- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-03-27
- Bylos Nr.
- AS-188-492/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-09567-2023-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Dainius Raižys (pirm.), Jolanta Malijauskienė, Virginija Volskienė (pran.)
- Pareiškėjas
- A. D.
- Atsakovas
- Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. D. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. sausio 30 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. D. skundą atsakovui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja A. D. su skundu kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti 120 Eur užmokestį už antrinę teisinę pagalbą, kurios ji negavo.
Nustatęs, kad pareiškėjos skundas atitiko ne visus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme nustatytus skundui keliamus reikalavimus, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. lapkričio 29 d. nutartimi A. D. nustatė terminą iki 2023 m. gruodžio 13 d. nutartyje nurodytiems skundo trūkumams pašalinti, t. y. nurodyti atsakovą ir trečiąjį suinteresuotą asmenį, tinkamai suformuluoti skundo reikalavimą, išreikšti poziciją dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka, pateikti teismui pareiškėjos 2023 m. spalio 20 d. prašymo, adresuoto Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai (toliau – ir Tarnyba), kuriame ji prašė pateikti advokatės R. J. atliktų veiksmų ir jiems skirto laiko ataskaitą, kopiją, Tarnybos 2023 m. rugsėjo 19 d. sprendimo Nr. (8.1Mr)TP-23-N-04975 (toliau – ir Sprendimas) kopiją bei informaciją, kada A. D. gavo Tarnybos 2023 m. rugsėjo 19 d. sprendimą Nr. (8.1Mr)TP-23-N-04975. Pareiškėjai taip pat buvo paaiškinta, kad ji privalo pateikti tiek skundo (prašymo) su priedais egzempliorių (kopijų), kad juos būtų galima įteikti kiekvienai proceso šaliai ir dar liktų egzempliorius teisme, išskyrus atvejus, kai skundas (prašymas) paduodamas elektroninių ryšių priemonėmis.
Pareiškėja A. D. teismui pateikė 2023 m. gruodžio 11 d. patikslintą skundą, kurio pradžioje yra nurodyta, jog yra skundžiamas Tarnybos 2023 m. gegužės 23 d. prašymas Nr. PER-ATP-2023-06038 ir Tarnybos 2023 m. rugsėjo 19 d. sprendimas Nr. (8.1Mr)TP-23-N-04975. To paties patikslinto skundo antrame lape A. D. nurodė: „Panaikinti sprendimą, kad byla neperspektyvi 2023 09 12“ ir „Panaikinti užmokestį 120 Eur už nesuteiktas paslaugas“.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. gruodžio 14 d. nutartimi pareiškėjai A. D. nustatė terminą iki 2023 m. gruodžio 21 d. nutartyje nurodytiems skundo trūkumams pašalinti. Teismas pažymėjo, kad iš patikslinto skundo nėra aišku, koks dokumentas yra Tarnybos 2023 m. gegužės 23 d. prašymas Nr. PER-ATP-2023-06038, ir nurodė pareiškėjai pateikti šį dokumentą bei, jeigu netiksliai nurodė dokumento duomenis (pavyzdžiui, dokumento data, ar pan.), juos patikslinti ir dokumentą pateikti į bylą. Teismas taip pat pažymėjo, kad A. D. turi raštu paaiškinti, kada ji gavo Sprendimą, ir pateikti gavimo datą patvirtinantį dokumentą, jeigu jį turi. Pareiškėjai buvo paaiškinta, kad ji turi aiškiai, tiksliai ir konkrečiai suformuluoti skundo reikalavimus, kad jie atitiktų procesinio įstatymo reikalavimus bei būtų tokie, kuriais remiantis priimtas teismo sprendimas kitai ginčo šaliai sukeltų apibrėžtas teisines pasekmes ir kad nekiltų abejonių dėl galimybės jį įvykdyti. Teismas taip pat nurodė, kad neturi įgaliojimų panaikinti advokatų prašymų, adresuotų Tarnybai, ir A. D. pasiūlė reikalavimo panaikinti advokatės R. J. 2023 m. rugsėjo 12 d. prašymą „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nutraukimo pareiškėjai A. D.“ atsisakyti, kadangi jis teismo negalėtų būti tenkinamas.
Vilniaus apygardos administracinio teismas 2023 m. gruodžio 29 d. nutartimi pareiškėjos skundą laikė nepaduotu, kadangi A. D. per teismo nustatytą terminą, t. y. iki 2023 m. gruodžio 21 d., skundo trūkumų nepašalino.
Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai, atsižvelgę į tai, kad pareiškėja skundo trūkumų per teismo nustatytą terminą negalėjo pašalinti dėl objektyvių nuo jos nepriklausančių priežasčių, 2024 m. sausio 5 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gruodžio 29 d. nutartį panaikino ir pareiškėją įpareigojo iki 2024 m. sausio 22 d. pateikti teismui informaciją, kada ji gavo Sprendimą, ir pateikti Sprendimo gavimo datą patvirtinančius dokumentus. A. D. buvo paaiškinta, kad jeigu praleido terminą skundui paduoti, ji gali pateikti Administracinių bylų teisenos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nurodytą prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą, kuriame būtų nurodytos termino praleidimo priežastys, bei pateikti jas patvirtinančius dokumentus. Teismas taip pat pažymėjo, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 9 punktą, teismas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą, jeigu skundas buvo paduotas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.
Šalies argumentai
Pareiškėja teismui pateikė 2024 m. sausio 18 d. prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą, kuriame taip pat prašė panaikinti Tarnybos 2023 m. lapkričio 6 d. raštą Nr. (12.31Mr)FS-918. A. D. paaiškino, kad iš Tarnybos pirmą raštą gavo 2023 m. spalio mėnesį, jį rado pašto dėžutėje, o 2023 m. spalio 20 d. kreipėsi į Tarnybą. Nurodė, kad 2023 m. lapkričio mėnesį pašto dėžutėje rado antrą Tarnybos raštą „kuris išrašytas 2023 11 06 (pakartotinas susimokėti, arba mėnesio laikotarpiu kreiptis į teismą.)“. Pareiškėja pažymėjo, kad pirminį skundą teismui padavė 2023 m. lapkričio 24 d.
II.
Regiono administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. sausio 30 d. nutartimi pareiškėjos A. D. skundą, teisme gautą 2023 m. lapkričio 24 d., ir vėlesnius skundo patikslinimus atsisakė priimti.
Teismas pažymėjo, kad 2023 m. lapkričio 24 d. buvo gautas pareiškėjos A. D. skundas, o teismo 2023 m. lapkričio 29 d., 2023 m. gruodžio 14 d. ir 2024 m. sausio 5 d. nutartimis pareiškėjai buvo nustatyti terminai skundo trūkumams pašalinti. A. D. 2023 m. gruodžio 11 d., 2024 m. sausio 3 d. ir 2024 m. sausio 18 d. teismui pateikė skundo patikslinimus.
Iš pareiškėjos pirminio skundo ir vėliau teiktų jo patikslinimų teismas nustatė, kad A. D. nesutinka su Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos reikalavimu sumokėti 120 Eur įmoką už jai suteiktą antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl darbo užmokesčio išieškojimo ir susijusių klausimų išsprendimo. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja 2023 m. gegužės 23 d. Tarnybai pateikė prašymą suteikti jai antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje; Tarnyba 2023 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. (8.1Mr)TP-23-T-04975 nusprendė A. D. teikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl darbo užmokesčio išieškojimo ir susijusių klausimų; paskyrė advokatę R. J.. Pareiškėja teigė, kad advokatė jai paslaugas suteikė nekokybiškai, A. D. antrinės teisinės pagalbos paslaugų negavo. Tarnyba 2023 m. rugsėjo 19 d. sprendimu Nr. (8.1Mr)TP-23-N-04975 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nutraukimo“ pareiškėją įpareigojo sumokėti 120 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Sprendime (6 p.) buvo nurodyta, kad A. D. jį per vieną mėnesį nuo Sprendimo gavimo dienos gali skųsti Lietuvos administracinių ginčų komisijai arba Vilniaus apygardos administraciniam teismui.
Teismas taip pat pažymėjo, kad Tarnybos 2023 m. lapkričio 6 d. rašte Nr. (12.31 Mr)FS-918 „Pakartotinai dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų apmokėjimo“ pareiškėjai, be kita ko, buvo paaiškinta, kad: 1) Tarnyba Sprendimu ją informavo, kad A. D. mokėtina 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalis sudaro 120 Eur; 2) Tarnyba, patikrinusi duomenis, nustatė, jog pareiškėja dar nėra apmokėjusi valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų; 3) pakartotinai informuoja, kad nurodytą 120 Eur sumą A. D. turi sumokėti ir pateikti Tarnybai kvitą, liudijantį išlaidų apmokėjimą; 4) jeigu pareiškėja nesumokės įmokos, Tarnyba kreipsis į teismą dėl įmokos priteisimo.
Teismas sprendė, kad A. D. teisines pasekmes sukelia, t. y. pareiga sumokėti 120 Eur yra nustatyta Sprendime, o 2023 m. lapkričio 6 d. raštu Nr. (12.31 Mr)FS-918 pareiškėja buvo tik papildomai informuota, kad dar nesumokėjo Sprendime nustatytos 120 Eur įmokos, turi ją sumokėti ir Tarnybai pateikti įmokos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą. Teismas padarė išvadą, kad minėtas Tarnybos raštas yra ne teisines pasekmes pareiškėjai sukeliantis, o informacinio pobūdžio dokumentas.
Šalies argumentai
Teismas pažymėjo, kad A. D. 2024 m. sausio 3 d. skunde prašė panaikinti Sprendimą. Teismas nurodė, kad pareiškėjai teismo 2024 m. sausio 5 d. nutartyje buvo paaiškinta, jog pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalį, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas administraciniam teismui paduodamas per 1 mėnesį nuo individualus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Tarnybos Sprendime buvo nurodyta, kad jis gali būti skundžiamas teismui per vieną mėnesį. A. D. su skundu į teismą kreipėsi 2023 m. lapkričio 24 d., t. y. praėjus dviem mėnesiams nuo Sprendimo priėmimo. Atsižvelgus į tai, pareiškėja buvo įpareigota teismui pateikti informaciją, kada ji gavo Sprendimą, bei pateikti jo gavimo datą patvirtinančius dokumentus, kad teismas galėtų įsitikinti, jog A. D. į teismą kreipėsi nepraleidusi Administracinių bylų teisenos įstatyme nustatyto vieno mėnesio apskundimo termino. Teismas atkreipė pareiškėjos dėmesį, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 30 straipsnio 1 dalį, pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1-8 punktuose; pagal šio įstatymo 30 straipsnio 2 dalį, prašyme atnaujinti terminą nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami jas patvirtinantys įrodymai.
Žemesnės instancijos teismas
Aptaręs pareiškėjos prašymo atnaujinti terminą turinį, teismas akcentavo, kad pareiškėja teisme 2024 m. sausio 3 d. gautame rašte prašė panaikinti Sprendimą, o teisme 2024 m. sausio 18 d. gautame rašte prašė atnaujinti skundo padavimo terminą ir panaikinti Tarnybos 2023 m. lapkričio 6 d. raštą Nr. (12.31 Mr)FS-918.
Aptaręs Administracinių bylų teisenos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies, 29 straipsnio 1 dalies, 30 straipsnio 4 dalies ir 33 straipsnio 1 dalies nuostatas, teismas pažymėjo, kad Sprendime (6 p.) yra aiškiai nurodyta, jog Sprendimas skundžiamas per vieną mėnesį nuo jo gavimo dienos. Teismas nustatė, kad A. D. Sprendimą gavo 2023 m. spalio mėnesį (pareiškėja nepašalino teismo 2024 m. sausio 5 d. nutartyje nurodytų trūkumų pateikti Sprendimo gavimo datą patvirtinančius dokumentus, abstrakčiai nurodė, kad Sprendimą gavo 2023 m. spalio mėnesį; ji paaiškino, kad gavusi Sprendimą, 2023 m. spalio 20 d. pateikė prašymą Tarnybai. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėja teismui Sprendimo per vieną mėnesį nuo jo gavimo dienos neapskundė.
Aptaręs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, susijusią su praleisto termino skundui paduoti atnaujinimu, bei įvertinęs priežastis, dėl kurių pareiškėja praleido įstatyme nustatytą terminą skundui dėl Sprendimo pateikti, teismas padarė išvadą, kad A. D. nurodytos aplinkybės negali būti vertinamos kaip objektyvios termino skundui paduoti praleidimo priežastys, nepriklausiusios nuo pareiškėjos valios. Teismas akcentavo, kad Administracinių bylų teisenos įstatyme nustatyti terminai teisminės gynybos siekiantį asmenį įpareigoja operatyviai reaguoti į savo teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimus. Teismas pažymėjo, kad A. D., atsižvelgusi į tai, jog inicijuoja teisminį procesą ir Sprendime yra aiškiai išaiškinta jo apskundimo tvarka bei terminai, turi pasirinkti jai priimtinus apdairaus ir rūpestingo elgesio variantus.
Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėja terminą skundui dėl Sprendimo panaikinimo paduoti būtų praleidusi dėl objektyvių, nuo jos nepriklausančių priežasčių. Priešingai, terminas byloje buvo praleistas, kadangi A. D. neveikė operatyviai ir rūpestingai. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo jai atnaujinti terminą Sprendimui apskųsti. Teismas akcentavo, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte yra įtvirtinta, jog administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.
Teismas pažymėjo, kad atsižvelgiant į Tarnybos 2023 m. lapkričio 6 d. rašto Nr. (12.31 Mr)FS-918 turinį, jis yra informacinio pobūdžio dokumentas, kuriame Tarnyba jokių privalomų nurodymų pareiškėjai nedavė, šiuo raštu jai nesukuriamos pareigos, tik papildomai informuojama, kad A. D. dar nesumokėjo Sprendime nurodytos įmokos, turi ją sumokėti ir Tarnybai pateikti sumokėjimą patvirtinantį dokumentą, o jeigu pareiškėja įmokos nesumokės, Tarnyba kreipsis į teismą. Teismas padarė išvadą, kad Tarnybos 2023 m. lapkričio 6 d. raštas A. D. teisinių pasekmių nesukelia. Nors rašte yra nurodyta, kad jis gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, jog skundžiamo akto kvalifikavimo ir teisinio vertinimo negali lemti vien tam tikri formalūs kriterijai – jo pavadinimas, nurodyta apskundimo tvarka ir panašiai, o išvada, ar dėl akto gali būti paduotas skundas administraciniuose teismuose, turi būti daroma atsižvelgiant į tokio sprendimo turinį.
Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teismas pažymėjo, kad tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje yra akivaizdu, jog skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis. Atsižvelgęs į išdėstytus motyvus, teismas pareiškėjos skundo dalį dėl Tarnybos 2023 m. lapkričio 6 d. rašto Nr. (12.31 Mr)FS-918 panaikinimo atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. 2 d. 1 p.), nes teismui panaikinus šį raštą, A. D. teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, ji vis tiek turėtų pareigą sumokėti 120 Eur įmoką, kadangi pareiga sumokėti 120 Eur įmoką yra nustatyta Sprendime.
III.
Pareiškėja A. D. atskirajame skunde prašo Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. sausio 30 d. nutartį panaikinti.
Pareiškėja paaiškina, kad 2023 m. gegužės 23 d. kreipėsi į Tarnybos Vilniaus skyrių ir prašė suteikti antrinę teisinę pagalbą, Tarnybos Vilniaus skyriaus 2023 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. (8.1Mr)TP-23-T-04975 A. D. paskyrė advokatę R. J., kuri turėjo suteikti pagalbą civilinėje byloje dėl darbo užmokesčio išieškojimo iš Vilniaus lopšelio-darželio „Ozas“, gauti dokumentus, spręsti kitus susijusius klausimus, parengti dokumentus ir atstovauti teisme. Pareiškėja nurodo, kad byla buvo vilkinama; dokumentai iš A. D. buvo paimti 2023 m. liepos 6 d., ji penkis kartus pasirašė.
Paaiškinusi su darbu minėtame lopšelyje-daželyje susijusias aplinkybes bei direktorės atliktus veiksmus, pareiškėja teigia, kad ji negalėjo gauti reikiamų dokumentų, todėl buvo būtina advokato pagalba. Pažymi, kad Tarnybos paskirta advokatė neskubėjo peržiūrėti pateiktų dokumentų, o vėliau informavo, kad byla yra neperspektyvi, ir nurodė atsiimti dokumentus. Advokatė informavo Tarnybą, kad nutraukia antrinės teisinės pagalbos teikimą, tačiau advokatės surašyti teiginiai neatitinka tikrovės, be to, advokatė pažeidė advokato etiką.
Šalies argumentai
Pareiškėja nurodo, kad jai 2023 m. rugsėjo 14 d. nuvykus į Tarnybos Vilniaus skyrių, darbuotojos tarėsi, ką daryti, ir A. D. buvo pateikta forma bei nurodyta, kad turi ją pasirašyti ir tik tokiu atveju bus pateikta advokatės atliktų darbų ataskaita bei grąžintas lapas su pareiškėjos parašais. 2023 m. spalio mėnesį A. D. neregistruota pašto siunta gavo Sprendimą. Po to pareiškėja su 2023 m. spalio 20 d. raštu kreipėsi į Tarnybą, tačiau paslaugos jai nebuvo suteiktos (nebuvo pateikta advokatės atliktų darbų ataskaita, teisinga ir aiški informacija). 2023 m. lapkričio mėnesį A. D. buvo nurodyti kažkokie skaičiai, tačiau žadėtos aiškios informacijos ji negavo. 2023 m. lapkričio 20 d. pareiškėja gavo Tarnybos 2023 m. lapkričio 6 d. raštą Nr. (12.31 Mr)FS-918.
Pareiškėja pažymi, kad į teismą ji kreipėsi nepraėjus mėnesiui, o vėlesni skundų patikslinimai teismui buvo pateikti nepažeidžiant proceso terminų. A. D. nurodo, kad proceso pažeidimų nepadarė, o teismas nepagrįstai jos skundą atsisakė priimti.
Pareiškėja prašo, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, padėti išspręsti kilusį ginčą bei atlikti pokalbių telefonu su advokate tyrimą. A. D. nuomone, kadangi teisinė pagalba nebuvo suteikta, iš jos negali būti reikalaujama užmokesčio.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. sausio 30 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjos skundą, teisėtumas bei pagrįstumas.
Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundo reikalavimą dėl Tarnybos 2023 m. rugsėjo 19 d. sprendimo Nr. (8.1Mr)TP-23-N-04975 panaikinimo atsisakė priimti, padaręs išvadą, kad yra praleistas šio sprendimo apskundimo teismui terminas ir nėra pagrindo jo atnaujinti, o skundo reikalavimą dėl Tarnybos 2023 m. lapkričio 6 d. rašto Nr. (12.31 Mr)FS-918 panaikinimo buvo atsisakyta priimti kaip nenagrinėtiną teismų Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
Teisėjų kolegija pažymi, kad nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.
Pažymėtina, kad ginčo dėl to, jog pareiškėjos prašomas panaikinti Tarnybos 2023 m. rugsėjo 19 d. sprendimas Nr. (8.1Mr)TP-23-N-04975 jai buvo įteiktas dar iki 2023 m. spalio 20 d., kai ji kreipėsi į Tarnybą, nekyla. Tokia išvada daroma įvertinus pačios pareiškėjos teismui pateiktą informaciją (jos procesiniuose dokumentuose nurodytus teiginius bei į bylą pateiktą jos 2023 m. spalio 20 d. Tarnyboje gautą prašymą). Atsižvelgus į tai, kad 2023 m. spalio 20 d. A. D. jau buvo įteiktas Sprendimas bei buvo žinomas jo turinys ir apskundimo tvarka, darytina išvada, kad skundas teismui dėl Sprendimo panaikinimo turėjo būti paduotas ne vėliau kaip 2023 m. lapkričio 20 d. Taigi, 2023 m. lapkričio 24 d. pateikdama skundą teismui, pareiškėja buvo praleidusi skundo teismui padavimo terminą.
Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 30 straipsnio 1 dalį, pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose. Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo ekstraordinarios (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-628-520/2015, 2020 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-2-968/2020, 2020 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-25-556/2020, 2024 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-40-415/2024). Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikomos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-40-1062/2020, 2024 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-96-815/2024). Pabrėžtina, kad sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, turi būti vertinama, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-27-602/2020, 2024 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-56-415/2024).
Teisėjų kolegija pažymi, kad sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai siejami su reikalavimu aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-689-438/2019). Šis reikalavimas reiškia, kad pareiškėjas, siekdamas efektyviai ginti savo teises ir teisėtus interesus, turi domėtis jam teisines pasekmes sukeliančiais sprendimais bei operatyviai ginčyti su jo teisių galimu pažeidimu susijusius valstybės institucijų veiksmus ar sprendimus.
Nors pareiškėja pirmosios instancijos teismo ir prašė atnaujinti terminą skundui paduoti, tačiau jokių objektyvių nuo jos valios nepriklausiusių priežasčių ji nenurodė. Byloje nustatytų aplinkybių visuma taip pat nesudaro pagrindo teigti, jog pareiškėja A. D. terminą skundui paduoti praleido dėl svarbių priežasčių. Priešingas aiškinimas neatitiktų teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijų bei sudarytų sąlygas pareiškėjui piktnaudžiauti savo teisėmis. Pažymėtina, kad pasirinkusi nurodytą savo teisių gynimo būdą (delsdama pasinaudoti teise ginčyti jos atžvilgiu priimtą sprendimą, su kuriuo nesutinka ir kuriame buvo aiškiai nurodyta tokio sprendimo apskundimo tvarka), pareiškėja privalo prisiimti ir iš to kilusias neigiamas pasekmes. Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo atveju termino Sprendimui apskųsti praleidimą lėmė ne objektyvios nuo pareiškėjos valios nepriklausiusios priežastys, tačiau subjektyvus situacijos vertinimas bei apsisprendimas elgtis tam tikru būdu.
Atsižvelgusi į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėja terminą skundui ir jo patikslinimams dėl Sprendimo panaikinimo paduoti praleido dėl subjektyvių, nuo jos valios ir veiksmų (neveikimo) priklausiusių priežasčių, kurios negali būti pripažintos išimtinėmis ir svarbiomis. Pirmosios instancijos teismas, neatnaujinęs skundo padavimo termino ir dėl to atsisakęs priimti aptartą pareiškėjos skundo dalį dėl Sprendimo panaikinimo, priėmė teisėtą bei pagrįstą procesinį sprendimą, kurio atskirajame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti.
Kaip jau minėta, pareiškėjos skundo reikalavimą dėl Tarnybos 2023 m. lapkričio 6 d. rašto Nr. (12.31 Mr)FS-918 panaikinimo buvo atsisakyta priimti kaip nenagrinėtiną teismų Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos principas yra universalus. Teisę į teisminę pažeistų konstitucinių teisių ir laisvių gynybą turi kiekvienas asmuo, manantis, kad jo teisės ar laisvės pažeistos. Asmeniui jo pažeistų teisių gynyba teisme garantuojama nepriklausomai nuo jo teisinio statuso. Asmenų pažeistos teisės ir teisėti interesai teisme turi būti ginami nepriklausomai nuo to, ar jie yra tiesiogiai įtvirtinti Konstitucijoje, ar ne. Teisė kreiptis į teismą yra absoliuti, šios teisės negalima apriboti ar paneigti. Asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą negali būti dirbtinai suvaržoma, taip pat negali būti nepagrįstai pasunkinama ją įgyvendinti. Jeigu būtų neužtikrinta asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą, būtų nepaisoma ir visuotinai pripažinto bendrojo teisės principo ubi ius, ibi remedium – jeigu yra kokia nors teisė (laisvė), turi būti ir jos gynimo priemonė. Tokia teisinė situacija, kai kuri nors asmens teisė ar laisvė negali būti ginama, taip pat ir teismine tvarka, nors pats tas asmuo mano, kad ši teisė ar laisvė yra pažeista, pagal Konstituciją yra neįmanoma, Konstitucija jos netoleruoja (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2010 m. gegužės 13 d. nutarimas).
Administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį, yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant jų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Remiantis šiomis teisės normomis, administraciniams teismams yra priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo.
Teisėjų kolegija pabrėžia, kad teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos ir teisės į pareikšto reikalavimo tenkinimą sąveika lemia tai, kad skundo priėmimo stadijoje sprendžiami klausimai yra procesinio teisinio pobūdžio ir sprendžiama, ar asmuo teisę kreiptis į teismą realizuoja laikydamasis Administracinių bylų teisenos įstatyme nustatytos tvarkos. Tai, ar pareiškėjas turi į teisę į pareikšto reikalavimo tenkinimą ir kokiu mastu, turi būti analizuojama bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Be to, teismas, spręsdamas, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės ar įstatymų saugomo intereso gynimo, turi jo nurodytas teises ar įstatymų saugomus interesus, ir ar jie objektyviai yra pažeisti asmens nurodytu būdu, turi analizuoti visas skunde nurodomas aplinkybes, kuriomis asmuo grindžia savo teisių ar interesų pažeidimą. Tik įvykdęs Administracinių bylų teisenos įstatymo 80 straipsnyje įtvirtintą pareigą išsamiai, visapusiškai ir objektyviai išanalizuoti visas bylai svarbias aplinkybes bei nustatęs pareiškėjo suinteresuotumą ar nesuinteresuotumą byloje, Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies prasme, teismas gali priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje yra akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia ir negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-541-520/2016, 2023 m. lapkričio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-665-968/2023).
Nustatyta, kad Tarnybos 2023 m. lapkričio 6 d. rašte Nr. (12.31 Mr)FS-918 „Pakartotinai dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų apmokėjimo“ pareiškėjai buvo paaiškinta, kad Tarnyba Sprendimu ją informavo, jog A. D. mokėtina 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalis sudaro 120 Eur ir pareiškėja dar nėra apmokėjusi valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų. Minėtu raštu A. D. buvo pakartotinai informuota, kad nurodytą 120 Eur sumą ji turi sumokėti ir Tarnybai pateikti kvitą, liudijantį išlaidų apmokėjimą. Tarnybos 2023 m. lapkričio 6 d. rašte Nr. (12.31 Mr)FS-918 nurodyta, kad jeigu pareiškėja per 30 dienų nuo šio rašto gavimo dienos nesumokės nurodytos sumos, Tarnyba kreipsis į teismą dėl įmokos priteisimo. Taigi, šiame rašte pareiškėjai buvo tik suteikta informacija apie jos nesumokėtą antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumą ir buvo paprašyta tai padaryti bei paaiškinta, kokios pasekmės laukia, to laiku nepadarius. Atsižvelgiant į tai, negalima daryti išvados, kad Tarnybos 2023 m. lapkričio 6 d. raštas Nr. (12.31 Mr)FS-918 pats savaime A. D. sukelia kokias nors teisines pasekmes. Teisėjų kolegijos vertinimu, ginčo atveju skundo priėmimo stadijoje yra pakankamai akivaizdu, kad skundžiamas aktas – Tarnybos 2023 m. lapkričio 6 d. raštas Nr. (12.31 Mr)FS-918) – nėra savarankiškas administracinis aktas, nulemiantis pareiškėjos teises ar pareigas, tai informacinio pobūdžio dokumentas, juo pareiškėjai nėra sukuriamos, pakeičiamos ar panaikinamos jokios teisės ar pareigos. Konstatavimas, kad skundžiamas aktas ar veiksmas (neveikimas) neturi įtakos asmens materialinėms teisėms ar pareigomis, kartu reiškia ir konstatavimą, kad jokios asmens materialiosios teisės nebuvo pažeistos. Tai reiškia, kad A. D. neturi teisės ginčyti Tarnybos 2023 m. lapkričio 6 d. rašto Nr. (12.31 Mr)FS-918. Įvertinus nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad atsižvelgdamas į tai, jog minėtas raštas negali būti administracinės bylos nagrinėjimo objektu, pirmosios instancijos teismas A. D. skundo (jo patikslinimo) reikalavimą dėl minėto rašto panaikinimo pagrįstai atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, skundžiamo akto kvalifikavimo ir teisinio vertinimo negali lemti vien tam tikri formalūs kriterijai – jo pavadinimas, nurodyta apskundimo tvarka ir panašiai, o išvada, ar dėl akto gali būti paduotas skundas administraciniuose teismuose, turi būti daroma atsižvelgiant į tokio sprendimo turinį.
Apibendrindama nustatytas faktines aplinkybes ir aptartą teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi spręsdamas pareiškėjos skundo priėmimo klausimą, tinkamai vertino faktines bylos aplinkybes, aiškino ir taikė proceso teisės normas. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. sausio 30 d. nutartis iš esmės yra teisėta ir pagrįsta, jos, remiantis pareiškėjos A. D. atskirajame skunde nurodytais argumentais, nėra pagrindo naikinti. Atsižvelgiant į tai, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos A. D. atskirąjį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. sausio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.