- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-12-16
- Bylos Nr.
- 2-483-538/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Almantas Padvelskis
- Atsakovas
- G. J., uždarajai akcinei bendrovei „Bankroto valdymas“
- Ieškovas
- K. A.
- Trečiasis asmuo
- E. A., Luminor Bank AS
teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. A. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Bankroto valdymas“, G. J., tretiesiems asmenims E. A., Luminor Bank AS, veikiančiam per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, uždarajai akcinei bendrovei „Sostinės kreditai“, uždarajai akcinei bendrovei „Transtada“ dėl turto pardavimo iš varžytinių akto pripažinimo negaliojančiu ir pirkėjo teisių bei pareigų perkėlimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas patikslintu ieškiniu prašo pripažinti atsakovų UAB „Bankroto Valdymas“ ir G. J. 2018-03-13 bankrutuojančio fizinio asmens E. A. turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. 1 negaliojančiu ir grąžinti nuosavybės teises į 1/2 dalį žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ieškovui K. A., o lėšas, sumokėtas už minėtą turtą - atsakovui G. J.; perkelti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) pirkėjo teises ir pareigas iš G. J. į UAB „Transtada“.
2. Nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-08-19 nutartimi iškėlė fizinio asmens bankroto bylą E. A.. 2016-12-29 nutartimi patvirtintas E. A. mokumo atkūrimo planas, kuriame nurodyta E. A. ir K. A. priklausančio turto pardavimo tvarka. Pagal mokumo plane nurodytą turto pardavimo tvarką E. A. bankroto adminiatratiorius UAB „Bankroto valdymas“ nuo 2017-03-03 iki 2017-047-03 vykdė antrąsias žemės sklypo(duomenys neskelbtini) varžytynes. 2018-03-13 buvo surašytas bankrutuojančio fizinio asmens E. A. turto pardavimo iš varžytynių aktas, kuriuo nuosavybės teisės į turtą perėjo G. J.. Ieškovo įsitikinimu, bankroto administratorius veikė neteisėtai, kadangi iš varžytynių pardavinėjo ne tik bankrutuojančiai E. A. priklausantį turtą, bet ir asmenine nuosavybe ieškovui priklausantį turtą. Be to, ieškovui, kaip bendrasavininkui, nebuvo sudarytos sąlygos pasiūlyti turto pirkėją iki varžytynių. Ieškovo įsitikinimu, bankroto administratorius nesudarydamas sąlygų ieškovui pasiūlyti pirkėją, veikė neteisėtai, nes ieškovas buvo suradęs pirkėją UAB „Transtada“, kuris sutinka už turtą mokėti tą pačią kainą kaip ir G. J..
Atsiliepimas
3. Atsakovė UAB „Bankroto valdymas“ su reikalavimais nesutinka, prašo ieškinį atmesti.
4. Nurodo, kad E. A. bankroto byloje mokumo atkūrimo plane buvo išdėstyta aiški nekilnojamojo turto pardavimo tvarka, kuri numatė, kad turtas bus pardavinėjamas 2017 m. I pusmetį. Pirmosios žemės sklypų varžytynės paskelbtos 2017-01-13, jos neįvyko, antrosios žemės sklypų varžytynės buvo paskelbtos 2017-03-03, taigi, E. A. turėjo laiko pasinaudoti teise pasiūlyti turto pirkėją iki varžytynių. Kadangi K. A. buvo E. A. bankroto byloje įtrauktas suinteresuotu asmeniu, jis taip pat turėjo visą informaciją apie numatomą turto pardavimą, todėl galėjo dalyvauti ir siūlyti turto pirkėją, tačiau ieškovas į teismą kreipiasi ir siekia pasinaudoti teisių ir pareigų perkėlimo galimybe praėjus 2 metams po žemės sklypų pardavimo iš varžytynių. Pažymi, kad E. A. bankroto procese turto pardavimo procedūra buvo vykdoma tinkamai, tiek E. A., tiek K. A. turėjo galimybę pasiūlyti turto pirkėją, Žemės sklypų nuosavybės teisė G. J. perėjo teisėtai, todėl nėra pagrindo tenkinti ieškovo patikslinto ieškinio.
5. Trečiasis asmuo Luminor Bank AS (toliau-Bankas) prašo K. A. patikslintą ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovo K. A. trečiojo asmens Luminor Bank AS, veikiančiam per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, naudai jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
6. Nurodo, kad mokumo atkūrimo plane, be kita ko, nurodyta, kad E. A. ir K. A. priklausantis turtas parduodamas kartu parduodant jį varžytynėse, nurodytai turto pardavimo tvarkai bei kainoms pritarė ir K. A.. Taip pat teismų konstatuota, kad bankroto administratorius, vykdydamas bankrutuojančio fizinio asmens turto pardavimą iš varžytynių nepažeidė E. A. mokumo atkūrimo plano. Teismai nustatė, kad iš E. A. mokumo atkūrimo plano bei Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, jog žemės sklypai įkeisti AB „Citadele“ bankui, o butas su žemės sklypu Bankui, užtikrinant prievoles pagal kredito sutartis. Mokumo atkūrimo plane nurodyta, kad kredito sutartys buvo pasirašytos tiek E. A., tiek K. A., be to, jose numatyta E. A. ir jos sutuoktinio solidarioji atsakomybė kredito įstaigoms. Bankroto bylos iškėlimo metu E. A. ir K. A. solidari prievolė kredito įstaigoms buvo 1 088 097,10 Eur, turimo turto vertė 299 520 Eur, atsižvelgiant į tai, jog tiek K. A., tiek E. A. priklausantis turtas parduodamas kartu, nebuvo jokio teisinio pagrindo kreiptis į teismą dėl bankrutuojančio asmens turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo, t.y. turto dalį reikėtų nustatyti tik tuo atveju, jeigu bendrasavininkų turto dalys būtų parduodamos atskirai. Pažymi, kad ieškovas nėra pateikęs įrodymų, jog jo vardu registruoti žemės sklypai yra jo asmeninė nuosavybė, todėl ieškovo argumentas, jog bankroto administratorius neturėjo teisės parduoti šių sklypų, yra nepagrįstas. Ieškovas nepateikė jokių duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog bankroto administratoriaus organizuotas turto pardavimas iš varžytynių pažeidė ieškovo interesus bei toks turto pardavimas būtų ekonomiškai nenaudingas, o aplinkybės, jog buvo pardavinėjamas tiek ieškovo, tiek E. A. turtas, jo neatidalinus, savaime nėra pagrindas konstatuoti varžytynių neteisėtumą. Šiuo atveju reikalavimas perkelti teises ir pareigas yra pareikštas praleidus numatytą 3 mėnesių senaties terminą – turto pardavimo iš varžytynių aktas surašytas 2018-03-13, o reikalavimas dėl teisių ir pareigų perkėlimo pareikštas 2019-03-29, t.y. praėjus daugiau nei 1 metams. Taip pat nurodo, kad nagrinėjamu atveju ieškovas ieškinio dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo pareiškimo metu nebebuvo ginčo turto bendraturtis, ieškovo turto dalis taip pat buvo realizuojama varžytynėse, todėl ieškovas neturi reikalavimo teisės perkelti UAB „Transtada“ pirkėjo teises ir pareigas iš G. J..
7. Trečiasis asmuo UAB „Transtada“ prašo ieškovo patikslintą ieškinį tenkinti.
8. Nurodo, kad UAB „Transtada“ ketino pirkti žemės sklypus, tačiau sužinojo, kad jie buvo parduoti iš varžytynių ir galimybės įsigyti sklypus UAB „Transtada“ neteko.
9. Atsakovas G. J. pateikė paaiškinimus.
10. Nurodo, kad ieškovas nėra pateikęs įrodymų, jog jo vardu registruoti žemės sklypai yra jo asmeninė nuosavybė, šie žemės sklypai yra ieškovo ir trečiojo asmens E. A. bendroji jungtinė nuosavybė, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas į bylą nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių žemės sklypų ar jų dalies priskyrimą jo asmeninei nuosavybei. Ieškovo teiginys, kad atsakovas veikė neteisėtai, nes varžytynių aktu perleido ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą, nepagrįstas. Ieškovas patikslintu ieškiniu kelia klausimus, kuriuos jau yra galutinai išsprendę teismai ankstesnėse civilinėse bylose, t. y. dėl kurių jau yra pasisakyta įsiteisėjusiomis ir galutinėmis, turinčiomis res judicata galią, nutartimis. Pažymi, kad CK 4.79 straipsnio byloje nėra aktualus, nes jis taikytinas esant bendrosios dalinės nuosavybės atveju, esant nustatytoms bendraturčių dalims, o bylos atveju, žemės sklypai ieškovui ir trečiajam asmeniui E. A. priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise, t. y. ieškovo turto dalis bendroje jungtinėje nuosavybėje nėra nustatyta ir jos nustatymui nebuvo ir nėra jokių teisinių prielaidų. Ieškovas, tvirtindamas, kad atsakovai buvo nesąžiningi, turi įrodyti jų nesąžiningumą, tačiau ieškovas niekaip nepagrindžia atsakovų ar kitų asmenų nesąžiningumo, jo teiginiai šiuo aspektu yra deklaratyvūs.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuo ja:
Ieškinys atmestinas.
Faktinės aplinkybės.
11. Nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-08-19 nutartimi iškėlė fizinio asmens bankroto bylą E. A.. 2016-12-29 nutartimi patvirtintas E. A. mokumo atkūrimo planas, kuriame nurodyta E. A. ir K. A. priklausančio turto pardavimo tvarka. Pagal mokumo plane nurodytą turto pardavimo tvarką E. A. bankroto administratorius UAB „Bankroto valdymas“ nuo 2017-03-03 iki 2017-047-03 vykdė antrąsias žemės sklypo (duomenys neskelbtini) varžytynes Nr. (duomenys neskelbtini). 2018-03-13 buvo surašytas bankrutuojančio fizinio asmens E. A. turto pardavimo iš varžytynių aktas, kuriuo nuosavybės teisės į turtą perėjo G. J..
Dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu ab initio.
12. Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad kiekvienu konkrečiu atveju teismas, vertindamas ar yra pagrindas pripažinti turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu, CPK 602 straipsnio nustatytus akto pripažinimo negaliojančiu pagrindus turi aiškinti ir taikyti kartu su kitomis CPK nuostatomis, t. y. ne tik su CPK 713 straipsnio 4 dalimi, 718 straipsniu ir 722 straipsnio 1 dalimi, bet ir su CPK 681 straipsniu, reglamentuojančiu areštuojamo turto įkainojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-06-17 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-315-701/2016). Taip pat turi būti atsižvelgiama į būtinumą užtikrinti konkuruojančių interesų pusiausvyrą, į proporcingumo principo reikalavimą, kad taikytina teisinio poveikio priemonė būtų adekvati teisės pažeidimui (CK 1.2 straipsnio 1 dalis), turi būti siekiama užtikrinti šalių santykių stabilumą, todėl CPK 602 straipsnyje nustatytas varžytynių akto negaliojimo institutas taikytinas tik išimtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-05-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-266/2014).
13. Pažymėtina, kad toks turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu teisinis reglamentavimas teisės aktuose įtvirtintas atsižvelgiant į varžytynių ir antstolio institutų esmę bei specifiką. Varžytynių specifika reiškiasi tuo, kad jomis siekiama priverstinai įvykdyti teismo sprendimą, užtikrinti skolininko turto realizavimo visapusišką efektyvumą (vienas iš jo požymių – ekonomiškumas), t. y. užtikrinti tokį areštuoto turto pardavimą, kuris atitiktų tiek skolininko, tiek išieškotojo interesus. Varžytynių tikslui pasiekti, be kita ko, būtina, kad varžytynių institutas būtų patrauklus pirkėjams ir garantuotų jiems minimalią riziką, varžytynės būtų operatyvi priemonė, būtų garantuojamas varžytynių būdu sudarytų sandorių stabilumas bei sudarytos teisinės garantijos, kad šie sandoriai nebūtų pripažįstami negaliojančiais įprastiniais pagrindais. Kaip jau nurodyta, pagrindas pripažinti turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu yra tik imperatyviųjų teisės normų esminiai pažeidimai, varžantys asmenų teises bei teisėtus interesus, todėl ir turto pardavimo iš varžytynių aktas teismo sprendimu gali būti pripažintas negaliojančiu tik specialiojoje teisės normoje – CPK 602 straipsnyje – įtvirtintais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009; 2014-12-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2014).
14. Ieškovas nurodo, kad bankroto administratorius UAB „Bankroto valdymas“ veikė neteisėtai pardavinėdamas jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą, nes jis nėra bankrutuojantis asmuo, be to, nebuvo kreiptasi į teismą dėl turto, kuris priklauso K. A. ir E. A. kartu, dalių nustatymo.
15. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad ieškovas su E. A. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini), ginčo žemės sklypus įgijo 2006-2007 metais, tai yra, būdami santuokoje, todėl neturi teisinės reikšmės kurio iš sutuoktinių vardu atlikta sklypo teisinė registracija, preziumuojama, kad visi ginčo sklypai yra ieškovo ir trečiojo asmens E. A. bendroji jungtinė nuosavybė.
16. Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad sutuoktinių turto registracija viešame registre atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją, todėl pirmiau nurodyta įstatymo norma nepakeičia ir neapriboja CK 3.88 straipsnio 1, 2 ir 4 dalių normose, CK 3.90 ir CK 3.91 straipsniuose įtvirtintų bendrosios jungtinės nuosavybės nustatymo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010, 2014 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2014).
17. Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Ieškovas neįrodinėjo, kad ginčo žemės sklypai buvo įgyti už jo asmenines lėšas, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad ginčo sklypai yra asmeninė ieškovo nuosavybė (CPK 178, 185 straipsniai).
18. Kaip byloje nustatyta, kad E. A. bankroto byla iškelta 2016-08-19 nutartimi, kuri įsiteisėjo 2016-08-29. E. A. mokumo atkūrimo planas patvirtintas 2016-12-29 nutartimi, mokumo atkūrimo plane buvo išdėstyta aiški nekilnojamojo turto pardavimo tvarka, kuri numatė, kad turtas bus pardavinėjamas 2017 m. I pusmetį, viso turto bendrasavininkas yra pareiškėjos sutuoktinis K. A.. Mokumo atkūrimo plane taip pat nurodyta, kad sutuoktiniai neprieštarauja turto pardavimui, todėl šį turtą siūlytina pardavinėti neatidalinant sutuoktiniams priklausančių dalių, siūloma bankroto administratoriui turtą pardavinėti tokia tvarka: turtą parduoti varžytynėse Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka už 100 procentų nepriklausomų turto vertintojų nustatytos kainos; nepardavus turto pirmosiose varžytynėse, turtą pardavinėti antrosiose varžytynėse už 90 procentų nepriklausomų turto vertintojų nustatytos kainos; nepardavus turto paskutinėse varžytynėse, šaukti kreditorių susirinkimą ir nustatyti naujas turto pardavimo kainas. Tolesnę turto pardavimo tvarką ir kainas nustato kreditorių susirinkimas.
19. Pažymėtina, kad tiek trečiasis asmuo E. A., tiek ieškovas yra bendraskoliai, kurie yra skolingi Bankui, o ginčo žemės sklypai yra įkeisti už Banko suteiktą kreditą.
20. Kaip minėta E. A. yra iškelta fizinio asmens bankroto byla ir vykdomas išieškojimas iš nuosavybės teise priklausančio turto, o ieškovo K. A. atžvilgiu yra išduoti vykdomieji įrašai ir buvo vykdomas išieškojimas iš ginčo žemės sklypų.
21. Kaip išaiškinta kasacinio teismo praktikoje, kad jeigu vieną pardavimo objektą sudaro ir bankrutuojančio asmens turtas, kuris realizuojamas iš varžytynių bankroto administratoriaus, ir kito asmens, kurį varžytynėse parduoda antstolis, tai tokio turto komplekso pardavimą turi organizuoti bankroto administratorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-02-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2014).
22. Taigi tai, kad pardavinėjamas ir parduotas turtas E. A. bankroto byloje jungtinės nuosavybės teise priklauso ieškovui, neprieštarauja įstatymui, tuo labiau, kad E. A. bankroto byloje Mokumo atkūrimo planą, kuriame numatyta, koks pardavinėjamas turtas, patvirtino Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-12-29 nutartimi.
23. Be to, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-05-09 nutartimi ir Vilniaus apygardos teismas 2017-08-10 nutartimi pripažino, kad turtas pardavinėjamas iš varžytynių bankroto byloje pagrįstai, taigi iš esmės nebuvo pažeista ieškovo teisė pasiūlyti pirkėją, ir šie teismų procesiniai sprendimai turi prejudicinę galią (CPK 182 straipsnio 2 punktas). CPK 182 straipsnio 2 punkte nustatyta teismo sprendimo prejudicinė galia, t. y. pagal šios normos nuostatas nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems toje byloje asmenims. Taigi minėti teismų sprendimai yra privalomi nagrinėjamoje byloje, todėl yra pagrindas konstatuoti, kad parduodant iš varžytynių ieškovui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą įstatymo reikalavimai nebuvo pažeisti, nepažeistos ieškovo teisės ir teisėti interesai, todėl tenkinti ieškinio reikalavimo dėl varžytynių pripažinimo negaliojančiomis nėra pagrindo.
Dėl pirkėjo teisių perkėlimo
24. Ieškovas teigia, kad realizuojant turtą buvo pažeistos jo kaip turto bendrasavininko teisės ir teisėti interesai, neleidžiant pasiūlyti savo surasto turto pirkėjo.
25. Pagal FABĮ 27 straipsnio 4 dalies nuostatas iki varžytynių paskelbimo dienos fizinis asmuo gali surasti ir pasiūlyti bankroto administratoriui turto pirkėją. Jeigu pirkėjas iki varžytynių paskelbimo dienos į depozitinę sąskaitą įmoka pinigų sumą, ne mažesnę už pradinę varžytynėse parduoti numatomo turto kainą, varžytynes neskelbiamos. Taigi, fizinis asmuo pirkėją turi teisę pasiūlyti iki varžytynių paskelbimo dienos, o paskelbus varžytynes jis tokios teisės nebetenka.
26. Ieškovui buvo žinoma žemės sklypų pardavimo pradinė kaina pirmosiose ir antrosiose varžytynėse, varžytynių skelbimo ir vykdymo terminas, tačiau ieškovas nei iki pirmųjų, nei iki antrųjų varžytynių nepasiūlė savo pirkėjo, t. y. šios savo teisės nerealizavo, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad realizuojant turtą buvo pažeistos ieškovo, kaip turto bendrasavininko teisės ir teisėti interesai, neleidžiant jam pasiūlyti savo surasto turto pirkėjo.
27. Be to, byloje nėra duomenų, kad UAB „Transtada“ dalinės nuosavybės teise priklauso ginčo žemės sklypai, UAB „Transtada“ nebuvo nurodyta ir paskelbus varžytynes, todėl konstatavus, kad UAB „Transtada“ nebuvo žemės sklypo bendraturtė, bet kokių atveju nebūtų pagrindo šiai įmonei siūlyti pirmenybės teise pirkti ginčo žemės sklypus.
28. Kiti argumentai neturi įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teismas dėl jų nepasisako.
29. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo praktiką ieškovo ieškinio tenkinti nėra pagrindo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
30. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.
31. Trečiasis asmuo Bankas pateikė duomenis, kad patyrė 726 Eur bylinėjimosi išlaidų, šios išlaidos atitinka Rekomendacijose nurodytus dydžius, advokato darbo ir laiko sąnaudas, todėl atmetus ieškinį, šios išlaidos trečiajam asmeniui priteistinos iš ieškovo (CPK 98 straipsnio 1, 2 dalys).
32. Kiti dalyvaujantys byloje asmenys duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 263–270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti trečiajam asmeniui Luminor Bank AS, veikiančiam per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, iš ieškovo K. A. 726 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimą per 30 dienų nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos teismą.