- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-11-28
- Bylos Nr.
- e2-1765-273/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00493-2019-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Izolda Nėnienė
- Ieškovas
- L. V., A. V.
- Atsakovas
- viešosios įstaigos Marijampolės ligoninės
Kauno apygardos teismo teisėja Izolda Nėnienė, sekretoriaujant Žydrūnei Mitkevičienei, dalyvaujant ieškovų L. V. ir A. V. atstovui advokatui P. K., atsakovės viešosios įstaigos Marijampolės ligoninės atstovui advokatui S. B.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų L. V. ir A. V. ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Marijampolės ligoninei dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ieškovai L. V. ir A. V. pateikė teismui ieškinį atsakovei VšĮ Marijampolės ligoninei, kuriame prašė:
1) pripažinti, jog ieškovų dėl dukters A. V. netekties patirta neturtinė žala sudaro 80 000 Eur;
Šalies argumentai
2) draudimo bendrovei If P&C Insurance AS filialui atlyginus ieškovams dalį neturtinės žalos – 30 000 Eur, papildomai priteisti ieškovų naudai iš atsakovės VšĮ Marijampolės ligoninės 50 000 Eur neturtinę žalą, t. y. po 25 000 Eur neturtinės žalos kiekvieno iš ieškovų naudai.
Ieškinyje nurodė, kad ieškovai yra dėl atsakovės VšĮ Marijampolės ligoninės netinkamai suteiktų asmens sveikatos priežiūros (medicinos) paslaugų 2018 m. vasario 19 d. mirusios vienturtės A. V. tėvai. 2018 m. vasario 15 d. A. V. buvo atvežta į VšĮ Marijampolės ligoninę dėl keletą kartų pasikartojusio alpimo bei sąmonės netekimo. Prieš tai keletą dienų A. V. skundėsi gerklės skausmu ir kosuliu. Priėmimo skyriuje ieškovė paaiškino budintiems gydytojams dukros būklę. Pacientei ir ją atlydėjusiems artimiesiems buvo pasiūlyta palaukti. Priėmimo skyriaus laukiamajame pralaukus apie pusę valandos, A. V. buvo priimta į procedūrų kabinetą. Ją priėmė Marijampolės ligoninės gydytoja T. Z.. Po maždaug 1 val. trukusios apžiūros, gydytoja A. V. paskyrė rentgeno tyrimą. Pacientei esant rentgeno kabinete, iš jo išbėgusi med. darbuotoja pranešė, kad A. V. prarado sąmonę. Vėliau dukra atsigavo ir buvo paguldyta į lovą. Netrukus į priėmimo skyrių atėjusi gydytoja T. Z. informavo, kad pacientės kraujo tyrimai esą nieko blogo nerodo, o rentgeno nuotrauka rodo plaučių bronchitą. Gydytoja dukrai paskyrė dar vieną lašelinę, kuriai pasibaigus, pacientės buvo pasiteirauta, kaip ji jaučiasi bei nurodyta, kad esant gerai savijautai, pacientė bus išleista į namus. A. V. atsisėdus, ji vėl pasijuto blogai, ją pradėjo pykinti, pacientė pradėjo vemti. Esant tokiai pacientės būklei, gyd. T. Z. priėmė sprendimą A. V. skirti stacionarinį gydymą. Pacientė vežimėliu buvo nuvežta į II Vidaus ligų skyriaus 515 palatą. Tos pačios dienos vakare (2018 m. vasario 15 d.) dukra ieškovę informavo, kad buvo atėjęs gydytojas G. K., kuris paklausė plaučius ir paskyrė antibiotikus tabletėmis. Ieškovai dukrą lankė kitą dieną, t. y. 2018 m. vasario 16 d. Iš palatoje gulėjusių pacienčių ir med. seselės pokalbio ieškovai sužinojo, kad gydytoja tą dieną budės tik nuo 17 val., tačiau po 17 val. jokio gydytojo skyriuje nebuvo. Apie 21.30 val. dukra SMS žinute pranešė, kad joks gydytojas į palatą taip ir nebuvo užėjęs. 2018 m. vasario 17 d. ir 2018 m. vasario 18 d. dukra skundėsi bendru kūno silpnumu, nurodė, jog sunkiai nueina iki tualeto, tačiau gydytojo vizito šiomis dienomis nesulaukė. 2018 m. vasario 17 d., lankydama dukrą ieškovė pastebėjo, jog jos skruostai išberti. A. V. jokios gydytojų priežiūros neturėjo nuo 2018 m. vasario 16 d. 7:30 val. iki 2018 m. vasario 19 d. ankstyvas ryto (6:30 val.). Šią aplinkybę pagrindžia pacientės ligos istorijos 17 lapas. 2018 m. vasario 19 d. rytą (6:30 val.) ieškovų dukrą ištiko ūmus sveikatos pablogėjimas, ji nugrimzdo į komą ir tą pačią dieną mirė. 2018 m. vasario 21 d. Patologinės anatomijos autopsijos protokole konstatuota, jog A. V. mirė nuo plaučių embolijos, t. y. klinikinė ir patologijos diagnozė nesutapo. Ieškovai mano, kad jų dukters mirtį nulėmė aiškiai nepakankama gydytojų priežiūra, tiksliau - jos nebuvimas apskritai, netinkama diagnozė ligos pradžioje, nereagavimas į pacientės būklės pokyčius bei eigą, Marijampolės ligoninės gydytojų abejingumas stacionare gydomai pacientei. Marijampolės ligoninės gydytojai neįvertino periodiškai pasikartojančių A. V. sąmonės netekimų (sinkopės), o taip pat dusulio, kaip objektyviai išreikštų itin grėsmingų plaučių embolijos simptomų, netinkamai diagnozavo ligą pacientės apsilankymo gydymo įstaigoje metu, nors pagal pacientei jau tuo metu pasireiškusius simptomus aiškiai galėjo ir turėjo tikrąjį susirgimą (plaučių emboliją) nustatyti. A. V., nors ir esant stacionariame gydymo skyriuje, Marijampolės ligoninės medikai neatliko jokių tikslinių tyrimų plaučių embolijos diagnozei įtarti, patvirtinti ar paneigti. Nors pacientės būklė 2018 m. vasario 15 d. – 2018 m. vasario 18 d. jai leido atlikti bet kuriuos tyrimus gydymo stacionare metu, tokie tyrimai dėl nepaaiškinamo ir nepateisinamo gydytojų aplaidumo ir abejingo požiūrio į A. V. gydymą nebuvo atlikti. Ieškovų dukros gyvybę galėjo išgelbėti keli paprastai ir greitai atliekami, tačiau pagal tyrimo tikslą - itin specifiški, tyrimai, kurių rezultatai galėjo leisti diagnozuoti artėjančią (tikėtiną) masyvią plaučių emboliją. Darant prielaidą, kad A. V. atvykimo į gydymo įstaigą metu jai buvo pasireiškę nedidelės (perspėjamosios) plaučių embolijos, darytina išvada, kad savalaikis ir tikslinis jos gydymas būtų leidęs išvengti A. V. mirties kadangi, mirties tikimybė laiku nustačius diagnozę ir skiriant tinkamą gydymą, siekia tik 2-8 proc. A. V. buvo klaidingai (betiksliai) gydoma nuo bronchito, o dėl atsakovo darbuotojų neatpažintos plaučių embolijos galiausiai 2018 m. vasario 19 d. mirė. Ieškovai nurodė, kad ieškovams atsakovę apdraudusios draudimo bendrovės If P&C Insurance AS filialo 2018 m. gruodžio 14 d. sprendimo Nr. IF/BC/0002163 pagrindu išmokėta maksimali 30 000 Eur (po 15 000 Eur kiekvienam ieškovui) draudimo išmoka kaip neturtinės žalos atlyginimas bei 3 928,95 Eur turtinės žalos atlyginimas kiekvienam ieškovui yra akivaizdžiai nepakankama ir neadekvati vienintelio vaiko netekusiems tėvams. Nurodė, kad ieškovai pakartotinai kreipėsi į atsakovę ir į jos savininkę Marijampolės savivaldybės administraciją prašydami papilomai atlyginti ne mažiau kaip 50 000 Eur neturtinės žalos, tačiau atsakovė atsisakė atlyginti prašomo dydžio neturtinę žalą ieškovams. Ieškovai nurodė, kad dėl galimo atsakovės darbuotojų tarnybinių pareigų netinkamo atlikimo atliekamame ikiteisminiame tyrime Nr. 03-2-00133-18 buvo atlikta deontologinė ekspertizė, kurios išvados buvo įformintos 2018 m. lapkričio 22 d. Ekspertizės aktu Nr. EDM 45/2018 (01) (toliau - Ekspertizės aktas). Ekspertizės akto išvados iš esmės patvirtino ieškovų dėstomas aplinkybes, konstatuojančias netinkamą sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo pacientei faktą, konkrečiai – atsakovės gydytojų nepanaudotas tikslinius klinikinius tyrimus plaučių embolijai savalaikiai diagnozuoti. Ieškovai nurodė, kad atsakovei nesutikus atlyginti ieškovų patirtos neturtinės žalos dalies, kurios neatlygino draudimo bendrovė, ieškovai 2019 m. vasario 13 d. pareiškimu kreipėsi į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau - Komisija), kurios prašė įpareigoti atsakovę atlyginti ieškovų patirtą neturtinę žalą, kiekvienam iš ieškovų papildomai priteisiant po 25 000 Eur patirtos neturtinės žalos. Komisija 2019 m. gegužės 23 d. sprendimu „Dėl L. V. ir A. V. pareiškimo“ Nr. 56-821 (toliau - Sprendimas) konstatavo, jog atsakovės gydytojai neatliko nagrinėjamu atveju būtinų ir tikslingų tyrimų, kurių pagalba buvo galima nustatyti teisingą diagnozę pacientei dar iki masyvios tromboembolijos į plaučių arterijas. Komisija taip pat pažymėjo, jog „pacientės ligos istorijoje nuo 2018 m. vasario 16 d. 7:30 val. iki 2018 m. vasario 19 d. 6:30 val. nėra jokio įrašo, jokios informacijos apie pacientės būklės kitimą minimu laikotarpiu, neatlikti jokie papildomi tyrimai. Pacientei, kuriai gydytojai nustatė preliminarią diagnozę „nepatikslintos kilmės alpimas“ tokia gydytojų priežiūra ligoninėje laikytina nepakankama“. Komisija taip pat konstatavo, kad Marijampolės ligoninės gydytojams netinkamai surinkus pacientės anamnezę, kas nagrinėjamu atveju taip pat galėjo turėti įtakos tinkamai ligos diagnozei nustatyti bei tragiškai ligos baigčiai išvengti. Komisija konstatavo visų atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų buvimą ir nutarė ieškovų pareiškimą tenkinti iš dalies bei nustatė, jog Marijampolės ligoninė kiekvienam iš ieškovų tyrėtų atlyginti po 3 928,95 Eur turtinės žalos ir po 17 000 Eur neturtinės žalos. Draudimo bendrovė visą ieškovų turtinę žalą yra atlyginusi bei išmokėjusi ieškovams po 15 000 Eur neturtinės žalos. Komisija nurodė, kad Marijampolės ligoninė papildomai turi išmokėti ieškovams po 2 000 Eur neturtinės žalos. Ieškovai pažymėjo, kad jie nesutinka su Komisijos nustatyta atlygintinos neturtinės žalos suma, mano, kad ji per maža, neadekvati ieškovų netekčiai. Ieškovai pakartotinai nurodė, kad nagrinėjamu atveju yra nustatytos visos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos, kurias nustatė tiek pacientės mirtį draudžiamuoju įvykiu pripažinusi draudimo bendrovė, tiek Komisija, todėl ieškovai dėl civilinės atsakomybės sąlygų buvimo nepasisako, o pasisako tik dėl Komisijos netinkamai nustatyto ieškovams atlygintinos neturtinės žalos dydžio. Nurodė, kad šiuo atveju yra ne tik pažeista absoliuti konstitucinė bei socialinė vertybė - gyvybė, kurios jau nėra galimybės atkurti, tačiau ir asmenų teisė į šeimą. Ieškovai dėl netinkamai suteiktų medicinos paslaugų mirus jų vienturtei dukrai, šiuo atveju neteko šeimos pratęsimo vertybės bei galimybės, jų netekties skausmas ir dvasiniai išgyvenimai yra nepamatuojami. Ieškovai nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, kurioje buvo sprendžiami klausimai dėl neturtinės žalos atlyginimo vaiko netekties atveju, taip pat yra pažymėta, kad dėl šios vertybės pažeidimo (vaiko netekties) buvo pažeista ir kita vertybė - asmens teisė į šeimą, kuri pagal Konstitucijos 38 straipsnį yra valstybės saugoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2009, 2013 m. lapkričio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2013). Nurodė, kad vėliausioje kasacinio teismo praktikoje stebimos didėjančios neturtinės žalos dėl artimojo (vaiko) netekties priteisimo tendencijos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-217-690/2018, iš gydymo įstaigos dėl gydytojos aplaidumo kūdikio netekusiai šeimai buvo priteista bendra 145 020 Eur neturtinės žalos suma, iš kurios tėvams priteista 137 916 Eur. Minėtoje kasacinio teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje dėl gydytojų aplaidumo miręs vaikas nebuvo vienintelis šeimoje. Ieškovų įsitikinimu, draudimo bendrovės išmokėta draudimo išmoka, o taip pat Komisijos papildomai priteista po 2 000 Eur kiekvienam iš ieškovų neturtinės žalos ne tik nekompensuoja šeimos dėl dukros netekties patirtos žalos, tačiau nėra suderinama ir su teismine praktika, su pamatiniais žalos atlyginimo principais. Komisijos nustatyta bendra ieškovams atlygintina neturtinės žalos suma - po 17 000 Eur, yra visiškai neadekvati ir nepakankama įvertinant ne tik objektyvias faktines aplinkybes - vienintelio šeimos vaiko netektis, tačiau ir subjektyviuosius aspektus: ypatingai artimas ir glaudus tėvų ir dukros tarpusavio ryšys, mirusi A. V. buvo perspektyvi dailininkė, prarasta vertybė yra neatkuriama. Dukra iki pat savo mirties augo ir gyveno tėvų namuose, ji iš esmės dar neturėjo atskiro bei savarankiško gyvenimo, jos ir abiejų tėvų ryšys buvo itin glaudus.
Atsiliepimas
Atsiliepime į ieškinį atsakovė VšĮ Marijampolės ligoninė prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepime nurodė, kad atsakovė nesutinka su jos atžvilgiu ieškovų pareikštu ieškiniu, kadangi ieškovai neįrodė, jog atsakovės gydytojų veiksmai sąlygojo 80 000 Eur dydžio neturtinės žalos kilimą ieškovams. Nurodė, kad pagal ieškovų pareikštą ieškinį pradėta byla yra byla dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo gyvybės atėmimo atveju, todėl ieškinyje nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų sveikatos sutrikdymo bylose yra neaktuali šioje byloje ir ja negalima vadovautis dėl ratio decidendi neatitikties. Nurodė, kad Lietuvos teismų praktikoje dėl gyvybės atėmimo atsiradusios žalos atlyginimo bylose pilnamečio vaiko netekusiems tėvams buvo priteisti tokie neturtinės žalos atlyginimai: po 2 896,20 Eur inter alia mirusiosios motinai bei tėvui, nustačius, kad pacientės atžvilgiu buvo pritaikytas netinkamas gydymas, panaudoti pasenę gydymo metodai, medikamentai bei įranga, teikta nepakankama priežiūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-59/2010); 5 792,40 Eur mirusiojo motinai, nustačius, kad gydymo įstaiga nesuteikė pacientui tinkamos medicininės pagalbos po sveikatos sužalojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-288/2014); 5 792,40 Eur mirusiojo motinai, nustačius, kad gydymo įstaiga nesiėmė visų įmanomų priemonių nustatyti paciento tikrąją negalavimo priežastį (pūlingą plaučių uždegimą), nebuvo paskirtas tinkamas gydymas ir priežiūra, o tai sąlygojo paciento mirtį, nepraėjus nei pusei paros po apsilankymo ligoninėje (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2A-771/2013); po 6 950,88 Eur inter alia mirusiosios motinai bei tėvui. Teismas nustatė, kad gydymo įstaiga laiku nenustatė patologijos ir nepradėjo adekvataus gydymo, kas sąlygojo pacientės mirtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2003 m. rugpjūčio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2A-262/2003); 14 481 Eur inter alia mirusios motinai, nustačius, kad pirminės sveikatos priežiūros centro gydytoja nesurinko visų reikiamų duomenų susirgimo diagnozavimui, nesugebėjo tinkamai nustatyti susirgimo ir jo gydyti, kas sąlygojo pacientės mirtį kitą dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-511/2004). Atsakovės nuomone draudiko išmokėtos ieškovams neturtinės žalos atlyginimo sumos ne tik atitinka Lietuvos teismų praktiką, bet ir ženkliai viršija teismų priteisiamus neturtinės žalos atlyginimus mirusio pilnamečio vaiko tėvams. Komisijos 2019 m. gegužės 23 d. sprendimu įpareigojus atsakovę papildomai ieškovams išmokėti po 2 000 Eur neturtinės žalos, pripažinta, kad ieškovai patyrė 34 000 Eur neturtinę žalą. Ieškinyje išskirtose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bylose neturtinės žalos atlyginimas buvo priteistas tėvams, netekusiems kūdikio, mažamečio vaiko, bet ne suaugusio vaiko, dėl sveikatos priežiūros įstaigos neteisėtų veiksmų: 2018 m. birželio 5 d. civilinėje byloje Nr.3K-3-217-690/2018 kasacinis teismas priteisė 137 916 Eur neturtinės žalos atlyginimą tėvams netekusiems kūdikio, o 2013-11-08 civilinėje byloje Nr.3K-3-553/2013 – 28 962 Eur neturtinės žalos atlyginimą mažamečio vaiko netekusiems tėvams. Ieškovų nurodytoje 2009 m. kovo 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2019 kasacinis teismas priteisė 28 962 Eur neturtinės žalos atlyginimą motinai eismo įvykio metu netekusiai pilnamečio sūnaus. Ieškinyje nenurodyta jokia Lietuvos teismų praktika, kurioje dėl sveikatos priežiūros įstaigos veiksmų suaugusio vaiko netekusiems tėvams būtų priteistas didesnis nei 34 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas. Atsakovės nuomone, ieškovai nepagrindė savo teiginių, kad draudiko išmokėta išmoka atlyginant neturtinę žalą, o taip pat Komisijos nurodymas papildomai sumokėti Ieškovams po 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, neva nėra suderinamas su teismine praktika.
Atsakovė nurodė, kad sprendžiant ieškinio pagrįstumo klausimą svarbu yra tai, kad byloje nėra pateikta įrodymų, kad iki pat savo mirties ieškovų dukra augo ir gyveno tėvų namuose, ji iš esmės dar neturėjo atskiro ir savarankiško gyvenimo. Pacientė buvo jauna moteris, turinti artimą širdies draugą, kuris pacientę nuolat lankė ligoninėje jai susirgus. Autopsijos protokole inter alia buvo nustatyta, kad trombų susidarymą galėjo įtakoti tai, jog pacientė vartojo kontraceptikus. Atsakovės nuomone, tuo vadovaujantis turi būti atmestas kaip nepagrįstas ieškinio motyvas, kad nagrinėjamos situacijos negalima prilyginti atvejams, kai tėvai netenka vaikų, turinčių atskirus savarankiškus gyvenimus. Turi būti atsižvelgta ir į tai, kad pacientės klinikinį atvejį vertinę specialistai pripažino, kad pacientės mirtį sąlygojusi patologija plaučių arterijos trombinė embolija - yra sunkiai diagnozuojama, nėra specifinių jai nustatyti požymių, kad priešingai nei nurodoma ieškinyje, specialistų, vertinusių Pacientės klinikinį atvejį, padarytos išvados nėra vienareikšmės. Turi būti atsižvelgiama ir į tai, kad pagal 2019 m. pirmojo pusmečio atsakovės finansinę ataskaitą, atsakovės finansinis rezultatas yra neigiamas, todėl ieškinio patenkinimas neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, nes neabejotinai turėtų neigiamos įtakos kitų ligoninėje besigydančių asmenų, o tuo pačiu ir viešiesiems, interesams. Atsakovė nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiuoju Teismu, kai nagrinėjamas ginčas dėl Komisijos sprendimu nustatytos žalos dydžio pagrįstumo, sprendimas negali būti priskiriamas prie oficialiųjų rašytinių įrodymų pagal CPK 197 straipsnio 2 dalį. Komisijos sprendimu nustatytas žalos dydis teismo nesaisto ir teismas bet kokiu atveju privalo patikrinti, ar komisijos nustatytas neturtinės žalos dydis yra pagrįstas, ar jis atitinka visiško nuostolių atlyginimo principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-342/2010). Atsakovės nuomone, Komisijos pripažintas ieškovų neturtinės žalos dydis -34 000 Eur turi būti sumažintas atsižvelgiant į Lietuvos teismų praktikoje pilnamečio vaiko netekusiems tėvams priteisiamus neturtinės žalos dydžius.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinio reikalavimai tenkintini iš dalies.
Ieškovai ieškinio pareiškime nurodo, kad 2018 m. vasario 15 d. jų dukra A. V. buvo atvežta į VšĮ Marijampolės ligoninę dėl keletą kartų pasikartojusio alpimo bei sąmonės netekimo. Prieš tai keletą dienų A. V. skundėsi gerklės skausmu ir kosuliu. Paskyrus rentgeno tyrimą ir A. V. būnant rentgeno kabinete ji vėl prarado sąmonę. Sugrįžus į priėmimo skyrių gydytoja T. Z. informavo, kad pacientės kraujo tyrimai nieko blogo nerodo, o rentgeno nuotrauka rodo plaučių bronchitą. A. V. pasijutus blogai gydytoja T. Z. priėmė sprendimą A. V. skirti stacionarinį gydymą ir ji buvo nuvežta į II Vidaus ligų skyriaus 515 palatą. A. V. informavo motiną, kad jai buvo paskirti antibiotikai tabletėmis. Ieškovai bendraudami su dukra 2018-02-17 ir 2018-02-18 sužinojo, kad A. V. jokio gydytojo šiomis dienomis nesulaukė, nurodytu periodu pacientės ligos istorijoje nėra fiksuota jokio jos būklę sekusio įrašo. 2018 m. vasario 19 d. ryte ieškovų dukrą ištiko ūmus sveikatos pablogėjimas ir ji tą pačią dieną mirė. 2018-02-21 Patologinės anatomijos autopsijos protokole konstatuota, jog A. V. mirė nuo plaučių embolijos. Ieškovų nuomone, A. V. mirtį nulėmė aiškiai nepakankama gydytojų priežiūra, tiksliau jos nebuvimas, netinkama diagnozė ligos pradžioje, nereagavimas į pacientės būklės pokyčius bei eigą, Marijampolės ligoninės gydytojų abejingumas stacionare gydomai pacientei.
Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2019 m. gegužės 23 d. sprendime konstatuota, kad: 1. 2018 m. vasario 15 d. ligoninės priėmimo skyriuje pacientei buvo nustatyti – dusulys, alpimas, būdingi PATE. Pacientės nusiskundimai bei nustatyti pakitimai EKG ir rentgenogramoje pasitaiko esant įvairiems kvėpavimo ir širdies ir kraujagyslių sistemos susirgimams, tačiau jie nėra būdingi nekomplikuotam, nesukeliančiam bronchų obstrukcijos bronchitui. Peribronchiniai piešinio pakitimai rentgenogramoje galėjo būti ne tik ūminio bronchito, bet ir mikroembolizacijos į plaučius požymis. Iki nagrinėjamų įvykių Pacientė nesirgo širdies ir plaučių ligomis, todėl netikėtai atsiradus dusulio ir alpimo priepuoliams, be to – esant medicininėje dokumentacijoje užfiksuotiems požymiams, klinikinės diagnozės patikslinimui diferencinei diagnostikai reikėjo atlikti papildomus diagnostinius tyrimus: D-dimerų kiekį kraujyje, koaguliogramą, kraujo dujų tyrimą, kardioechoskopiją, o esant pakitimų ir kilus įtarimų dėl mikroembolizacijos į plaučius – ir kitus, sudėtingesnius tyrimus, kurių pagalba galima nustatyti teisingą diagnozę dar iki masyvios trombembolijos į plaučių arterijas. 2. Pacientės ligos istorijoje nuo 2018-02-16 7:30 val. iki 2018-02-19 6:30 val., kai pacientės būklė staiga labai pablogėjo ir, kaip vėliau paaiškėjo, įvyko masyvi plaučių arterijų trombembolija, nėra jokio įrašo, jokios informacijos apie Pacientės būklės kitimą minimu laikotarpiu, neatlikti jokie papildomi tyrimai. Pacientei, kuriai gydytojai nustatė preliminarią diagnozę „nepatikslintos kilmės alpimas“ tokia gydytojų priežiūra Ligoninėje laikytina nepakankama. 3. Galimybė, kad trombų susidarymui turėjo įtakos galimai pacientės vartojami kontraceptikai, neatmetama. Ligos istorijoje nėra duomenų, kad Ligoninės medikai, pasirinkdami gydymo taktiką, žinojo apie pacientės galimai naudotus hormoninius kontraceptinius vaistus. Neturėjimas anamnezės duomenų, jog Pacientė galimai vartojo kontraceptinius vaistus, galėjo turėti įtakos priimant sprendimą dėl papildomų diagnostinių tyrimų paskyrimo, siekiant patikslinti diagnozę. Gydytojas, rinkdamas anamnezę, turi užduoti tikslius klausimus. Nagrinėjamu atveju Pacientės, kuri skundėsi dusulio ir alpimo priepuoliais ir nebuvo sirgusi širdies ir plaučių ligomis, gydytojas turėjo paklausti ar nevartoja hormoninių kontraceptikų, kurie retai, tačiau gali turėti įtakos trombų formavimuisi kraujagyslėse individams su įgimta trombofilija. 4. Plaučių arterijų trombembolijos diagnozės patvirtinimas ir atitinkamas specifinis gydymas galėjo sumažinti komplikacijų riziką, nors teigti, kad buvo galima išvengti Pacientės mirties, negalima. Komisijos nuomone, Ligoninės personalas nebuvo pakankamai dėmesingas ir atsargus, nedėjo maksimalių pastangų, kad nustatytų teisingą diagnozę, o ją nustačius atitinkamai gydytų – tai, gal būt, galėjo išsaugoti Pacientės sveikatą ir gyvybę. Komisija nusprendė: 1. Atlygintina žala sveikatai, teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas A. V. VšĮ Marijampolės ligoninėje buvo padaryta. 2. Pareiškėjų A. V. tėvų L. V. ir A. V. pretenziją į turtinę žalą tenkinti pagal pateiktus dokumentus kiekvienam pareiškėjui po 3928,95 Eur, o pretenziją į neturtinę žalą tenkinti iš dalies, kiekvienam pareiškėjui po 17000 Eur. 3. Atsižvelgiant į tai, kad draudimo bendrovė turtinę žalą pareiškėjams jau išmokėjo, be to, kiekvienam iš jų išmokėjo po 15000 Eur neturtinės žalos kompensaciją, Komisijos sprendimu papildomai Pareiškėjams reiktų išmokėti po 2000 Eur (t. 1, b .l. 110-118).
Ieškovai L. V. ir A. V. nurodo, kad Komisijos nustatyta ir bendra ieškovams atlygintina neturtinės žalos suma - po 17 000 Eur yra visiškai neadekvati ir nepakankama įvertinant ne tik objektyvias faktines aplinkybes - vienintelio šeimos vaiko netektis, tačiau ir subjektyviuosius aspektus: ypatingai artimas ir glaudus tėvų ir dukros tarpusavio ryšys, mirusi A. V. buvo perspektyvi dailininkė. Dukra iki pat savo mirties augo ir gyveno tėvų namuose, ji iš esmės dar neturėjo atskiro bei savarankiško gyvenimo, jos ir abiejų tėvų ryšys buvo itin glaudus. Ieškovai prašo: 1) pripažinti, jog ieškovų dėl dukters A. V. netekties patirta neturtinė žala sudaro 80 000 Eur; 2) draudimo bendrovei If P&C Insurance AS filialui atlyginus ieškovams dalį neturtinės žalos – 30 000 Eur, papildomai priteisti ieškovų naudai iš atsakovės VšĮ Marijampolės ligoninės 50 000 Eur neturtinę žalą, t. y. po 25 000 Eur neturtinės žalos kiekvieno iš ieškovų naudai.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą nustato įstatymai.
Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pacientas turi teisę į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas. Pagal Įstatymo 13 straipsnį, pacientas turi teisę į žalos, padarytos pažeidus jo teises teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, atlyginimą. Turtinė ir neturtinė žala, padaryta pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginama Įstatymo ir Civilinio kodekso (toliau – CK) nustatyta tvarka (Įstatymo 24 str. 1 d.). Atlygintina paciento sveikatai padaryta (turtinė ir neturtinė) žala – pakenkimas paciento sveikatai, jo sužalojimas ar mirtis, atsiradę dėl sveikatos priežiūros paslaugas teikusio asmens neteisėtos kaltos veikos (Įstatymo 2 str. 2 d.).
Konstitucinis žalos atlyginimo principas, įtvirtintas Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje, reiškia imperatyvų reikalavimą nustatyti tokį teisinį reglamentavimą, kad asmuo, kuriam neteisėtais veiksmais buvo padaryta žala, visais atvejais galėtų reikalauti teisingo žalos atlyginimo ir tą atlyginimą gautų. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Europos Tarybos Ministrų Komiteto 1975 m. gegužės 15 d. rezoliucijoje Nr. (75)7 rekomenduota šalių įstatymuose numatyti nukentėjusiojo mirties atveju neturtinės žalos atlyginimą jo sutuoktiniui, vaikams arba tėvams, tačiau tik tuo atveju, jeigu šie tikrai palaikė draugiškus šeimyninius santykius su mirusiuoju iki pat jo mirties. Atsižvelgiant į šią Europos Sąjungos teisės nuostatą, formuojama kasacinio teismo praktika, kad teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi ir pilnamečiai vaikai bei tėvai, nepaisant jų darbingumo, jeigu santykiai su žuvusiuoju buvo gana artimi ir glaudūs (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2007; 2010 m. vasario 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2010).
Sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybė už joje dirbančių sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių asmenų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padarytą žalą pacientams yra deliktinė civilinė atsakomybė (CK 6.283 str., Įstatymo 12 str.), konstatuojama tada, kai nustatytos visos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 str.). Neteisėtus veiksmus, žalos faktą ir dydį bei priežastinį ryšį turi įrodyti asmuo, reikalaujantis žalos atlyginimo (ieškovas). Žalą padariusio asmens kaltė preziumuojama, todėl tol, kol ši prezumpcija nepaneigta, kaltės įrodinėti nereikia (CK 6.248 str. 1d.).
Kaip matyti, Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2019 m. gegužės 23 d. sprendime konstatuota, kad VšĮ Marijampolės ligoninėje A. V. sveikatos priežiūros paslaugos buvo teikiamos netinkamai, nes netiksliai nustatyta diagnozė, neatlikti tiksliniai tyrimai plaučių embolijai laiku diagnozuoti, dėl ko nesulaukus šiam susirgimui numatyto veiksmingo gydymo A. V. 2018 m. vasario 19 d. mirė. Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie sveikatos apsaugos ministerijos paslaugų kokybės priežiūros skyrius 2018 m. birželio 14 d. ataskaitoje Nr. D-17-99 (t. 2, b. l. 3-20) konstatavo, kad A. V. 2018-02-15 – 2018-02-19 VšĮ Marijampolės ligoninėje asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos pažeidžiant tesės aktų reikalavimus. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2018-11-22 Ekspertizės akto Nr. EDM 45/2018 (01) išvadose (t. 1, b. l. 84-98) nurodyta, kad A. V. mirties priežastis buvo obstrukcinis (ekstrakardinis) šokas, sukeltas masyvios plaučių arterijų tromboembolijos. Be kitų išvadų, komisijos nuomone, atsižvelgiantį į klinikinius simptomus (dusulys, alpimai, pokyčiai EKG), diferencinei diagnostikai buvo tikslinga A. V. atlikti papildomus tyrimus (kardioechoskopija, D-dimerų ir troponino kiekis kraujyje, koaguliograma, kraujo dujų tyrimas). Nuo 2018-02-19 6.40 val. iki 17.36 val. VšĮ Marijampolės ligoninė intensyvios terapijos skyriuje pacientės būklei staigiai pablogėjus, buvo atliekami instrumentiniai ir kraujo tyrimai, patikslinantys organų sistemų funkcijų sutrikimus, tačiau neįtarus masyvios plaučių arterijų tromboembolijos, nebuvo atliktas plaučių arterijų tromboemboliją tiksliausiai galintis patvirtinti tyrimas - plaučių arterijų kompiuterinės tomografijos angiografija. Gydymo stacionare ligos istorijoje Nr. 18S-1200 nurodytu laikotarpiu nėra įrašų apie pacientės būklę ir būklės vertinimą. Pacientės būklė 2018-02-19 6.30-6.40 val. (ŠSD 24- 36 k/min. AKS 100/50-65/35, sąmonės praradimas) atitinka sunkų sisteminės ir galvos smegenų kraujotakos sutrikimą, kurio priežastimi galėjo būti PE (plaučių embolija). Auščiau aptartų įrodymų pagrindu teismas daro išvadą, kad yra pagrindas konstatuoti, jog nagrinėjamu atveju atsakovė VšĮ Marijampolės ligoninė A. V. netinkamai teikė sveikatos priežiūros paslaugas, nes netinkamai nustatė diagnozę, neatliko tikslinių tyrimų plaučių embolijai diagnozuoti, kas nulėmė A. V. mirtį nuo plaučių embolijos. Esant šiems duomenims teismas konstatuoja, kad yra nustatytos visos VšĮ Marijampolės ligoninės civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, kaltė, ieškovų patirtos žalos faktas, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos atsiradimo.
Neturtinės žalos priteisimo ieškovams įstatyminis pagrindas yra CK 6.250 straipsnio nuostatos. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal to paties straipsnio 2 dalį teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos padarinius, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Gausioje kasacinio teismo praktikoje, suformuotoje sprendžiant ginčus dėl neturtinės žalos atlyginimo, konstatuota, kad įstatyme nustatytas nebaigtinis neturtinės žalos dydžiui nustatytų reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu) sąrašu tokių kriterijų, kurie turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienu konkrečiu atveju. Kadangi neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, tai teismas turėtų spręsti dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus, į kurių visumą įeina ir aplinkybės, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali būti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2014 ir joje nurodytą praktiką).
Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį gyvybės atėmimo atvejais, esminę reikšmę turi ieškovų ir mirusio asmens santykis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2010).
Vertinant CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydį lemiančius kriterijus, visų pirma būtina įvertinti pažeistos vertybės pobūdį. Pažymėtina ir tai, kad neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kompensuoti nukentėjusiojo patirtus neigiamus išgyvenimus, esminę reikšmę suteikiant pažeistos vertybės pobūdžiui ir kilusiems padariniams. Todėl teismas, remdamasis nukentėjusių asmenų paaiškinimais, bylos medžiaga, vadovaudamasis teismų praktika ir neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais, priima sprendimą dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Byloje nustatyta, kad ieškovai L. V. ir A. V. dėl netinkamai suteiktų medicinos paslaugų mirus jų vienturtei dukrai neteko šeimos pratęsimo vertybės bei galimybės, jie patyrė didelius dvasinius išgyvenimus. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju draudimo bendrovė vienintelio užauginto vaiko (dukros) netekusiai šeimai išmokėjo maksimalią pagal draudimo sutartį – 30 000 Eur išmoką, kaip neturtinės žalos atlyginimą, kas patvirtina, jog draudimo bendrovės specialistai ieškovų patirtus dvasinius išgyvenimus pripažino ypač didelius, o pasekmes – negrįžtamas.
Nors Komisijos sprendimu buvo nuspręsta ieškovams dar papildomai išmokėti po 2000 Eur kiekvienam neturtinei žalai atlyginti, tačiau teismo vertinimu ši suma yra nepakankama įvertinant ne tik objektyvias faktines aplinkybes – vienintelio šeimos vaiko netektis, tačiau ir subjektyviuosius aspektus: ypatingai artimą ir glaudų tėvų ir dukros tarpusavio ryšį ir tai, kad prarasta vertybė yra neatkuriama. Ieškovų dukra iki pat savo mirties augo ir gyveno tėvų namuose, ji iš esmės dar neturėjo atskiro bei savarankiško gyvenimo, jos ir abiejų tėvų ryšys buvo itin glaudus. Todėl nagrinėjamos bylos individualios aplinkybės lemia, kad vienintelės dukters mirtis yra neišmatuojamas sukrėtimas ir didžiulis skausmas jo tėvams, nes netekus vaiko yra nutraukiamas ryšys, susijęs su tėvų praeitimi, dabartimi ir natūraliai laukiama ateitimi. Dukters mirtis iššaukė būtinybę ieškovei lankytis pas psichologą, ką patvirtina 2019 m. spalio 7 d. Marijampolės psichologo kabineto pažyma dėl psichologo konsultacijų ieškovei L. V. teikimo ( t. 2, b. l. 49).
Nors ieškovai ieškinio pareiškime bei atsakovė atsiliepime į ieškinio pareiškimą vertindami priteistinos neturtinės žalos dydžius cituoja įvairias Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, tačiau pažymėtina, kad nurodytų bylų faktinės aplinkybės skiriasi nuo aplinkybių nagrinėjamu atveju. Be to, kasacinis teismas atkreipė dėmesį į tai, kad dėl artimo asmens gyvybės atėmimo priteistinos neturtinės žalos dydžio nustatymo bylose suvienodinti teismų praktikos priteistinos neturtinės žalos dydžio prasme iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2010).
Atsakovė ieškovų prašomam neturtinės žalos dydžiui sumažinti įvardija aplinkybę dėl Marijampolės ligoninės finansuojamos iš savivaldybės biudžeto, sunkios turtinės padėties ir pateikė į bylą 2019 m. pirmo pusmečio veiklos ataskaitą, kurioje yra fiksuojamas neigiamas pusmečio rezultatas (t. 1, b. l. 138-158), tačiau teismas konstatuoja, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį. Nagrinėjamu atveju atsakovė VšĮ Marijampolės ligoninė yra ne pelno siekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, teikianti stacionarines ir ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas, todėl finansavimui skiriamos lėšos turi būti naudojamos jos tikslams įgyvendinti, t. y. tenkinti visų ligoninėje besigydančių poreikius. Todėl atitinkamai reikia vertinti ligoninės balanse apskaičiuotą turtą ir pinigines lėšas, kurie naudotini tik konkretiems tikslams įgyvendinti, todėl pateiktos ligoninės finansinės būklės bei veiklos rezultatų ataskaitos negali būti sąlyga mažinti ieškovams priteistiną neturtinės žalos atlyginimą.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, draudimo bendrovės IF&C Insurance AS filialas ieškovams atlygino 30 000 Eur dydžio neturtinę žalą, todėl įvertinus individualias bylos aplinkybes ir konstatavus, kad ieškovų dėl dukters A. V. netekties partirta neturtinė žala iš viso sudaro 55 000 Eur, yra pagrindas papildomai ieškovams iš atsakovės priteisti 25 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, t.y. kiekvienam ieškovui po 12 500 Eur, nes teismo vertinimu, vien išmokėto draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Atsakovė VšĮ Marijampolės ligoninė su 2019-11-05 prašymu priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas pateikė 2019-07-02 advokatų kontoros Brazauskas LAWUP sąskaitą 5000 Eur sumai už teisines paslaugas Nr. S-47-2019, kurioje nurodyta byloje suteiktos teisinės paslaugos – konsultacijos, dokumentų ruošimas, atstovavimas teisme bei šios sąskaitos apmokėjimą patvirtinantį dokumentą ( t. 2, b. l. 50-53).
Sprendžiant dėl atsakovės advokatui sumokėtų advokato pagalbos išlaidų dydžio vertintini atsakovės atstovo byloje parengti procesiniai dokumentai bei atlikti veiksmai vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijose), nurodytais maksimaliais dydžiais, apskaičiuojant minėtas sumas taikytinas tuo metu nustatytas vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) dydis. Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovės atstovas parengė šiuos procesinius dokumentus: 1) 2019-07-22 atsiliepimą į ieškinį; 2) 2019-08-12 prašymą dėl bylos nagrinėjimo paruošiamųjų dokumentų būdu; 3) 2019-11-05 prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų; 4) 2019-11-05 prašymą dėl įrodymų prijungimo. Atsakovės atstovas dalyvavo 2019-09-27 parengiamajame teismo posėdyje, kurio trukmė 8 min., pagal Rekomendacijų 9 p. suapvalinta posėdžio trukmė yra 0,5 val.; dalyvavo 2019-11-06 teismo posėdyje, kurio trukmė 2 val. 41 min., suapvalinta trukmė yra 3 val. (Rekomendacijų 9 p.); dalyvavo 2019-11-08 teismo posėdyje, kurio trukmė 1 val. 53 min., suapvalinta trukmė yra 2 val. (Rekomendacijų 9 p.).
Už 1 – ame punkte nurodytas paslaugas (už atsiliepimo į ieškinį parengimą) pagal Rekomendacijų 8.2 p. ir 2 – ame punkte nurodyto prašymo parengimą pagal Rekomendacijų 8.17 p. maksimalus advokato užmokesčio dydis yra 3 283,02 Eur ((2,5+0,1)x1262,70), kur 1 262,70 Eur yra 2019 m. pirmo ketvirčio Lietuvos statistikos departamento skelbiamas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
Už 3 – ame ir 4 – ame punktuose nurodytų prašymų parengimą pagal Rekomendacijų 8.17 p. maksimalus advokato užmokesčio dydis yra 257,80 Eur ((0,1+0,1)x1289), kur 1 289 Eur yra 2019 m. antro ketvirčio Lietuvos statistikos departamento skelbiamas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
Už advokato dalyvavimą 2019-09-27 parengiamajame posėdyje Pagal Rekomendacijų 8.19 p. maksimalus advokato užmokesčio dydis yra 63,14 Eur (0,1x0,5x1262,70), kur 1 262,70 Eur yra 2019 m. pirmo ketvirčio Lietuvos statistikos departamento skelbiamas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
Už advokato dalyvavimą 2019-11-06 ir 2019-11-08 teismo posėdžiuose Pagal Rekomendacijų 8.19 p. maksimalus advokato užmokesčio dydis yra 644,50 Eur ((2+3)x0,1x1289), kur 1 289 Eur yra 2019 m. antro ketvirčio Lietuvos statistikos departamento skelbiamas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
Bendra pagal Rekomendacijas maksimali suma atsakovės advokato pagalbai apmokėti yra 4 248,46 Eur (3 283,02+257,80+63,14+644,50). Atsakovės prašoma priteisti 5 000 Eur advokato pagalbai apmokėti sumą viršija pagal Rekomendacijas nustatytą sumą, todėl mažintina iki 4 248,46 Eur.
Atsižvelgiant į tai, kad ieškovų ieškinio reikalavimai tenkinti 50 procentų, atsakovė turi teisę į 2 124,23 Eur (4248,46x50%) išlaidų atlyginimą, kuris iš ieškovų priteistinas lygiomis dalimis. Atsakovei iš ieškovo priteistina 1 062,11 Eur, o iš ieškovės priteistina 1 062,12 Eur advokato pagalbos išlaidoms atlyginti (CPK 93 str. 2 d., 98 str.).
Kadangi ieškovai yra atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir kreipdamiesi į teismą jo nesumokėjo, valstybei iš atsakovės priteistinas už patenkintą ieškinio reikalavimų dalį žyminis mokestis – 563 Eur (CPK 96 str. 1 d., 80 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 268-270 straipsniais, teismas
nusprendė:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės VšĮ Marijampolės ligoninė (j. a. k. 165803154) L. V. a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) po 12 500 eurų (dvylika tūkstančių penkis šimtus eurų) kiekvienam neturtinei žalai atlyginti.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti atsakovei VšĮ Marijampolės ligoninė (j. a. k. 165803154) iš L. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1 062,12 Eur ( vieną tūkstantį šešiasdešimt du eurus 12 centų) ir iš A. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1 062,11 Eur (vieną tūkstantį šešiasdešimt du eurus 11 centų) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Priteisti iš VšĮ Marijampolės ligoninė (j. a. k. 165803154) 563 Eur (penkis šimtus šešiasdešimt tris eurus) žyminio mokesčio valstybei, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.