- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-09-02
- Bylos Nr.
- e2S-1947-896/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-03577-2025-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Romeika
- Ieškovas
- L. K.
- Atsakovas
- G. K.
- Trečiasis asmuo
- AS Bigbank, UAB „SB lizingas“, AB „SEB“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. K. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. birželio 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo L. K. patikslintą ieškinį atsakovei G. K. dėl santuokos nutraukimo, tretieji asmenys AS Bigbank, UAB „SB lizingas“, AB „SEB“ bankas, išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teisėjas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. ieškovas kreipėsi į teismą patikslintu ieškiniu prašydamas nutraukti šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su motina, priteisti išlaikymą vaikams, nustatyti ieškovo bendravimo su vaikais tvarką, priteisti 6 041,63 Eur kompensaciją atsakovei, ieškovui priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. gegužės 8 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės: kol įsiteisės teismo sprendimas nagrinėjamoje civilinėje byloje nustatyta laikina ieškovo L. K. bendravimo su nepilnamečiais vaikais N. K., gimusiu (duomenys neskelbtini), ir I. K., gimusia (duomenys neskelbtini), tvarka: 1) L. K. su vaikais bendrauja kas antrą savaitgalį nuo penktadienio 17.00 val. iki sekmadienio 20.00 val., ieškovui paimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos arba ugdymo įstaigos ir grąžinant vaikus į jų gyvenamąją vietą; 2) kitomis savaitėmis (kai savaitgalį su vaikais bendrauja G. K.) L. K. su vaikais bendrauja antradieniais ir ketvirtadieniais nuo 15.00 val. iki 19.00 val., ieškovui paimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos arba ugdymo įstaigos ir grąžinant vaikus į gyvenamąją vietą; 3) ieškovas L. K. ir atsakovė G. K. privalo iki 2025 m. birželio 30 d. kreiptis į Klaipėdos mieste veikiantį labdaros ir paramos fondą „Dienvidis“ (Žilvičių g. 22, Klaipėda, el. p. info@dienvidis.lt, tel. +370 61 397894) dėl paslaugų skyrybas išgyvenančiai šeimai suteikimo.
3. 2025 m. birželio 9 d. atsakovė pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus pateiktas atsakovės priešieškinis: 1) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo įpareigoti ieškovą L. K. gyventi skyrium; 2) nustatyti laikiną nepilnamečių vaikų N. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir I. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su jų motina G. K.; 3) priteisti iš L. K. laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 390 Eur periodinėmis išmokomis, kasmet indeksuojant šias išmokas Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; nustatyti, kad laikina periodinė išmoka bendroje 780 Eur sumoje kiekvieno kalendorinio mėnesio 1 (pirmą) dieną bus pervedama į vaikų motinos G. K. AB Swedbank sąskaitą (duomenys neskelbtini); nustatyti, kad laikiną periodinę išmoką bendroje 780 Eur sumoje G. K. administruos uzufrukto teise; 4) uždrausti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo L. K. matytis su nepilnamečiais vaikais be trečiųjų asmenų; įpareigoti L. K. ir Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrių iki teismo sprendimo įsiteisėjimo sudaryti galimybes L. K. bendrauti su nepilnamečiais vaikais N. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir dukra I. K., gim. (duomenys neskelbtini), Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus/Kauno socialinių paslaugų skyriaus patalpose privalomai dalyvaujant vaikų psichologui; 5) įpareigoti L. K. iki 2025 m. birželio 16 d. dienos grąžinti visus G. K. ir nepilnamečių vaikų N. K. ir I. K. asmeninius daiktus, likusius adresu (duomenys neskelbtini), juos grąžinant perdavimo – priėmimo aktu; 6) įpareigoti L. K. iki 2025 m. birželio 20 d. užsiregistruoti oficialiai Klaipėdos priklausomybių ligų centre tikslu gydytis nuo priklausomybės narkotikams.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismas 2025 m. birželio 18 d. nutartimi atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies. Teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones – kol įsiteisės teismo sprendimas nagrinėjamoje civilinėje byloje, nustatė laikiną nepilnamečių vaikų N. K., gimusio (duomenys neskelbtini), ir I. K., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su atsakove G. K.; priteisė iš ieškovo L. K. laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams N. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), ir I. K., gimusiai (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 390 Eur, laikiną išlaikymą mokant nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2025 m. balandžio 9 d.) iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Atsakovę G. K. paskyrė nepilnamečių vaikų N. K., gimusio (duomenys neskelbtini), ir I. K., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Pakeitė Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. gegužės 8 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir, vietoj nurodytoje nutartyje nustatytos laikinos tėvo bendravimo su vaikais tvarkos (1-3 punktai), kol bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas byloje, nustatė tokią laikiną ieškovo L. K. bendravimo su nepilnamečiais vaikais N. K., gimusiu (duomenys neskelbtini), ir I. K., gimusia (duomenys neskelbtini), tvarką: 1) vaikų ir tėvo susitikimai organizuojami Vaikų gerovės centre „Pastogė“ (adresas P. Plechavičiaus g. 21, Kaunas) du kartus per savaitę po porą valandų, dalyvaujant centro akredituotam darbuotojui; 2) įpareigoti abu tėvus – L. K. ir G. K. iš karto po šios nutarties įsiteisėjimo kreiptis į Vaikų gerovės centrą „Pastogė“ (adresas P. Plechavičiaus g. 21, Kaunas) ir, vadovaujantis centro specialistų rekomendacijomis bei sudarytu planu, dalyvauti ryšio tarp nepilnamečių vaikų ir su jais negyvenančio tėvo atstatymo procese; 3) nustatyti, kad vaikų susitikimai su tėvu pradiniu etapu vyksta du kartus per savaitę po dvi valandas, dalyvaujant centro psichologui ar kitam akredituotam specialistui, vėliau – pagal Vaikų gerovės centro „Pastogė“ specialistų pateiktas rekomendacijas – susitikimų trukmė gali būti ilginama. Kitoje dalyje prašymą atmetė.
5. Teismas nustatė, kad ieškovo ir atsakovės santykiai konfliktiški, L. K. 2024 m. rugpjūčio 29 d. ir 2024 m. spalio 4 d. buvo skirti apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderiai. Ieškovui ir atsakovei Valstybinė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba taiko atvejo vadybą. Iš 2025 m. gegužės 30 d. vaiko situacijos vertinimo duomenų anketų matyti, kad, išklausant vaikų nuomonę, I. K., paklausus jos apie tėtį, trumpai atsakinėjo „nenoriu“, „nesutinku“, „nevažiuosiu“, N. K. nurodė, kad tėvas blogai kalba apie motiną, todėl jam nemalonu, nenori bendrauti net telefonu. Į bylą pateiktame 2025 m. gegužės 27 d. psichologės rašte teigiama, kad sūnus N. aiškiai pasakoja situacijas, kurias jam teko patirti, ir dėl šios vaiką traumuojančios patirties (fizinis ir psichologinis smurtas) berniukas šiuo metu atsisako bendrauti su tėvu; dukra I. yra per maža pasisakyti. Šios aplinkybės, teismo vertinimu, leidžia preliminariai vertinti, kad tėvo ir vaikų ryšys yra susilpnėjęs, jį bylos nagrinėjimo metu reikia siekti atkurti ir laikina bendravimo tvarka, nustatyta Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. gegužės 8 d. nutartimi (savaitgaliai ir darbo dienos), šiuo bylos narinėjimo metu yra nesavalaikė ir vaikų interesais keistina, atsižvelgiant į vaiko teisių apsaugos institucijos rekomendacijas.
6. Teismas nurodė, kad vaikams gyvenant Kaune 2025 m. gegužės 8 d. nutartyje numatytos Klaipėdoje esančio labdaros ir paramos fondo „Dienvidis“ paslaugų teikimas yra neįgyvendinamas. Tuo tarpu ieškovas, užsiimantis individualia veikla ir galintis organizuoti savo darbą, tikėtinai turi galimybių atvykti į Kaune esantį Vaikų gerovės centrą „Pastogė“.
7. Atsižvelgęs į išdėstytą ir į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus nuomonę, jog tarp šalių yra susiklosčiusi įtempta situacija, ir vaikai nenori (atsisako) bendrauti su tėvu, teismo vertinimu, siekiant išvengti konfliktinių situacijų, apsaugoti vaikų interesus bendrauti ir matytis su abiem tėvais bei sudaryti palankias sąlygas vaikams atkurti ryšius su tėvu, yra pagrindas tenkinti atsakovės prašymą, pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. gegužės 8 d. nutartimi taikytą laikiną tėvo bendravimo su vaikais tvarką bei nustatyti, jog, kol įsiteisės teismo sprendimas byloje, vaikų susitikimai su tėvu organizuojami Vaikų gerovės centre „Pastogė“ (P. Plechavičiaus g. 21, Kaune), susitikimus vykdant du kartus per savaitę po porą valandų, dalyvaujant centro akredituotam darbuotojui. Abi šalys įpareigotinos kreiptis į Vaikų gerovės centrą „Pastogė“ bei, remiantis specialistų rekomendacijomis ir sudarytu planu, atstatinėti ryšį su skyriumi gyvenančiu tėvu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
8. Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti iš dalies 2025 m. birželio 18 d. Klaipėdos apylinkės teismo nutartį ir palikti jau nustatytą laikiną bendravimo tvarką: L. K. su vaikais bendrauja kas antrą savaitgalį nuo penktadienio 17.00 val. iki sekmadienio 20.00 val., ieškovui paimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos arba ugdymo įstaigos ir grąžinant vaikus į jų gyvenamąją vietą. Kitomis savaitėmis (kai savaitgalį su vaikais bendrauja G. K.) L. K. su vaikais bendrauja antradieniais ir ketvirtadieniais nuo 15.00 val. iki 19.00 val., ieškovui paimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos arba ugdymo įstaigos ir grąžinant vaikus į gyvenamąją vietą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Klaipėdos apylinkės teismo teisėja pati sau prieštarauja, kadangi 2025 m. gegužės 8 d. priėmė nutartį, kuria tenkino ieškovo L. K. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir nustatė laikiną bendravimo tvarką. Atsakovė G. K., nesutikdama su nustatyta šia bendravimo tvarka, pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė nustatytą bendravimo tvarką panaikinti. Šiuo metu atskirasis skundas dar yra neišnagrinėtas. Klaipėdos apylinkės teismas faktiškai turėjo atsakovės prašymo net nenagrinėti, kol aukštesnis teismas neišnagrinės atsakovės atskirojo skundo. Vilniaus apygardos teismas šį atsakovės atskirąjį skundą nagrinės tik 2025 m. liepos 17 d. 8.30 val. Faktiškai teismas turėjo sulaukti Vilniaus apygardos teismo nutarties dėl atskirojo skundo pagrįstumo.
8.2. Teismas visiškai nepagrįstai pakeitė prieš tai priimtą savo nutartį ir nustatė visiškai nepagrįstai kitą ieškovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką remdamasis Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus pateikta nuomone bei psichologės R. M. pateikta išvada. Klaipėdos apylinkės teismas, remdamasis Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – ir Kauno VTAS) vertinimu, priėmė skundžiamą nutartį, kuri realiai kliudo tiek bendrauti su vaikais, tiek vykdyti pareigą juos išlaikyti. Kauno VTAS į ieškovo L. K. 2025 m. gegužės 14 d. ir 2025 m. birželio 13 d. skundus atsakymų nepateikė, į teismo nutartį dėl laikinos bendravimo tvarkos (2025 m. gegužės 8 d.) taip pat nereagavo. 2025 m. birželio 13 d. ieškovas pateikė dar vieną skundą dėl psichologės R. M. veiklos, jokio atsakymo dar negauta. Taip pat negauta jokio atsakymo į 2025 m. gegužės 14 d. skundą, nors jau praėjo daugiau kaip 37 dienos.
8.3. Tarp ieškovo ir nepilnamečių vaikų santykiai yra labai geri ir šilti. Tarp ieškovo ir nepilnamečių vaikų yra susiformavęs glaudus ryšys, kadangi ieškovas rūpinosi savo vaikais, juos prižiūrėjo, vežiodavo sūnų į treniruotes, vaikus į ugdymo įstaigas, bei po jų parveždavo į namus. Kai prasidėjo skyrybų procesas, atsakovė piktybiškai neleidžia bendrauti su vaikais, kadangi nori nepagrįstai pasipelnyti reikalaudama sumokėti atsakovei nepagrįstas pinigines sumas. 2025 m. kovo 20 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir Klaipėdos VTAS) atliko vaiko apklausą, kurios metu fiksuota, kad vaikas tėvo nebijo, smurtas nenustatytas, o prieš apklausą mama „primindavo istorijas“, kurias vaikas turėjo papasakoti. Vaiko pasakojimai buvo nenuoseklūs, su faktais nesusieti, fiksuotas galimas motinos poveikis. Kauno VTAS nepateikė jokių objektyvių įrodymų, bet vis tiek pasiūlė riboti kontaktą su vaikais, numatant susitikimus „Pastogė“ darbo dienomis 2 k./sav. Kaune. Tai reikalautų 8–10 darbo dienų per mėnesį, kas faktiškai neįmanoma dirbančiam asmeniui.
8.4. Ieškovas pateikė skundus dėl Kauno VTAS nepagrįstų veiksmų Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus tarnybai, Seimo kontrolierių įstaigai. Ieškovas, susipažinęs su psichologės R. M. pateikta išvada, kreipėsi su pareiškimu į policiją, kadangi iš viešai prieinamos informacijos matyti, kad psichologė neturi licencijos teikti psichologės paslaugas. Taip pat pateikė skundą VTEK, kuri pradėjo tyrimą. Pateikė skundą Lietuvos psichologų sąjungai.
8.5. Siūlomas bendravimas du kartus per savaitę vaikų gerovės centre „Pastogė“ yra realiai neįgyvendinamas. Viskas vyksta Kaune, darbo dienomis, dalyvaujant specialistams. Tai ne tik nepraktiška, bet ir diskriminuojanti tvarka. Tokia tvarka sudaroma remiantis ne įrodymais, o tik motinos teiginiais. Šiuo metu tai ir finansiškai neįmanoma. Vaiko teisių tarnyba remiasi tik motinos pasakojimais ir vaikų, kurie jau nuteikti, pareiškimais, nors šie teiginiai nesutampa su pirmaisiais apklausimais. Pirmoje apklausoje N. aiškiai kalbėjo tai, ką pasakė mama - net pats pasakė, kad mama priminė istorijas eidama į vaikų teises, kad galėtų jas papasakoti. Tai rodo, kad nuteikinėjimas vyko jau tada.
Atsiliepimas
9. Atsiliepime į ieškovo atskirąjį skundą atsakovė G. K. prašo atmesti ieškovo atskirąjį skundą, priteisti iš ieškovo atsakovei bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepime nurodomi sekantys argumentai:
9.1. Atsakovės ir vaikų gyvenamoji vieta yra Kaune. Teismas teisingai įvertino atsakovės nurodytus faktus apie vaikų tėvą. Atsakovė niekada neneigė tėvo vaidmens vaikų atžvilgiu jų gyvenime, tačiau ieškovas neturi tinkamo ir saugaus ryšio su vaikais, todėl būtina jį atstatyti, ir tam reikia ir laiko, ir noro. Ieškovas dirba pagal individualią veiklą nuotoliniu būdu, pats gali organizuoti savo darbo laiką, ką pats patvirtino ir 2025 m. gegužės 30 d. Vaiko situacijos vertinimo duomenų anketoje.
9.2. Vaikai nuo pat pradžių nenorėjo bendrauti, ir tam jokios įtakos neturėjo jokie teisminiai procesai. Pirmasis skundas Klaipėdos VTAS buvo parašytas dar net neįvykus mediacijai ir neprasidėjus teisminiam procesui, todėl visi šie faktai paneigia ieškovo nurodytas aplinkybes.
9.3. Ieškovo argumentai, kad skundžiama nutartimi nustatyta jo ir vaikų bendravimo tvarka yra žalinga vaikų tėvui ir vaikams, yra deklaratyvūs. Ieškovas niekada nesirūpino vaikų ugdymu. Jis niekada nepadėjo sūnui atlikti namų darbų, net kai vaikas sirgo ir nelankė mokyklos. Jis niekada nedalyvavo tėvų susirinkimuose, nebendravo su mokytoja, nenaudojo TAMO dienyno, nesirūpino, kad vaikas turėtų reikiamas priemones mokyklai. Tą faktą patvirtina 2025 m. gegužės 22 d. Klaipėdos „(duomenys neskelbtini)“ pradinės mokyklos pateiktas raštas. Iki šios dienos jam visiškai neįdomus vaiko būsimas ugdymas Kaune. Visada vaikus į darželį ir mokyklą nuvesdavo bei pasiimdavo tik viena atsakovė. Tik pradėjus atvejo vadybą Klaipėdoje 2024 m. lapkričio mėn. ir specialistėms paraginus jį labiau įsitraukti į vaikų gyvenimą, ieškovas tik tada pradėjo 1–2 kartus savaitėje nuvežti vaikus į ugdymo įstaigas, bet niekada jų iš ten nėra pasiėmęs. Ieškovas niekada nebendravo su sūnaus N. klasės vaikų tėvais gyvenant Klaipėdoje, nesirūpino sūnaus klasės ar dukros darželio grupės reikalais, niekada nebendravęs su darželio auklėtojomis. Nėra ir nebuvo prisijungęs prie Klaipėdos vaikų darželio informacinės sistemos, nesekė jokios informacijos apie vaikus. Jis niekada nesirūpinęs vaikų gydymu ar vežęs juos pas gydytojus nei profilaktiškai, nei ligos atveju, niekada jų neregistravęs jų vizitams pas medikus ir aplamai nesidomėjęs jų sveikata.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis, 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju nenustatyta absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
11. Byloje kilęs ginčas dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių – laikinos ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo.
12. Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. birželio 18 d. nutartimi, patenkinus atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pakeistos Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. gegužės 8 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir, vietoj nurodytoje nutartyje nustatytos laikinos tėvo bendravimo su vaikais tvarkos (1-3 punktai), kol bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas byloje, nustatyta, kad ieškovas bendrauja su nepilnamečiais vaikais N. K., gimusiu (duomenys neskelbtini), ir I. K., gimusia (duomenys neskelbtini), Vaikų gerovės centre „Pastogė“ du kartus per savaitę po porą valandų, dalyvaujant centro akredituotam darbuotojui; kad vaikų susitikimai su tėvu pradiniu etapu vyksta du kartus per savaitę po dvi valandas, dalyvaujant centro psichologui ar kitam akredituotam specialistui, vėliau – pagal Vaikų gerovės centro „Pastogė“ specialistų pateiktas rekomendacijas – susitikimų trukmė gali būti ilginama.
13. Ieškovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nustatyta laikina bendravimo tvarka, prašo skundžiamos Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. birželio 18 d. nutarties dalį panaikinti, palikti galioti ieškovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką, nustatytą Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. gegužės 8 d. nutartimi. Apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai rėmėsi Kauno VTAS pateikta išvada, kad pakeista ieškovo ir vaikų bendravimo tvarka realiai kliudo tiek bendrauti su vaikais, tiek vykdyti pareigą juos išlaikyti, kad tarp ieškovo ir nepilnamečių vaikų santykiai yra labai geri ir šilti, tarp ieškovo ir vaikų yra susiformavęs glaudus ryšys, kadangi ieškovas rūpinosi savo vaikais, kad Klaipėdos VTAS atliko vaiko apklausą, kurios metu fiksuota, kad vaikas tėvo nebijo, smurtas nenustatytas, o atsakovė, prasidėjus teismo procesui, neleido vaikams bendrauti su tėvu.
14. Remiantis CK 3.175 straipsnio 2 dalimi, teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-177-969/2020, 39 punktas).
15. Nagrinėjamuoju atveju šalių santykiai yra konfliktiški, ieškovui L. K. 2024 m. rugpjūčio 29 d. ir 2024 m. spalio 4 d. buvo skirti apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderiai, pavojų patiriantis asmuo G. K.. 2024 m. rugsėjo 2 d. ir 2024 m. spalio 8 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje buvo atlikti nepilnamečių vaikų N. K. ir I. K. situacijos vertinimai, abu kartus nustatyti vaiko teisių pažeidimai dėl pažeistos vaikų teisės į emociškai ramias gyvenimo sąlygas. Ieškovui ir atsakovei Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba taiko atvejo vadybą. Nuo 2025 m. kovo mėnesio atsakovė su vaikais gyvena Kaune. Kauno miesto VTAS 2025 m. birželio 13 d. nuomonėje Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodoma, kad vaiko situacijos vertinimo metu 2025 m. gegužės 20 d. buvo išklausyti vaikai I. K. ir N. K., vaikai nurodė nenorintys bendrauti su tėvu. Kauno miesto VTAS nuomone, tai, kad vaikai atsisako bendrauti su tėvu, tikėtina yra dėl abiejų atstovų pagal įstatymą tinkamo nekomunikavimo ir nebendradarbiavimo tarpusavyje vaiko interesais. Tačiau būtent Kauno miesto VTAS specialistai pasiūlė, kad ieškovo ir vaikų bendravimas, siekiant atstatyti ryšį tarp ieškovo ir jo nepilnamečių vaikų, būtų organizuojamas Vaikų gerovės centre „Pastogė“. Teismas neturi pagrindo abejoti Kauno miesto VTAS specialistų nuomone. Tai, kad apeliantas teikia skundus įvairioms institucijoms, nesudaro pagrindo išvadai, jog Kauno miesto VTAS išvada/nuomonė yra neobjektyvi. Esant nurodytoms aplinkybėms, atmesti kaip nepagrįsti atskirojo skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Kauno miesto VTAS pateikta išvada.
16. Pažymėtina, kad teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių tikslas šiuo atveju yra laikinas ginčo situacijos teisinis sureguliavimas siekiant išvengti šalių konfliktinių situacijų, kylančių dėl bendravimo su šalių nepilnamečiais vaikais tvarkos bei siekiant apsaugoti vaikų interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Tinkamiausia ir geriausiai atitinkanti tėvų bei vaikų interesus bendravimo tvarka bus nustatyta bylą išnagrinėjus iš esmės.
17. Taigi, esant itin konfliktiškiems šalių santykiams, teismo nustatyta ieškovo ir vaikų bendravimo vieta vaikų gerovės centre „Pastogė“ padėtų išvengti konfliktinių situacijų tarp šalių vaikų akivaizdoje.
18. Nepagrįsti apelianto argumentai, jog jo ir vaikų santykiai yra glaudūs ir šilti. Kauno miesto VTAS pateiktoje išvadoje nurodyta, kad vaiko situacijos vertinimo metu 2025 m. gegužės 20 d. buvo išklausyti vaikai I. K. ir N. K., vaikai nurodė nenorintys bendrauti su tėvu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog N. K. yra pakankamo amžiaus (8 m.) pareikšti savo nuomonę, jo išsakyta nuomonė yra aiški. Apelianto argumentai, jog galimai vaikų nuomonė įtakota atsakovės, nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis.
19. Apeliantas taip pat nurodo, jog pakeista ieškovo ir vaikų bendravimo tvarka realiai kliudo tiek bendrauti su vaikais, tiek vykdyti pareigą juos išlaikyti, susitikimai Pastogėje numatyti darbo dienomis 2 k./sav. Kaune, ieškovas gyvena ir dirba Klaipėdoje. Tai reikalautų 8–10 darbo dienų per mėnesį, kas faktiškai neįmanoma dirbančiam asmeniui. Atsakovė atsiliepime į ieškovo atskirąjį skundą nurodo, jog ieškovas dirba pagal individualią veiklą nuotoliniu būdu, pats gali organizuoti savo darbo laiką, ką pats patvirtino ir 2025 m. gegužės 30 d. Vaiko situacijos vertinimo duomenų anketoje.
20. Apelianto nurodyti argumentai, jog jam dirbančiam ir gyvenančiam Klaipėdoje faktiškai neįmanoma būtų vykdyti tokios nustatytos bendravimo tvarkos, yra deklaratyvūs, apeliantas nenurodė kokia darbine veikla užsiima. Pažymėtina, kad pats apeliantas Kauno miesto VTAS pateiktoje nuomonėje yra nurodęs, jog galėtų anksčiau pabaigti darbą, atvykti iš Klaipėdos į Kauną susitikti su vaikais bent kelioms valandoms.
21. Nepagrįsti atskirojo skundo argumentai, jog Klaipėdos apylinkės teismas faktiškai turėjo atsakovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių net nenagrinėti, kol aukštesnis teismas neišnagrinės atsakovės atskirojo skundo dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. gegužės 8 d. nutarties, kuria tenkintas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir nustatyta laikina bendravimo tvarka. Šiuo metu atskirasis skundas dar yra neišnagrinėtas. Vilniaus apygardos teismas šį atsakovės atskirąjį skundą nagrinės tik 2025 m. liepos 17 d.
22. Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2025 m. liepos 17 d. nutartimi apeliacinis procesas, pradėtas pagal atsakovės G. K. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. gegužės 8 d. nutarties nutrauktas. Vilniaus apygardos teismo 2025 m. liepos 17 d. nutartyje nurodoma, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. birželio 18 d. nutartimi, be kita ko, pakeistos Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. gegužės 8 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – nustatyta laikina tėvo bendravimo su vaikais tvarka – ir nustatyta nauja laikina tėvo bendravimo su vaikais tvarka. Esant tokiai procesinei situacijai, t. y. pirmosios instancijos teismui pakeitus skundžiama nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones (bendravimo tvarką), išnyko teisinis pagrindas vertinti šios apeliacijos objekto – Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. gegužės 8 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumą ir pagrįstumą, nes toks vertinimas nesukels jokių teisinių procesinių padarinių.
23. Pažymėtina, jog nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių neturi res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) galios. Pasikeitus aplinkybėms, kurios gali būti reikšmingos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimui išspręsti, teismo pritaikytos ir galiojančios laikinosios apsaugos priemonės gali būti keičiamos ar naikinamos, jei tam yra įstatyme nustatytas pagrindas (CPK 148, 149 straipsniai).
24. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.). Todėl į esminius atskirojo skundo argumentus atsakius, dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
25. Atsakovė prašo atmesti ieškovo atskirąjį skundą, priteisti iš ieškovo atsakovei bylinėjimosi išlaidas.
26. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo prigimtis, minėti jų atlyginimo paskirstymo principai lemia, jog tik priėmus byloje baigiamąjį teismo procesinį sprendimą atsiranda sąlygos spręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, o ne išsprendus byloje atskirus procesinio pobūdžio prašymus ir atsižvelgus į jų tenkinimo ir (ar) netenkinimo baigtį. Taigi, kol nėra įsiteisėjęs procesinis sprendimas dėl ginčo esmės, proceso šalis, kurios atžvilgiu buvo taikomos laikinosios apsaugos priemonės, negali būti vertinama kaip pralaimėjusi bylą ir atitinkamai laikoma pažeidusia kitos šalies teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-313/2017, 15 punktas; 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-219/2018, 11 punktas). Dėl šių priežasčių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas šioje stadijoje, nesant byloje priimto baigiamojo teismo procesinio sprendimo, laikytinas pernelyg ankstyvu bei neatitinkančiu CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-916/2021, 22 punktas).
27. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad, pavyzdžiui, vien tai, jog pirmosios instancijos teismas patenkino procesinį prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, priimdamas nutartį, ir apeliacinės instancijos teismas šią nutartį paliko nepakeistą, nesudaro pagrindo tarp šalių kilusį ginčą vertinti kaip išspręstą šalies, prašiusios taikyti laikinąsias apsaugos priemones, naudai CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-219/2018; 2021 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-275-823/2021).
28. Paskirstant bylinėjimosi išlaidas pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį teisiškai reikšmingas yra viso teismo proceso, o ne tarpinio jo etapo, rezultatas.
29. Atsižvelgus į teismų praktikos išaiškinimus, atsakovės prašymas priteisti iš ieškovo atsakovei bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teisme nesprendžiamas.
Dėl procesinės baigties
30. Esant nustatytoms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. birželio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.