- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-05-29
- Bylos Nr.
- e2-4388-1141/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-00807-2025-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Enrika Janušonienė
- Ieškovas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiajam, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Atsakovas
- D. N., E. G.
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus rajono šeimos ir vaiko gerovės centro
- Advokatai
- Aušra Saulėnienė, Aurimas Keidūnas
dalyvaujant ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiajam specialistui Dmitrijui Charitonovui (Dmitrij Charitonov),
trečiojo asmens Vilniaus rajono šeimos ir vaiko gerovės centro teisininkei Justynai Baranovskai,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos patikslintą ieškinį atsakovams E. G. ir D. N. dėl laikino tėvų valdžios apribojimo, išlaikymo priteisimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, trečiasis asmuo Vilniaus rajono šeimos ir vaiko gerovės centras.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir ieškovė) 2025 m. vasario 28 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) neterminuotai apriboti tėvų valdžią atsakovams D. N. (D. N.) (toliau – ir atsakovas, tėvas) ir E. G. (toliau – ir atsakovė, mama) nepilnamečio vaiko M. N., gimusios (duomenys neskelbtini), (toliau – ir vaikas, dukra) atžvilgiu; 2) priteisti vaikui iš atsakovų išlaikymą po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo lėšas pervedant Vilniaus rajono šeimos ir vaiko gerovės centrui (toliau – ir Gerovės centras); 3) iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo vaiko gyvenamąją vietą nustatyti Gerovės centre, adresu (duomenys neskelbtini)
2. Ieškovė nurodė, kad 2023 m. vasario 10 d. gavo Santaros klinikų pranešimą, kad akušerijos skyriuje (duomenys neskelbtini) E. G. pagimdė moteriškos lyties naujagimį (M. N.) ir vaikui nustatyta pagrindinė diagnozė – (duomenys neskelbtini) bei nemažai kitų lydinčių diagnozių. 2023 m. kovo 17 d. Skyrius kreipėsi į Vilniaus rajono socialinių paslaugų centrą su prašymu paskirti atvejo vadybininką ir organizuoti pagalbos suteikimą vaikui ir jo mamai. 2023 m. kovo 8 d. per pirmąjį šeimos atvejo vadybos posėdį, dalyvaujant šeimos nariams bei specialistams, atsakovei buvo siūloma pasinaudoti specialistų pagalba. Taip pat nuspręsta, kad pagrindiniai pagalbos plano uždaviniai yra alkoholio priklausomybės gydymas abiem atsakovams, nuosekli vaiko priežiūra bei gydytojų rekomendacijų vykdymas. Atsakovė pateikė raštišką atsisakymą nuo siūlomos pagalbos važiuoti kartu su vaiku į krizių centrą, pagrįsdama tai tuo, jog ji pati gali pasirūpinti vaiku, o esant poreikiui, kreiptųsi į krizių centrą. Ieškovė nurodė, kad iš viso nuo vaiko gimimo – 2023 m. kovo 19 d., 2023 m. gruodžio 27 d., 2024 m. kovo 10 d., 2024 m. kovo 15 d., 2024 m. gegužės 22 d., 2024 m. rugpjūčio 15 d. ir 2025 m. sausio 15 d. buvo gauti pranešimai apie atsakovų neblaivumą. Ieškovė pažymėjo, kad nesikeičiant situacijai šeimoje, specialistams pastebėjus, jog taikyta vaiko laikinosios priežiūros priemonė neveiksminga, jog atsakovai nededa pastangų keisti situacijos, užfiksuoti daugkartiniai vaiko teisių pažeidimai, alkoholio vartojimas šeimoje, didelis vaiko apleistumas, nepriežiūra, buvo priimtas sprendimas kreiptis į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš atsakovų išdavimo, ko pagrindu Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2024 m. kovo 27 d. nutartimi išdavė leidimą paimti vaiką iš atsakovų. 2024 m. balandžio 9 d. Vilniaus rajono savivaldybės mero potvarkiu vaikui buvo nustatyta laikinoji globa, globėju paskirtas Gerovės centras. Ieškovė nurodė, kad socialinis darbas su atsakovais nepasiteisino, nuo laikinosios globos vaikui nustatymo atsakovų šeimoje esminių teigiamų pokyčių neįvyko ir atsakovai negali savarankiškai auginti vaiko, todėl ieškovė kreipėsi į teismą dėl atsakovų tėvų valdžios apribojimo.
Atsiliepimas
3. Atsakovas pateikė atsiliepimą, kuriame prašė ieškinį atmesti. Atsiliepime atsakovas nurodė, kad 2024 m. birželio 6 d. sėkmingai užbaigė Minesotos programą, 2025 m. vasario 6 d. – 2025 m. vasario 21 d. pradėjo reabilitacinį gydymą nuo alkoholio, nurodė, kad šiuo metu svaigalų nevartoja. Atsakovas taip pat nurodė, kad jis 2024 m. liepos 11 d. – 2024 m. rugpjūčio 6 d. dalyvavo tėvystės įgūdžių ugdymo 16 valandų programoje. Atsakovas pažymėjo, kad yra registruotas biudžetinėje įstaigoje Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Užimtumo tarnyba). Nurodė, kad būstą pritaikė dukros visapusiškam, saugiam ir harmoningam vystymuisi. Atsakovas nurodė, jog su dukra bendrauja reguliariai, pagal nustatytą bendravimo tvarką – kas 2 savaites po 2 valandas. Taigi, remiantis tuo, jog jis ir atsakovė, kaip tėvai dalyvauja dukros auklėjime tiek, kiek jiems leidžiama, tai, jog atsakovai išsprendė alkoholio vartojimo problemą bei iš esmės deda pastangas siekdami, kad dukra grįžtų į savo šeimą, atsakovas prašo ieškinį atmesti.
4. Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriame prašė ieškinį atmesti. Atsiliepime atsakovė nurodė, kad ji yra pradėjusi reabilitacinį gydymą nuo alkoholio bei Minesotos programą šiais metais ir šiuo metu alkoholio nevartoja. Pažymėjo, kad atsakovė išklausė tėvystės įgūdžių paskaitas, užsiregistravo Užimtumo tarnyboje. Atsakovė nurodė, kad ji su vaiku bendrauja pagal nustatytą susitikimų grafiką, domisi vaiku. Atsakovė taip pat pažymėjo, kad bute buvo padarytas remontas, kaip to reikalavo ieškovės darbuotojai, bute yra švaru, yra atskira lova vaikui.
5. Trečiasis asmuo Gerovės centras atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Šalies argumentai
6. Teismo posėdyje ieškovės atstovas patikslino ieškinį ir prašė atsakovams laikinai apriboti tėvų valdžią vaiko atžvilgiu. Atsakovai teismo posėdžio metu iš esmės su patikslintu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, tačiau nurodė, jog supranta, kad yra praradę pasitikėjimą ir negali įrodyti, jog yra tvirtai pasiryžę nebevartoti alkoholio. Trečiojo asmens Gerovės centro atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad būtų tikslinga laikinai apriboti tėvų valdžią vaiko atžvilgiu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
7. Byloje sprendžiamas klausimas dėl laikino tėvų valdžios apribojimo.
8. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, taip pat juos išlaikyti. Tėvų valdžios turinys įtvirtintas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnyje, pagal kurį tėvai turi pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, juos išlaikyti, atsižvelgiant į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu (CK 3.165 straipsnio 1 dalis). Susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, dėl kurių vaiko tėvai ar vienas iš jų negali gyventi su vaiku ir juo rūpintis, gali būti priimtas sprendimas atskirti vaiką nuo tėvų ar vieno iš jų (CK 3.179 straipsnis), o vengiant vykdyti savo pareigas, taikomas tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis). Nagrinėjamu atveju ieškovė, kaip minėta, prašo teismo apriboti atsakovų kaip tėvų teises, todėl byloje ieškovė turėjo įrodyti, kad atsakovai vengia vykdyti savo, kaip tėvų, pareigas.
9. Kai tėvai vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais, teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų valdžios apribojimo (CK 3.180 straipsnio 1 dalis). Laikiną ar neterminuotą tėvų (tėvo ir (ar) motinos) valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ir (ar) motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 3 dalis), tuo tarpu laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta.
10. Bylos duomenimis, M. N., gim. (duomenys neskelbtini), yra atsakovų E. G. ir D. N. dukra. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. kovo 27 d. nutartimi buvo išduotas leidimas paimti vaiką iš jo tėvų (atsakovų) (b. l. 53-56). Vilniaus rajono savivaldybės mero 2024 m. balandžio 9 d. potvarkiu vaikui buvo nustatyta laikinoji globa, globėju paskirtas Gerovės centras (b. l. 51-52). Bylos duomenimis, pagrindinė šeimos problema – alkoholizmas (b. l. 17, 21-22), tačiau atsakovai stengiasi pakeisti gyvenimo būdą. Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad nevartoja alkoholio maždaug nuo gruodžio mėnesio. Atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad ji jau tris mėnesius nevartoja alkoholio. Byloje pateikti įrodymai, kad atsakovai gydosi nuo alkoholizmo (b. l. 111-113, 120-121), taip pat į bylą pateiktos nuotraukos patvirtina atsakovų nurodytas aplinkybes, jog namuose atliko remontą ir stengiasi pagerinti buities sąlygas, kad jos būtų tinkamos augti vaikui (b. l. 122-125, 129-130). Byloje taip pat pateikti įrodymai, jog atsakovai dalyvavo tėvystės įgūdžių ugdymo programoje (b. l. 110, 117). Bylos duomenimis, abu atsakovai yra registruoti Užimtumo tarnyboje (b. l. 75-76). Teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad ji šiuo metu jau turi darbą restorane (plovėjos pareigos), tik dar nėra oficialiai įdarbinta, o atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, jog taip pat jau susirado darbą (duomenys neskelbtini), kur dirbs susitvarkęs reikalus su teismu. Atsakovas teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad lankosi pas psichologę, kuri jam labai padeda. Trečiojo asmens atstovė teismo posėdžio metu pažymėjo, kad atsakovai nuo 2025 m. vasario 26 d. pradėjo reguliariai lankyti vaiką pagal sudarytą grafiką, susitikimų metu atsakovai visada atveža vaikui lauktuvių – maisto, žaislų, aktyviai žaidžia su vaiku, su juo bendrauja, matyti, kad tarp atsakovų ir vaiko ryšys stiprėja. Taigi, byloje yra duomenų apie atsakovų teigiamą gyvenimo būdo pokytį. Visgi, teismo vertinimu, šiuo metu dar per anksti daryti išvadas apie atsakovų žalingo gyvenimo būdo pokytį ilgalaikėje perspektyvoje. Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovai tik kelis mėnesius nevartoja alkoholio, o iki tol dažnai piktnaudžiaudavo svaigiaisiais gėrimais, vaikas dėl atsakovų piktnaudžiavimo alkoholiu ne kartą buvo laikinai apgyvendintas kitur. Atsižvelgiant į tai, kad teigiami atsakovų gyvenimo būdo pasikeitimo rezultatai matyti, teismas mano esant tikslinga apriboti atsakovų tėvų valdžią vaiko atžvilgiu laikinai, nes egzistuoja tikimybė, kad atsakovai, ir toliau dėdami pastangas, pakeis galutinai savo gyvenimo būdą, požiūrį į savo pareigų vaiko atžvilgiu vykdymą ir ateityje galės užtikrinti tinkamas ir saugias sąlygas vaikui augti bei vystytis.
11. Apribojus atsakovų tėvų valdžią laikinai, atsakovams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, atsakovams išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 4 dalis).
12. Ieškovė prašo iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo vaiko gyvenamąją vietą nustatyti Gerovės centre. Kaip minėta, bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus rajono savivaldybės mero 2024 m. balandžio 9 d. potvarkiu vaikui buvo nustatyta laikinoji globa, globėju paskirtas Gerovės centras. Bylos duomenimis, vaiko globa vykdoma tinkamai, aplinka saugi ir tvarkinga, vaikas aprūpintas reikalingais daiktais ir priemonėmis, taip pat globėjas užtikrina vaiko sveikatos priežiūrą ir emocinį stabilumą (b. l. 17). Teismas neturi duomenų, kad vaiko globėjas savo pareigas vykdytų netinkamai, todėl ieškovės prašymas tenkintinas ir vaiko gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo dienos nustatytina Gerovės centre, adresu (duomenys neskelbtini) (CK 3.183 straipsnio 4 dalis, CPK 407 straipsnis).
13. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, CK 3.192 straipsnis nustato tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus iki pilnametystės. Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymą kitiems asmenims. CK 3.192 straipsnio 2 dalis nustato, kad tėvų teikiamo materialinio išlaikymo savo vaikams dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Išlaikymo dydis siejamas pirmiausiai su vaiko poreikiais ir tėvų turtine padėtimi, todėl, jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaiko poreikius išlaikymo dydis, jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).
14. Ieškovė, kaip minėta, prašo priteisti iš atsakovų vaiko išlaikymui po 200 Eur iš kiekvieno kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą pervedant vaiko globėjui Gerovės centrui. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad prašoma priteisti vaikui išlaikymo suma yra per didelė, jog jokių pajamų atsakovė neturi ir nebus pajėgi mokėti tokį išlaikymą vaikui. Atsakovas prieštaravimų dėl vaikui reikalingo išlaikymo dydžio nereiškė, dėl galimybių teikti minėto dydžio išlaikymą nepasisakė.
15. Bylos duomenimis nustatyta, kad vaikas yra sulaukęs 2 metų amžiaus. Byloje yra duomenų apie vaiko sveikatos sutrikimus ((duomenys neskelbtini) bei ją lydinčios 10 diagnozių) (b. l. 24). Pažymėtina, kad nors atsakovė atsiliepime nurodė, kad neišgalės mokėti vaikui ieškovės prašomo dydžio išlaikymo, nes neturi jokių pajamų, tačiau teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad ji jau yra susiradusi darbą, jos pajamos sieks 800 Eur per mėnesį. Atsakovas teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad po teisminių procesų eis dirbti, jau yra susitaręs su konkrečia įmone. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, teismas sprendžia, kad ieškovės prašomas priteisti išlaikymo dydis (po 200 Eur per mėnesį iš kiekvieno atsakovo) negali būti mažinamas, nes tuomet nebus minimaliai patenkinti būtinieji ir specialūs vaiko poreikiai dėl sveikatos sutrikimų. Atsižvelgdamas į visa tai, teismas tenkina ieškinio reikalavimą iš atsakovų priteisti dukros išlaikymui po 200 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų. Teismas pažymi, kad išlaikymui skirtos lėšos privalo būti naudojamos išimtinai vaiko interesais (CK 3.202 straipsnio 1 dalis).
16. Teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius duomenis apie atsakovų kaip tėvų ryšį su vaiku, į atsakovų teigiamą gyvenimo būdo pasikeitimą, į tai, kad šiuo metu nustatytas pasimatymų su vaiku grafikas (kas 2 savaites po 2 valandas) yra minimalus ir atsakovas teismo posėdyje nurodė, kad tokio bendravimo yra per mažai, vadovaujantis prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos principu, sprendžia, kad yra pagrindas leisti atsakovams matytis su vaiku dažniau, t. y. bet 1 kartą per savaitę arba kas dvi savaites, tačiau ilginant susitikimų laiką. Atsižvelgiant į tai, ieškovė įpareigotina peržiūrėti atsakovų pasimatymų su vaiku grafiką.
17. CPK 96 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų. Nagrinėjamu atveju ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktą. Atsakovai 2025 m. kovo 6 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimais dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo yra 100 procentų atleisti nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (b. l. 89-92). Atsižvelgiant į tai, kad patikslintas ieškinys tenkintas, o abi šalys atleistos nuo žyminio mokesčio mokėjimo, taip pat atsakovai atleisti nuo kitų bylinėjimosi išlaidų, žyminis mokestis, pašto išlaidos bei antrinės teisinės pagalbos išlaidos (atsakovei suteiktų teisinės pagalbos išlaidų suma – 300 Eur; atsakovui suteiktų teisinės pagalbos išlaidų suma – 308,33 Eur) valstybei iš šalių nepriteistinos, jos atlygintinos iš valstybės biudžeto.
18. Remiantis CPK 496¹ straipsnio 1 dalimi, priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo, vaiko globėjo paskyrimo nagrinėjimą. Atsižvelgiant į tai, kad laikinai apribota tėvų valdžia nepilnamečio vaiko M. N. atžvilgiu, teismo iniciatyva pradėtina civilinė byla dėl globos nustatymo ir globėjo jam paskyrimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 307 straipsnio 1 dalimi, 310 straipsniu, 406 straipsnio 1 dalimi, 407 straipsniu, 496 straipsnio 1 dalimi, 496¹ straipsnio 1–2 dalimis, teismas
nusprendžia:
Ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos patikslintą ieškinį tenkinti.
Laikinai apriboti atsakovui D. N. (D. N.) (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) tėvo valdžią jo nepilnamečio vaiko M. N. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) atžvilgiu.
Laikinai apriboti atsakovei E. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) motinos valdžią jos nepilnamečio vaiko M. N. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) atžvilgiu.
Iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo, M. N. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) gyvenamąją vietą nustatyti Vilniaus rajono šeimos ir vaiko gerovės centre, adresu (duomenys neskelbtini)
Iš atsakovo D. N. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) priteisti išlaikymą nepilnamečiui vaikui M. N. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) po 200 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo dienos (2025 m. vasario 28 d.) iki vaiko pilnametystės, vaiko išlaikymui skirtas lėšas pervedant Vilniaus rajono šeimos ir vaiko gerovės centrui (juridinio asmens kodas 304103207).
Iš atsakovės E. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) priteisti išlaikymą nepilnamečiui vaikui M. N. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) po 200 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo dienos (2025 m. vasario 28 d.) iki vaiko pilnametystės, vaiko išlaikymui skirtas lėšas pervedant Vilniaus rajono šeimos ir vaiko gerovės centrui (juridinio asmens kodas 304103207).
Įpareigoti ieškovę Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos peržiūrėti atsakovų D. N. ir E. G. pasimatymų su vaiku M. N. grafiką ir jį pakoreguoti taip, jog vaikas su tėvais matytųsi dažniau ir (arba) ilgiau.
Sprendimo dalį dėl tėvų valdžios apribojimo ir išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Pradėti civilinę bylą dėl nuolatinės globos nepilnamečiui vaikui M. N. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) nustatymo, nuolatinio globėjo paskyrimo, kurioje pareiškėja laikyti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Pavesti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui pateikti teismui Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 498–499 straipsniuose nurodytus duomenis, būtinus bylai dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo ir globėjo paskyrimo.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.