Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolanta Vėgelienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. A. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai dėl įsakymo dalies panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjui Įsakymu skirtos tarnybinės nuobaudos – griežto papeikimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Ministerijoje 2017 m. balandžio 20 d. buvo gauta Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės parengta 2017 m. balandžio 20 d. Valstybinio audito ataskaita „Viešosioms įstaigoms perduoto valstybės turto valdymas“ Nr. VA-2017-P-10-2-8, kurioje padarytos šios išvados: Ministerija vykdo nepakankamą panaudos sutarčių priežiūrą, nes neturi tikslios informacijos apie panaudos gavėjų ir su jais sudarytų sutarčių skaičių, yra likusių neterminuotų sutarčių, o daliai panaudos gavėjų nenumatyta pareiga apdrausti turtą, panaudos sutartys netikslinamos, pasikeitus perduoto turto kiekiui, taip pat Ministerija pati nevykdydama visų turto valdytojo funkcijų ir nenustačiusi turto valdymo efektyvumo rodiklių, dalį valstybės turto valdytojo funkcijų (nuomos konkurso organizavimo, siūlomo pradinio nuomos mokesčio apskaičiavimo, aukcionų organizavimo, perduodamo turto kainų nustatymo ir kt.) perduoda vykdyti panaudos gavėjams. Tai lemia neefektyvų turto valdymą ir mažesnes valstybės pajamas.

Sveikatos apsaugos ministras, atsižvelgdamas į Audito ataskaitoje nustatytas aplinkybes ir pateiktas išvadas, 2017 m. balandžio 27 d. pavedimu Nr. 17-187 „Dėl valstybinio audito ataskaitos“ Personalo skyriui pavedė sudaryti komisiją galimam tarnybiniam nusižengimui tirti.

Pareiškėjui 2017 m. gegužės 4 d. buvo įteiktas 2017 m. gegužės 4 d. pranešimas Nr. BR-1374 apie tarnybinį nusižengimą (toliau – ir Pranešimas), kuriame pažymėta, kas nurodyta Audito ataskaitoje, įvardinti Turto valdymo ir skyriaus uždaviniai bei funkcijos, nurodyta, kad Turto valdymo ir ūkio skyrius pavaldus ir atskaitingas Ministerijos kancleriui, kurio administravimo sričiai priskirtas turto valdymas. Pranešime nurodoma, kad atsižvelgiant Audito ataskaitoje nurodytus duomenis, pareiškėjas galimai netinkamai, pažeidžiant valstybės turto valdymą, naudojimą ir disponavimo juo reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, Lietuvos Respublikos vyriausybės įstatyme bei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos kanclerio pareigybės aprašyme, patvirtintame Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2016 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-314 (toliau – ir Pareigybės aprašymas) įtvirtintas pareigas, atliktos (atliekamos) su Ministerijos turto, atiduoto panaudos arba perduoto nuomos pagrindais viešosioms sveikatos priežiūros įstaigoms, susijusios turto valdymo funkcijos, neužtikrintas turto valdymo funkcijų įgyvendinimo koordinavimas (derinant turto valdymo įgyvendinimo veiksmus) ir kontrolė (siekiant užtikrinti, kad reali Turto valdymo ir ūkio skyriaus nuostatų veikla atitiktų teisės aktų reikalavimus, stebint faktinės veiklos vykdymą, siekiant nustatyti nukrypimus nuo numatytų reikalavimų, analizuoti nukrypimų priežastis ir rengti pasiūlymus nukrypimams pašalinti). Pranešime pažymėta, kad dėl galimai netinkamai vykdytų (vykdomų) Pareigybės aprašyme nustatytų funkcijų ir administravimo turto valdymo srityje (koordinuojant ir kontroliuojant turto valdymo funkcijų įgyvendinimą), Ministerija galimai tinkamai neužtikrino (neužtikrina) visuomenės poreikių atitinkančio, racionalaus, efektyvaus ir teisėtumo reikalavimų nepažeidžiančio valstybės turto valdymo. Pranešime nurodyta, kad Pranešime nurodytais veiksmais Ministerijos kancleris galimai pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 3 straipsnio 1 dalį, 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktus, Vyriausybės įstatymo 31¹ straipsnio 2 dalies 1 punktą, Pareigybės aprašymo 7.1 papunktį, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnio 1, 6 punktus. Pareiškėjo paprašyta pateikti paaiškinimus bei juos pagrindžiančius įrodymus. Prie Pranešimo pridėta Audito ataskaita.

Komisija 2017 m. rugpjūčio 28 d. surašė Išvadą 1, kurioje konstatavo, kad pareiškėjas, eidamas Ministerijos (duomenys neskelbtini) pareigas, koordinuodamas ir kontroliuodamas Ministerijos administracijos padalinių darbą, netinkamai ir aplaidžiai atliko savo tarnybines pareigas, vykdė nepakankamą pavaldžių darbuotojų kontrolę ir nesugebėjo deramai organizuoti darbo turto valdymo srityje, neužtikrino optimalaus finansinių ir materialinių išteklių panaudojimo. Pirma, pareiškėjas, vizuodamas ministro įsakymus (bei vertino šių įsakymų projektus, kurių rengėjas yra Turto valdymo ir ūkio skyrius), kuriais sveikatos priežiūros viešosios įstaigos buvo įgaliojamos sudaryti patalpų nuomos viešo konkurso komisijas, kurios pačios organizuotų ir vykdytų viešuosius nuomos konkursus bei nustatytų nuomos konkurso laimėtojus, pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gruodžio 14 d. nutarimu Nr. 1524 patvirtinto Valstybės ilgalaikio materialiojo turto viešojo nuomos konkurso ir nuomos ne konkurso būdu organizavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Nuomos aprašas) 12 punktą, numatantį, kad turto nuomos konkursui valdytojas sudaro komisiją, VSTVNDĮ 9 straipsnį, VTĮ 3 straipsnio 1 dalį, 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktus, Vyriausybės įstatymo 31¹ straipsnio 2 dalies 1 punktą, Pareigybės aprašymo 7.1, 7.12 ir 7.13 papunkčius. Antra, pareiškėjas, neužtikrindamas tinkamo pareigų atlikimo koordinuojant ir kontroliuojant pavaldaus skyriaus nuomos mokesčio nustatymo procesą, kurio metu nebuvo užtikrinti valstybės interesai nustatant paklausių valstybės nuomos teise priklausančių patalpų nuomos mokesčio kainą, ir tuo galimai padarydamas materialinę žalą valstybei, kuomet Ministerija, išnuomodama valstybė turtą privatiems asmenims galimai negavo didesnių realių pajamų, pažeidė Vyriausybės įstatymo 31¹ straipsnio 2 dalies 1 punktą, Pareigybės aprašymo 7.1 papunktį. Trečia, pareiškėjas, nevykdydamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 3 d. nutarimu Nr. 1890 patvirtintu Valstybės turto perdavimo panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis tvarkos aprašo (toliau – ir Panaudos aprašas) 16 punkte įtvirtintos imperatyvios pareigos kontroliuoti, ar panaudos gavėjas naudoja gautą valstybės turtą pagal paskirtį, ar verčiasi veikla, dėl kurios buvo perduotas valstybės turtas, ar vykdo visas valstybės turto panaudos sutartyje nustatytas sąlygas, ar panaudos gavėjui, turinčiam socialinės įmonės statusą, šis statusas nepanaikintas, veikė neatsargiai (aplaidžiai), galimai nesiekiant naudos valstybei. Ketvirta, pareiškėjas, nekoordinuodamas ir nekontroliuodamas panaudos sutarčių, pasikeitus teisiniam reglamentavimui, neužtikrindamas pakankamos panaudos sutarčių atnaujinimo kontrolės, pažeidė VSTVNDĮ 14 straipsnio 4 dalį, Panaudos aprašo 4.2 papunktį, Pareigybės aprašymo 7.12. papunktį. Penkta, Komisija, nustačiusi, kad Turto valdymo ir ūkio skyrius nerenka ir neadministruoja draudimo sutarčių, dėl ko neužtikrina panaudos gavėjo pareigos tinkamo vykdymo apdrausti perduotą valstybės turtą, konstatavo, kad pareiškėjas, kuriam pavaldus šis skyrius, neužtikrina tinkamo panaudos pagrindais perduoto turto ir panaudos sutarčių koordinavimo ir kontrolės, todėl pažeidė (pažeidžia) VSTVNDJĮ 9 straipsnį, 14 straipsnio 4 ir 5 dalis, Panaudos aprašo 16 punktą ir 4.2 papunktį, VTĮ 3 straipsnio 1 dalį, 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktus, Vyriausybės įstatymo 31¹ straipsnio 2 dalies 1 punktą, Turto valdymo ir ūkio skyriaus nuostatų 5.1, 5.2, 6.1, 6.5, 6.7, 8.1 ir 8.2 papunkčius. Šešta, atsižvelgiant į tai, kad tyrimo metu paaiškėjo ir nustatytos naujos aplinkybės, susijusios su valstybės turto nuomos santykius reglamentuojančių teisės aktų imperatyvių reikalavimų nevykdymu (delspinigių reikalavimas už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, nuomos sutarčių terminai, valstybės turto subnuoma, negyvenamųjų patalpų nuoma be konkurso) bei su galimu Turto valdymo ir ūkio skyriaus įpareigojimu parengti projektą rašto dėl Audito ataskaitos, kuriuo pateikta priešinga ministro pozicijai nuomonė, ir sąmoningu šio rašto išsiuntimo Valstybės kontrolės departamento direktoriui, Išvadose 2 ministrui, be kita ko, pateiktas siūlymas inicijuoti tyrimą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

Ministras, įvertinęs Išvadą 1, 2017 m. rugsėjo 4 d. įsakymu Nr. V-1057 „Dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijos sudarymo“ (kartu su 2017 m. rugsėjo 6 d. įsakymu Nr. V-1065) sudarė Komisiją Išvadoje nurodytoms naujai paaiškėjusioms tarnybinio nusižengimo požymių turinčioms aplinkybėms ištirti.

Ministerija 2017 m. rugsėjo 8 d. pateikė pareiškėjui 2017 m. rugsėjo 8 d. Pranešimą apie tarnybinį nusižengimą Nr. BR-2371 (toliau – ir Pranešimas 2), kuriame nurodė, kad yra duomenų, jog pareiškėjas yra įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą – galimai netinkamai vykdant savo pareigas, numatytas Vyriausybės įstatyme, Pareigybės aprašyme koordinuojant ir kontroliuojant Ministerijos kancleriui pavaldaus Turto valdymo ir ūkio skyriaus veiklą, neužtikrinant tinkamo turto valdymo įgyvendinimo turto valdymą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Pranešime 2 remiamasi Išvados 1 konstatavimu, jog tarnybinio nusižengimo tyrimo metu paaiškėjo kitos tarnybinio nusižengimo požymių turinčios aplinkybės, susijusios su valstybės turto nuomos santykius reglamentuojančių teisės aktų imperatyvių reikalavimų pažeidimu bei pasirašant raštą Valstybės kontrolei, kuriuo buvo reiškiama priešinga oficialiai ministro pozicijai turto valdymo klausimais, nuomonei. Pranešime 2 pažymėta, kad pareiškėjas galimai pažeidė VSTVNDĮ 15 straipsnio 3 ir 7 dalių, Nuomos aprašo 48 ir 51 punktų, Pareigybės aprašymo 7.11 ir 7.12 punktų, Vyriausybės įstatymo 31¹ straipsnio 2 dalies 1 punkto, VAĮ 3 straipsnio 1 punkto nuostatas. Pirma, Pranešime nurodoma, kad išnagrinėjus 2015-2017 m. pretenzijas dėl nuompinigių skolos sumokėjimo, pasirašytas pareiškėjo, nustatyta, kad pretenzijose nėra nurodyto reikalavimo sumokėti delspinigius už kiekvieną pavėluotą nuomos mokesčio sumokėjimo dieną (tik užsimenama apie galimybę išreikalauti delspinigius teismine tvarka, tačiau reikalaujama sumokėti tik nuomos mokesčio įsiskolinimą) – dėl tokių galimai neteisėtų veiksmų, valstybės turtas valdomas neužtikrinant viešojo intereso, darant žalą valstybei, t. y. dėl įstatyme numatytų už netinkamą prievolės vykdymą nesumokėtų delspinigių valstybė patyrė (patiria) realia turtine žala - negauna pajamų iš trečiųjų asmenų už valstybės turto naudojimąsi. Antra, Pranešime 2 nurodoma, kad 2015 m. balandžio 22 d. susitarime Nr. NS-10 dėl 1996 m. sausio 23 d. negyvenamųjų pastatų, statinių ir patalpų nuomos sutarties pratęsimo šalys, t. y. Ministerija ir UAB „Apotheca vaistinė“, susitarė pratęsti 1996 m. sausio 23 d. negyvenamųjų pastatų, statinių ir patalpų nuomos sutarties, kartu su 2005 m. gegužės 9 d. priede Nr. 4 prie 1996 m. sausio 23 d. negyvenamųjų pastatų, statinių ir patalpų nuomos sutarties S-05-232 2 punkte nurodytą nuomos terminą nuo 2015 m. gegužės 1 d. iki 2017 m. gegužės 27 d. Minėtas patalpas nuomojant nuo 1996 m. iki 2017 m. gegužės 27 d., be kita ko, buvo pažeistos Nuomos aprašo 47 punkto nuostatos, pagal kurias valstybės turtas gali būti išnuomojamas ne ilgesniam kaip 10 metų laikotarpiui (įskaitant nuomos termino pratęsimą). Trečia, Pranešime 2 nurodoma, kad laikinai sveikatos apsaugos ministro pareigas ėjusio ūkio ministro E. G., 2016 m. gruodžio 8 d. įsakymu Nr. T-48 „Dėl negyvenamųjų patalpų nuomos“, kurį vizavo pareiškėjas, buvo nuspręsta be konkurso 3 metams išnuomoti 343,59 kv. m. bendro ploto negyvenamąsias patalpas, panaudos pagrindais valdyti perduotas Vilniaus Universiteto Santariškių klinikoms (šiuo metu Vilniaus universiteto ligoninė „Santaros klinikos“), o 2016 m. gruodžio 20 d. sudaryta Valstybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartis Nr. NS-19 (pasirašyta pareiškėjo), kuria Ministerija 36 mėnesiams išnuomojo minėtas patalpas UAB „Dussmann Service“; Ministerijos 2016 m. lapkričio 21 d. rašte Nr. (6.47-13) 10-9665 „Dėl valstybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos“ pasirašytame pareiškėjo, nurodyta, kad turtas, išnuomojamas be konkurso tais atvejais, kai perkama paslauga (viešojo maitinimo teikimas), kuriai teikti reikalingas valstybės turtas, o sprendimas dėl nuomos ne konkurso būdu priimamas viešojo paslaugų pirkimo metu; šiame rašte nurodyta, kad sprendimas dėl nuomos ne konkurso būdu priimtas nebuvo, todėl Ministerija (valstybės turto valdytoja) neturi pagrindo pasirašyti valstybės turto nuomos sutarties, ir pasiūlė teikti Ministerijai prašymą dėl viešojo nuomos konkurso skelbimo. Taigi, pareiškėjas vizuodamas minėtą įsakymą ir pasirašydamas turto nuomos, perduoto be vykdyto viešo nuomos konkurso, sutartį, pažeidė VSTVNDJĮ 15 straipsnio 2 dalies 3 punktą, Nuomos aprašo 4 punktą. Ketvirta, Pranešime 2 taip pat pažymėta, kad Išvadoje 1 nurodyta, kad ministras, susipažinęs su Audito ataskaita, joje nurodytus duomenis vertino kaip teisingus, nurodančius netinkamą, neefektyvų ir neracionalų valstybės turto valdymą, todėl vadovybės lygmenyje buvo pritarta Audito ataskaitos projektui ir joje nurodytam rekomendacijų plano įgyvendinimui bei ministerijos patikėjimo teise valdomo turto valdymo efektyvumui gerinti veiksmų plano ir strategijos sukūrimui; ši ministro nuomonė Valstybės kontrolei ne kartą buvo išreikšta, tačiau pareiškėjas, žinodamas tiek ministro ir kitų vadovybės narių poziciją turto valdymo klausimais, galimai įpareigojo Turto valdymo ir ūkio skyrių parengti rašto projektą Valstybės kontrolei, kuriuo būtų neigiamos Audito ataskaitos išvados ir šį raštą, kaip oficialią ministerijos poziciją, pareiškėjas galimai sąmoningai neinformuojant ministro, 2017 m. kovo 28 d. išsiuntė Valstybės kontrolės departamento direktoriui.

Pareiškėjas 2017 m. rugsėjo 15 d. raštu Nr. BR-2443 pateikė paaiškinimus dėl Pranešimo 2, kuriuose nurodė, kad su pateiktais įtarimais nesutinka ir mano, kad faktinės mano veiklos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti padarius tarnybinį nusižengimą. Pirma, pareiškėjo manymu, jo pasirašytais raginimais (raštais) prievolės mokėti nuomos mokestį įvykdymą pradelsę nuomininkai buvo pakankamai aiškiai raginami sumokėti įsiskolinimą, įskaitant delspinigius. Taip pat Turto valdymo ir ūkio skyrius neturi tiesioginės prieigos prie Ministerijos buhalterinės apskaitos ir finansinės kontrolės neatlieka, nes ši funkcija priskirta Finansų ir apskaitos skyriaus kompetencijai. Pareiškėjas duomenų, kad po raginimų susimokėti įsiskolinimus skolininkai neįvykdė, negavo, todėl mano, kad nepažeidė nei Pareiginės aprašymo 7.12 punkto, nei Vyriausybės įstatymo 31¹ straipsnio 2 dalies 1 punkto, įskaitant VSTVNDJĮ 15 straipsnio 7 dalies ar Nuomos aprašo 51 punkto reikalavimų. Antra, Pranešime 2 minimas 2015 m. balandžio 22 d. pareiškėjo pasirašytas susitarimas Nr. NS-10 buvo pasirašytas vadovaujantis Vilniaus apygardos teismo 2011 metų spalio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3034-798/2011, kuriuo teismas išaiškino, kad „iki 2007-05-27, tai yra iki aktualios redakcijos įsigaliojimo, buvęs nuomos laikotarpis negali būti įskaičiuojamas į bendrą nuomos terminą, kadangi susidarytų situacija, jog šiuo metu galiojantis Nutarimo 3.6 p. būtų taikomas šalių santykiams, atsiradusiems iki šios normos įsigaliojimo“. Esant minėtame įsiteisėjusiame teismo sprendime pateiktam valstybės turto nuomos termino skaičiavimo išaiškinimui, pareiškėjas neturėjo pagrindo abejoti galimybe pasirašyti susitarimą dėl valstybinio turto nuomos sutarties pratęsimo iki 2017 m. gegužės 27 d. Trečia, VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų vadovas su pavaduotoju plėtrai kreipėsi su prašymu surengti susitikimą ir pakartotinai išnagrinėti klausimą dėl patalpų maitinimo paslaugoms teikti nuomos ne konkurso būdu, nes VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos maitinimo paslaugų pirkimo konkursą vykdė VSTVNDJĮ ir Nuomos aprašo nustatyta tvarka. Susitikimo metu dalyvaujant pareiškėjui, VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų vadovui bei pavaduotojui plėtrai, taip pat tuometinio Teisės departamento, Turto valdymo ir ūkio skyriaus atstovams bei viceministrui V. G., buvo diskutuojama dėl VSTVNDJĮ ir Nuomos aprašo nuostatų interpretavimo ir tinkamo taikymo. Prieita prie nuomonės, kada patalpų nuoma ne konkurso būdu galima vadovaujantis VSTVNDJĮ 15 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu ir Nuomos aprašo III skyriaus nuostatomis; tai buvo paaiškinta laikinai sveikatos apsaugos ministro pareigas ėjusiam ūkio ministrui E. G., kuris su aptartų patalpų nuoma ne konkurso būdu sutiko ir pasirašė aptariamą įsakymą. Ketvirta, Pranešime 2 nėra nurodoma ir pagrindžiama, kada vadovybės lygmenyje buvo pritarta Audito ataskaitos projektui, kada pareiškėjui apie tai turėjo būti žinoma, kokie tie kartai, kada sveikatos apsaugos ministras iki patvirtinant valstybinio audito ataskaitą buvo išreiškęs viešą pritarimą – nei pareiškėjas, nei už Ministerijai priskirto nekilnojamojo turto valdymą atsakingas Turto valdymo ir ūkio skyriaus vedėjas nebuvo kviečiami į vadovybės posėdžius, diskusijos dalyvauti neturėjome galimybių, apie priimtus sprendimus informuoti taip pat nebuvo. Remiantis išimtinai Pranešime 2 apie tarybinį nusižengimą pateikta informacija, pareiškėjui apsunkinta galimybė atsikirsti.

Pareiškėjas, atsakydamas į Komisijos 2017 m. rugsėjo 13 d. raštą Nr. BR-2410, 2017 m. rugsėjo 19 d. rašte Nr. BR-2469 nurodė, kad pareiškėjas Turto valdymo ir ūkio skyriaus nuomos, kaip ir kitų sutarčių administravimo bei kitų šio jam pavaldaus ministerijos struktūrinio padalinio veiklą koordinuoja bei kontroliuoja per šio skyriaus vedėją ar jo funkcijas vykdanti asmenį. Turto valdymo ir ūkio skyriaus tarnautojams ir darbuotojams tiesiogiai vadovauja šio skyriaus vedėjas ar jo funkcijas vykdantis asmuo, kuris planuoja ir organizuoja skyriaus darbą, paskirsto užduotis skyriaus darbuotojams, kontroliuoja jų vykdymą, vizuoja dokumentų projektus, užtikrina darbuotojų darbo drausmę bei atsako už skyriui priskirtų uždavinių ir funkcijų vykdymą. Turto valdymo ir ūkio skyriaus vedėjas, be kita ko, turi teisę teikti siūlymus teikti Ministerijos kancleriui siūlymus dėl klausimų, susijusių su skyriaus veikla. Pareiškėjas kasmet su Turto valdymo ir ūkio skyriaus vedėju metų pradžioje aptaria praėjusių metų skyriaus vedėjui nustatytų uždavinių įgyvendinimą, sutaria dėl einamųjų metu siektinų rezultatų. Pareiškėjas Turto valdymo ir ūkio skyriaus darbą nuolat koordinuoja ir atitinkamai kontroliuoja tiek nuolat posėdžiaudamas su Turto valdymo ir ūkio skyriaus vedėju ar kartu su šio skyriaus tarnautojais ar darbuotojais, tiek ir nuolatinių posėdžių su kitais Ministerijos struktūriniais padaliniais ar Ministerijai pavaldžių ir nepavaldžių įstaigų, įmonių bei institucijų atstovais. Turto valdymo ir ūkio skyrius visais šiam skyriui pavestais bendro pobūdžio klausimais bei atskirais didesnių vykdomų projektų klausimais turi teisę teikti ir teikia jam informaciją, o ministerijos kancleris ieško racionalių sprendimų netipinių probleminių situacijų atvejais. Turto valdymo ir ūkio skyriaus veiklos koordinavimas ir kontrolė įgyvendinami taip pat vizuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų, susijusių su valstybės turto panauda, projektus, kitus dokumentus, susijusius su atitinkamo turto perdavimo naudotis panaudos ar nuomos teise ir pan.

Komisija surašė 2017 m. rugsėjo 28 d. Išvadą dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo dėl Ministerijos (duomenys neskelbtini) G. A. padaryto tarnybinio nusižengimo Nr. BR-2541 (toliau – Išvada 2), kurioje sveikatos apsaugos ministrui pateiktas siūlymas apjungti šį tarnybinio nusižengimo tyrimą bei šią išvadą su Išvadą 1, pripažinti, kad pareiškėjas padarė tęstinį (nuo paskyrimo į pareigas dienos iki tarnybinio nusižengimo tyrimo pradžios) tarnybinį nusižengimą ir jam skirti tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš pareigų. Komisija Išvadoje 2 nustatė, kad pareiškėjas nuo paskyrimo į ministerijos (duomenys neskelbtini) pareigas pradžios iki tarnybinio nusižengimo tyrimo pabaigos netinkamai, t. y. neatidžiai, nerūpestingai ir aplaidžiai atliko tarnybines pareigas ir tuo pažeidė imperatyvius teisės aktų reikalavimus valstybės turto valdymo srityje. Pirma, pareiškėjas neužtikrino (nekontroliavo ir nekoordinavo) VSTVNDJĮ 15 straipsnio 7 dalies ir Nuomos aprašo 51 punkto tinkamo įgyvendinimo, nesilaikė Pareigybės aprašymo 7.12 punkto reikalavimų, pažeidė Vyriausybės įstatymo 31¹ straipsnio 2 dalies 1 punktą, nes išnagrinėjus Ministerijos 2015-2017 m. pareiškėjo pasirašytas pretenzijas dėl nuompinigių skolos sumokėjimo, nustatė, kad siųstose pretenzijose nėra nurodyto tiesioginio reikalavimo sumokėti delspinigius už kiekvieną pavėluotą nuomos mokesčio sumokėjimo dieną (kai kuriose pretenzijose tik užsimenama apie ministerijos teisę reikalauti delspinigius, tačiau pretenzijos pagrindinis reikalavimas yra tik nuomos mokesčio įsiskolinimo sumokėjimas); nereikalaujant sumokėti įstatyme numatytų delspinigių valstybė patiria realią turtinę žalą, nes negauna pajamų iš trečiųjų asmenų (nuomininkų) už valstybės turto naudojimąsi (neapmokėtas bendras pradelstų įsiskolinimų delspinigių dydis nuo 2015 m. balandžio 10 d. iki 2017 m. rugsėjo 22 d. yra 1 338,79 Eur); pareiškėjas nesiėmė veiksmų žalai išvengti, nors galėjo (pavaldžių asmenų buvo ne kartą informuotas) ir turėjo priemones (suteikti įgaliojimai priimti atitinkamus sprendimus tinkamam pavaldžių padalinių funkcijų atlikimui užtikrinti) ir pareigą elgtis teisės aktų nustatyta tvarka (pareiga koordinuoti ir kontroliuoti pavaldžių padalinių darbą, imtis priemonių nustatytiems trūkumams šalinti). Pagal kilusias pasekmes pažeidimas pripažįstamas šiurkščiu nusižengimu. Antra, pareiškėjas savo neveikimu neužtikrino (nekontroliavo) VSTVNDJĮ 15 straipsnio 3 dalies tinkamo įgyvendinimo, nesilaikė Pareigybės aprašymo 7.12 punkto reikalavimų bei pažeidė Vyriausybės įstatymo 31¹ straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytą pareigą, nes pasirašant 2015 m. balandžio 22 d. susitarimą Nr. NS-10 dėl 1996 m. sausio 23 d. negyvenamųjų pastatų, statinių ir patalpų nuomos sutarties pratęsimo, kuriuo buvo susitarta pratęsti 1996 m. sausio 23 d. negyvenamųjų pastatų, statinių ir patalpų nuomos sutarties, kartu su 2005 m. gegužės mėn. 9 d. priede Nr. 4 prie 1996 m. sausio 23 d. negyvenamųjų pastatų, statinių ir patalpų nuomos sutarties S-05-232 2 punkte nurodytą nuomos terminą nuo 2015 m. gegužės 1 d. iki 2017 m. gegužės 27 d., buvo viršytas 10 metų terminas. Trečia, pareiškėjas vizavo ministro E. G. 2016 m. gruodžio 8 d. įsakymą Nr. T-48 „Dėl negyvenamųjų patalpų nuomos“, kuriuo leista be konkurso 3 metams išnuomoti 343,59 kv. m. bendro ploto negyvenamąsias patalpas, panaudos pagrindais valdyti perduotas Vilniaus Universiteto Santariškių klinikoms, nors tai draudė VSTVNDĮ 14 straipsnio 6 dalis. Taip pat pareiškėjas, vykdydamas šį ministro įsakymą, pasirašė 2016 m. gruodžio 20 d. Valstybės ilgalaikio materialiojo tarto nuomos sutartį Nr. NS-19, kuria 36 mėnesiams turtas išnuomotas UAB „Dussmann Service“; šį nusižengimą Komisija vertino kaip šiurkštų. Ketvirta, pareiškėjas pažeidė Pareigybės aprašymo 7.11 papunktį, nes žinodamas, jog Ministerijos vadovybės lygmenyje buvo pritarta Audito ataskaitos projektui ir joje nurodytam rekomendacijų plano įgyvendinimui bei ministerijos patikėjimo teise valdomo turto valdymo efektyvumui gerinti veiksmų plano ir strategijos sukūrimui, galimai įpareigojo Turto valdymo ir ūkio skyrių parengti rašto projektą Valstybės kontrolei, kuriuo būtų neigiamos Audito ataskaitos išvados ir šį raštą, kaip oficialią ministerijos poziciją, galimai sąmoningai neinformuojant ministro, 2017 m. kovo 28 d. išsiuntė Valstybės kontrolės departamento direktoriui. Penkta, Komisija, padarė išvadą, kad apimtyje dėl valstybės turto subnuomos galimai nėra pakankama duomenų tarnybiniam nusižengimui konstatuoti. Šešta, Išvadoje 2 pažymėta, kad apimtyje dėl valstybės turto subnuomos Komisija negali konstatuoti, jog buvo pažeisti imperatyvūs turto valdymą reglamentuojantys teisės aktai.

Sveikatos apsaugos ministras, vadovaudamasis VTĮ 29 straipsnio 2 dalimi, 3 dalies 3 punktu, 30 straipsnio 1 dalimi, Taisyklių 14.1 papunkčiu, atsižvelgdamas į Išvadą 1 ir Išvadą 2, į Ministerijos kanclerio, kaip ministerijos administracijos vadovo, turimus valdingus įgaliojimus priimti sprendimus, kuriais daromas poveikis viešajam interesui, ir tai, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo metu nustatyti faktai įrodo neigiamą poveikį (neigiamas pasekmes) visuomenės interesams ir materialinę žalą valstybei netinkamai valdant valstybės turtą, į nustatytus šiurkščius tarnybinius nusižengimus, nusižengimų padarymo priežastis, aplinkybes, kaltės laipsnį bei tarnybinę atsakomybę sunkinančias aplinkybes, nurodytas Išvadoje 1 ir Išvadoje 2 (toliau (abi išvados) – ir Išvados), jas apjungęs bei pripažinęs, kad padaryti tęstiniai tarnybiniai pažeidimai, priėmė skundžiamą Įsakymą, kuriuo pareiškėjui buvo skirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas.

Lietuvos Respublikos vyriausybės įstatymo (ginčui aktuali redakcija) 31¹ straipsnio 1 dalyje bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 926 patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos nuostatų (toliau – ir Nuostatai) (ginčui aktuali redakcija) 23 punkte įtvirtinta, kad Ministerijos kancleris yra karjeros valstybės tarnautojas, ministerijos administracijos vadovas, pavaldus ministrui. Ministerijos kanclerio pareigybė skirta Ministerijos administracijos padalinių veiklai koordinuoti ir kontroliuoti bei ministerijos administracinei ūkinei veiklai kontroliuoti Pareigybės aprašymo 4 punktas). Šias pareigas einančio valstybės tarnautojo veiklos sritis – Ministerijos administracijos padalinių veiklos koordinavimas ir kontroliavimas, strateginis planavimas bei teisės aktų projektų rengimo organizavimas ir kontrolė (specialioji veiklos sritis) (Pareigybės aprašymo 5 punktas).

Sveikatos apsaugos ministerijos kanclerio funkcijos įtvirtintos Vyriausybės įstatymo, Nuostatų ir Pareigybės aprašymo nuostatose. Pagal Vyriausybės įstatymo 31¹ straipsnio 2 dalies 1 punktą, Nuostatų 23.1 papunktį ir Pareigybės aprašymo 7.1 papunktį, Ministerijos kancleris koordinuoja ir kontroliuoja ministerijos administracijos padalinių veiklą, užtikrina, kad įgyvendinant ministerijos strateginius veiklos planus optimaliai būtų valdomi ir panaudojami finansiniai, materialiniai, intelektiniai ir informacijos ištekliai. Pareigybės aprašyme nustatyta, kad Sveikatos apsaugos ministerijos kanclerio pareigas einantis valstybės tarnautojas, be kita ko, užtikrina, kad viešai ir oficialiai tarnybos klausimais reiškiama nuomonė neprieštarautų oficialiai ministerijos pozicijai (7.11 papunktis); savo darbe vadovaujasi galiojančiais Lietuvos Respublikos teisės aktais, ministro įsakymais, ministerijos nuostatais ir darbo reglamentu, šiuo pareigybės aprašymu (7.12 papunktis); atlieka kitas įstatymų, Vyriausybės nutarimų ir ministro pavestas funkcijas tam, kad butų pasiekti ministerijos strateginiai tikslai, asmeniškai atsako už pavestų darbų bei pavedimų atlikimą (7.13 papunktis).

Dėl pagrindinių tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros taisyklių.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas šios ginčų kategorijos bylas, ne kartą yra konstatavęs, jog tarnybinio nusižengimo tyrimas yra viena iš svarbiausių tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros sudėtinių dalių, kadangi jis nėra vien formalus veiksmas, apsiribojantis tik tarnautojo veiklos ar neveikimo konstatavimu. Tai – plati įstaigos vadovo įpareigoto pareigūno ar komisijos veikla, susijusi su išsamiu visų tariamo tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybių ir priežasčių, nulėmusių nusižengimą, išaiškinimu. Tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje nepakanka tik formaliai įvardyti Įstatymo ir (ar) poįstatyminių aktų normas, kuriose nustatytos tam tikros valstybės tarnautojo elgesio taisyklės, ir konstatuoti, kad juos padarė konkretus valstybės tarnautojas. Tarnybinio nusižengimo tyrimą atliekantis pareigūnas (komisija) turi surinkti visus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tiriamo valstybės tarnautojo nusižengimo faktą, jo kaltę, patikrinti valstybės tarnautojo paaiškinime (jei toks pateiktas) nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes ir visa tai įvertinti, tyrimo rezultatus įforminant motyvuotoje tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A6-359/2007, 2008 m. lapkričio 10 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A63-1836/2008, 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1227/2010, 2010 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-700/2010, 2012 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2362/2012, 2013 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-565/2013 ir kt.). Būtina tokį nusižengimą dar pagrįsti įrodymais, nurodant jo padarymo aplinkybes ir priežastis, dėl nusižengimo atsiradusias pasekmes, tarnautojo kaltę ir kitas reikšmingas Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes (šiais aspektais žr., pvz., 2010 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-700/2010, 2012 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2362/2012, 2013 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-565/2013, 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1867-492/2015 ir kt.). Pareiga įrodyti padarytą tarnybinį nusižengimą tenka atsakovui (žr., pvz., 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4172-858/2017, 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62-2207/2011).

Taigi, byloje nustatyta, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas Ministerijoje buvo pradėtas 2017 m. gegužės 2 d. Valstybės kontrolės atliktos Valstybinio audito ataskaitos pagrindu, neįvardijant konkrečių asmenų ir konkrečių asmenų padarytų tarnybinių nusižengimų.

Nagrinėjamu atveju iš Pranešimo 1 turinio matyti, kad jame pažymėta, kas nurodyta Audito ataskaitoje, įvardyti Turto valdymo ir ūkio skyriaus uždaviniai bei funkcijos, nurodyta, kad Turto valdymo ir ūkio skyrius pavaldus ir atskaitingas Ministerijos kancleriui, kurio administravimo sričiai priskirtas turto valdymas. Pranešime nurodoma, kad atsižvelgiant Audito ataskaitoje nurodytus duomenis, pareiškėjas galimai netinkamai, pažeidžiant valstybės turto valdymą, naudojimą ir disponavimo juo reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, Lietuvos Respublikos vyriausybės įstatyme bei Pareigybės aprašyme įtvirtintas pareigas, atlieka (atliekamos) su Ministerijos turto, atiduoto panaudos arba perduoto nuomos pagrindais viešosioms sveikatos priežiūros įstaigoms, susijusios turto valdymo funkcijos, neužtikrintas turto valdymo funkcijų įgyvendinimo koordinavimas (derinant turto valdymo įgyvendinimo veiksmus) ir kontrolė (siekiant užtikrinti, kad reali Turto valdymo ir ūkio skyriaus nuostatų veikla atitiktų teisės aktų reikalavimus, stebint faktinės veiklos vykdymą, siekiant nustatyti nukrypimus nuo numatytų reikalavimų, analizuoti nukrypimų priežastis ir rengti pasiūlymus nukrypimams pašalinti). Pranešime pažymėta, kad dėl galimai netinkamai vykdytų (vykdomų) Pareigybės aprašyme nustatytų funkcijų ir administravimo turto valdymo srityje (koordinuojant ir kontroliuojant turto valdymo funkcijų įgyvendinimą), Ministerija galimai tinkamai neužtikrino (neužtikrina) visuomenės poreikių atitinkančio, racionalaus, efektyvaus ir teisėtumo reikalavimų nepažeidžiančio valstybės turto valdymo. Pranešime nurodyta, kad Pranešime 1 nurodytais veiksmais Ministerijos (duomenys neskelbtini) galimai pažeidė VTĮ 3 straipsnio 1 dalį, 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktus, Vyriausybės įstatymo 31¹ straipsnio 2 dalies 1 punktą, Pareigybės aprašymo 7.1 papunktį, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnio 1, 6 punktus. Pareiškėjo paprašyta pateikti paaiškinimus bei juos pagrindžiančius įrodymus. Prie Pranešimo pridėta Audito ataskaita. Pranešimo papildyme nurodyta, kad, atsižvelgiant į Pranešime nurodytus duomenis, Ministerijos (duomenys neskelbtini) taip pat galimai pažeidė VSTVNDĮ 9 straipsnį, 14 straipsnio 4 ir 5 dalis, 15 straipsnio 2 ir 4 dalis, Pareigybės aprašymo 7.12 ir 7.13 papunkčius.

Teismas, įvertinęs Pranešimo 1 ir Pranešimo papildymo turinį ir tokiam pranešimui keliamus reikalavimus, daro išvadą, kad Pranešime ir Pranešimo papildyme pareiškėjui nebuvo nurodyta, kokių konkrečių tarnybinių nusižengimų padarymu jis yra kaltinamas. Teismas vertina, jog toks informavimas apie galbūt padarytus tarnybinius nusižengimus yra nekonkretus, neaiškus ir itin platus, apimantis pareiškėjo veiklą nuo jo darbo Sveikatos apsaugos ministerijoje(duomenys neskelbtini) pradžios (2015 m. balandžio 10 d.) iki galimai padarytų tarnybinių nusižengimų tyrimo pradžios (iki 2017 m. gegužės 2 d.), todėl nevertintinas kaip proporcingas.

Iš byloje esančių pareiškėjo paaiškinimų, teiktų Komisijai, turinio aiškiai matyti, jog pareiškėjui nebuvo suprantama, kokių konkrečiai tarnybinių nusižengimų padarymu jis yra kaltinamas, pareiškėjas 2017 m. rugpjūčio 8 d., 2017 m. rugpjūčio 10 d., 2017 m. rugpjūčio 14 d. paaiškinimuose pabrėžė, kad Pranešime 1 ir Pranešimo papildyme yra apsiribota vien Valstybės kontrolės Audito ataskaitoje paminėtų teiginių perrašymu, tačiau nenurodoma, kuo pasireiškė pareiškėjui pavestų funkcijų nevykdymas, dėl Pranešime 1 abstrakčių teiginių dėstymo, nėra tinkamai sudaroma galimybė atsakyti į nepagrįstus kaltinimus, neva Ministerijos (duomenys neskelbtini) nevykdė jam pavestų uždavinių ir funkcijų.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja asmens teisę į tinkamą teisinį procesą (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas). Teisė būti išklausytam yra vienas iš teisės į tinkamą procesą elementų.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje nuosekliai akcentuoja asmens teisės būti išklausytam reikšmę ir šio teismo praktikoje taip pat atsispindi teisės būti išklausytam turinio elementai. Pavyzdžiui, 2010 m. balandžio 29 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A858-737/2010 nurodyta, kad iš bendrųjų gero administravimo principo įtvirtinamų imperatyvų kyla viešojo administravimo subjekto pareiga apklausti pareiškėją ir pareiškėjo teisė būti išklausytam prieš priimant sprendimą. Gero administravimo principas taip pat apima asmens teisę būti informuotam apie nustatytas faktines aplinkybes (žr., pvz., 2015 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-616-858/2015, taip pat žr. 2014 m. rugsėjo 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A438-1102/2014, 2014 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-2014/2014, 2014 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-727/2014). Nagrinėdamas bylas teismas dėl tokių procedūrinių pažeidimų, kaip teisės pateikti paaiškinimus apsunkinimas ir netinkamas informavimas apie galimą pažeidimą (2018 m. vasario 14 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-3008-662/2018), teisės normų, kurias ūkio subjektas galbūt pažeidė, nenurodymas (2017 m. spalio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1228-662/2017), teisės būti išklausytam iki poveikio priemonės paskyrimo pažeidimo (2017 m. spalio 31 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-638-492/2017, 2018 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-725-822/2018), yra pripažinęs, jog nebuvo užtikrintas objektyvus ir visapusiškas faktinių aplinkybių visumos ištyrimas ir įvertinimas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. sausio 7 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-859-602/2019 panaikino ginčijamą sprendimą nustatęs, jog Visuomenės informavimo etikos komisija priėmė sprendimą dėl profesinės etikos kodekso konkretaus straipsnio pažeidimo, nesuteikusi suinteresuotiems asmenims prieš priimant sprendimą šiuo klausimu galimybės pateikti paaiškinimus dėl to, kokių profesinės etikos kodekso pažeidimų padarymu asmuo yra kaltinamas; tai lėmė, kad buvo neužtikrintas teisės į gynybą principo laikymasis. Kitu atveju Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. gruodžio 11 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-2473-1062/2019 nustatė, jog buvo padarytas esminis proceso pažeidimas, kai pareiškėjo teisė būti išklausytam prieš priimant sprendimą ir būti informuotam apie nustatytas faktines aplinkybes, taikant asmeninę atsakomybę pagal VPIDVTĮ nuostatas, buvo pažeista.

Teismas pažymi, jog kitos viešojo administravimo įstaigos, t. y. Valstybės kontrolės Valstybinio audito ataskaita, kurioje yra nurodytos apibendrintos išvados apie Sveikatos apsaugos ministerijos valstybės turto valdymą, nurodant bendrus skaičius dėl Sveikatos apsaugos ministerijos sudarytų turto nuomos, panaudos sutarčių ir kt., pateikiant tik kai kuriuos vienetinius pavyzdžius, negali būti vertinama kaip dokumentas, pakeičiantis Taisyklių 7 punkte numatytą pranešimą` apie tarnybinį nusižengimą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Valstybės kontrolės Audito ataskaitoje jokių pareiškėjo galimai padarytų tarnybinių nusižengimų nebuvo nurodyta. Valstybės kontrolės Audito ataskaitoje Sveikatos apsaugos ministerijai buvo pateiktos rekomendacijų įgyvendinimo planas dėl viešosioms sveikatos priežiūros įstaigoms perduoto valstybės turto valdymo. Teismo vertinimu, Valstybės kontrolės Audito ataskaita, kuri buvo rekomendacinio pobūdžio, galėjo būti tik vada atsakovei atlikti tyrimą dėl Audito ataskaitoje nurodytų aplinkybių, o vėliau, esant pagrindui, pradėti tarnybinį patikrinimą dėl pareiškėjo galimai padarytų konkrečių aiškiai suformuluotų tarnybinių nusižengimų.

Būtina pažymėti, jog siekiant užtikrinti asmens teisę būti išklausytam yra ypatingai svarbu tinkamai, aiškiai ir tiksliai nurodyti tyrimo dalyką, kartu apibrėžiant jo ribas ir išdėstant faktines aplinkybes. Apibrėždama tyrimo dalyką ir informuodama apie pareiškėjui inkriminuojamus tarnybinius nusižengimus, Komisija turėjo pareigą nurodyti esminius tarnybinio pažeidimo požymius bei sudaryti prielaidas asmeniui, dėl kurio atliekamas tarnybinis patikrinimas, aiškiai ir konkrečiai suvokti faktines aplinkybes, dėl kurių atliekamas tarnybinis patikrinimas. Komisijos pareiga kuo tiksliau ir aiškiau apibrėžti tyrimo ribas ir tinkamai informuoti asmenį apie gal būt padarytą tarnybinį nusižengimą (faktines tyrimo aplinkybes) yra siejama ne tik su tinkama asmens procedūrinių teisių apsauga, bet ir su veiksmingos teisinės gynybos įgyvendinimu nagrinėjant klausimą komisijoje.

Teismas konstatuoja, kad Pranešimo 1 ir Pranešimo papildymo turinys šių reikalavimų neatitiko. Pranešimo 1 ir Pranešimo papildyme nurodyti Valstybės kontrolės Audito ataskaitos teiginiai kaip galimi pareiškėjo tarnybiniai nusižengimai, kaip antai: <...> Sveikatos apsaugos ministerija vykdo nepakankamą panaudos sutarčių priežiūrą, nes neturi tikslios informacijos apie panaudos gavėjų ir su jais sudarytų sutarčių skaičių; yra likusių neterminuotų sutarčių, o daliai panaudos gavėjų nenumatyta pareiga apdrausti turtą; panaudos sutartys netikslinamos, pasikeitus perduoto turto kiekiui; teisės aktuose galimybė turto valdytojo funkcijas pavesti vykdyti kitiems subjektams nėra numatyta; ir kt. <...> - nėra pagrindo vertinti kaip konkrečius duomenis, apibrėžiančius valstybės tarnautojo (pareiškėjo) tarnybinio nusižengimo faktus. Taigi, Pranešimo 1 bei Pranešimo papildymo turinys leidžia daryti išvadą, kad tarnybinio tyrimo dėl pareiškėjo galimai padarytų tarnybinių nusižengimų dalykas buvo apibrėžtas netinkamai, tyrimo ribos buvo neaiškios, pareiškėjui buvo nepranešta apie jam Išvadoje 1 inkriminuojamus labiau sukonkretintus tarnybinius nusižengimus, o tai lėmė, kad buvo neužtikrintas teisės į gynybą principo laikymasis.

Byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste daroma išvada, kad buvo padarytas procedūros pažeidimas, kai pareiškėjo teisė būti išklausytam prieš priimant sprendimą ir būti informuotam apie nustatytas faktines aplinkybes, taikant tarnybinę atsakomybę, buvo pažeista. Teismas vertina, kad šis procedūrinio pobūdžio pažeidimas yra esminis, jis užkirto kelią objektyviam ir visapusiškam faktinių aplinkybių visumos ištyrimui ir įvertinimui bei pagrįsto sprendimo priėmimui. Bylos faktinės aplinkybė ir Komisijos tyrimo pareiškėjo atveju organizavimo tvarka atskleidžia, jog šiuo atveju Komisijos tyrimas dėl pareiškėjo galimai padarytų tarnybinių nusižengimų, Komisijai tinkamai ir aiškiai neapibrėžiant tyrimo ribų, jas plečiant, vertinant itin ilgą tyrimo laikotarpį, tačiau neužtikrinant pareiškėjo procedūrinių teisių apsaugos, yra nesuderinama su gero administravimo principu ir objektyviu bei visapusiškų visų aplinkybių ištyrimu.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad Komisijos Išvada 1 dėl pareiškėjui inkriminuotų tarnybinių nusižengimų, esant nustatytam esminiam procedūriniam pažeidimui, yra neteisėta ir nepagrįsta.

Iš Pranešimo 2 turinio matyti, kad joje yra labiau sukonkretinti tarnybinių pažeidimų požymiai ir pareiškėjas suvokė Išvadoje 2 nurodytas faktines aplinkybes, dėl kurių atliekamas tarnybinis patikrinimas. Dėl to, teismas laiko, kad Pranešimu 2 pareiškėjas buvo tinkamai informuotas apie jam inkriminuojamus tarnybinius pažeidimus.

Dėl termino skirti tarnybinę nuobaudą.

Komisija Išvadoje 1 konstatavo, kad pareiškėjas, vizuodamas ministro įsakymus, kuriais sveikatos priežiūros viešosios įstaigos buvo įgaliojamos sudaryti patalpų nuomos viešo konkurso komisijas, kurios pačios organizuotų ir vykdytų viešuosius nuomos konkursus bei nustatytų nuomos konkurso laimėtojus, pažeidė imperatyvų Nuomos aprašo 12 punktą, numatantį, kad turto nuomos konkursui valdytojas sudaro komisiją iš turto valdytojo darbuotojų, VSTVNDĮ 9 straipsnį, VTĮ 3 straipsnio 1 dalį, 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktus, Vyriausybės įstatymo 31¹ straipsnio 2 dalies 1 punktą, Pareigybės aprašymo 7.1, 7.12 ir 7.13 papunkčius.

Visų pirma teismas pažymi, kad byloje nustatyta, jog Pranešime 1 ir Pranešimo papildyme pareiškėjui apskritai nebuvo inkriminuojamai kaltinimai dėl pasitarimų neorganizavimo su pavaldžiu Turto ir ūkio valdymo skyriumi ar konstruktyvių sprendimų nepriėmimo, taip pat dėl Išvadoje 1 nurodytų konkrečių ministro 2016 m. ir 2017 m. priimtų įsakymų, kuriais sveikatos priežiūros įstaigos būdavo įgaliotos sudaryti patalpų nuomos viešojo konkurso komisijas ir kuriuos vizavo kancleris. Tokiu būdu dar kartą konstatuotina, jog tarnybinio pažeidimo tyrimo ribos buvo praplėstos, nepranešus apie tai pareiškėjui ir nesuteikus jam teisės teikti paaiškinimą dėl išvadoje sukonkretintų ministro įsakymų vizavimo bei pasitarimų neorganizavimo su jam pavaldžiu Turto ir ūkio valdymo skyriumi, pažeidžiant pareiškėjo teisę į gynybą. Teismas šias nustatytas aplinkybes įvertino esminiu tarnybinio tyrimo procedūros pažeidimu.

Komisija Išvadoje 1 konstatavo, kad pareiškėjas, neužtikrindamas tinkamo pareigų atlikimo koordinuojant ir kontroliuojant pavaldaus Turto valdymo ir ūkio skyriaus darbą nuomos mokesčio nustatymo procese, kurio metu nebuvo užtikrinti valstybės interesai nustatant paklausių valstybės nuomos teise priklausančių patalpų nuomos mokesčio kainą, ir tuo galimai padarydamas materialinę žalą valstybei, kuomet Ministerija, išnuomodama valstybė turtą privatiems asmenims galimai negavo didesnių realių pajamų, pažeidė Vyriausybės įstatymo 31¹ straipsnio 2 dalies 1 punktą, Pareigybės aprašymo 7.1 papunktį. Išvadoje 1 nurodyta, kad Ministerijos kancleris, vykdydamas savo pareigas veikė neatsargiai (aplaidžiai) ir nesigilino į nuomojamo turto nuompinigių nustatymo tvarką, nesiėmė jokių priemonių rezultatams pamatuoti ir palyginti siekiant maksimalios naudos nustatant turto nuomos mokesčio kainą, dėl ko didžioji dalis valstybės turto, patikėjimo teise valdomo ministerijos, galimai buvo išnuomotas mažesne nei rinkos kaina. Komisija Išvadoje 1 nurodė, kad turto nuomos paklausa gydymo įstaigose yra pakankamai didelė ir neretai simbolinė pradinė turto nuomos kaina konkurso metu pakyla net kelis šimtus kartų ir pateikė kelis pavyzdžius – 2017 m. sausio 12 d. įsakymu Nr. T-20 nustatytas pradinis turto nuompinigių dydis 0,20 Eur už 1 kv. m/mėn., vėliau 1,45 Eur už 1 kv. m/mėn., o vykdant konkursą, nuompinigių kaina pakilo iki 215,38 Eur už 1 kv. m/mėn.; 2017 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. T-28 nustatytas pradinis turto nuompinigių dydis vidutiniškai nuo 2,93 už 1 kv. pakilo iki 404,04 Eur už 1 kv. m/mėn; 2017 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. T-30 nustatytas pradinis turto nuompinigių dydis nuo vidutiniškai 3,80 Eur už 1,5 kv. m/mėn. pakilo iki 204,32 Eur už 1,5 kv. m/mėn.

Taip pat nėra pagrindo vertinti pagrįsta Komisijos išvadą, jog pareiškėjas pažeidė Vyriausybės įstatymo 31¹ straipsnio 2 dalies 1 punktą ir Pareigybės aprašymo 7.1 papunktį, kuriuose nurodyta, kad ministerijos kancleris privalo užtikrinti, jog įgyvendinant ministerijos strateginius veiklos planus optimaliai būtų valdomi ir panaudojami finansiniai, materialiniai, intelektiniai ir informaciniai ištekliai, nes kaip minėta, tarnybinio patikrinimo dalyku nebuvo ministerijos strateginių veikos planų konkrečių nuostatų neįgyvendinimas ir pareiškėjui kaltinimai dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo neįgyvendinus ministerijos strateginius veikos planus pareikšti nebuvo.

Įvertinus Išvados turinį dėl šio epizodo, konstatuotina, kad pareiškėjui buvo reiškiami abstraktūs aiškiai neapibrėžti kaltinimai, neatskleista pareiškėjui inkriminuojamo tarnybinio nusižengimo objektyvioji ir subjektyvioji pusė. Apibendrinus tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas daro išvadą, jog nėra įrodytos pareiškėjo tarnybinės atsakomybės sąlygos dėl šio epizodo.

Dėl pareigos kontroliuoti, ar turtas naudojamas pagal paskirtį.

Iš Išvados 1 turinio matyti, kad joje nėra nurodyta konkrečių atvejų dėl pareiškėjo kontrolės, ar turtas naudojamas pagal paskirtį, stokos, t. y. konkretūs atvejai nebuvo tiriami. Be to, išvada apie neigiamas pasekmes yra grindžiama tik prielaidomis, Išvadoje 1 nėra nustatytas nė vienas konkretus atvejis dėl realios žalos.

Teismas pažymi, kad iš byloje esančio Turto valdymo ir ūkio skyriaus 2017 m. gegužės 10 d. rašto Nr. BR-1453 matyti, kad Ministerijos buhalterinėje apskaitoje apskaitoma 30 353 vienetai trumpalaikio ir 29 628 vienetai ilgalaikio materialiojo turto, kuris perduotas pagal panaudos sutartis 212 įstaigų. Skyrius pateiktuose paaiškinimuose nurodė, kad panaudos pagrindais perduoto turto patikrinimai vietoje vyksta pagal poreikį ir pateikė Komisijai rašytinius įrodymus apie Skyriaus darbuotojų dalyvavimą 2015 m. – 2017 m. inventorizavimo komisijų darbe, apie vykimą į vietą ir atliekamo turto vertinimą ir turto priežiūrą. Liudytojas A. B. ((duomenys neskelbtini) vedėjas) taip pat nurodė, kad turto apimtys buvo labai didelės, trūko žmogiškųjų išteklių. Iš pareiškėjo 2017 m. rugpjūčio 8 d. teikto Komisijai paaiškinimo matyti, kad pareiškėjas yra nurodęs, kad Sveikatos apsaugos ministerija, būdama daugiau kaip 700 nekilnojamojo turto vienetų, kurie išsidėstę po visą Lietuvą, patikėtinė, neturi pakankamai finansinių ir žmogiškųjų išteklių, kuriais disponuodama galėtų organizuoti ir vykdyti pati visas teisės aktuose numatytas turto valdytojo teises.

Tam kad pripažinti, jog pareiškėjas nevykdė Kancleriui pavestų funkcijų organizuoti, kontroliuoti struktūrinių padalinių veiklą, būtina nustatyti, kad struktūrinių padalinių darbuotojai netinkamai atliko jiems pavestas valstybės tarnautojo pareigas, dėl to, kad jiems nebuvo pavestas ar netinkamai paskirstytas darbas, neužtikrinta jų veikos kontrolė. Nagrinėjamu atveju Komisijos Išvadoje 1 nėra motyvuotai pasisakyta, kodėl Skyriaus pateikti dokumentai nepatvirtina fakto dėl panaudos pagrindais perduoto valstybės turto vykdomos kontrolės. Komisijos išvadoje taip pat neįvertintos tiek pareiškėjo, tiek skyriaus vedėjo nurodytos aplinkybės dėl panaudos pagrindais perduoto turto skaičiaus ir apimčių bei Skyriaus žmogiškųjų ir finansinių išteklių stokos.

Kaip matyti, Išvadoje 1 pareiškėjui inkriminuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gruodžio 3 d. nutarimu Nr. 1890 „Dėl Valstybės turto perdavimo panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis tvarkos patvirtinimo“ 16 punkte įtvirtintos valstybės turto valdytojo pareigos kontroliuoti, ar panaudos gavėjas naudoja gautą valstybės turtą pagal paskirtį, ar verčiasi veikla, dėl kurios buvo perduotas valstybės turtas, ar vykdo visas valstybės turto panaudos sutartyje nustatytas sąlygas, ar panaudos gavėjui, turinčiam socialinės įmonės statusą, šis statusas nepanaikintas nevykdymas yra paremtas tik Valstybės kontrolės rekomendacinėmis išvadomis bei siūlymais. Šiuo aspektu, atkreiptinas dėmesys, kad Valstybės kontrolė Audito ataskaitoje yra pažymėjusi, jog audito metu vertino, ar sveikatos apsaugos srities turto valdymas yra reglamentuotas sveikatos apsaugos srities specialiuosiuose teisės aktuose, ar šio turto valdymas yra planuojamas ministerijos strateginiuose dokumentuose, ar vykstantis valstybės turto centralizavimas turės įtakos šio turto valdymui. Audito ataskaitoje nustatyta, kad ministerijos 2015-2016 metų veikos planuose Turto valdymo ir ūkio skyriui nenumatyta pagal panaudą perduoto turto valdymo darbai ir su šiuo turto valdymu susiję rodikliai, bei pažymėta, kad Sveikatos apsaugos ministerija neplanuodama veikos ir neproporcingai paskirstydama žmogiškuosius išteklius, kuriems būtų numatyta vykdyti turto valdymo funkcijas, neskiria pakankamai dėmesio efektyviam turto, perduoto panaudos pagrindais viešosioms sveikatos priežiūros įstaigoms, valdymui.

Taigi, Audito ataskaitoje, kuria rėmėsi Komisija, nebuvo individualizuoti ir vertinti pareiškėjo galimai neteisėti veiksmai, jo kaltė dėl Panaudos aprašo 16 punkto nevykdymo, Ministerijai nevykdant ar netinkamai vykdant pareigą kontroliuoti, ar panaudos gavėjas naudoja gautą valstybės turtą pagal paskirtį ir kt. Valstybės kontrolė Audito ataskaitoje ministerijai teikė rekomendacijas nustatyti efektyvaus turto valdymo rodiklius ir siūlė Ministerijai pakeisti strateginius veiklos planus.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas daro išvadą, jog Išvadoje 1 objektyviai nėra nustatyta pareiškėjo individualios tarnybinės atsakomybės sąlygos dėl šio epizodo. Komisijos padarytos hipotetinės prielaidos, jog pareiškėjas neužtikrindamas šios kontrolės funkcijos įgyvendinimo, vykdant savo pareigas, galimai nesiekė naudos valstybei, nėra pagrįstos jokiais objektyviais duomenimis. Dėl nurodyto, Išvadoje pareiškėjui inkriminuojami abstraktūs kaltinimai yra nepagrįsti.

Dėl panaudos sutarčių administravimo ir kontrolės.

Pareiškėjas Pranešimu 1 ir Papildymu informuotas apie galimai neužtikrinamą arba netinkamai vykdomą panaudos sutarčių įgyvendinimo koordinavimą ir kontrolę (dalis panaudos sutarčių neatitinka imperatyvių teisės aktų reikalavimų, t. y. nenustatytas panaudos sutarčių galiojimo terminas, nenumatyta panaudos gavėjo pareiga apdrausti turtą, netikslinamos panaudos sutartys išnuomojus ar nurašius įstaigų veiklai nereikalingą turtą (keičiantis perduoto objekto dydžiui, privalo būti keičiamas sutarties dalykas), nėra žinomi tikslūs su panaudos sutartimis susiję duomenys (sutarčių skaičius ir kt.), dėl ko nėra užtikrinama pareiga vykdyti panaudos sutarčių vykdymo kontrolę siekiant nustatyti, ar panaudos gavėjas naudoja turtą pagal paskirtį, ar vykdo panaudos sutartyje numatytas sąlygas ir kt.

Išvadoje 1 konstatuota, kad pareiškėjas nekoordinuodamas ir nekontroliuodamas panaudos sutarčių, pasikeitus teisiniam reglamentavimui, neužtikrindamas pakankamos panaudos sutarčių atnaujinimo kontrolės, pažeidė VSTVNDĮ 14 straipsnio 4 dalį, Panaudos aprašo 4.2 papunktį, Pareigybės aprašymo 7.12. papunktį.

Pažymėtina, jog Išvadoje 1 nepateikta jokių duomenų apie esamas visas neatnaujintas sutartis. Išvadoje remiamasi Valstybės kontrolės Audito ataskaitoje nustatytomis aplinkybėmis, kad Ministerija neturi tikslios informacijos apie panaudos gavėjų ir su jais pasirašytų sutarčių skaičių, neturi aktualaus visų panaudos sutarčių registro, iki šiol yra neterminuotų panaudos sutarčių, pasirašytų 1997 – 2002 metais, kurių ministerija neatnaujina, bei panaudos sutarčių, kuriose nėra numatyta panaudos gavėjo pareiga savo lėšomis apdrausti gaunamą turtą.

Įvertinus Komisijos Išvadoje 1 dėl šio epizodo nurodytus abstrakčius teiginius dėl galimai padarytų pažeidimų bei aiškiai neįvardijus kokiais veiksmais ar neveikimu pareiškėjas pažeidė konkrečių teisės aktų imperatyvus, nėra pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėjas padarė tarnybinį pažeidimą, kad pažeidimas padarytas neatsargumo forma, kad dėl pareiškėjo veiksmų atsirado formalios pasekmės – imperatyvių teisės aktų reikalavimų nesilaikymas.

Teismas vertina, kad Komisija, dėl šio epizodo jokio konkretaus tyrimo nėra atlikusi, Išvadoje nėra nurodyti nei objektyvūs duomenys apie konkrečias panaudos sutartis, kuriose nėra aptarti įsipareigojimai apdrausti iš panaudos gavėjo gautą turtą, taip pat nėra surinkti duomenys, jog panaudai perduotas turtas nebuvo apdraustas, taip pat nevertintos objektyvios priežastys, galimai lėmusios visų sutarčių neatnaujinimą.

Kaip minėta, pripažinti, kad pareiškėjas nevykdė Ministerijos kancleriui pavestų funkcijų koordinavimo ir kontrolės turto valdymo įgyvendinimo srityje, koordinuojant ir kontroliuojant jam pavaldų Turto valdymo ir ūkio skyrių, būtina nustatyti, jog Skyriaus darbuotojai netinkamai atliko jiems valstybės tarnautojo pareigas, dėl to, kad jiems nebuvo pavestas ar netinkamai paskirstytas darbas, neužtikrinta jų veiklos kontrolė. Nagrinėjamu atveju tokių faktų Išvadoje 1 nenurodyta ir jokių tai patvirtinančių įrodymų tarnybinio nusižengimo tyrimo metu nesurinkta.

Nustatytų aplinkybių kontekste daroma išvada, kad Komisijos Išvadoje 1 nurodytų neapibrėžtų pažeidimų konstatavimas yra paremtas tik Komisijos nuomone, kad pareiškėjas nesiėmė priemonių šalinti galimai susidarančių teisės aktų nesilaikymo padarinių, tačiau jokių konkrečių aptariamo pažeidimo faktų, realių pasekmių, kurios kilo dėl šio pažeidimo nenurodė ir įrodymų nesurinko. Dėl nurodytų argumentų konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju nėra įrodytas pareiškėjui inkriminuojamas tarnybinis nusižengimas.

Dėl delspinigių už pradelstą nuomos mokesčio mokėjimą reikalavimo vykdymo kontrolės.

Teismas pažymi, jog viena vertus tai, kad kai kuriose pretenzijose, kuriomis skolininkai buvo raginami susimokėti skolą, nebuvo nurodoma arba nebuvo imperatyviai nurodoma pareiga susimokėti delspinigius, nepatvirtina fakto, kad nuomininkai neatsiskaitė pagal prievoles, kylančias iš konkrečių nuomos sutarčių. Kita vertus, nuomininkams nevykdant prievolės mokėti nuomos mokestį ir sutartus ar įstatymo nustatytus delspinigius, reikalavimai dėl skolos ir delspinigių išieškojimo yra reiškiami nustatyta tvarka teisme ir teismui priteisus iš skolininkų atitinkamas sumas, išieškomi priverstine tvarka. Nuomotojo pareiga mokėti nuomą bei delspinigius nepasinaikina dėl pareikštos pretenzijos turinio. Taigi, ne pretenzijos turinys priežastiniu ryšiu yra susijęs su Komisijos nurodytomis pasekmėmis – galimai patirta 1 338,79 Eur žala (neapmokėtų bendrai pradelstų įsiskolinimų delspinigių dydis). Tuo tarpu iš Komisijos Išvados turinio nėra pagrindo vertinti, kad pareiškėjas buvo kaltinamas tuo, kad nuomotojams nevykdant sutartinės pareigos mokėti nuomos mokestį, nebuvo išieškomos skolos ir delspinigiai teismine tvarka.

Teismas sutinka su pareiškėjo pozicija, kad Išvadoje 2 dėl šio epizodo nėra konkretizuojami delspinigius nesumokėję skolininkai, o tik bendrai nurodoma nesumokėtų delspinigių suma, nėra nurodomos nei konkrečios nuomos sutartys nei terminai, už kokį laikotarpį nėra sumokėti delspinigiai, t. y. nėra nustatomas nei galimo pažeidimo pradžios nei pabaigos momentas, iš Išvados 2 nėra aišku, nuo kada nebuvo mokami konkrečių skolininkų delspinigiai. Nesant Išvadoje 2 konkrečių duomenų, o nurodant tik neapibrėžtus abstrakčius teiginius dėl delspinigių skaičiavimo kontrolės ir nesumokėtų pradelstų delspinigių dydžio, nėra pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą.

Teismas vertina, kad Komisijos Išvadoje 2 nėra atskleista pareiškėjui inkriminuojamo tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė – pareiškėjo neteisėtas elgesys ir tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė – pareiškėjo, neatlikusio pareigas, kaltė, taip pat neatskleistas pareiškėjui inkriminuojamo tarnybinio nusižengimo šiurkštumas. Komisija Išvadoje 2 apsiriboja tik bendro pobūdžio teiginiais dėl pareiškėjo pareigos vadovautis galiojančiais Lietuvos Respublikos teisės aktais, ministro įsakymais, ministerijos nuostatais ir darbo reglamentu, pareigybės aprašymu, tačiau neindividualizuoja pareiškėjui inkriminuojamo tarnybinio pažeidimo sudėties elementų.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas daro išvadą, jog nėra nustatyta pareiškėjui inkriminuojamas tarnybinis nusižengimas dėl šio epizodo.

Komisija Išvadoje 2 konstatavo, kad Ministerijos (duomenys neskelbtini), pasirašydamas 2015 m. balandžio 22 d. susitarimą Nr. NS-10, padarė tęstinį nusižengimą, savo neveikimu neužtikrino (nekontroliavo) Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 15 straipsnio 3 dalies tinkamo įgyvendinimo, nesilaikė Pareigybės aprašymo 7.12 punkto reikalavimų bei pažeidė Vyriausybės įstatymo 31¹ straipsnio 2 dalies 1 punkto nustatytą pareigą koordinuoti ir kontroliuoti jam tiesiogiai pavaldaus ir atskaitingo bei jo administruojamoje srityje vykdančio skyriaus veiklą, dėl ko buvo pažeista teisinė tvarka.

Pažymėtina, kad nuo 2014 m. lapkričio 12 d. įsigaliojusio Tvarkos aprašo 47 punkte nustatyta, jog valstybės turtas gali būti išnuomojamas ne ilgesniam kaip 10 metų laikotarpiui (įskaitant nuomos termino pratęsimą), jeigu įstatymai nenustato kitaip; pasibaigus nuomos terminui, su nuomininku, visiškai įvykdžiusiu pagal nuomos sutartį prisiimtus įsipareigojimus, nuomos sutartis gali būti atnaujinta Civilinio kodekso nustatyta tvarka; valstybės turto nuomos sutarties atnaujinimo atveju valstybės turto valdytojas likus 3 mėnesiams iki nuomos termino pabaigos turi suderinti nuomos sutarties atnaujinimo galimybes su centralizuotai valdomo valstybės turto valdytoju ir užtikrinti, kad bendra nuomos trukmė nebūtų ilgesnė už VSTVNDĮ 15 straipsnyje nustatytą terminą. Taigi atsižvelgiant į nuo 2014 m. spalio 1 d. įsigaliojusio Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo pasikeitusias nuostatas nuo 2017 m. lapkričio 12 d. buvo pakeistos Tvarkos aprašo nuostatos. Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 15 straipsnio 3 dalies norma, nustatanti valstybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos maksimalų terminą, įsigaliojo tik 2014 m. spalio 1 d., dėl to nagrinėjamu atveju maksimalus leistinas nekilnojamojo turto nuomos terminas turėjo būti skaičiuojamas nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2024 m. rugsėjo 30 d.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Nuomos sutartis sudaryta 1996 m. sausio 23 d., nuomos sutartis 2015 m. balandžio 22 d. susitarimu Nr. NS-10 pratęsta nuo 2015 m. gegužės 1 d. iki 2017 m. gegužės 27 d. Nurodytos aplinkybės akivaizdžiai patvirtina, kad tiek Tvarkos aprašo 3.6 punkto nuostata, įsigaliojusi 2007 m. gegužės 27 d., tiek nuo 2014 m. spalio 1 d. įsigaliojusi VSTVNDĮ (2014 m. kovo 25 d. įstatymo Nr. XII-802 redakcija) redakcijos 15 straipsnio 3 dalies nuostata, kad valstybės ilgalaikis materialusis turtas gali būti išnuomotas ne ilgesniam kaip 10 metų laikotarpiui (įskaitant nuomos termino pratęsimą), jeigu įstatymai nenustato kitaip, įsigaliojo jau po Nuomos sutarties tarp šalių sudarymo. Tuo tarpu teisės aktai yra taikomi tiems faktams ir pasekmėms, kurios atsiranda po šių teisės aktų įsigaliojimo. Konstitucinis Teismas 1994 m kovo 16 d., 1994 m. liepos 15 d., 1994 m. gruodžio 1 d. nutarimuose konstatavo, kad teisinio reguliavimo srityje galioja bendra taisyklė: įstatymas neturi grįžtamosios galios. Šios taisyklės esmė yra ta, kad įstatymai, išskyrus kai kurias išimtis, paprastai „negrįžta į praeitį“, t. y. jie netaikomi įvykusiems teisiniams faktams ir teisinėms pasekmėms, kurios atsirado iki naujai priimto norminio akto įsigaliojimo. Reikalavimo, kad įstatymas neturi grįžtamosios galios, neatitinkantis reglamentavimas civilinių, administracinių ar kitų teisinių santykių srityje pažeistų teisinės valstybės principą ir būtų priešingas Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Teismo posėdžio metu apklausti liudytojai J. I. (bylai aktualiu laikotarpiu ėjęs (duomenys neskelbtini) direktoriaus plėtrai pareigas) ir V. G. (bylai aktualiu laikotarpiu ėjęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pareigas) patvirtino, kad UAB „Dussmann Service“ laimėjus viešųjų pirkimų konkursą maitinimo paslaugoms teikti, ligoninės atstovai kreipėsi į ministeriją su prašymu priimti sprendimą išnuomoti ligoninės patalpas konkurso nugalėtojui be konkurso. V. G. liudijo, kad šiuo klausimu buvo organizuotas pas ministrą pasitarimas, jame dalyvavo jis pats, G. A. ir viceministrė, kuravusi sveikatos priežiūrą. Buvo išsiaiškinta, kad šiuo konkrečiu atveju teisės aktai leidžia suteikti turtą nuomai be konkurso ir įsakymą ministras pasirašė. Liudytojas nurodė, jog buvo kilę diskusijos šiuo klausimu, t. y. iš Turto valdymo ir ūkio skyriaus buvo pasakyta, kad būtinai turi būti rengiamas konkursas, bet vėliau, išnagrinėjus su teisininkais, bei jam pačiam perskaičius VSTVNDJĮ, pamatė, kad tokia galimybė išnuomoti yra ir be konkurso.

Valstybės tarnybos įstatymo (redakcija, galiojusi ginčui aktualiu laikotarpiu nuo 2006 m. spalio 1 d. iki 2017 m. sausio 1 d.) 29 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad šiurkštus tarnybinis nusižengimas – tai nusižengimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos valstybės tarnybos bei kitų valstybės tarnautojo veiklą reglamentuojančių įstatymų ar kitų norminių aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama valstybės tarnautojo pareigoms arba valstybės tarnautojo veiklos etikos principams. Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 6 dalyje numatyta, kas yra laikoma šiurkščiu pažeidimu, t. y. be kita ko, piktnaudžiavimas tarnyba ir šiurkštus Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimų pažeidimas ( 4 punktas). Pagal VTĮ 2 straipsnio 13 dalį piktnaudžiavimas tarnyba – valstybės tarnautojo veika (veikimas ar neveikimas), kai tarnybinė padėtis naudojama ne tarnybos interesais arba ne pagal įstatymus ar kitus teisės aktus, arba savanaudiškais tikslais (neteisėtai pasisavinamas ar kitiems perleidžiamas svetimas turtas, lėšos ir t. t.) ar dėl kitokių asmeninių paskatų (keršto, pavydo, karjerizmo, neteisėtų paslaugų teikimo ir t. t.), taip pat valstybės tarnautojo veiksmai, kuriais viršijami suteikti įgaliojimai ar savivaliaujama.

Remiantis Komisijos Išvados 2 turiniu dėl šio epizodo kaltinimo pareiškėjui, teismas vertina, kad Komisijos Išvadoje 2 keliamos hipotetinės abejonės dėl Ministerijos pozicijos pasikeitimo lyginant su 2016 m. lapkričio 21 d. rašte, pasirašytame pareiškėjo, išdėstyta pozicija, niekaip nepatvirtina pareiškėjo neteisėtų kaltų veiksmų, vizuojant 2016 m. gruodžio 8 d. įsakymą T-48 ir pasirašant 2016 m. gruodžio 20 d. Valstybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartį Nr. NS-19, pagal kurią Sveikatos apsaugos ministerija 36 mėnesiams išnuomojo minėtas patalpas UAB „Dussmann Service“. Teismas sprendžia, kad Komisijos išvada, jog Ministerijos kancleris sprendžiant patalpų nuomos klausimą savo aktyviais, galimai neteisėtais, t. y. piktnaudžiaujant tarnyba, veiksmais dalyvavo ministro įsakymo rengimo procese ir galimai siekė įtakoti priimti neteisėtą, imperatyvias teisės aktų nuostatas pažeidžiantį galutinį sprendimą dėl patalpų nuomos neskelbiant viešo konkurso bei sudarant sutartį su jau maitinimo paslaugas laimėjusia įmone, yra nepagrįsta jokiais objektyviais byloje esančiais įrodymais. Atkreiptinas dėmesys, kad Komisija Išvadoje 2 daro tik tikėtinas išvadas dėl pareiškėjo neteisėtų veiksmų.

Iš Komisijos Išvados 2 turinio matyti, kad visos išvados apie tai, jog Ministerijos kancleris darė neteisėtą įtaką ir davė neteisėtus nurodymus ministerijos darbuotojams, sąmoningai pradangino pradinį įsakymo T-48 projektą, suklaidino laikinai sveikatos apsaugos ministro pareigas ėjusį ūkio ministrą E. G., jam pasirašant 2016 m. gruodžio 8 d. įsakymą Nr. T-48, yra grindžiamos tik prielaidomis, o ne objektyviais duomenimis. Iš išvados 2 ir jos priedų matyti, kad Komisija atlikdama tyrimą neapklausė asmenų, kurių suklaidinimu ar įtakojimu kaltina pareiškėją. Tuo tarpu bylos nagrinėjimo metu apklausti liudytojai J. I. ir V. G. patvirtino, kad su ministru E. G. pasitarimo metu buvo aptariamas klausimas dėl minėtų patalpų nuomos be konkurso ir ministras žinojo tiek teisinę tiek faktinę situaciją šiuo klausimu. Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kad pareiškėjas savivaliaudamas ar siekdamas kokių nors kitų neteisėtų teisei priešingų tikslų siekė suklaidinti ar klaidino ministrą E. G..

Pažymėtina ir tai, kad bylos duomenys patvirtina, jog STT 2017 m. spalio 13 d. nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą pagal sveikatos apsaugos ministro A. V. skundą dėl šiame epizode nurodytų aplinkybių. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra 2017 m. spalio 31 d. nutarime atmesti sveikatos apsaugos ministro A. V. skundą konstatavo, kad skunde nurodyti veiksmai dėl Santaros klinikose negyvenamųjų patalpų panaudojimo, jas išnuomojant bendrovei „Dussman Service“ neleidžia konstatuoti, kad valstybės tarnautojai tyčia įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktas teises, pareigas ir įgaliojimus panaudojo arba nepanaudojo priešingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei ir turiniui; nėra pagrindo teigti, kad ministerijos kanclerio veiksmai turėtų būti laikomi piktnaudžiavimu baudžiamosios teisės prasme.

Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad atsakovė neįrodė: jog pareiškėjas darė neteisėtą įtaką ministrui priimi neteisėtą, imperatyvias teisės aktų nuostatas pažeidžiantį galutinį sprendimą dėl patalpų nuomos neskelbiant viešo konkurso bei sudarant sutartį su jau maitinimo paslaugas laimėjusia įmone; jog pareiškėjas įtakojo ministerijos darbuotojus parengti teisės aktų reikalavimų neatitinkančius dokumentų projektus, bei juos vizuojant nerašyti pastabų.

Be to atkreiptinas dėmesys, iš Išvados 2 turinio ir bylos duomenų matyti, kad minėtas Įsakymas ir Sutartis yra galiojantys, o atsakovė, teigdama, kad Įsakymas ir Sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir dėl jų sudarymo yra daroma žala valstybei, savo interesų negynė civiline tvarka kreipdamasi į teismą dėl jų ginčijimo. Taigi, teismine tvarka nėra konstatuotas minėto įsakymo ir sutarties neteisėtumas ir dėl to daroma žala valstybei.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta aukščiau, konstatuotina, jog atsakovė neįrodė ir byloje nėra nustatytas atsakovės pareiškėjui inkriminuojamas tarnybinis nusižengimas.

Be to, Išvadoje 2 nurodyta, kad pareiškėjas, vizuodamas 2016 m. gruodžio 8 d. įsakymą Nr. T-48, kuriuo be konkurso leista išnuomoti negyvenamąsias patalpas ir 2016 m. gruodžio 20 d. pasirašydamas nuomos sutartį padarė tęstinį tarnybinį nusižengimą, nes sutartis galioja iki šiol.

Teismas su atsakovės pozicija, kad šie pažeidimai laikytini tęstiniais, nesutinka, kadangi sutarties pasirašymas bei įsakymo vizavimas laikomi baigtu veiksmu nuo sutarties pasirašymo bei įsakymo vizavimo momento, o sutarties ir įsakymo galiojimas nedaro pažeidimo tęstiniu veiksmu.

Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pareiškėjui 2017 m. rugsėjo 28 d. Įsakymu tarnybinė nuobauda už ministro 2016 m. gruodžio 8 d. įsakymo Nr. T-48 vizavimą bei 2016 m. gruodžio 20 d. sutarties pasirašymą, paskirta praleidus VTĮ įtvirtintą 6 mėnesių naikinamąjį terminą. Tai yra savarankiškas pagrindas eliminuoti šį kaltinimą iš Išvados 2.

Dėl oficialios nuomonės prieštaraujančios Ministerijos vadovybei pateikimo.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. V-232 patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos darbo reglamento (toliau – Darbo reglamentas) 61 punkte įtvirtinta, kad Ministerijos kancleris pasirašo potvarkius, raštus, siunčiamus Respublikos Prezidento priimamajam, Lietuvos Respublikos Seimo priimamajam, Ministro Pirmininko kancleriui, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriams, valstybės kontrolieriaus pavaduotojui, ministerijoms, kai atsakoma į kitų ministerijų kanclerių pasirašytus raštus, sutartis, darbo laiko apskaitos žiniaraščius, finansinės atskaitomybės ir apskaitos dokumentus, kitus teisės aktų jam pasirašyti priskirtus dokumentus. Ministerijos kanclerio pasirašomus dokumentus su priedais, prieš teikiant ministerijos kancleriui pasirašyti, vizuoja dokumentą rengęs ministerijos valstybės tarnautojas ar darbuotojas, dokumentą rengusio padalinio vadovas, jei dokumentą rengė ministerijai pavaldi įstaiga, – šios įstaigos vadovas; jeigu dokumentas susijęs su kito ministerijos administracijos padalinio ar ministerijai pavaldžios įstaigos veikla, – atitinkamai šio ministerijos administracijos padalinio arba ministerijai pavaldžios įstaigos vadovas, ministerijos valstybės tarnautojas ar darbuotojas, dalyvavęs rengiant, vertinant, teikiant pastabas ar pasiūlymus dėl minėto dokumento (Darbo reglamento 62 punktas).

Pareiga įrodyti pareiškėjo padarytą tarnybinį nusižengimą tenka atsakovei (žr., pvz., 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4172-858/2017, 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62-2207/2011).

Teismas pažymi, kad byloje nėra objektyvių duomenų, kad Ministerijos oficiali pozicija dėl Valstybės kontrolės Audito ataskaitos projekto buvo kitokia nei Kanclerio pasirašytame 2017 m. kovo 28 d. rašte. Išvadoje nėra nurodyta ir argumentuota, kuo skyrėsi oficiali Ministerijos pozicija ir kaip apie tokią oficialią poziciją pareiškėjas buvo informuotas. Atsakovės nurodomas Turto valymo ir ūkio skyriaus 2017 m. rugsėjo 21 d. rašto turinys to neatskleidžia. Komisija Išvadoje taip pat nepaneigė pareiškėjo paaiškinimo, jog jis nebuvo kviečiamas į Ministerijos vadovybės posėdžius, kur buvo aptariamas Audito ataskaitos projektas, todėl nežinojo Ministerijos pozicijos.

Nagrinėjamu atveju nustatytų aplinkybių visuma leidžia vertinti, kad Komisija šio epizodo pažeidimą kanclerio veiksmuose nustatė nepagrįstai, nes nėra įrodyta jokių pažeidimo subjektyviąją pusę patvirtinančių aplinkybių, nei dėl to kilusių neigiamų pasekmių. Sutiktina su pareiškėjo argumentu, kad vertinti, jog įstatymų nustatyta tvarka teikiamos pastabos dėl Audito ataskaitos gali pakenkti Ministerijos reputacijai, sukelti abejonių ir mažinti pasitikėjimą vieningu sveikatos politikos įgyvendinimu, nėra jokio teisinio pagrindo.

Apibendrinant išdėstytą ir įvertinus anksčiau aptartų aplinkybių visumą darytina išvada, kad atsakovė neįrodė, kad pareiškėjo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis ir teismas tokių aplinkybių nenustatė, todėl tarnybinė nuobauda (griežtas papeikimas) pareiškėjui paskirta neteisėtai ir nepagrįstai. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta aukščiau, tenkintinas pareiškėjo skundas ir panaikintina Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2017 m. rugsėjo 28 d. įsakymo Nr. K-626 „Dėl tarnybinės nuobaudos Sveikatos apsaugos ministerijos (duomenys neskelbtini) G. A. skyrimo“ 2 punktas, kuriuo pareiškėjui už tarnybinį nusižengimą skirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas (ABTĮ 88 straipsnio 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Pagal Rekomendacijų 7 punktą, priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Be to, pagal Rekomendacijų 2 punktą, nustatydamas priteistino užmokesčio už suteiktas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.

Sprendžiant, ar prašomos atlyginti išlaidos buvo būtinos, atsižvelgiama į tai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis, ar atitinkama proceso šalis nepiktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, taip pat į teisingumo ir protingumo principus. Teismas gali atlyginti tik tas išlaidas, kurios tiesiogiai susijusios su bylos nagrinėjimu, o suinteresuota šalis teismui turi pateikti ne tik prašymą atlyginti išlaidas, bet ir išlaidų apskaičiavimą ir pagrindimą (žr. LVAT 2013 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-211/2013; 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-816-438/2015 ir kt.). Taigi teismui turi būti pateikiami įrodymai, patvirtinantys, kad asmuo, prašantis, jog jam iš kitos šalies būtų priteistas patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, realiai patyrė jo nurodytas išlaidas (žr., pvz., LVAT 2016 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1431-822/2016; 2017 m. sausio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-176-602/2017).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundas patenkintas, todėl jis įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjo interesus nagrinėjamoje byloje atstovavo: 2017 m. spalio 19 d. atstovavimo sutarties pagrindu advokatas J. J.; 2019 m. balandžio 11 d. teisinių paslaugų sutarties Nr. 0204/2019 pagrindu advokatas A. K.; 2020 m. kovo 18 d. atstovavimo sutarties pagrindu advokatų profesinės bendrijos ILAW advokatas T. B. ir advokatė A. V. (2020 m. spalio 13 d. advokato T. B. perįgaliojimas).

Pareiškėjo atstovas advokatas J. J. 2020 m. spalio 13 d. pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų 1 250 Eur už teisinę pagalbą priteisimo: už 2017 m. lapkričio 2 d. skundo teismui surašymą - 600 Eur; už 2018 m. kovo 22 d. apeliacinio skundo surašymą - 500 Eur; už taikos derybų vedimą – 150 Eur. Byloje pateikti pareiškėjo atlikti mokėjimo pavedimai (2017 m. spalio 19 d. dokumento Nr. 73, 2018 m. kovo 8 d. dokumento Nr. 88, 2019 m. rugsėjo 30 d. dokumento Nr. 144), patvirtinantys pareiškėjo patirtas 1 250 Eur išlaidas, kurias pareiškėjas patyrė apmokėdamas už advokato J. J. suteiktas teisines paslaugas.

Pažymėtina, jog Rekomendacijų 8.2 papunktyje numatyta, kad už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį taikomas koeficientas 2,5. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad skundas teismui pateiktas buvo 2020 m. birželio 23 d. (2020 m. II ketvirtis). 2019 m. IV ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) sudarė 1 358,6 Eur. Maksimali priteistina suma už šios rūšies teisines paslaugas gali sudaryti 3 396,5 Eur (1358,6 Eur x 2,5). Pareiškėjas už skundo teismui parengimą teismo prašo priteisti 600 Eur. Atsižvelgiant į maksimaliai leidžiamą priteisti sumą, darytina išvadą, jog pareiškėjui už minėtas paslaugas gali būti priteistina 600 Eur.

Rekomendacijų 8.10 papunktyje numatyta, kad už apeliacinį skundą, jeigu advokatas dalyvavo pirmosios instancijos teisme taikomas koeficientas 1,7. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad apeliacinis skundas teismui pateiktas 2018 m. kovo 23 d. (2018 m. I ketvirtis). 2017 m. III ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) sudarė 850,8 Eur. Maksimali priteistina suma už šios rūšies teisines paslaugas gali sudaryti 1 446,36 Eur (850,8 Eur x 1,7). Pareiškėjas už apeliacinio skundo teismui parengimą prašo priteisti 500 Eur. Atsižvelgiant į maksimaliai leidžiamą priteisti sumą, darytina išvada, jog pareiškėjui už minėtas paslaugas gali būti priteistina pareiškėjo prašoma 500 Eur suma.

Viso pareiškėjui už advokato J. J. suteiktas paslaugas gali būti priteistina 1185,08 Eur.

Pareiškėjo atstovas advokatas A. K. 2020 m. spalio 13 d. pateikė teismui prašymą dėl 600 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Byloje pateiktas advokato A. K. 2020 m. spalio 13 d. išrašytas pinigų priėmimo kvitas Serija LAT Nr. 1035008, patvirtinantis pareiškėjo sumokėtus 600 Eur už šio advokato suteiktas atstovavimo paslaugas. Pažymėtina, kad nors pareiškėjo atstovo advokato A. K. prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nėra tiksliai detalizuota, kokias teisines paslaugas nagrinėjamoje byloje jis suteikė ir nėra jų detalizuojančios teisinių paslaugų ataskaitos, tačiau iš pinigų priėmimo kvito matyti, kad pareiškėjas šiam advokatui sumokėjo už teisinę gynybą, atstovavimą, dokumento surašymą, patarimą, kitas teisines paslaugas.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad advokatas A. K. surašė 2019 m. rugsėjo 3 d. papildomus rašytinius paaiškinimus prie pareiškėjo 2018 m. kovo 22 d. apeliacinio skundo; atstovavo pareiškėją 2020 m. rugpjūčio 25 d. teismo posėdyje (posėdžio trukmė – 2 val. 30 min.); atstovavo pareiškėją 2020 m. spalio 14 d. teismo posėdyje (posėdžio trukmė – 4 val.).

Pagal 2020 m. rugsėjo 30 d. teisinių paslaugų ataskaitą teisinių paslaugų išlaidas sudaro: atstovavimas derybose dėl taikos – 66,67 Eur (40 min.) ir 25 Eur (15 min.), taikos sutarties klausimai – 50 Eur (30 min.). Bendra trukmė 1 val. 25 min., proceso išlaidų suma 141,67 Eur be PVM. Kartu su prašymu priteisti proceso išlaidas pateikta 2020 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaita faktūra serija APB Nr. 18727 171,42 sumai (su PVM). Byloje pateikta 2020 m. spalio 12 d. PVM sąskaita faktūra serija APB Nr. 18920 už pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdyje 968 Eur su PVM (8 val.). Kartu su prašymu pateiktas advokatų profesinės bendrijos ILAW sąskaitos išrašas, patvirtinantys, kad bendra pareiškėjo patirtų teisinių paslaugų kainos suma yra 3 377,92 Eur.

Iš advokato suteiktų teisinių paslaugų ataskaitos atitinkamos eilutės matyti, kad pareiškėjas prašo už 2 val. pasirengimą bylai priteisti 200 Eur (suma be PVM). Maksimali priteistina suma už šios rūšies teisines paslaugas gali sudaryti 276,2 Eur (1381,0 x 0,1 x 2 val.). Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjo prašoma priteisti suma neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus galimo priteisti bylinėjimosi išlaidų dydžio, pareiškėjui priteistina 242 Eur (suma su PVM).

Pareiškėjas, be kita ko, teismo prašo priteisti už tos pačios rūšies paslaugas 50 Eur (30 min.), 200 Eur (2 val.) ir 50 Eur (30 min.). Maksimali priteistina suma už šios rūšies teisines paslaugas gali būti priteistina 359,06 Eur suma (1381,0 x 0,1 x 0,30 min.) (1381,0 x 0,1 x 2 val.) (1381,0 x 0,1 x 0,30 min.) (41,43 + 276,2 +41,43). Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo prašoma priteisti suma neviršija maksimalaus galimo priteisti bylinėjimosi dydžio už šios rūšies teisines paslaugas, pareiškėjui priteistina iš atsakovės 363 Eur (suma su PVM).

Rekomendacijų 8.16 papunktyje numatyta, kad už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai taikomas 0,4 koeficientas. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad rašytiniai paaiškinimai (pareiškėjo įvardijami baigiamąja kalba) teismui buvo pateikti 2020 m. gruodžio 17 d. (2020 m. IV ketvirtis). 2020 m. II ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) sudarė 1398,5 Eur. Maksimali priteistina suma už šios rūšies teisines paslaugas gali sudaryti 559,4 Eur (1398,5 Eur x 0,4 x 1 val. 3 min.). Kadangi pareiškėjo prašoma priteisti 150 Eur suma neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus galimo priteisti dydžio, pareiškėjo naudai priteistina 181,50 Eur (Suma su PVM) suma už rašytinių paaiškinimų (baigiamosios kalbos) parengimą teismui.

Taigi iš viso pagal 2020 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaita faktūra serija APB Nr. 18478 pareiškėjui priteistina 1184,75 Eur (suma su PVM).

Rekomendacijų 8.19 papunktyje numatyta, kad už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą taikomas koeficientas 0,1. 2020 m. I ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) sudarė 1381,0 Eur. Maksimali priteistina suma už šios rūšies teisines paslaugas sudaro 117,38 Eur (1381,0 Eur x 0,1 x 0,40 x 0,30 x 0,15) (55,24+41,43+20,71). Pareiškėjas prašo už šios rūšies paslaugas iš viso priteisti 141,67 Eur (171,42 su PVM), tačiau atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo prašoma priteisti suma viršija Rekomendacijose nustatytą maksimalų priteistiną dydį, priteistina 117,38 Eur.

Pareiškėjas teismo pagal 2020 m. spalio 12 d. (2020 m. IV ketv.) PVM sąskaitą faktūrą serija APB Nr. 18920 už pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdyje prašo priteisti 968 Eur (suma su PVM) (8 val.).

Rekomendacijų 8.19 papunktyje numatyta, kad už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą taikomas koeficientas 0,1. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad advokatas T. B. pareiškėją atstovavo 2020 m. spalio 14 d. (2020 m. IV ketv.) vykusiame teismo posėdyje (4 val. 1 min.). 2020 m. II ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) sudarė 1 398,5 Eur. Atsižvelgiant į tai, matyti, kad maksimali priteistina suma už šios rūšies teisines paslaugas sudaro 1 118,8 Eur (1 398,5 Eur x 0,1 x 8 val.). Pareiškėjas už pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdyje prašo priteisti 968 Eur. Atsižvelgiant į maksimaliai leidžiamą priteisti sumą, darytina išvada, kad pareiškėjui už minėtas paslaugas gali būti priteisiama 968 Eur suma. Darytina išvada, jog pareiškėjui už minėtas paslaugas gali būti priteistina 968 Eur suma.

Dėl kitų pareiškėjo prašyme nurodytų teisinių paslaugų, kaip susipažinimas su bylos medžiaga, jos analizė, teismas pažymi, jog administracinių teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog kai kurios teisinės paslaugos atitinkamais atvejais gali būti nelaikomos savarankiškomis ir už jų teikimą patirtos išlaidos gali būti atskirai nepriteisiamos. Pavyzdžiui, susitikimas su klientu, teismų praktikos, teisinė bylos analizė, teisinės konsultacijos ir teisinės pozicijos formavimas arba susipažinimas su bylos medžiaga, teismo sprendimo gavimas gali būti sudėtine skundo parengimo arba pasirengimo teismo posėdžiui sudėtine dalimi, todėl ir patirtos išlaidos už minėtas paslaugas gali būti traktuojamos kaip išlaidos už vieną teisinę paslaugą – skundo parengimą arba pasirengimą teismo posėdžiui (žr., pvz., LVAT 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-946/2011, 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-19/2012, 2012 m. birželio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1245-/2012).

Atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismas pažymi, jog pareiškėjo patirtos bylinėjimosi išlaidos už advokato T. B. 2021 m. Teisinių paslaugų ataskaitoje nurodytas paslaugas : už bylos medžiagos analizę 800 Eur (8 val.), 75 Eur ((45 min.), viso 1058,75 Eur (suma su PVM) atskirai nepriteistinos, nes jos laikomos sudėtine pasirengimo teismo posėdžiui paslaugos dalimi.

Viso pareiškėjui už advokato T. B. suteiktas teisines paslaugas priteistina suma sudaro 2270,13 Eur (suma su PVM). Viso pareiškėjui už advokatų, dalyvavusių byloje suteiktas paslaugas priteistina suma sudaro 4055,13 Eur.

Atsižvelgdamas į tai, kad byla didelės apimties, ginčo pobūdis pagal pareiškėjui pateiktų kaltinimų padarius tarnybinius nusižengimus pobūdį ir apimtį yra gan platus ir sudėtingas, byloje daug medžiagos, kurios analizei ir pasirengimui atstovauti reikalingos didelės laiko sąnaudos, byloje vyko ne vienas kelių valandų trukmės posėdis, bei pateiktus įrodymus ir vadovaudamasi Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintais kriterijais, teismas daro išvadą, kad pareiškėjui priteistina 4055,13 Eur bylinėjimosi išlaidų suma yra reali, pagrįsta, atitinka suteiktų teisinių paslaugų apimtį ir sudėtingumą, todėl yra teisinis pagrindas iš dalies patenkinti pareiškėjo prašymą ir jo naudai iš atsakovės priteisti 4055,13 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo G. A. skundą patenkinti.

Panaikinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2017 m. rugsėjo 28 d. įsakymo Nr. K-626 „Dėl tarnybinės nuobaudos Sveikatos apsaugos ministerijos (duomenys neskelbtini) G. A. skyrimo“ 2 punktą, kuriuo pareiškėjui G. A. už tarnybinį nusižengimą skirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas.

Priteisti pareiškėjui G. A. iš atsakovės Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 4 055,13 Eur (keturis tūkstančius penkiasdešimt penkis eurus 13 euro centų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.