- Teismas
- Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2022-08-08
- Bylos Nr.
- II-507-993/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00841-2022-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Panaikinti nutarimą ir bylą nutraukti.
- Teisėjas
- Indrė Averkienė (pirm.)
- Institucija
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius
- Advokatai
- Eglė Grucytė
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei S. Č.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal V. K. skundą dėl Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (toliau – institucija) vyriausiosios specialistės A. M. 2022 m. birželio 13 d. nutarimo Nr. VVTAIT-ANR_N-735-2022 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 22169819913.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Institucijos nutarimu Nr. VVTAIT-ANR_N-735-2022 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 22169819913 V. K. buvo nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 73 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2022 m. balandžio 2 d. 12.15 val. iki 15.46 val., adresu (duomenys neskelbtini), būdama A. K. motina, neatsiliepė į A. K. tėvo A. K. mobiliojo ryšio telefono skambučius ir trumpąsias žinutes bei nesudarė sąlygų A. K. pasimatyti su į Lietuvos Respubliką grįžusiu tėvu A. K.. Šiais veiksmais ji panaudojo motinos valdžią priešingai dukros A. K. interesams. Tokiu būdu pažeidė Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 12 straipsnio 1 dalį ir padarė ANK 73 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą.
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose 2022 m. liepos 5 d. buvo gautas V. K. skundas, kuriame prašoma panaikini Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos 2022 m. birželio 13 d. nutarimą Nr. VVTAIT-ANR_N-735-2022 ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti.
Šalies argumentai
Pareiškėja skunde nurodo, kad ANK 73 straipsnio nuostatų pažeidimą tėvams galima inkriminuoti tik tuomet, kai tėvai neatlieka arba netinkamai atlieka pareigas, numatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnyje. Skunde teigiama, kad Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-25914-375/2016, nutraukta santuoka, sudaryta tarp V. K. ir A. K.. Sprendimu nustatyta, kad dukros A. K. gyvenamoji vieta yra su mama V. K., taip pat šalys sutarė, kad tėvas A. K. su nepilnamete dukra bendraus bendru šalių sutarimu. Pareiškėja skunde pažymi, kad jokio susitarimo dėl 2022 m. balandžio 2 d. tėvo bendravimo su dukra nebuvo. Taip pat pareiškėja nesutinka, kad 2022 m. balandžio 2 d. A. K. jai skambino ar rašė trumpąsias žinutes, nes mobiliojo ryšio telefono skambučių ir trumpųjų žinučių išrašuose nėra praleista nei skambučių, nei žinučių. Be to, A. K. 2022 m. balandžio 1 d. iškvietė policijos pareigūnus dėl vaiko nepriežiūros, dėl ko tiek pareiškėja, tiek jos dukra buvo sutrikę. Kadangi nebuvo suderintas susitikimo laikas, naktį iš 2022 m. balandžio 1 d. į 2022 m. balandžio 2 d. ji su dukra praleido savo tėvų namuose. Pasak pareiškėjos, nepilnametės dukters A. K. tėvas A. K. tris metus nepalaikė jokio ryšio su dukra, nebuvo susitikęs, todėl jo pasirodymas po ilgo laiko tarpo, pareiškėjos nuomone, pažeidžia nepilnametės dukros interesus, tuo tarpų jų ryšys turi būti atkuriamas iš lėto. Anot pareiškėjos, tiek nacionaliniuose, tiek tarptautiniuose teisės aktuose reglamentuojama, kad valstybė į privatų šeimos gyvenimą gali ir turi įsikišti tik teikdama tėvams paramą, reikalingą tinkamam vaikų auklėjimui bei priežiūrai ir imdamasi visų priemonių siekiant apginti vaiką nuo priežiūros nebuvimo ar nerūpestingo elgesio, kuriuos vaikas gali patirti iš tėvų ar kitų jį globojančių asmenų. Pasak pareiškėjos, jai inkriminuojamas administracinis nusižengimas turi pasireikšti pavojingumu, be to turi būti surinkti ne tik administracinį nusižengimą patvirtinantys duomenys, tačiau ir įrodyta asmens kaltė. Pareiškėjos teigimu, tarp jos ir buvusio sutuoktinio yra susiklostę konfliktiški santykiai, nes šiuo metu A. K. yra pareiškęs civilinį ieškinį dėl bendravimo su nepilnamete dukra nustatymo. Pareiškėja skunde cituoja teismų praktiką, sietiną su įrodymų vertinimo tvarka bei pabrėžia, kad šiuo atveju nėra nustatyta nei objektyvioji, nei subjektyvioji administracinio nusižengimo pusė bei byloje nėra surinkta jokių objektyvių duomenų, įrodančių, kad ji padarė jai inkriminuojamą administracinį nusižengimą.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepime į pareiškėjos skundą prašo skundžiamą 2022 m. birželio 13 d. nutarimą palikti nepakeistą ir pareiškėjos skundo netenkinti.
Atsiliepime Institucija nurodo, kad civilinėje byloje Nr. 2-25914-375/2016, kuria buvo patvirtintas V. K. ir A. K. santuokos nutraukimas, teismo sprendimu nustatyta, kad A. K. bendraus su dukra A. K. bendru šalių sutarimu. 2021 m. gruodžio 17 d. V. K. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmuose inicijavo civilinę bylą Nr. e2-2732-527/2022 dėl priteisto išlaikymo pakeitimo, tuo tarpu A. K. pareiškė priešieškinį dėl bendravimo tvarkos su dukra nustatymo. Dėl patiriamų sunkumų siekiant bendrauti su dukra A. K. 2022 m. balandžio 5 d. ir 2022 m. balandžio 20 d. kreipėsi į Instituciją. 2022 m. balandžio 25 d. atliktas vaiko situacijos vertinimas ir nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai: skyriumi gyvenantys tėvai nesutaria dėl tėvo bendravimo su dukra, motina galimai nuteikinėja dukrą prieš tėvą. V. K. inicijuotas atvejo vadybos procesas. Atliekant tyrimą administracinio nusižengimo byloje, siekta patikrinti A. K. prašyme nurodytą informaciją, jog 2022 m. balandžio 2 d. – 3 d. buvo grįžęs iš Norvegijos į Lietuvą, ir norėjo pasimatyti su dukra, tačiau skambinant V. K. neatsiliepė mobiliojo ryšio telefonu ir neatrašė į trumpąsias žinutes. Institucija atsiliepime nurodo, kad A. K. pateikė 2022 m. kovo 22 d. „Messenger“ programėlėje vykusį susirašinėjimą tarp jo ir V. K., iš kurio matyti A. K. informavo V. K., jog ketina grįžti į Lietuvą 2022 m. balandžio 2 d. – 3 d., tarp asmenų vyko susirašinėjimas ką tėvas veiks susitikimo su dukra metu. Taip pat iš A. K. pateiktų priedų matyti, kad jis susitikimo dieną skambino V. K. į „Messenger“ programėlę, buvo atvykęs prie namų, tačiau V. K. neatsiliepė mobiliojo ryšio telefonu. Institucijos nuomone, pati pareiškėja nededa pastangų palaipsniui kurti tėvo ir dukros ryšį nesudarydama galimybės tėvui ir dukrai susitikti. Institucijos teigimu, vienas iš tėvų, su kuriuo nuolat gyvena vaikas, turi didesnę įtaką, todėl turi padėti vaikui įveikti iškilusius sunkumus, parodyti, kad gerbia vaiko tėvą/motiną, nepaisant gyvenimo skyrium. Atsiliepime nurodyta, kad V. K., nederindama dukros ir tėvo susitikimų, neatsiliepdama į skambučius, neatrašydama į trumpąsias žinutes bei nesudarydama sąlygų dukrai pasimatyti su į Lietuvą grįžusiu tėvu, panaudojo motinos valdžią priešingai dukros A. K. interesams. Institucijos nuomone, byloje yra surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių pareiškėjos kaltę padarius administracinį nusižengimą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjos V. K. atstovė advokatė Eglė Grucytė nurodė, kad 2016 metais buvo nutraukta santuoka tarp V. K. ir A. K.. Nutraukiant santuoką buvo išspręsti visi su santuokos nutraukimu susiję klausimai, tačiau nebuvo nustatyta kartu negyvenančio tėvo ir nepilnametės dukros bendravimo tvarka. 2022 m. sausio mėnesį V. K. kreipėsi į teismą dėl priteisto išlaikymo pakeitimo, o buvęs sutuoktinis kreipėsi dėl bendravimo tvarkos nustatymo. Byloje buvo paskirta mediatorė, šalys pasirašė taikos sutartį tiek dėl išlaikymo padidinimo, tiek dėl bendravimo tvarkos. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmai patvirtino sutartį. Nuo 2016 metų A. K. su savo nepilnamete dukra iš esmės nebendravo, nes nuolat gyveno užsienyje. Į Lietuvą grįždavo retai ir neišreikšdavo noro bendrauti su vaiku. Prasidėjus civilinei bylai, A. K. ėmė inicijuoti bendravimą su dukra. Tarp šalių buvo susiklostę tokie santykiai, kad prieš atvykstant, A. K. turėdavo informuoti kada ir kur susitiks, tačiau šiuo konkrečiu atveju tarp buvusių sutuoktinių nebuvo jokio konkretaus susitarimo. V. K. buvo informuota, kad A. K. ketina atvykti, tačiau kada tiksliai jis atvyks į Lietuvą ir kokie jo planai, ji nežinojo. Vakarą prieš įvykį V. K. buvo iškviesti policijos pareigūnai dėl tariamo girtavimo. Policijos pareigūnus iškvietė jos buvęs sutuoktinis. Atvykę policijos pareigūnai nenustatė vaiko teisių pažeidimo atvejų. Po to V. K. kartu su savo nepilnamete dukra išvyko nakvoti pas savo tėvus, išjungė mobiliojo ryšio telefoną ir visas programėles, nes buvo susijaudinusi dėl iškviestų policijos pareigūnų. 2022 m. balandžio 2 d. V. K. nežinojo, kad jos buvęs sutuoktinis jai skambina ir, kad yra prie jos namų. V. K. nesiekė paslėpti duros nuo tėvo, ar neleisti jiems bendrauti ir neturėjo tyčios daryti administracinį nusižengimą, tuo tarpu norėjo apsaugoti savo nepilnametę dukrą nuo neigiamų išgyvenimų, ar konfliktinių situacijų. Šioje byloje nėra surinkta įrodymų, kad V. K. tyčia tėvui neleido susitikti su savo dukra ar apriboti jų susitikimus. Administracinio nusižengimo byla turėtų būti nutraukta, o įspėjimas panaikintas. Prie skundo pridėta skambučių išklotinė patvirtina, kad į mobiliojo ryšio telefoną A. K. V. K. neskambino. Šiuo metu jau yra nustatyta dukros ir tėvo bendravimo tvarka.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje institucijos atstovė palaikė atsiliepimą ir jame išdėstytas aplinkybes, nurodė, kad byloje priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl pareiškėjos skundo tenkinti nėra pagrindo. Vaiko mamai V. K. buvo žinoma, kad dukros tėvas ketina atvažiuoti 2022 m. balandžio 2 d. aplankyti dukros. Net ir nesant konkrečios bendravimo tvarkos, bendravimas tarp tėvo ir dukros turi būti užtikrinamas. Neįmanoma su tokio amžiaus vaiku bendrauti nesusitarus su vaiko mama. Iš institucijai pateikto A. K. susirašinėjimo per „Messenger“ programėlę su V. K. matyti, kad tėvai aptarė, jog balandžio mėnesio pradžioje tėvas atvyks į Lietuvą. Savo paaiškinime, pateiktame institucijoje, pati pareiškėja nurodė, kad ji 2022 m. balandžio 2 d. nakvojo pas tėvus, buvo išbalansuota dėl iškviestų policijos pareigūnų ir nenorėjo kalbėti su A. K. ir į jo skambučius neatsiliepė. Kadangi su vaiku susitikti galima tik susitarus su mama, o ji šiuo atveju susitikimo galimybės neužtikrino, institucijos nuomone, V. K. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 73 straipsnio 1 dalyje.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas.
ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina kompetentingos institucijos nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.
Pagal ANK 5 straipsnio nuostatas, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis).
Pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas nepanaudojo tėvų valdžios arba panaudojo priešingai vaiko interesams. Ši teisės norma yra blanketinė, todėl kvalifikuojant asmens pažeidimą, administracinio nusižengimo protokole būtina nurodyti ne tik pačią blanketinę teisės normą, bet ir konkrečią teisės normą (konkretų teisės aktą ir šio teisės akto straipsnį, dalį ar punktą), kurią asmuo kaltinamas pažeidęs, kad administracinio nusižengimo bylą nagrinėjantis teismas galėtų tinkamai įvertinti asmens veiką, o atsakomybėn patrauktas asmuo žinotų, kuo konkrečiai pasireiškė jam inkriminuojama veika, ir galėtų duoti apie tai išsamius paaiškinimus, t. y. žinotų, nuo ko jis turėtų gintis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-10-693/2018).
Tėvų valdžia gali būti suprantama ir aiškinama kaip tėvų teisių ir pareigų, susijusių su savo nepilnamečiais vaikais, visuma. CK 3.155 straipsnyje yra reglamentuotas tėvų valdžios turinys. Pagal CK 3.155 straipsnio 2 dalį, tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvų valdžia negali būti naudojama priešingai vaiko interesams. Tiek nacionaliniuose, tiek tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtintas ypatingos vaiko apsaugos principas – visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus. Už netinkamą tėvų valdžios panaudojimą tėvai traukiami administracinėn atsakomybėn. CK 3.159 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog tėvų valdžia negali būti naudojamasi priešingai vaiko interesams.
Institucijos 2022 m. birželio 13 d. nutarimu V. K. nubausta už tai, kad 2022 m. balandžio 2 d. nuo 12.15 val. iki 15.46 val. veikė priešingai savo dukros interesams, t. y. neatsiliepė į dukros A. K. tėvo A. K. skambučius ir neatrašė į trumpąsias žinutes bei nesudarė sąlygų A. K. pasimatyti su savo tėvu A. K..
Kaip matyti iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos, institucija, spręsdama dėl V. K. kaltės padarius jai inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 73 straipsnio 1 dalyje, buvimo, vadovavosi administracinio nusižengimo protokolu, V. K. ir A. K. pateiktais paaiškinimais bei A. K. pateiktomis susirašinėjimo per „Messenger“ programėlę su V. K. nuotraukomis, Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 25 d. sprendimu.
Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-454/2014, 3K-3-412-916/2020). Tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius, norus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-16-706/2016).
Iš administracinio nusižengimo byloje esančio Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 25 d. sprendimo matyti, kad abiejų šalių sutarimu buvo nutraukta V. K. ir A. K. santuoka. Sprendime buvo nustatyta, kad A. K. su nepilnamete dukra A. K. bendraus bendru šalių susitarimu, t. y. nebuvo nustatyta tiksli ir konkreti tėvo bendravimo su dukra tvarka.
Šioje administracinio nusižengimo byloje iš esmės nekyla ginčo dėl to, kad A. K. buvo nurodęs V. K., jog ketina iš Norvegijos grįžti į Lietuvą 2022 m. balandžio 2 d. – 3 d. ir pasimatyti su savo dukra A. K.. Tai patvirtina administracinio nusižengimo byloje esantis susirašinėjimas naudojantis „Messenger“ programėle tarp V. K. ir A. K.. Be to, pareiškėjos atstovė advokatė Eglė Grucytė teismo posėdžio metu nurodė, kad V. K. žinojo apie A. K. ketinimą grįžti į Lietuvą pasimatyti su dukra A. K.. Visgi, šiuo atveju, svarbu tai, kad administracinio nusižengimo byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog buvę sutuoktiniai iš anksto susitarė tikslią tėvo A. K. ir dukros A. K. susitikimo datą bei valandą. Iš byloje esančių A. K. pateiktų susirašinėjimų „Messenger“ programėlėje su V. K. matyti, kad 2022 m. kovo 22 d. buvo sutartas tik preliminarus susitikimo su dukra laikas – 2022 m. balandžio 2 d. – 3 d. Tuo tarpu apie tai, kad A. K. 2022 m. balandžio 2 d. atvyksta prie V. K. namų jis informavo likus 30 min. iki atvykimo. Be to, V. K. kartu su skundu pateikė ir telefono skambučių ir trumpųjų žinučių išklotines, iš kurių matyti, kad A. K. kitokiu būdu, nei per „Messenger“ programėlę su V. K. susisiekti nebandė.
Nors sutiktina su institucijos atstovės teiginiais, kad atsižvelgiant į vaiko amžių, be dukros A. K. mamos V. K. iniciatyvos tėvui A. K. būtų sudėtinga suderinti susitikimo laiką su dukra, bei vienas iš tėvų, su kuriuo nuolat gyvena vaikas, turi didesnę įtaką vaikui ir turi padėti jam spręsti iškilusius sunkumus, užtikrinti galimybę susitikti su skyriumi gyvenančiu tėvu, tačiau šiuo atveju, teismo vertinimu, V. K. savo veiksmais neveikė priešingai dukros A. K. interesais, o priešingai – susidarius stresinei situacijai dėl 2022 m. balandžio 1 d. iškviestų policijos pareigūnų su dukra išvyko į savo tėvų namus. Šiuo atveju, teismas neįžvelgia V. K. veiksmuose pavojingumo ar siekio tyčia neleisti tėvui A. K. bendrauti su dukra A. K. ir taip veikti priešingai vaiko interesams. Pažymėtina ir tai, kad Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2022 m. liepos 20 d. nutartimi (įsiteisėjo 2022 m. liepos 28 d.) buvo patvirtinta tarp šalių (V. K. ir A. K.) sudaryta taikos sutartis ir pakeista ne tik nepilnametės dukros išlaikymo tvarka, tačiau nustatyta tėvo A. K. ir dukros A. K. matymosi tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad tik dabar yra nustatyta ir tinkamai apibrėžta tėvo ir dukros bendravimo tvarka, spręstina, kad V. K. veiksmuose nebuvo ANK 73 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymių.
Teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad V. K. nepažeidė Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 nuostatų ir nepadarė administracinio nusižengimo, numatyto ANK 73 straipsnio 1 dalyje. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, skundžiamas institucijos vyriausiosios specialistės A. M. 2022 m. birželio 13 d. nutarimas Nr. VVTAIT-ANR_N-735-2022 panaikintinas ir administracinio nusižengimo teisena V. K. atžvilgiu nutrauktina (ANK 591 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
V. K. skundą tenkinti.
Panaikinti Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vyriausiosios specialistės A. M. 2022 m. birželio 13 d. nutarimą Nr. VVTAIT-ANR_N-735-2022 bei administracinio nusižengimo teiseną V. K. atžvilgiu nutraukti.
Administracinio nusižengimo bylą ROIK: 22169819913, nutarimui įsiteisėjus, grąžinti Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriui.
Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.