be to, pareiškėjos teigimu, palikėjo sūnus L. N. teigė, jog spręs dėl kreipimosi į teismą palikimo perėjimo valstybei liudijimų nuginčijimo, tačiau teismui patikrinus teismų sistemos „Liteko“ duomenis nustatyta, jog įvardinto asmens kreipimosi šiuo metu į teismą nėra.

Atsižvelgiant į įstatymines nuostatas ir visus aukščiau išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad antstolio A. A. atlikti veiksmai priimant 2017 m. gruodžio 21 d. patvarkymą dėl vykdymo proceso šalies pakeitimo Nr. S-17019140 vykdomojoje byloje Nr. 0023/10/02142, kuriuo buvo pakeistas skolininkas E. N. į skolininką Lietuvos Respublikos valstybę yra neteisėti, todėl pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų tenkinamas, patvarkymas naikinamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 513 straipsniu, teismas

nutaria:

pareiškėjos Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ Turto bankas, skundą suinteresuotiems asmenims: antstoliui A. A., akcinei bendrovei „Kauno energija“, uždarajai akcinei bendrovei „Marijampolės švara“ dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0023/10/02142 tenkinti.

Panaikinti antstolio A. A. 2017 m. gruodžio 21 d. patvarkymą dėl vykdymo proceso šalies pakeitimo Nr. S-17019140, kuriuo buvo pakeistas skolininkas E. N. į skolininką Lietuvos Respublikos valstybę.

Nutarties patvirtintas kopijas siųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Nutarčiai įsiteisėjus vykdomąją bylą grąžinti antstoliui A. A..

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.