- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-08-21
- Bylos Nr.
- 2A-1393-480/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-18617-2013-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Albina Rimdeikaitė
- Ieškovas
- R. A.
- Atsakovas
- J. A.
- Kategorijos
- 35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 42.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 54.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės R. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-565-713/2014 pagal ieškovės R. A. ieškinį atsakovui J. A. dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo 1330,00 Lt žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad šalys bendros dalinės nuosavybės teise po ½ dalį valdo privatų mišką. 2013 m. sausio mėn. atsakovas be ieškovės sutikimo ir neteisėtai, be nustatyta tvarka išduoto leidimo, nukirto brandaus miško 7 žalius ir 1 sausą medį. Atsakovui Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK Noreikiškių PN iškelta administracinio teisės pažeidimo byla. Atsakovas savo neteisėtais veiksmais ieškovei padarė žalą, kadangi sumažėjo nekilnojamo turto vertė.
Atsakovas su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad šalys naudojimosi tvarką yra nusistatę tarpusavio sutarimu. Ieškovas savo miško plote iškirto vėjalaužas. 2013-02-12 Valstybinė miškų tarnyba pasiūlė gera valia atlyginti padarytą žalą aplinkai ir atsakovas sumokėjo 426,80 Lt. Atsakovas nesutiko su ieškovės paskaičiuotu žalos dydžiu, nukirstos medienos kiekiu, rūšimi ir verte. Atsakovas iškirto medžius savo naudojamo miško pusėje, todėl jis nepadarė ieškovei žalos, ir ieškovė neturi reikalavimo teisės.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2014 m. kovo 10 d. sprendimu ieškinį atmetė; priteisė iš R. A. 1000,00 Lt bylinėjimosi išlaidų J. A. ir 19,00 Lt pašto išlaidų valstybei. Teismas nurodė, kad šalys bendrosios nuosavybės teise valdo po ½ dalį žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir po ½ dalį žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). 2013-02-08 Valstybinė miškų tarnyba atsakovui surašė Administracinio teisės pažeidimo protokolą už be nustatyta tvarka išduoto leidimo (duomenys neskelbtini) eksperimentinės mokomosios miškų urėdijoje neplynai nukirstus antros rūšies miško grupės medelyno 4 žalius medžius, kurių tūris 3,56 ktm. Administracinės teisės pažeidimo byloje esantis 2013-01-09 Apžiūros protokolas patvirtina, kad atsakovas medžius pjovė kelio kairėje pusėje, kuria jis ir naudojasi pagal šalių abipusį susitarimą. 2013-02-13 nutarime administracinio teisės pažeidimo byloje nurodyta, jog buvo iškirsta 3,56 ktm pusamžio medelyno pusiau brandaus miško, o ne 9 ktm, kaip kad teigia ieškovė, ieškovė žalą paskaičiavo komercinėmis kainomis. Valstybinė miškų tarnyba paskaičiavo padarytą žalą aplinkai ir ją įvertinusi 1179,10 Lt, skyrė atsakovui baudą; žalą ir baudą atsakovas valstybei sumokėjo. Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovas būtų atlikęs neteisėtus veiksmus ieškovės nuosavybės teise valdomo miško dalyje, atsakovo kaltės ir žalos, kuria sumažėjo ieškovei priklausančio nekilnojamo turto vertė bei priežastinio ryšio. Ieškinį dėl žalos atlyginimo turi teisę pareikšti ne bet kas, o tik tie asmenys, kurių teises ar teisėtus interesus atsakovo veiksmai pažeidė. Bylos šalys yra buvę sutuoktiniai, šalys yra susitarusios dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypu (mišku), toks šalių susitarimas prilygintinas sutarčiai. Ieškovė neįrodė, jog atsakovas išpjovė 7 žalius ir 1 sausą medį ieškovei priklausančioje miško dalyje, todėl ieškovė pagal pareikštą ieškinį neturi reikalavimo teisės, ji nėra ginčijamo materialiojo teisinio santykio subjektas ir neturi teisės pareikšti atsakovui reikalavimą, todėl nelaikytina suinteresuotu asmeniu. Ieškovės pareikštas reikalavimas negali būti ginamas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovė R. A. apeliaciniu skundu (b. l. 46-48) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014-03-10 sprendimą ir priimti naują sprendimą: priteisti ieškovės R. A. naudai iš atsakovo J. A. 1330 Lt žalos atlyginimui ir bylinėjimosi išlaidas. Apeliantė nurodo šiuos motyvus:
1. Teismo išvados prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms, iš esmės teismo sprendimas paremtas tik šališkais atsakovo parodymais. Nukirsti medžiai yra apeliantei priklausančioje miško dalyje, apeliantė pateikė naudojimosi žemės sklypu planą. Vertindamas atsakovo atliktų vienašališkų veiksmų teisinį pagrįstumą, teismas sprendė, kad jie pagrįsti ir atitinka visus įrodymų leistinumo ir pagrįstumo reikalavimus. Tačiau atsakovo argumentai niekuo nepagrįsti, versija dėl to, kad iškirsti medžiai yra jo naudojamo miško pusėje buvo pateikta tik teisme.
2. Teismas, vertindamas liudytojo parodymus ir bylos šalių paaiškinimus, neatkreipė dėmesio į svarbias bylai aplinkybes. Apeliantė apeliacinės instancijos teismui pakartotinai teikia žemės sklypo planą, kuris sudarytas jos prašymu teisminiam nagrinėjimui, vadovaujantis Kauno apygardos teismo nutartimi, kuria buvo patvirtinta naudojimosi žemės sklypu tvarka. Šiame plane pažymėta nukirstų medžių vieta, iš kurios galima daryti tik vieną pagrįstą išvadą - medžiai išpjauti apeliantei priklausančioje miško dalyje. Nors atsakovas nesutinka su nuskirstos medienos tūriu, tačiau apeliantė remiasi kartu su ieškiniu pateiktu Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Kauno teritorinio poskyrio raštu, kad nukirstų žalių medžių tūris yra 9,07 kietmetrio. Žalos dydis ieškinyje teisingai paskaičiuotas pagal wwvv.miskobirza.lt žaliavinės medienos kainų skaičiuoklę ir yra pagrįstas.
Atsiliepimas
Atsakovas J. A. atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 52-54) prašo Kauno apylinkės teismo 2014-03-10 sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė neįrodė aplinkybės, kad atsakovas išpjovė medžius jai priklausančioje dalyje. Byloje esantys rašytiniai įrodymai paneigė ieškovės išdėstytas aplinkybes. Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK Noreikiškių PN atsakovui buvo iškelta administracinio teisės pažeidimo byla. Medžius jis nukirto savo miško plote, kurį kasmet deklaruoja Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie ŽŪM. Jei būtų nustatyta, jog ir ieškovės naudojamame žemės ir miško plote būtų atlikti savavaliniai kirtimai, ji, kaip ir atsakovas, būtų patraukta administracinėn atsakomybėm. Neaišku, dėl kokių priežasčių, ieškovė nesivadovauja Valstybinės miško tarnybos Miško kontrolės skyriaus Kauno teritorinio poskyrio vyriausiojo specialisto 2013-02-06 pateikta išvada dėl padarytos žalos aplinkai paskaičiavimo. Nukirsti keturi žali medžiai panaudoti malkoms tesudaro 3,56 kietmetrio, kurių vertė rinkoje neviršija 220,00 Lt. Ieškovė teismo posėdžio metu pati neginčijo ir pripažino aplinkybę, kad iškirsti medžiai buvo atsakovo naudojamo žemės sklypo dalies tęsinyje, iki kurio ieškovė neturėjo jokio priėjimo. Bylos nagrinėjimo metu buvo pateiktas deklaruoto naudojamo žemės sklypo planas, kuris ir tūrėtų būti vertinamas. Ieškovė prie skundo pateikė visiškai niekinį planą, kuris negali būti pripažintas įrodymu, kadangi neįvestas į kadastro duomenų bazę ir neaišku kieno ranka nurodytas iškirstų medžių plotas, kuris ne tik, kad neatitinka realybes, tačiau ir prieštarauja visiems byloje surinktiems įrodymams bei šalių paaiškinimams. Nei ieškovei, nei jos naudojamam turtui žala nepadaryta, todėl neatsiranda ir pareigos ją atlyginti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Bylos medžiaga nustatyta, kad šalys bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo po ½ dalį žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir po ½ dalį žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). 2013-02-08 Administracinio teisės pažeidimo protokolu buvo užfiksuotas ATPK 62¹ straipsnio 1 dalies pažeidimas ir nustatyta, kad atsakovas (duomenys neskelbtini)s eksperimentinės mokomosios miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos 120 kvartale esančiame privačiame miške, žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), savavališkai, be nustatyta tvarka išduoto leidimo neplynai nukirto keturis žalius medžius, kurių tūris yra 3,56 ktm; miškas yra antros miškų grupės pusamžis medelynas. 2013-02-13 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje paskirtą 200 Lt baudą ir 462,80 žalą atsakovas valstybei sumokėjo. Administracinio teisės pažeidimo byloje esantis 2013-01-09 Apžiūros protokolas patvirtina, kad atsakovas medžius pjovė kairėje kelio pusėje, kuria jis ir naudojasi pagal šalių abipusį susitarimą. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo jo neteisėtais veiksmais padarytą 1330 Lt žalą dėl sumažėjusios nekilnojamojo turto vertės, tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškinį atmetė.
Apeliacinės instancijos teismo vertimu, apeliantės kartu su apeliaciniu skundu pateiktas ginčo žemės sklypo planas, parengtas 2011-08-01 UAB „Geodeza“ teisminiam nagrinėjimui apeliantės prašymu, tačiau šio sklypo nei naudojimosi tvarka, nei atidalijimas tarp šalių LITEKO duomenimis teismo procesiniu sprendimu nepatvirtintas, su jame neaišku kieno ranka pažymėta vieta, kurioje buvo atlikti kirtimai, visų bylos aplinkybių kontekste neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl remiantis CPK 314 straipsniu atsisako jį priimti, nes būtinybė pateikti šį įrodymą apeliacinės instancijos teismui nenustatyta.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos aplinkybes, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, pateiktus rašytinius įrodymus ir šalių paaiškinimus, visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir argumentais, todėl jų nebekartoja, tačiau pasisako dėl apeliacinio skundo motyvų: apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas vertindamas liudytojų parodymus ir bylos šalių paaiškinimus neatkreipė dėmesio į svarbias bylai aplinkybes, teismo išvados prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms, o sprendimas paremtas tik šališkais atsakovo parodymais.
Priešingai, nei nurodoma apeliaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisyklių, suformuluotų CPK 176–185 straipsniuose, teisingai nustatė visas faktines aplinkybes, reikšmingas teisingam šios bylos išsprendimui, ir pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamoje byloje ieškinys negali būti patenkintas.
Įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Tuo tarpu teismas, vertindamas pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 str. 1 d.).
Ieškinys dėl 1330 Lt ieškovei padarytos žalos atlyginimo atsakovui pareikštas CK 6.245-6.249, 6.263 straipsnių pagrindu. Deliktinės civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindai suformuluoti CK 6.263 straipsnyje, kuriame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytą žalos atlyginimo prievolę (CK 6.263 str. 2 d.). Iš delikto civilinei atsakomybei kilti reikalingos sąlygos, tai yra neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), priežastinis ryšys (CK 6.247 str.), kaltė (CK 6.248 str.), žala ir nuostoliai (CK 6.249 str.). Pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, ieškovė, pareikšdama reikalavimą dėl žalos atlyginimo, privalo įrodyti atsakovo neteisėtus veiksmus, žalos padarymo faktą ir dydį, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos padarymo. Kadangi kaltė yra preziumuojama, atsakovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, turi įrodyti, kad jo kaltės nėra. Taigi, atsakomybė atsiranda esant visoms keturioms bendrosioms sąlygoms, o būtent žalai, neteisėtiems veiksmams, priežastiniam ryšiui, kaltei.
Ieškovė reikalavimą grindžia atsakovo neteisėtais veiksmais, nes pastarasis be nustatyta tvarka išduoto leidimo nukirto 7 žalius ir vieną sausą medį. Kaip žalos padarymo įrodymą ieškovė nurodė atsakovui iškeltą administracinio teisės pažeidimo bylą. Atlikus papildomą tyrimą nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą buvo nustatyta, kad iš 7 nukirstų žalių medžių, 3 buvo vėjo nulaužtomis viršūnėmis, t. y. vėjalaužos. Vadovaujantis Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. liepos 24 d. nutarimo Nr. 799 20.2. punktu (201-08-31 nutarimo Nr. 1265 red.), sausuoliams, vėjavartoms ir vėjalaužoms leidimai kirsti mišką neprivalomi, todėl žala už juos neskaičiuojama. Savavališkai, be nustatyta tvarka išduoto leidimo buvo neplynai nukirsti 4 žali medžiai, kurių tūris yra 3,56 ktm; tuo pažeista Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 9 straipsnio 6 dalis, už šį pažeidimą atsakovas buvo traukiamas administracinėn atsakomybėm pagal LR ATPK 62¹ straipsnio 1 dalį (savavališkas medžių ir krūmų kirtimas, naikinimas arba žalojimas privačiuose miškuose, kai iškertama, sunaikinama ar sužalojama iki dešimties kietmetrių medžių ar krūmų) ir 2013-02-13 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje jam paskirta administracinė nuobauda. Tačiau šis nutarimas neatleido ieškovės nuo pareigos įrodinėti civilinės atsakomybės sąlygas, o be to, nagrinėjamu atveju ginčas yra kilęs ne dėl žalos padarymo aplinkai, o ieškovei, kaip bendrosios dalinės nuosavybės privataus miško bendraturtei. Atsakovas jau teikdamas atsiliepimą į ieškinį ginčijo padaręs žalą ieškovei ir teigė, kad jis su ieškove yra realai nusistatęs naudojimosi privačiu mišku tvarką ir medžius nukirto savo miško plote. Apeliantė savo argumentų, kad medžiai buvo išpjauti jai priklausančioje miško dalyje, jokiais leistinais įrodymais byloje nepagrindžia, priešingai, Administracinio teisės pažeidimo byloje esantis 2013-01-09 Apžiūros protokolas patvirtina, kad atsakovas medžius pjovė kelio kairėje pusėje, o 2014-02-19 teismo posėdyje duodama paaiškinimus pati apeliantė pripažino, kad pagal šalių abipusį susitarimą ji naudojasi dešine žemės sklypo puse. Tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendime nebuvo atskirai aptarti Administracinio teisės pažeidimo byloje apklaustų liudytojų V. A. ir R. A. paaiškinimai, nereiškia, kad šie įrodymai nebuvo vertinami, atsižvelgiant į įrodymų visumą (CPK 185 str.): jie tik patvirtina patį medžių iškirtimo faktą. Medžių iškirtimas, jeigu tai nebuvo būtina, visada reiškia žalos padarymą gamtai. Tačiau ištyrus ir įvertimus byloje esančių įrodymų visumą, darytina išvada, jog žala ieškovei šiais atsakovo veiksmais nebuvo padaryta ir, kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, toks ieškinys negali būti tenkinamas.
Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime pažymėjo, kad turtinės žalos atlyginimo institutas turi būti aiškinamas, siejant žalos atlyginimą su realiai patirtais nuostoliais ar negautomis pajamomis dėl institucijos pareigūnų neteisėtų veiksmų. Nors minėtame nutarime analizuojamas pareigūnų, o ne privačių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimas, tačiau jame konstatuotas žalos realumas yra aktualus ir nagrinėjamu atveju. Tokiu būdu, turtinės žalos atlyginimas pirmiausia turi būti vertinamas kaip kompensacinė priemonė, būtina atkurti realius, o ne menamus turtinius praradimus. Vertinant visų bylos aplinkybių kontekste ieškovės atliktą žalos paskaičiavimą (bet ne realų jos pagrindimą), kai nekilnojamojo turto vertės sumažėjimą atsakovui iškirtus ginčo medžius (jų tarpe -3 vėjalaužas ir 1 sausuolį, už kuriuos pagal jau paminėtą nutarimą žala ir gamtai neskaičiuojama) antros grupės pusamžiame medelyne ji sutapatina su viešoje erdvėje skelbiamais duomenimis apie vėlesnio laikotarpio nei buvo atliktas medžio iškirtinas žaliavinės medienos (brandaus miško) vidutinėmis kainomis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovės prašoma priteisti žala šiuo atveju nėra reali, nepagrįsta, bet hipotetinė, o teisė reguliuoja tik tai, kas yra įmanoma bei egzistuoja tikrovėje (ius imposisibilitum est non iuris), todėl menami turtiniai praradimai negali būti kompensuojami.
Atsižvelgęs į tai, kad kiti apeliacinio skundo argumentai yra susiję su pakartotiniu tarp šalių iškilusio ginčo aplinkybių dėstymu ir jie neturi teisinės reikšmės galutiniam tarp šalių ginčo išsprendimui, apeliantė apeliaciniame skunde išdėsto iš esmės tuos pačius argumentus, kaip ir paaiškinimuose pirmosios instancijos teisme, į kuriuos skundžiamame sprendime detaliai ir motyvuotai atsakyta, tačiau naujų faktinių bei teisinių argumentų, kurie paneigtų skundžiamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, nepateikia, apeliacinės instancijos teismas detaliau jų neanalizuoja ir dėl jų nepasisako.
Taip pat pažymėtina, jos teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Dėl pirmiau nurodytų aplinkybių, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ar pakeisti, todėl apeliacinis skundas netenkintinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Atmetus apeliacinį skundą, iš apeliantės atsakovui priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos – 800 Lt už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (b. l. 56-57; CPK 93 str. 1 d., 98 str., Rekomendacijų 8.11p.), kurių dydis neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nustatyto maksimalaus dydžio, yra pagrįstos, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismas 2014 m. kovo 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės R. A., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovui J. A., a.k. (duomenys neskelbtini) 800,00 Lt (aštuonis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.