- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-12-08
- Bylos Nr.
- e2-15461-1115/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-03529-2025-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Indrė Savkinienė
- Ieškovas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Vilniaus rajone, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus rajono šeimos ir vaiko gerovės centro
- Atsakovas
- E. G., D. N.
dalyvaujant ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Vilniaus rajone atstovei įgaliotajam asmeniui Emilijai Sakovič, trečiojo asmens Vilniaus rajono šeimos ir vaiko gerovės centro atstovei įgaliotajam asmeniui Justynai Baranovskai,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka per vaizdo konferenciją išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovams E. G. ir D. N. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, trečiasis asmuo Vilniaus rajono šeimos ir vaiko gerovės centras.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams E. G. ir D. N. prašydama neterminuotai apriboti tėvų valdžią atsakovams E. G. ir D. N. mažamečio vaiko M. N., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.
2. Pateiktame ieškinyje ieškovė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (toliau - Tarnyba) prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Skyrius) nurodė, kad atsakovai E. G. ir D. N. turi nepilnametį (mažametį) vaiką M. N., kurios atžvilgiu tėvų valdžios neįgyvendina.
3. Ieškinyje nurodyta, kad Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos (toliau – SPIS) duomenimis M. N. atžvilgiu 2023 m. vasario 10 d. nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai (gautas pranešimas iš Santaros klinikų apie E. G. pagimdytą moteriškos lyties naujagimį. Nurodoma, jog nėštumo metu moteris rūkė, vartojo alkoholį), 2023 m. kovo 19 d. nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai (D. N., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio žodinio konflikto metu, namuose panaudojo savo sugyventinės E. G. atžvilgiu fizinį smurtą), 2023 m. balandžio 21 d. vaiko teisių pažeidimų nenustatyta (gauta informacija iš Santaros klinikų apie tai, kad motinai trūksta socialinių įgūdžių rūpintis vaiku), 2023 m. gruodžio 27 d. nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai (vaiko tėvai neblaivūs), 2024 m. kovo 10 d. nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai M. N. atžvilgiu (tėvas neblaivus, motina išvežta į ligoninę), 2024 m. kovo 15 d. nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai (vaiko tėvai neblaivūs), 2024 m. gegužės 22 d. vaiko teisių pažeidimų nenustatyta (socialinė darbuotoja rado neblaivią motiną (2,83 prom.)).
Šalies argumentai
4. Ieškovė taip pat nurodė, kad šeimai atvejo vadyba taikoma nuo 2023 m. vasario 17 d. Šeimai atvejo vadybos proceso metu buvo iškelti uždaviniai: siekiant gydyti alkoholio priklausomybę – gydytis psichosocialinės reabilitacijos skyriuje (Minesotos programoje), užsiregistruoti ilgalaikei reabilitacijai. Siekiant palaikyti alkoholio nevartojimą – lankyti priklausomybės specialisto konsultacijas, lankyti anoniminių alkoholikų grupių užsiėmimus, palaikyti ryši su savo globėjais, eiti 12 žingsnių programas, vartoti gydytojo paskirtus vaistus nuo alkoholio priklausomybės, nevartoti alkoholio. Siekiant gerinti tėvystės įgūdžius – užsiregistruoti į pozityvios tėvystės mokymus. Siekiant vaiko gerovės ir palaikyti ryšį su vaiku – inicijuoti susitikimus su dukra bei domėtis jos vystymusi, bendradarbiauti su vaiko globos koordinatore. Siekiant didinti savivertę bei sprendimo priėmimo įgūdžius – užsiregistruoti ir lankyti psichologo konsultacijas. Siekiant didinti šeimos funkcionalumą – įsitraukti į darbo rinką – įsidarbinti. Siekiant didinti šeimos savarankiškumą – užsiregistruoti į eilę socialiniam būstui gauti. Siekiant efektyvaus bendradarbiavimo ir esamų problemų išsprendimo – teikti informaciją apie situaciją šeimoje, pranešti apie pokyčius, laikytis specialistų rekomendacijų, sudaryti sąlygas socialinei darbuotojai lankytis savo gyvenamojoje vietoje, vykdyti pagalbos plano uždavinius.
5. Ieškinyje taip pat nurodyta, kad 2024 m. sausio 12 d. atvejo vadybos posėdžio metu specialistai padarė išvadą, kad prieš kurį laiką atsakovų šeimoje buvo matyti teigiami pokyčiai, bet atsiranda abejonių dėl tėvų gebėjimo gyventi blaiviai bei tinkamai atstovauti bei pasirūpinti savo vaiku. Specialistai nurodė, kad vaiko motina atsakovė E. G. AA (anoniminių alkoholikų) susirinkimuose dalyvauti atsisakė, teigdama, kad jai neįdomu ir dėl laiko stokos. 2024 m. kovo 21 d. vaiko situacijos vertinimo metu mažametei M. N. buvo nustatytas vaiko apsaugos poreikis. Skyrius vertino vaiko situaciją. Vertinimo metu specialistai konstatavo, kad tikslinga kreiptis į teismą dėl leidimo paimti vaiką, nes nustačius rizikos veiksnius, apsaugos veiksnių nenustatyta. Vaiko atstovai pagal įstatymą suvokia situaciją, tačiau neturi pakankamos motyvacijos ir nesiima aktyvių veiksmų bei priemonių situacijai keisti. Taip pat tėvų neveikimas tęsėsi jau ilgą laiką, atvejo vadybininko ir socialinio darbuotojo pagalba nebuvo veiksminga.
6. Ieškovė pažymėjo, kad specialistai pastebėjo, jog vaiko laikinosios priežiūros priemonė buvo taikyta, tačiau ji buvo neveiksminga. Vaiko tėvai nededa pastangų keisti situaciją šeimoje. Užfiksuoti daugkartiniai vaiko teisių pažeidimai, alkoholio vartojimas šeimoje, didelis vaiko apleistumas, nepriežiūra. Atsakovų šeimoje teigiami pokyčiai šeimoje buvo trumpalaikiai, nes abu tėvai ir toliau piktnaudžiavo alkoholiu, tinkamai nesirūpino dukra ir nesugebėjo užtikrinti vaiko geriausių interesų. Buvo priimtas sprendimas kreiptis į teismą dėl leidimo išdavimo paimti nepilnametį vaiką M. N. iš tėvų E. G. ir D. N..
7. Ieškovė pažymėjo, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. kovo 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-5500-341/2024 buvo išduotas teismo leidimas paimti nepilnametį vaiką M. N. iš jo motinos E. G. ir tėvo D. N.. Vilniaus rajono savivaldybės mero 2024 m. balandžio 9 d. potvarkiu likusiai be tėvų globos M. N. buvo nustatyta laikinoji globa. Vaiko globėju buvo paskirtas Vilniaus rajono šeimos ir vaiko gerovės centras.
8. Ieškinyje taip pat nurodyta, kad šeimai buvo inicijuota mobilios komandos (toliau – MK) pagalba antrą kartą (pirmą kartą MK pagalba inicijuota buvo 2023 m. kovo 24 d.) Skyriaus MK rekomendacijoje nurodyta, jog atlikus šeimos krizės ir MK pagalbos poreikio vertinimą, nustatyta, kad pagrindinė šeimos problema – sutuoktinių priklausomybė alkoholiui. Nustatyti rizikos veiksniai: tėvystės įgūdžių stoka, ribotos finansinės galimybės, svyruojanti motyvacija gydytis nuo priklausomybės. Dėl abiejų tėvų nuolatinio alkoholio vartojimo, tėvystė apleista. Vilniaus rajono šeimos ir vaiko gerovės centro atsakyme į nurodymą dėl laikinosios globos (rūpybos) nustatymo nurodyta, kad mažamete M. N. globojama budinčių globotojų šeimoje. Vykusio atvejo vadybos posėdžio metu, atvejo vadybininkė teigė, kad nuo 2024 metų balandžio mėnesio, darbo su šeima metu, iš socialinės darbuotojos dirbančios su šeima buvo gauti 5 tarnybiniai pranešimai apie nustatytą vieno iš tėvų arba abiejų iš tėvų neblaivumą. Pagrindinė šeimos problema – alkoholio priklausomybė išlieka. Atsakovai ne kartą buvo motyvuojami kreiptis į globos centrą dėl bendravimo su vaiku, tačiau nei karto patys nenuvyko. Tik globos centro pagalba vaikas buvo atvežtas pasimatymui su tėvais. Socialinė darbuotoja informavo, kad šeimos situacija nepasikeitė, atsakovai nėra motyvuoti priimti specialistų pagalbos ir keisti gyvenimo būdą. Vaiko tėvai atsisakė ilgalaikės reabilitacijos. Specialistų, dalyvavusių procese, bendru sprendimu buvo nutarta kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo.
9. Ieškovė pažymėjo, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. gegužės 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-4388-1141/2025 atsakovų valdžia vaiko atžvilgiu apribota laikinai, iš atsakovų priteistas išlaikymas nepilnamečiam vaikui bei nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta Vilniaus rajono šeimos ir vaiko gerovės centre adresu (duomenys neskelbtini). Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. liepos 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-9274-1141/2025 M. N. nustatyta nuolatinė globa Vilniaus rajono šeimos ir vaiko gerovės centre.
10. Ieškovė pažymėjo ir tai, kad atsakovams ir toliau buvo vykdoma atvejo vadyba. Pagal pagalbos plano duomenis atvejo vadybos posėdis vyko 2025 m. liepos 2 d. E. G. pasakojo, kad matydama, jog vėl griebiasi alkoholio, nusprendė iškviesti greitąją pagalbą ir savo noru gultis į psichiatrinę – tam, kad būtų hospitalizuota, sumelavo, jog turi suicidinių ketinimų, jos teigimu, o iš tikrųjų tokių ketinimų ji niekada neturėjo. Panašų sprendimą priėmė ir D. N., kuris dieną prieš atvejo vadybos posėdį kreipėsi pagalbos į medikus dėl sveikatos sutrikimų (sužeisto piršto) ir piktnaudžiavimo alkoholiu. Atsakovė E. G. pasakojo, kad atliko gydymą Priklausomybės ligų centre Minesotos programoje mėnesį laiko. Apgailestavo, jog taip vėl eilinį kartą nutiko. Teisinosi, kad negalėjo lankyti AA grupių dėl darbo, o tada dėl nedarbingumo, tačiau kuo sirgo, negalėjo pasakyti. Paklausta apie psichologo konsultacijas, moteris teigė, kad jai jų nereikia ir jai nepadeda tokios konsultacijos. Taip pat teigė, kad teismo paskirto išlaikymo dukteriai dar nemokėjo, yra susikaupusios skolos, kurias ji kartu su atsakovu bandys grąžinti, kai susiras darbą.
11. Ieškovė pabrėžė, kad šeimoje buvo trumpalaikiai pokyčiai iki teismo posėdžio. Po teismo posėdžio įvykusio 2025 m. gegužės mėnesį situacija pradėjo blogėti. Ieškinio pateikimo dieną šeimoje jokių teigiamų pokyčių nepastebėta. Atsakovas D. N. nedirba, nors ne kartą teigė planuojantis įsidarbinti. Atsakovė E. G. oficialiai įsidarbino 2025 m. gegužės 14 d., tačiau visą birželio mėnesį yra nedarbingume. Alkoholio vartojimo problema neišnyko. Yra surašyti du tarnybiniai pranešimai dėl atsakovų neblaivumo, o būdamas neblaivus atsakovas D. N. tampa neprognozuojamas ir agresyvus, todėl socialinei darbuotojai lankytis šeimoje tampa nesaugu. Dėl atsakovo D. N. netinkamo elgesio bei abiejų asmenų alkoholio vartojimo informacija gaunama ir iš kaimynų. Socialinių paslaugų centro atvejo vadybininkės manymu, atsižvelgiant į informaciją, darytina išvada, kad tolimesnis darbas su šeima yra netikslingas. Dalyvaujant specialistams bei šeimos nariams, išnagrinėjus visą turimą informaciją, dalyvavusių specialistų bendru sprendimu nutarta tęsti atvejo vadybos procesą šeimos atžvilgiu. Nuo laikino tėvų valdžios apribojimo taikymo, atsakovai nededa pakankamai pastangų susigrąžinti vaiką ir iniciatyvos jo auginti nerodo. Tėvai turi rodyti pastangas norint susigrąžinti vaiką: rūpintis juo, jo sveikata, teikti išlaikymą, gerinti savo socialinius įgūdžius, vykdyti pagalbos plane nematytus uždavinius, rodyti inciatyvą bendraujant su vaiku, palaikyti nuolatinį ryšį, užtikrinti tinkamas gyvenimo sąlygas. Atsižvelgiant į tai, taip pat buvo priimtas sprendimas kreiptis į teismą dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo.
Atsiliepimas
12. Atsakovai E. G. ir D. N. per teismo nustatytą terminą atsiliepimų į pateiktą ieškinį nepateikė.
13. Trečiasis asmuo Vilniaus rajono šeimos ir vaiko gerovės centras pateikė atsiliepimą kuriame nurodė, kad susipažinęs su ieškovės ieškiniu sutinka su pareikštu ieškiniu. Pažymėjo, kad nuo laikino tėvų valdžios apribojimo (2025 m. gegužės 29 d.) taikymo, atsakovai nereiškia aiškaus noro ar pastangų susigrąžinti vaiką, jų elgesyje nestebimas siekis atkurti visaverčius tėvų ir vaiko santykius. Susitikimai su nepilnamete vyksta nereguliariai, be nuoseklumo ar pastovumo. Atsakovai labai pasyviai dalyvauja dukters gyvenime, nesiekia užmegzti ar palaikyti artimesnio ryšio, nesidomi jos kasdienybe, emocine ar fizine gerove.
Žemesnės instancijos teismas
14. Teismo posėdžio metu ieškovės ir trečiojo asmens įgaliotieji asmenys palaikė ieškinio argumentus ir reikalavimus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
II. Pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo
15. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, taip pat juos išlaikyti. Tėvų valdžios turinys nustatytas Lietuvos respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.155 straipsnio 2 dalyje – tai tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, atsižvelgiant į jo fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje.
16. Kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais, teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo (CK 3.180 straipsnio 1 dalis). Laikiną ar neterminuotą tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra išimtinė priemonė ir gali būti taikoma tik tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvas (motina) daro žalą vaiko raidai ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, tuo tarpu laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-2-236/2008).
17. Teismų praktikoje pripažįstama, jog tėvų valdžiai apriboti pakanka vien fakto, kad tėvai nevykdo savo pareigos rūpintis vaikais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2008). Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas tėvų valdžios apribojimo klausimą, visų pirma turi atsižvelgti į šeimos santykių teisinio reglamentavimo principą– prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, įtvirtintą tiek CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, tiek Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje bei Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte.
18. CK 3.183 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo dėl laikino tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo įsiteisėjimo valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, o prireikus prokuroras kreipiasi į teismą dėl laikino tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo tęsimo arba neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo nustatymo.
19. Iš byloje esančio gimimo liudijimo nustatyta, kad atsakovai E. G. ir D. N. yra nepilnamečio vaiko M. N., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai (b. l. 10). Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. gegužės 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-4388-1141/2025 laikinai apribojo E. G. ir D. N. tėvų valdžią nepilnametės M. N. atžvilgiu, iš kiekvieno atsakovo priteistas išlaikymas nepilnamečiam vaikui po 200 Eur kas mėnesį bei nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta Vilniaus rajono šeimos ir vaiko gerovės centre adresu (duomenys neskelbtini) Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. liepos 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-9274-1141/2025 M. N. nustatyta nuolatinė globa Vilniaus rajono šeimos ir vaiko gerovės centre.
20. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovų šeimai nuo 2023 m. vasario 17 d. taikomas atvejo vadybos procesas. Skyriaus specialistai darbo metu su E. G. ir D. N. šeima identifikavo šeimos problemos ir nustatė rizikos ir saugumo veiksnius: pagrindinė šeimos problema abiejų tėvų nesaikingas alkoholio vartojimas. Rizikos veiksniai: sugyventiniai nėra motyvuoti spręsti savo alkoholio vartojimo problemas.
21. Bylos duomenimis, apribojus tėvų valdžią laikinai, šeimoje teigiamų pokyčių neįvyko. Nors atsakovas verčiasi individualia veikla nuo 2025 m. liepos 8 d., tačiau jo alkoholio vartojimo problema neišnyko. Atsakovė nedirba. Problemos dėl piktnaudžiavimo alkoholiu taip pat neišnyko.
22. Po laikino tėvų valdžios apribojimo, buvo surašyti du tarnybiniai pranešimai dėl atsakovų neblaivumo. Būdamas neblaivus atsakovas D. N. tampa neprognozuojamas ir agresyvus, todėl socialiniam darbuotojui lankytis šeimoje tampa nesaugu. Dėl atsakovo D. N. netinkamo elgesio bei abiejų asmenų alkoholio vartojimo socialiniai darbuotojai informaciją gauna ir iš kaimynų.
23. Iš 2025 m. liepos 2 d. pagalbos plano matyti, kad atsakovai nesiima veiksmų, kurios galėtų padėti palaikyti alkoholio nevartojimą. Priemonės (lankyti priklausomybės specialisto konsultacijas; lankyti AA grupių užsiėmimus, palaikyti ryšį su savo globėjais, eiti 12 žingsnių programas; vartoti gydytojo paskirtus vaistus nuo alkoholio priklausomybės), padedančios valdyti alkoholio vartojimą, atsakovams yra žinomos. Be to, jos nurodytos pagalbos plane.
24. Pažymėtina ir tai, kad nors atsakovai buvo informuoti apie iškeltą bylą, tačiau jie nagrinėjamoje byloje buvo pasyvūs – nei atsiliepimo į ieškinį, nei rašytinių paaiškinimų, kuriuose būtų išdėstę poziciją dėl ieškinio reikalavimų, neteikė, į teismo posėdį neatvyko, atidėti bylos nagrinėjimą neprašė.
25. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, daroma išvada, kad atsakovai E. G. ir D. N. vengia atlikti savo, kaip tėvų, pareigas, nesirūpina vaiku, jo neišlaiko, nesistengia, kad vaikas augtų ir vystytųsi pilnavertėje, saugioje aplinkoje, atsakovai nesirūpina kasdieniais vaiko poreikiais, sveikata, ugdymu, jų neauklėja. Nėra duomenų, kad atsakovai galėtų pakeisti savo gyvenimo būdą ir labiau įsitraukti į nepilnamečio vaiko auklėjimą, rūpinimąsi, todėl vadovaujantis CK 3.180 straipsniu atsakovams taikytinas neterminuotas tėvų valdžios apribojimas nepilnamečio vaiko M. N. atžvilgiu.
26. Pažymėtina, kad neterminuotai apribojus atsakovų kaip tėvo ir motinos valdžią vaiko atžvilgiu, sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau lieka teisė matytis su vaiku, jei tai neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 3 dalis), taip pat išlieka pareiga išlaikyti savo nepilnametį vaiką (CK 3.195 straipsnis).
27. Išaiškintina atsakovams, kad tėvų – motinos ir tėvo neterminuotas – apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad motina ar(ir) tėvas pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaikus, jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaikų interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis). Jei aplinkybės pasikeitė, tačiau nėra pakankamo pagrindo visiškai panaikinti neterminuotą tėvų valdžios apribojimą, jis gali būti pakeistas laikinu apribojimu (CK 3.181 straipsnio 3 dalis).
28. Sprendimas dėl tėvų valdžios apribojimo vykdytinas skubiai (CPK 496 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei
29. CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktu šalys yra atleistos nuo žyminio mokesčio mokėjimą už reikalavimus dėl tėvų valdžios apribojimo.
30. Teismas patyrė byloje 31,72 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šios išlaidos priteistinos valstybės naudai iš atsakovų lygiomis dalimis (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).
Dėl gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir civilinės bylos dėl globos nustatymo ir globėjų nepilnamečiams vaikams paskyrimo pradėjimo
31. Remiantis CPK 407 straipsniu, priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui.
32. Remiantis CPK 496¹ straipsnio 1 dalimi, priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo, vaiko globėjo paskyrimo nagrinėjimą.
33. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. gegužės 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-4388-1141/2025 iš atsakovų Rolando nepilnamečiui vaikui M. N. priteistas išlaikymas, mokamas kas mėnesį po 200 Eur kiekvienam vaikui iš kiekvieno iš tėvų, dydžio periodinėmis išmokomis.
34. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. liepos 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-9274-1141/2025 M. N. nustatyta nuolatinė globa Vilniaus rajono šeimos ir vaiko gerovės centre, todėl teismo iniciatyva nebus pradėta civilinė byla dėl nuolatinės globos nustatymo ir globėjų jiems paskyrimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 265, 270, 406 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Neterminuotai apriboti atsakovės E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) motinos valdžią nepilnamečio vaiko M. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.
Neterminuotai apriboti atsakovo D. N. (D. N.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvo valdžią nepilnamečio vaiko M. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.
Sprendimo dalį dėl tėvų valdžios apribojimo vykdyti skubiai.
Priteisti valstybei iš atsakovės E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 15,86 Eur (penkiolika eurų 86 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.
Priteisti valstybei iš atsakovo D. N. (D. N.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 15,86 Eur (penkiolika eurų 86 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.
Išaiškinti atsakovams, kad bylinėjimosi išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, valstybei mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, nurodant įmokos kodą 5662.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.
Per tris darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai.