- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-09-14
- Bylos Nr.
- e2YT-15863-920/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-09319-2021-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Linas Baublys
- Pareiškėjas
- A. K.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybės įmonė Turto bankas, R. K.
skelbimu specialiame interneto tinklalapyje informavęs dalyvaujančius byloje asmenis apie teismo posėdžio vietą ir laiką, nekviečiant dalyvaujančių byloje asmenų į teismo posėdį ir jiems teismo posėdyje nedalyvaujant, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. K. pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Valstybės įmonė Turto bankas, R. K..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja kreipėsi į teismą, paveldėjimo tikslu prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog A. K. po savo sutuoktinio A. K., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė palikimą, pradėjusi faktiškai paveldimą turtą – ½ dalį buto, esančio Kaune(duomenys neskelbtini) - valdyti.
Pareiškime nurodė, kad iki pat savo mirties A. K. buvo santuokoje su A. K., kiek buvo įmanoma buvo prižiūrimas, bet sutuoktiniai kartu negyveno, bendro ūkio nevedė. Kauno miesto apylinkės teismas 1995 m. kovo 5 d. sprendimu nutraukė Pareiškėjos ir A. K. santuoką, tačiau tai nebuvo įregistruota Civilinės metrikacijos įstaigoje, todėl šalių santuoka nepasibaigė iki pat A. K. mirties. A. K. iki mirties gyveno bute (duomenys neskelbtini), Kaune, kurį įsigijo (duomenys neskelbtini).. Tuo tarpu pareiškėja su sūnumi gyveno adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, kurį įsigijo 1998 lapkričio 16 d.. Po mirties A. K. laidojo A. K., prižiūri jo kapą. Pareiškėja įsigijo butą (duomenys neskelbtini), Kaune, kuriame gyvena iki šiol su savo sūnumi. Šis butas išlaikomas, prižiūrimas, mokami mokesčiai, išimtinai tik A. K.. Taip pat butas tvarkomas, šalia buvo įsigytas ir antras kambarys. Visuose buto dokumentuose A. K. yra nurodoma, kaip turto savininkė. Nusprendus butą parduoti paaiškėjo, kad jai priklausantis butas (duomenys neskelbtini), Kaune yra įgytas santuokoje, todėl ½ dalis šio buto priklausė mirusiajam, o po jo mirties nėra priimtas palikimas ir dėl to ½ dalis šio buto nepriklauso Pareiškėjai. A. K. savo įsigytą butą (duomenys neskelbtini) g. 12A - 9, Kaune, testamentu paliko savo mamai bei sūnui R. K.. Daugiau jokio registruotino turto į kurį galėjo pretenduoti jo paveldėtojai nebuvo, todėl iki šiol dėl paveldėjimo po A. K. mirties į notarą niekas nesikreipė. Notaras tvarkęs paveldėjimą po A. K. mirties daugiau nieko nepaaiškino, panašiu laiku įgyto turto nelaikė bendrąja jungtine nuosavybe, todėl Pareiškėja iki šiol buvo įsitikinusi, kad jos vardu registruotas butas yra jos asmeninė nuosavybė. Todėl butu J. Vienožinskio g. 56 - 121, Kaune, išskirtinai rūpinosi pareiškėja, ji butą, tvarkė, mokėjo ir moka mokesčius, sudarinėjo sutartis su komunalinių paslaugų tiekėjais. Butą ji tvarkė valdė, prižiūrėjo, kaip savo tiek esant gyvam A. K., tiek po jo mirties. Niekas kitas po jo mirties palikimo pagal įstatymą nepriėmė, turtu nesirūpino ir savo vardu neįsiregistravo. Iš karto po sutuoktinio mirties Pareiškėja nesiėmė teisiškai tvarkytis jokių dokumentų, nes nemanė, jog tai padaryti yra būtina. Ji tiesiog rūpinosi turtu, jį prižiūrėjo, valdė, kaip savo. Niekas kitas be jos į jiems priklausiusį turtą nepretendavo.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime nurodė, kad visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui.
Suinteresuotas asmuo R. K. atsiliepimu prašė pareiškimą tenkinti visiškai ir nustatyti prašomą juridinę reikšmę turintį faktą.
Byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, pranešus byloje dalyvaujantiems asmenims.
Motyvuojamoji dalis
Teismas k o n statuoja:
Pareiškimas tenkinamas.
Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę, t. y. sukelti pareiškėjui tam tikrų teisinių padarinių ir, jį nustačius, pareiškėjas įgytų tam tikrą subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeistų jo teisinis statusas; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) CPK 444, 445 straipsniai).
Įstatymas numato du savarankiškus paveldėjimo priėmimo būdus, vienas iš kurių – palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnio 1 dalis nurodo, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą.
Pagal CK 5.50 straipsnio nuostatą įpėdinis, įgyvendindamas savo teisę į palikimą, palikimo priėmimo veiksmus turi atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad ne bet koks konkretaus daikto paėmimas ar net naudojimasis juo laikomas palikimo priėmimu. Paprastai palikimo priėmimu nelaikoma palikėjo drabužių, patalynės, asmeninių daiktų, dokumentų, laiškų, nuotraukų, šeimos suvenyrų ir relikvijų paėmimas kitų įpėdinių sutikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422-313/2015; 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2008; kt.). Tačiau jeigu tokių daiktų paėmimas kartu su kitomis byloje nustatytomis reikšmingomis aplinkybėmis patvirtina, kad buvo aktyviai siekiama įgyvendinti palikimo priėmimo teises, tai gali būti pakankamas pagrindas palikimo priėmimui, pradėjus faktiškai valdyti turtą, konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422-313/2015; 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).
Iš pareiškėjos pareiškime nurodytų aplinkybių ir prie pareiškimo pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja buvo A. K. sutuoktinė iki jo mirties, nors kartu negyveno ir nevedė bendro ūkio. A. K. mirė (duomenys neskelbtini).. Mirties dieną palikėjas gyveno bute (duomenys neskelbtini), Kaune (įgytame 1998 m. lapkričio 20), kuris jam ir priklausė nuosavybės teise ir, kurį testamentu po savo mirties paliko savo mamai bei sūnui. Pareiškėja tuo metu gyveno bute (duomenys neskelbtini), Kaune (įgytame 1998 lapkričio 16 d.), nors pareiškėjos ir jos sutuoktinio santuoka buvo nutraukta teismo sprendimu dar 1995 m., tačiau ji nebuvo išregistruota įstatymų nustatyta tvarka, todėl butas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, pagal įstatymą priklausė abiem sutuoktiniams, tačiau pareiškėja apie šį faktą sužinojo tik norėdama parduoti butą, kadangi laikė, kad tai jos asmeninė nuosavybė, šiuo turtu naudojosi kaip savu, juo rūpinosi, prižiūrėjo, tvarkė, mokėjo mokesčius, sudarinėjo sutartis su komunulių paslaugų tiekėjais.
Kadangi pareiškėją butu, esančiu (duomenys neskelbtini), Kaune, naudojosi kaip savu, naudojosi visais namų apyvokos daiktais, mokėjo mokesčius, tvarkė butą, taigi, kiek galėjo, veikė aktyviai, siekdama paveldėti turtą ir jį valdyti nuosavybės teise, tačiau dėl teisinio neišprusimo, nesugebėjo teisiškai susitvarkyti paveldėjimo dokumentų po sutuoktinio mirties, todėl paveldėjimo byla notaro biure užvesta nebuvo. Po A. K. mirties paveldėjimo byla buvo užvesti tik dėl jam priklausančio turto buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, kurį jis testamentu po savo mirties paliko savo mamai ir sūnui. Notaras išduodamas paveldėjimo teisės liudijimą pagal testamentą apie kitą turtą nieko nepasakė.
Suinteresuoti asmenys neprieštaravo pareiškėjos prašymo patenkinimui. Byloje nesant kitokių įrodymų, teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinio fakto pagrįstumo.
Konstatuotina, kad pareiškėja po savo sutuoktinio A. K. mirties priėmė jo palikimą, pradėdama faktiškai paveldimą turtą valdyti kaip savą (Civilinio proceso kodekso 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Kadangi palikimo neleidžiama priimti iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, o įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, tai pareiškėjos pareiškimas tenkinamas – nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad A. K. faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą, priėmė palikimą po savo sutuoktinio A. K. mirties (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 177, 178, 185 straipsniai, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu ir 448 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinio A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini)., mirties, priėmė palikimą, pradėjusi faktiškai paveldimą turtą – ½ dalį buto, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini) - valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas palikimo priėmimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.