Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. M., gimusi (duomenys neskelbtini) Baltarusijoje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, išsituokusi, aukštojo išsilavinimo, nedirbanti, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama padariusi nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 286 str. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamoji A. M. 2013-03-09 apie 12 val., (duomenys neskelbtini) namo laiptinės koridoriuje, Kauno apskr. Vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato kriminalinės policijos skyriaus tyrėjui Ž. Ž. ir postiniui A. C. sulaikant nusikaltimo padarymu įtariamą bei policijos paieškomą jos sūnų G. M., gyvenantį (duomenys neskelbtini), trukdė atlikti savo pareigas, iškoliojo juos įvairiais necenzūriniais žodžiais, o pareikalavus nutraukti neteisėtus veiksmus, aktyviais veiksmais, panaudodama fizinį smurtą pasipriešino tarnybos metu einantiems Kauno apsk. VPK Kauno m. Žaliakalnio PK kriminalinės policijos skyriaus tyrėjui Ž. Ž. ir postiniui A. C., t.y. tyčia stumdė juos rankomis, savo dešine koja įspyrė tyrėjui Ž. Ž. tris kartus į dešinės kojos priekinę blauzdos pusę, ko pasėkoje jis patyrė fizinį skausmą, kojomis įspyrė postiniui A. C. vieną kartą į kairės kojcs blauzdos priekinę pusę ir tris kartus j dešinės kojos blauzdos priekinę pusę, ko pasėkoje jis patyrė fizinį skausmą. Tyrėjui Ž. Ž. dedant jai antrankius, ji priešindamasi sulaikymui tyčia savo ranka sugriebė tyrėjui Ž. Ž. už dešinės rankos traumuoto ir dar pilnai nesugijusio delno ir jį laužė į šoną, ko pasėkoje jis patyrė fizinį skausmą, užsiundė iš buto išbėgusį mišrūną šunį, kuris puolė tyrėją Ž. Ž. ir dantimis griebė ir sukando jam už kairiosios šlaunies, įplėšė tarnybines uniformines kombinezonines kelnes, ko pasėkoje tyrėjas Ž. Ž. patyrė fizinį skausmą, t.y. A. M. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 286 str.

Kaltinamoji A. M. kalta neprisipažino ir parodė, kad 2013-03-08 buvo konfliktas tarp jos ir kaimyno Aleksandravičiaus. Jis kalbėjo su kaimyne iš 73 buto. Jos sūnus atlikinėjo bausmę. Ji išėjo ir pasakė „Kęstai, kada tu baigsi“. Tada jis pradėjo ją vadinti „šlykščiais žodžiais“. Kovo 9 d. grįžo jos sūnus. Vakare sakė kaimynas, kad per akutę juos seka. Grįžęs sūnus išėjo. Tada kaimynas iškvietė policiją. Ji tuo metu rengėsi, nes pas ją turėjo atvykti S.. Vienu metu ji išgirdo beldimą į duris ir priėjusi paklausė, kas ten. Jai buvo atsakyta, kad tai kaimynas iš 76 buto. Ji pasakė, kad tame bute gyvena mergaitė. Po to vėl pabeldė į duris. Ji vėl paklausė, kad ten. Jai buvo atsakyta, kad tai kaimynas iš apačios, kad užliejo butą. Tada ji išėjo į koridorių pažiūrėti ir pamatė pareigūnus. Išėjusi užrakino duris, raktus įsidėjo į kišenę, kurią užsegė. Prie jos priėjo Ž. ir liepė atrakinti buto duris. Ji jo paklausė, kodėl tai turinti daryti. Tada jis jai užlaužė ranką už nugaros. Iki šiol negali nešti ta ranka. Ji tada pradėjo rėkti, sakė, kad paleistų. Ž. C. pasakė, kad šis ieškotų rakto. Ž. kita ranka pradėjo ją smaugti, po to „dėjo su galva“, užlipo ant jos kojų. C. tuo tarpu ištraukė raktą iš kelnių kišenės. Ž. iš karto ją paleido. Pareigūnai atrakino buto duris, kuriame buvo vaikas ir 13-os metų senumo šuo. Jie uždėjo antrankius sūnui, o šuo pribėgo prie jos. Ji pradėjo rėkti „Gelbėkit, padėkit“. Ji ankščiau nebuvo patyrusi fizinio skausmo ir prievartos. Niekas iš kaimynų neatėjo jai padėti. Po to sakė, kad kviestų jai greitąją pagalbą, nes ant kaktos buvo mėlynė, skaudėjo ranką. C. nieko nedarė, tik ištraukė raktus. Po to Ž. pasakė, kad ji važiuos su jais. Sūnus prašė nevežti jos. Jie iškvietė antrą ekipažą, liepė jai apsirengti ir duoti rankas. Kai ją vežė, paskambino jos draugas, kuriame ji pasakė, kad ją veža į policiją. Tada iš jos pareigūnai atėmė telefoną. Kadangi ji bijo uždarų patalpų, areštinėje pradėjo dusti. Prašė, kad duotų atsigerti vandens, tačiau jai buvo pasakyta, kad gertų „iš krano“. Tačiau ji negeria „iš krano“. Jai buvo iškviesta greitoji pagalba. Šiaip ji niekada nesikeikia. Nežinojo, kad tuo metu sūnus buvo paieškomas.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamoji A. M. kalta neprisipažino, tačiau jos kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais ir byloje surinktais ir ištirtais rašytiniais įrodymais:

Nukentėjusysis Ž. Ž. parodė, kad tai buvo pirmoji jo darbo diena po nedarbingumo. Tada buvo budėtojų dalyje. Kolegai C. paskambino telefonu vyriškis ir pasakė, kad 78 bute yra paieškomas asmuo. Nuvyko prie to buto ir pabeldę į duris pasakė, kad užliejo kaimynus. Prieš tai, kaimynas sakė, kad G. M. jam grasino, dėl ko jam liepė surašyti pareiškimą. Buto durų niekas nedarė, todėl jie grįžo pas kaimyną. Tuo metu jis jau buvo surašęs pareiškimą dėl grąsinimo nužudyti. Jie dar kartą nuėjo prie kaltinamosios buto durų. Tada M. išėjo iš buto ir jį užrakino. Ji ėjo link jų. Jis pasakė, kad jos sūnus yra paieškomas ir įtariamas grasinimu nužudyti. Ji puolė juos ir kaimyną. Jie bandė pristabdyti kaltinamąją, bandė jai uždėti antrankius. Vieną uždėjo jai ant rankos. Ji užlaužė ranką. Bandė ją atlaužti. Suprato, kad gali sužaloti moterį panaudoję per daug jėgos. Tada jie pargriovė ją ant grindų ir bandė ištraukti iš jos kišenės raktus. Ji spiegė, žviegė. Po to kaltinamąją jie pastatė prie sienos. Jis stovėjo iš kairės pusės, C. iš dešinės. C. ištraukė raktą iš kaltinamosios kišenės ir atidarė buto duris. Iš ten išbėgo kovinis šuo ir sugriebė už pistoleto kabūros, po to iš nugaros įsikibo jam į kelnes. C. nuvarė šunį. Po to šuo įsikabino jam į koją. Suprato, kad G. M. gali pabėgti. C. pasakė, kad prispaustų kaltinamąją prie sienos, o jis ištraukė pistoletą ir jį užsitaisė. Kaltinamoji, supratusi, kad jis šaus į šunį, nusiramino. Ji visą laiką juos ir kaimyną koliojo, vadino „piderastais“. Pats G. M. nesivėlė į ginčą. Tada G. M. ir kaltinamajai uždėjo antrankius ir išvežė sulaikytus asmenis. Jis tuo metu liko pas kaimyną, kuris rašė pareiškimą. Grįžo į komisariatą apie 14 val. Ten kaltinamoji šliaužiojo, prašė vandens. Jis jai padavė savo puodelį vandens. Kaltinamosios pulsas buvo 160 ir 180, t.y. geresnis nei jų. Matė, kad kaltinamoji vaidino. C. sakė, kad kartu su ja važiuotų į Klinikas. Apie 23 val. kaltinamoji iš ligoninės atvyko į VPK areštinę. Nežino kokia bylos baigtis dėl grasinimo kaimynui. Jis patyrė fizinį skausmą, nes kaltinamoji jį spardė, užlaužė ranką. Palaiko civilinį ieškinį.

Nukentėjusysis A. C. parodė, kad 2013-03-09 kartu su kolega Ž. ir kitais pareigūnais buvo budėtojų dalyje. Apie 12 val. telefonu paskambino žmogus ir pranešė, kad bute yra paieškomas žmogus. Budėtojas patikrino informaciją. Jie nuvyko į nurodytą vietą, kur prie laiptinės juos pasitiko pareiškėjas. Nuėję prie buto jie pasiklausė – girdėjo moters ir dar vieno asmens balsus. Suprato, kad buto durų niekas neatidarys. Ž. kažką sakė būdamas prie buto durų ir bandydamas išvilioti asmenis, tačiau ta gudrybė nepasisekė. Tada jie grįžo į kaimyno butą. O jis per akutę stebėjo laiptinę. Gal po 10 min. pamatė, kad yra rakinamos minėto buto durys. Iš buto išėjo moteris. Jai jis prisistatė kas esąs. M. pradėjo keiktis. Iš pradžių visas pyktis buvo nukreiptas į kaimyną. Paskui M. pasakė „Valinkit iš čia“. Ž. bandė ją pristabdyti, tačiau ji Ž. sudavė ranka, koja ir sakė „mentai, piderastai, gaidžiai“. Tada jie atidarė buto duris ir koridoriuje pamatė vyriškį. Iš buto pro kojas išbėgo šuo. Vyriškiui jis liepė stovėti vietoje. Moteris rusiškai ar baltarusiškai pasakė kažką šuniui. Šuo šoko iš karto ant Ž.. Suprato, kad šuniui buvo duota komanda pulti. Jis liepė Ž. nejudėti ir bandė atitraukti šunį. G. M. sakė „Mama, nereikia“. Po to kažkas sakė „ginklas“. Jis iškvietė pastiprinimą. Moteris sakė, kad juos paduos į teismą. G. M. elgėsi ramiai. Jam uždėjo antrankius. Tada atvyko patruliai ir moteris nusiramino. Ir komisariate sūnus ramino motiną. Važiuojant į komisariatą kaltinamoji kažkam skambino. Ji buvo perspėta, kad liautųsi ir iš jos buvo paimtas telefonas. Moteris jam spyrė atbula koja. Civilinio ieškinio nereiškia.

Liudytojas K. A. parodė, kad kaltinamoji yra jo kaimynė. 2013-03-09 kaltinamoji kartu su sūnumi pradėjo daužyti jo buto duris. Jis atidarė jas, o kaltinamosios sūnus sugniaužęs kumščius sakė, kad jį „užkas“, nes jis konfliktuoja su jo mama. Dėl to jis iškvietė policiją. Atvykus nukentėjusiesiems, jis pasakė, kad G. M. yra paieškomas ir kad jis dabar yra namuose. Apie tai, kad G. M. buvo paieškomas žinojo iš policijos pareigūnų, kurie nuolat jo ieškodavo. Atvykę nukentėjusieji pareigūnai nuėjo pas kaltinamąją, ilgai daužė duris, tačiau ji neatidarė. Po kiek laiko išėjo kaltinamoji. Ji – artistė ir melagė. Ji pradėjo rėkti, kad ją skerdžia, smaugia. Niekas iš kaimynų neatėjo padėti. M. kalbėjo su policininkais užrėmusi buto duris. Pareigūnai prašė os duoti raktus, tačiau ji staugė, rėkė. Gal ir buvo kokie apsistumdymai tarp kaltinamosios ir pareigūnų. Nebuvo spardymosi ir stumdymosi. Po to jis nuėjo namo. Niekas nieko nesmaugė. Matė, kad policijos pareigūnai ją pargriovė ant žemės todėl, kad ji jų neįleido į butą. Nematė kaip pareigūnai dėjo jai antrankius, kad kaltinamoji būtų jiems spyrusi. Ji tik šaukė „Gelbėkit, mane užmuš“. Gal ir nekoliojo pareigūnų. Kai M. atidarė buto duris, iš jo išbėgo kovinis šuo, kuris užpuolė policininkus. Vienas iš jų bandė atitraukti šunį už kojų. Pareigūnai sulaikė M. sūnų. Jis parašė pareiškimą dėl grasinimo nužudyti. Girdėjo kaip kaltinamoji koliojo pareigūnus. Neatsimena, kokiais žodžiais ji juos koliojo. Iki įvykio su kaltinamąją buvo nesutarimai tik dėl tvarkos.

Liudytojas J. M. parodė, kad kaltinamąją matė tik per įvykį. Jis dirbo su pareigūnu Orentu, kai per radijo ryšį pranešė, kad pareigūnams reikalinga pagalba. Nuvyko nurodytu adresu. Išlipę iš lifto išgirdo, kaip moteris ir vyras koliojosi. O. laikė už pečių kaltinamąją, o ji spardėsi, trankėsi rankomis. Ten buvo ir vyriškis, kuris stovėjo ramiai. Visą laiką moteris agresyviai priešinosi. Jie jai uždėjo antrankius ir pristatė į policijos komisariatą. Nepamena, ar kolegų rūbai buvo suplėšyti.

Liudytojas G. M. parodė, kad kaltinamoji yra jo mama, sutiko duoti parodymus, paaiškino, kad 2013-03-09 grįžo namo iš parduotuvės. Tuo metu gavosi konfliktinė situacija tarp jo mamos ir kaimyno, kuris iškvietė pareigūnus. Atvažiavę pareigūnai pabeldė į buto duris. Iš pradžių jie durų neatidarė. Po kiek laiko mama išėjo į laiptinę, o jis liko bute. Jis nematė, kas vyko laiptinėje, tačiau išgirdo mamos riksmą „Paleiskit“. Niekas nesikoliojo, tik pareigūnai kažką rėkavo. Vėliau pradaręs duris pamatė mamą „išmozotom“ rankom, jos rūbai buvo ištrinti į sienas, jai buvo išdėti antrankiai. Jis sakė pareigūnams, kad paleistų mamą. Pareigūnai uždėjo antrankius ir jam ir pristatė į komisariatą. Atidarius duris šuo pats išbėgo į laiptinę. Jis – mišrūnas, labai geras, jis tik pauostė pareigūną ir grįžo atgal į butą.

Liudytojas V. O. parodė, kad kaltinamosios nepažįsta, matė ją tik įvykio metu. Paaiškino, kad įvykio datos nepamena, bet žino, kad tą dieną dirbo kartu su J. M.. Tai galėjo būti 2013-03-09. Jie patruliavo mieste. Gavo pranešimą, kad reikalinga pagalba daugiabutyje, esančiame Žukausko g. Liftu pakilo iki buto ir ten pamatė nukentėjusiuosius ir kaltinamąją. Ji buvo agresyvi, keikėsi necenzūriniais žodžiais. Be to, moteris rankomis, kūnu stumdė pareigūnus, šaukė „Neveskit“. Viskas vyko buto tarpduryje, po to persikėlė į koridorių. Kaip suprato, pareigūnai sulaikinėjo kaltinamosios sūnų, o ji trukdė pareigūnams tai daryti. Jie padėjo sulaikyti tą moterį ir pristatyti ją į komisariatą. Teisiamojo posėdžio metu pagarsinami liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad jis dirba Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės patruliu. 2013-03-09 jis dirbo kartu su vyr. patruliu J. M.. Apie 12.02 val. iš Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato budėtojo gavo pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini) komisariato operatyvinei grupei reikia pagalbos. Nuvykus nurodytu adresu pamatė budėtojų dalies du pareigūnus, kurie stumdėsi su moteriške, kuri aktyviai jiems priešinosi. Buto durys buvo praviros ir jie stumdėsi tarpduryje. Moteriškė garsiai šaukė koliojosi necenzūriniais žodžiais. Jie priėję iškarto padėjo uždėti moteriškei antrankius. Tada Žaliakalnio policijos pareigūnai jiems paaiškino, kad jiems bandant sulaikyti paieškomą asmenį minėta moteriškė jiems to daryti neleido, apstumdė juos, apspardė kojomis, iškoliojo necenzūrinis žodžiais. Bute dar buvo vyriškis, kuris elgėsi ramiai ir į konfliktą nesikišo. Moteriškę ir sulaikytą vyriškį jie nuvedė į tarnybinius automobilius. Moteriškę pasodino į Žaliakalnio PK automobilį, o vyriškį į jų automobilį. Juos pristatė į Žaliakalnio PK, kur jie pasivadino A. M. ir G. M.. Jiems atvykus ir uždėjus antrankius moteriškė nusiramino ir daugiu nebesipriešino. Pradėjo atsiprašinėti pareigūnų. Kuomet jie atvyko nei koridoriuje, nei bute šuns jis nematė. Ar ant pareigūnų buvo užsiundytas koks šuo jis nežino, nes nematė. (b.l. 17) Pagarsinus šiuos parodymus, liudytojas papildomai paaiškino, kad girdėjo lojant šunį, tačiau jo nematė.

Iš 2013-03-09 Apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūra įvykio vieta, adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 6-8).

Iš 2013-04-23 Apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas kompaktinis diskas su vaizdo įrašu, paimtas 2013-03-26 Daiktų, dokumentų paėmimo protokolu iš Kauno apsk. VPK VTV Operatyvaus valdymo skyriaus Žaliakalnio grupės vyresniosios specialistės V. V. (1 t., b.l. 61-63). Teisiamojo posėdžio metu pagarsinamas 2013-04-23 Apžiūros protokolas, kur nustatyta, kad kompaktinis diskas su vaizdo įrašu paimtas 2013-03-26 daiktų, dokumentų paėmimo protokolu iš Kauno apsk. VPK VTV Operatyvaus valdymo skyriaus Žaliakalnio grupės vyresniosios specialistės V. V. yra standartinis. Jo vienoje pusėje yra užrašai: „Digidata DVD RECORDABLE DVD-R 16xSPEED/4.7 GB/120 MIN.“. Atidarius kompaktinį diską, jame matosi įrašyta 144 vaizdo failai su nufilmuota vaizdo medžiaga. Prie pirmojo failo nurodyta data (Date modified) 2013:03:09 12:23, paskutinio failo – 2013:03:09 4:02. Peržiūrint vaizdo failuose esančią filmuotą medžiagą matyti, kaip pro pastato holą vienas uniformuotas policijos pareigūnas veda vaikiną, kuris rankas laiko sau už nugaros, galimai jis yra su uždėtais antrankiais, paskui juos du uniformuoti policijos pareigūnai veda rankomis sau už nugaros, galimai su uždėtais antrankiais moterį, kuri yra rausvos spalvos plaukų, apsirengusi baltos spalvos palaidine ir su raudonos spalvos striuke. Kitame faile matyti, kaip minėtas vaikinas su moterimi policijos pareigūnų atvedami į operatyvaus valdymo poskyrį, po to vaikinas nuvedamas tolyn, galimai į greta esančią patalpą, o moteris atsisėda Operatyvaus valdymo poskyrio patalpoje ant kėdžių. Po to matyti, kaip minėta moteris atsistoja nuo kėdės ir nueina paskui policijos pareigūną, kur nesimato, galimai į šalia esančią patalpą. Paskui matosi kaip moteris įeina į kitą patalpą, iš paskui jos policijos pareigūnas, kuris jai iš už nugaros nuo rankų nuima antrankius ir moteris atsisėda ant kėdės. Moteris su policijos pareigūnu kažką kalbasi, policijos pareigūnas išeina iš šios patalpos, paskui jį atsistojusi nuo kėdės išeina minėta moteris. Paskui matyti, kaip po Operatyvaus valdymo patalpą vaikšto policijos pareigūnai, čia ateina minėta moteris ir ji prieina prie poskyrio patalpoje esančios atramos (skiriančios budėtojų darbo vietą nuo bendrosios patalpos). Po to matyti, kaip minėta moteris grįžta į kitą patalpą ir atsisėda ant kėdės. Po to ji ant galvos užsideda kapišoną vėl įeina į operatyvaus valdymo poskyrį, prieina prie skersinio ir vėl sugrįžta. Ši moteris laikas nuo laiko iš patalpos vaikšto į operatyvaus valdymo poskyrį ir grįžinėja atgal, taip pat matosi ir vaikščiojantys policijos pareigūnai. Po to matyti, kaip minėta moteris iš patalpos išeina ir įeina į operatyvaus poskyrio patalpą, atsigeria, puodelį išmeta į šiukšlių dėžę. Po to matyti, kaip į operatyvaus valdymo poskyrį ateina vyriškis su moterimi ir atsisėda ant kėdžių. Po to jie iš operatyvaus valdymo poskyrio išeina. Paskui matyti, kaip policijos pareigūnai pro operatyvaus valdymo poskyrį praveda vyriškį su raudonos spalvos striuke ir jį nuveda į kitą patalpą, kur ant kėdės sėdi minėta moteris. Tada ši moteris iš šios patalpos išeina ir policijos pareigūnai šiam galimai neblaiviam vyriškiui atlieka asmens kratą, po ko jie jį išsiveda. Paskui matyti, kaip minėta moteris įeina į operatyvaus valdymo poskyrį ir priėjusi prie skersinio pakalba telefonu ir atsisėda ant kėdžių, po to ji vėl vaikšto pirmyn, atgal į minėtą patalpą ir operatyvaus valdymo poskyrį. Po to matyti, kaip į operatyvaus valdymo poskyrį ateina 3 galimai „Argus“ apsaugos darbuotojai su vaikinu, kurie kažką surašo ir iš operatyvaus poskyrio išeina. Po to matyti, kaip iš patalpos, esančios greta operatyvaus valdymo poskyrio policijos pareigūnas į minėtą patalpą atveda minėtą moterį. Ji atsisėda ant kėdės ir policijos pareigūnas jai atneša puodelį, galimai vandens, jį perduoda moteriai, kuri jį geria. Paskui matyti, kaip iš minėtos patalpos, esančios šalia operatyvaus valdymo poskyrio išeina minėta moteris, ateina į operatyvaus valdymo poskyrį mojuodama ranka į save, atsisėda ant kėdės krašto. Policijos pareigūnas pasodina ją ant kėdės, ji užriečia galvą į viršų prie sienos. Iš karto į operatyvinio valdymo poskyrį ateina greitosios medicinos pagalbos darbuotojai, kurie pakalba su šia moterimi ir ją apžiūrinėja, po to surašo dokumentus ir ši moteris pasirašo. Po to medicinos darbuotoja kalbasi su policijos pareigūnu, taip pat su minėta moterimi, dar užpildo dokumentus. Policijos pareigūnas kalbasi su minėta moterimi. Tuomet minėta moteris su policijos pareigūnu ir greitosios medicinos pagalbos darbuotojomis išeina iš operatyvaus valdymo poskyrio. Pažiūrėjus vaizdo įrašų failus su filmuota medžiaga pilnai visos operatyvaus valdymo poskyrio patalpos ir patalpos, esančios šalia poskyrio, vaizdas neapima.

Iš 2013-03-13 Specialisto išvados Nr. G676/13(02) matyti, kad A. M. konstatuota poodinės kraujosruvos dešinėje šlaunyje, dešinio kelio srityje, dešinėje blauzdoje, kairio kelio srityje, kairėje blauzdoje, kairėje alkūnėje, kairio žasto srityje, dešinio smilkinio srityje – dešiniame skruoste, odos nubrozdinimai kairėje alkūnėje, kurie padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis ir galėjo būti padaryti 2013-03-09. Nėra medicininių duomenų sužalojimų eiliškumui nustatyti. Sužalojimai galėjo būti padaryti dešimties ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai nebūdingi tyčiniam savęs žalojimuisi ir jie galėjo būti padaryti tiek suduodant smūgius kietu buku daiktu, tiek nugriuvus ir minėtoms sritims atsitrenkus į kietus bukus daiktus ar paviršius. Sužalojimo metu asmuo galėjo būti įvairiose padėtyse. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b.l. 65-66).

Iš 2013-06-06 Apžiūros protokolo matyti, kad buvo pateiktos ir apžiūros policijos uniforminės kombinezoninės kelnės, kurios buvo įplėštos šuns (1 t., b.l. 113-115).

Surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo emtu ištirtų įrodymų visetas visuma patvirtina, kad nusikaltimo sudėtis, esanti kaltinamosios A. M. veikoje, visiškai įrodyta, jos veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 286 str., nes kaltinamoji tyčia nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų, išvadino juos necenzūriniais žodžiais, panaudojo prieš juos fizinį smurtą ir pasipriešino jiems, einantiems tarnybos pareigas, t.y. tyčia stumdė juos rankomis, įspyrė nukentėjusiesiems Ž. Ž. bei A. C., bandant uždėti jai antrankius, priešindamasi sulaikymui tyčia ranka sugriebė Ž. už rankos traumuoto ir dar pilnai nesugijusio delno ir jį laužė į šoną, po to sulaikant ir sodinant į tarnybinį automobilį, spardėsi ir priešinosi.

Pagal LR BK 286 str. atsako tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui.

LR BK 286 str. taikymas glaudžiai susijęs su Policijos veiklos įstatymo straipsnių nuostatomis apie policijos pareigūnų naudojamos prievartos rūšis, jų taikymo pagrindus ir sąlygas. Pasipriešinimas valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui galimas tik tada, kai šie asmenys savo tarnybines pareigas atlieka neperžengdami įstatymo (kompetencijos) ribų, t. y. veikia teisėtai. LR BK 286 str. nustatyto draudimo paskirtis – sudaryti galimybes valstybės tarnautojams ar kietiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims vykdyti savo pareigas ir taip užtikrinti normalią jų veiklą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2008-05-06 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-205/2008).

Vieni iš policijos uždavinių, numatyti 2000-10-17 LR Policijos veiklos įstatymo Nr. VIII-2048 5 str., yra viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo užtikrinimas, taip pat nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevencija.

Policijos pareigūnas, užtikrindamas jam pavestų policijos uždavinių įgyvendinimą, turi teisę įstatymų nustatyta tvarka sulaikyti ir pristatyti teisėtvarkos pažeidėjus į policijos ar kitų teisėsaugos institucijų tarnybines patalpas jų asmenybei nustatyti, taip pat protokolams, aktams, pranešimams surašyti, asmenims ir jų turimiems daiktams apžiūrėti (2000-10-17 LR Policijos veiklos įstatymo Nr. VIII-2048 18 str. 2 p.)

Taip pat policijos pareigūnas privalo gerbti ir ginti žmogaus orumą, užtikrinti ir saugoti jo teises bei laisves, o gavęs pranešimą apie daromą nusikalstamą veiką ar kitokį teisės pažeidimą...imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui..., sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį įstatymų uždraustą veiką, bei pranešti apie tai policijos įstaigai (2000-10-17 LR Policijos veiklos įstatymo Nr. VIII-2048 21 str. 2 p.)

Sulaikydamas teisės pažeidimą padariusį asmenį, kuris aktyviais veiksmais vengia sulaikymo, policijos pareigūnas turi teisę panaudoti fizinę prievartą (2000-10-17 LR Policijos veiklos įstatymo Nr. VIII-2048 24 str. 2 p.)

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad tiesioginis ir pagrindinis šio nusikaltimo objektas – normali šias funkcijas atliekančio asmens veikla, kuri yra pažeidžiama darant poveikį konkrečiam tokias funkcijas atliekančiam asmeniui. Objektyvieji nusikaltimo požymiai – aktyvūs kaltininko veiksmai. Pasipriešinimas galimas dviem alternatyviais būdais: 1) jis turi būti padaromas panaudojant fizinį smurtą arba 2) grasinant tuoj pat jį panaudoti. Šio nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas laikomas baigtu nuo to momento, kai priešindamasis valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui kaltininkas pradeda naudoti smurtą arba grasina tuoj pat jį panaudoti. BK 286 str. prasme fizinis smurtas yra bet koks neteisėtas tiesioginis poveikis (fizinis, mechaninis, cheminis, biologinis), kuris sukelia žmogui skausmą ar nežymų sveikatos sutrikdymą. Smurtas gali būti tyčinis smūgių sudavimas, kankinimas, surišimas, laikymas, uždarymas, apipylimas cheminėmis medžiagomis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-227/2010, 2K-279/2010, 2K-525/2011).

LR BK 230 str. 1 d. nurodyta, kad valstybės tarnautojai yra asmenys, dirbantys valstybės tarnyboje - valstybės politikai, viešojo administravimo valstybės tarnautojai pagal Valstybės tarnybos įstatymą bei kiti asmenys, kurie dirbdami valstybės ar savivaldybių institucijose ar įstaigose, teisminėse, teisėsaugos, valstybės kontrolės bei priežiūros ir joms prilygintose institucijose atlieka valdžios atstovo funkcijas arba administracinius įgaliojimus, taip pat oficialūs kandidatai į tokias pareigas. Bylos duomenimis nustatyta, kad Ž. Ž. dirba Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato kriminalinės policijos skyriuje tyrėju, A. C.-Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato budėtojų poskyrio operatyvinėje grupėje, kas reiškia, kad jie yra valstybės tarnautojai ir jų įgaliojimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos Policijos veiklos įstatymas.

Byloje nustatyta, kad nukentėję pareigūnai įvykio metu buvo apsirengę policijos pareigūnų drabužiais, t. y. buvo su skiriamaisiais ženklais, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 21 str.

Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamoji A. M. kalta dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos neprisipažino. Nurodė, kad patys pareigūnai jos atžvilgiu naudojo fizinį smurtą, ji įvykio metu pareigūnų nespardė, šuns nesiundė, nesikeikė. Tokie kaltinamosios parodymai prieštarauja teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatytoms aplinkybėms ir teismas šiuos kaltinamosios parodymus vertina kaip jos pasirinktą gynybinę poziciją.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusieji parodė, kad kaltinamoji nepakluso jų reikalavimams atidaryti savo buto duris, nes buvo gauta informacija bei įtariama, kad A. M. bute gali slėptis paieškomas asmuo. Tačiau A. M., užuot paklususi policijos pareigūnų reikalavimui, pradėjo spardytis, muštis, keiktis pareigūnų atžvilgiu, vadinti juos „mentais, piderastais, gaidžiais“, liepė „valinti iš čia“, spiegė, rėkė, be to, ne valstybine kalba kažką pasakė šuniui, kuris po jos žodžiu puolė Ž. Ž.. Tokiu būdu, buvo suplėšytos nukentėjusiojo Ž. Ž. kelnės. Teismui netikėti šiais nukentėjusiųjų parodymais nėra jokio pagrindo. Šiuos nukentėjusiųjų parodymus patvirtina ir byloje esanti fotolentelė, iš kurios matyti, kad įvykio metu buvo suplėšytos tarnybinės kelnės. Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nurodyta, kad įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas. Teismas, vadovaudamasis LR BPK 96 str. 1 d. 5 p, 2 d. bei LR BPK 91 str. šią fotolentelę laiko vienu iš įrodymų, pagrindžiančių A. M. kaltę nusikalstamos veikos padaryme.

Nukentėjusiųjų parodymus patvirtino ir teisminio bylos nagrinėjimo metu apklausti liudytojai K. A., J. M., V. O.. Liudytojas K. A. patvirtino, kad kaltinamoji nevykdė policijos pareigūnų reikalavimo atidaryti buto duris, priešinosi jiems, paleido šunį, kuris pareigūnus užpuolė. Liudytojai J. M. ir V. O. patvirtino, kad atvykęs į įvykio vietą matė, kaip moteris keikėsi, spardėsi, rankomis muistėsi. Teismui netikėti nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymais nėra jokio pagrindo. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, kad minėti liudytojai arba nukentėjusieji būtų suinteresuoti duoti neteisingus parodymus. Taigi, jau paminėtais įrodymais paneigiama kaltinamosios nurodyta aplinkybė, kad ji nesikeikė, nesimušė ir pan.

Liudytojo G. M. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus teismas vertina klritiškai, kaip neobjektyvius, neatitinkančius faktinių bylos palinkybių ir vertina juos kaip siekį padėti savo mamai-kaltinamajai A. M. išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką. Iš esmės liudytojas G. M. patvirtino, kad jie neatidarė durų policijos pareigūnams. Šiuo atveju tai paneigia kaltinamosios parodymus, kad ji nežinojo, kad jos sūnus G. M. buvo paieškomas, nes tokie kaltinamosios veiksmai tik patvirtina, kad ji sąmoningai bandė sukliudyti pareigūnams atlikti teisėtus veiksmus. Be to, ji išėjusi į koridorių užrakino duris ir neleido jiems patekti pas paieškomą asmenį.

Kaip jau buvo paminėta, LR BK 286 str. numatyta veika-pasipriešinimas valstybės tarnautojui-pagal objektyviuosius nusikaltimo požymius reiškiasi aktyviais veiksmais. Kadangi šio nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas laikomas baigtu nuo to momento, kai priešindamasis valstybės tarnautojui, t. y. Ž. Ž. ir A. C., A. M. pradėjo naudoti smurtą, t.y. A. M., vartodama necenzūrinius žodžius pareigūnų atžvilgiu - atsisakė paklusti policijos pareigūno reikalavimams, spardėsi, mušėsi. BK 286 str. prasme fizinis smurtas yra bet koks neteisėtas tiesioginis poveikis.

Kaltinamoji A. M. nurodė, kad policijos pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus, kurių pasėkoje jai buvo sukeltas fizinis skausmas, remiasi Specialisto išvada, kurioje konstatuota poodinės kraujosruvos dešinėje šlaunyje, dešinio kelio srityje, dešinėje blauzdoje, kairio kelio srityje, kairėje blauzdoje, kairėje alkūnėje, kairio žasto srityje, dešinio smilkinio srityje – dešiniame skruoste, odos nubrozdinimai kairėje alkūnėje, kurie padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis ir galėjo būti padaryti 2013-03-09. Byloje nustatyta, kad pagal kaltinamosios A. M. skundą buvo atliktas policijos pareigūnų Ž. Ž. ir A. C. patikrinimas ir nustatytam kad pareigūnai atliko tarnybines pareigas, vadovavosi Policijos veiklos įstatymu, todėl jų veiksmuose nebuvo nustatyta nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 str. 1 d. požymių. Be to, byloje nustatyta, kad kaltinamoji be leidimo laikė kovinės veislės šunį Amerikiečių pitbulterjerą, už ką ji buvo 2013-01-30 bausta.

Vertinant kaltinamosios veiksmus atskirai, vieni iš jų užtrauktų administracinę atsakomybę, kiti – baudžiamąją. Policijos pareigūno teisėto reikalavimo nevykdymas, šiuo atveju – atsisakymas įleisti į butą, t. y. patekti į kaltinamosios butą, kur buvo paieškomas asmuo atitiktų LR ATPK 187 str. 2 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtį. Tuo tarpu pasipriešinimas policijos pareigūnui, panaudojant fizinį smurtą atitinka LR BK 286 str. numatyto nusikaltimo sudėtį. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką įvairaus pobūdžio veiksmai kvalifikuojami pagal tą teisės normą, kuri numato griežčiausią atsakomybę. Todėl šiuo atveju visi kaltinamosios veiksmai kvalifikuotini pagal LR BK 286 str. Iš to seka, kad kaltinamoji A. M. pasipriešino valstybės tarnautojui, o būtent: kaltinamoji nukentėjusiesiems Ž. Ž. ir A. C. sulaikant nusikaltimo padarymu įtariamą bei policijos paieškomą jos sūnų, trukdė atlikti savo pareigas, iškoliojo juos įvairiais necenzūriniais žodžiais, o pareikalavus nutraukti neteisėtus veiksmus, aktyviais veiksmais, panaudodama fizinį smurtą pasipriešino tarnybos metu einantiems Kauno apsk. VPK Kauno m. Žaliakalnio PK kriminalinės policijos skyriaus tyrėjui Ž. Ž. ir postiniui A. C., t.y. tyčia stumdė juos rankomis, savo dešine koja įspyrė tyrėjui Ž. Ž. tris kartus į dešinės kojos priekinę blauzdos pusę, ko pasėkoje jis patyrė fizinį skausmą, kojomis įspyrė postiniui A. C. vieną kartą į kairės kojos blauzdos priekinę pusę ir tris kartus j dešinės kojos blauzdos priekinę pusę, ko pasėkoje jis patyrė fizinį skausmą. Tyrėjui Ž. Ž. dedant jai antrankius, ji priešindamasi sulaikymui tyčia savo ranka sugriebė tyrėjui Ž. Ž. už dešinės rankos traumuoto ir dar pilnai nesugijusio delno ir jį laužė į šoną, ko pasėkoje jis patyrė fizinį skausmą, užsiundė iš buto išbėgusį mišrūną šunį, kuris puolė tyrėją Ž. Ž. ir dantimis griebė ir sukando jam už kairiosios šlaunies, įplėšė tarnybines uniformines kombinezonines kelnes, ko pasėkoje tyrėjas Ž. Ž. patyrė fizinį skausmą, t. y. tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 286 str. Kaltinamoji yra kalta, todėl baustina.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 54-61 str. nuostatomis. Kaltinamosios A. M. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta (LR BK 59, 60 str.).

Atsižvelgtina į tai, kad kaltinamoji padarė vieną nesunkų tyčinį baigtą nusikaltimą (LR BK 11 str. 3 d., 15 str.), į tai, kad neteista (1 t., b.l. 139), administracine tvarka bausta (1 t., b.l. 140), turi galiojančių administracinių nuobaudų, nedirbanti (1 t., b.l. 141), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės padalinio psichiatrijos ligoninės stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė (1 t., b.l. 147), Kauno apskrities Priklausomybės ligų centre neužregistruota (1 t., b.l. 150). Visuma šių aplinkybių, apibūdinančių padarytą nusikalstamą veiką, kaltinamosios asmenybę, jos turtinę, socialinę padėtį, duoda pagrindą manyti, kad LR BK 41 str. reglamentuota bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajai už padarytą nusikalstamą veiką paskiriant lengviausią sankcijoje numatytą bausmę – viešuosius darbus.

Civilinio ieškovo Ž. Ž. pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo 5000 Lt sumoje tenkintinas iš dalies. Nors kaltinamoji ieškinio nepripažino, pripažinus ją kalta dėl jai inkriminuotos veikos, akivaizdu, kad dėl įžeidimų, teisėtų nurodymų nevykdymo, fizinio smurto naudojimo Ž. Ž. vykdant savo tarnybos funkcijas ir matant kitiems asmenims, nukentėjusysis patyrė neigiamas emocijas ir išgyvenimus. Nukentėjusysis Ž. Ž. dėl drabužių suplėšymo, tampymo, stumdymo patyrė fizinį skausmą, nepatogumus. Nors policijos pareigūnų darbo pagrindą sudaro darbas su teisės pažeidėjais ir yra neatsiejamas nuo pažeidėjų pasipriešinimo, jų neteisėtų veikų, tame tarpe ir pačių policijos pareigūnų atžvilgiu, tai nereiškia, kad policijos pareigūnai dėl nusikalstamų veikų patiria mažesnę žalą. Tačiau įvertinus teismų praktiką dėl nusikaltimais padarytos neturtinės žalos atlyginimo, ieškinys tenkintinas iš dalies ir Ž. Ž. priteistina 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2013-03-09 12 val. 24 min. iki 2013-03-11 12 val. 10 min. (b.l. 126, 129) (BPK 140 str. 9 d.).

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) – nuosprendžiui įsiteisėjus naikintina (b.l. 135, 136).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1) žalios spalvos policijos uniforminės kombinezoninės kelnės, atiduotos saugoti nukentėjusiajam Ž. Ž. (1 t., b.l. 116)–nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintinos nukentėjusiajam Ž. Ž. (LR BPK 94 str. 1 d. 5 p.).

2) DVD kompaktinė plokštelė su vaizdo įrašu, esanti byloje (1 t., b.l. 60)–nuosprendžiui įsiteisėjus paliktina byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (LR BPK 94 str. 1 d. 3 p.)

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 301-302 str., 303 str. 1 d., 2 d., 304 str., 305 str. 1 d., 307 str. 1 d., 308 str. 1 d., 115 str. 1 d.,

nusprendžia:

A. M. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 286 str. ir nuteisti ją 4 (keturių) mėnesių viešaisiais darbais, dirbant kas mėnesį po 20 (dvidešimt) visuomenės labui.

Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2013-03-09 12 val. 24 min. iki 2013-03-11 12 val. 10 min., t.y. 2 (dvi) paras.

Civilinį ieškinį patenkinti iš dalies. Priteisti iš A. M. 1000 (vieną tūkstantį) Lt neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo Ž. Ž. naudai.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1) žalios spalvos policijos uniforminės kombinezoninės kelnes-nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti nukentėjusiajam Ž. Ž..

2) DVD kompaktinę plokštelę su vaizdo įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.