Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Bartkaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aušros Bielskės ir Nijolės Žimkienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Č. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. sausio 14 d. nuosprendžio, kuriuo Č. L. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį, 60 MGL (3 000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, Č. L. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta 40 MGL (2 000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčiu, 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaitytas Č. L. laikino sulaikymo laikas nuo 2020 m. lapkričio 8 d., 3.02 val., iki 2020 m. lapkričio 8 d., 14.35 val., vieną sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai ir galutinė bausmė Č. L. skirta 38 MGL (1 900 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, 72 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, Č. L. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždrausta jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. lapkričio 8 d. ir automobilio Chrysler Grand Voyager, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskavimas.

Kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintos.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės 2020 m. lapkričio 9 d. nutarimu taikytas laikinasis nuosavybės teisių apribojimas Č. L. priklausančiai ir jo vardu registruotai transporto priemonei Chrysler Grand Voyager, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) paliktas galioti iki nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. Č. L. pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad jis 2020 m. lapkričio 8 d., apie 2.50 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Chrysler Grand Voyager, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2.53 promilės etilo alkoholio koncentracija.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo kaltės. Apeliaciniame skunde nuteistasis neginčija kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos ir jo veiksmų kvalifikavimo, tik kelia klausimą dėl teismo sprendimo atsisakyti taikyti jo atžvilgiu atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą institutą, taip pat prašo sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, todėl apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas pasisako tik šiais klausimais.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

5. Pirmosios instancijos teismas, atsisakymą taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti apeliantą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, iš esmės grindė tuo, kad Č. L. iki nusikalstamos veikos padarymo baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, taip pat baustas ir už kitus administracinius nusižengimus, susijusius su alkoholio vartojimu, ir nors Č. L. praeityje neteistas (teistumas išnykęs), tačiau buvo baustas už automobilio vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, todėl nėra pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Be to, teismas sprendė, jog laidavimo taikymas šiuo atveju negalimas ir dėl to, kad prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą pateikęs V. L. neatitinka laiduotojui keliamų reikalavimų. Teismas pažymėjo, kad neaišku, kokį auklėjamąjį poveikį gali padaryti tėvas, kad atskirai gyvenantis, suaugęs ir šeimą turintis sūnus, laikytųsi įstatymų ir nedarytų nusikalstamų veikų, kaip jis kontroliuotų kaltinamąjį. Be to, Č. L. priešingai teisei elgėsi ir anksčiau (2016 m. sausio 13 d. nubaustas už automobilio vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, kai jam nustatytas beveik sunkus neblaivumo laipsnis – 2,49 promilės; b. l. 98), taigi tėvas jam jokios teigiamos įtakos nepadarė, priešingai, iš dalies pateisino sūnaus nusikalstamą elgesį, paaiškindamas, kad „toks gyvenimas“ (b. l. 157).

6. Įvertinusi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką nagrinėjimu klausimu, taip pat aptartus skundžiamo nuosprendžio motyvus, apeliaciniame skunde nurodytus argumentus bei susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, teisėjų kolegija konstatuoja, jog, priešingai nei nurodo apeliantas, pirmosios instancijos teismas, svarstydamas apelianto atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimą bei atmesdamas V. L. prašymą dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo Č. L. atžvilgiu, teisės taikymo klaidų nepadarė. Apylinkės teismas tokį savo sprendimą išsamiai motyvavo, tinkamai įvertino visas byloje nustatytas aplinkybes ir pagrįstai konstatavo, jog nuteistasis negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, visų pirma dėl to, kad jis, nors ir išnykus baustumui, padarė analogiško pobūdžio nusikalstamą veiką – vairavo automobilį, kai jam nustatytas sunkus (2,53 promilės) neblaivumo laipsnis.

7. Laidavimo taikymui BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta būtinoji sąlyga ne kartą aptarta ir nagrinėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Pasak kasacinio teismo, sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, atsižvelgiama į duomenis, leidžiančius daryti išvadą apie atsitiktinį padarytos veikos pobūdį ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus. Taip pat vertintinos aplinkybės, apibūdinančios kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir pan. Vienai ar kitai išvadai, be kita ko, gali turėti įtakos ankstesni (išnykę) kaltininko teistumai ir veikų, už kurias jis anksčiau buvo nuteistas, pobūdis, taip pat informacija apie anksčiau padarytus administracinius nusižengimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gruodžio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-301-788/2019).

8. Įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog nagrinėjamu atveju nėra BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytos būtinosios laidavimo taikymo sąlygos. Nors baudžiamojoje byloje išties yra pakankamai nemažai Č. L. teigiamai charakterizuojančių duomenų (dirba, darbovietėje vertinamas itin teigiamai, turi šeimą, nuolatinę gyvenamąją vietą, augina mažametį vaiką), tačiau negalima ignoruoti ir kitų duomenų, kurie nuteistojo asmenybę charakterizuoja priešingai. Nagrinėjamu atveju, nuteistasis vairavo transporto priemonę, esant sunkiam apsvaigimui nuo alkoholio (2,53 promilių). Šios aplinkybės apylinkės teismui leido daryti išvadą, kad jo padaryta nusikalstama veika yra ypač pavojinga, šiurkščiai pažeidžianti kelių transporto eismo saugumo taisykles. Be to, kaip minėta, Č. L. buvo baustas už automobilio vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, ir nors baustumas išnykęs, tačiau tai itin neigiamai charakterizuoja apeliantą, be to, dėl šio nusižengimo jis tiesiogiai pasiūlė duoti kyšį ir davė kyšį valstybės tarnautojams už pageidaujamą valstybės tarnautojų neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus, dėl ko Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 21 d. teismo baudžiamuoju įsakymu buvo nuteistas pagal BK 227 straipsnio 2 dalį (teistumas išnykęs). Svarbu ir tai, kad nepraėjus nei dešimčiai dienų po specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atgavimo (2020 m. gegužės 19 d.; b. l. 87 kita pusė), Č. L. padarė administracinį nusižengimą, susijusį su transporto priemonės vairavimu, t. y., 2020 m. gegužės 28 d. vairuodamas viršijo greitį 23 km/h (b. l. 96). Pabrėžtina, kad sprendžiant dėl to, ar asmuo ateityje laikysis įstatymų, ta aplinkybė, kad administracinis nusižengimas padarytas jau po byloje aptariamo įvykio ar šio įvykio metu paskirtos administracinės nuobaudos buvo nebegaliojančios (baustumas išnykęs), neužkerta kelio vertinti administracinius nusižengimus kaip asmenybę apibūdinančius ir apie įstatymų laikymąsi ateityje leidžiančius spręsti duomenis. Iš byloje esančių duomenų negalima daryti išvados, kad Č. L. yra tik teigiamai charakterizuojama asmenybė, todėl šiuo metu nėra pagrindo manyti, jog jis laidavimo laikotarpiu ir vėliau ateityje laikysis įstatymų bei nenusikals. Nesant BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumos, skundo argumentai dėl laiduotojo tinkamumo ir galimybės daryti teigiamą įtaką nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui nėra pakankami tam, kad nustatytos aplinkybės būtų vertinamos priešingai ir neturi įtakos skundžiamo nuosprendžio teisėtumui ir pagrįstumui.

Dėl specialiosios teisės atėmimo termino

9. Apeliaciniame skunde nuteistasis taip pat išreiškė prašymą sutrumpinti jam pirmosios instancijos teismo nustatytą baudžiamojo poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, nustatant jį ne ilgesniam nei 9 mėnesių laikotarpiui. Pagrindo tenkinti šią apeliacinio skundo dalį taip pat nėra.

10. Pagal BK 67 straipsnio 1 dalį baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš BK 67 straipsnyje nustatytų baudžiamojo poveikio priemonių yra uždraudimas naudotis specialiąja teise. BK 68 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiosiomis teisėmis, iš jų – teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiosiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų (BK 68 straipsnio redakcija, galiojanti nuo 2019 m. balandžio 1 d.). Taigi konkretaus uždraudimo naudotis specialia teise taikymas ir jo termino nustatymas yra teismo diskrecijos teisė.

11. Kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, kad baudžiamojo poveikio priemonės termino nustatymas yra kartu ir kaltininkui skiriamos bausmės individualizavimo proceso sudėtinė dalis. Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo laiką, atsižvelgtina ne tik į objektyviai dėl veikos kilusius padarinius, bet į visumą aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamą veiką, ja kilusius padarinius, kaltininko kaltės laipsnį ir asmenybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-143-696/2017). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs ir įvertinęs skundžiamo nuosprendžio motyvus bei apeliacinio skundo argumentus, daro išvadą, jog Č. L. nustatytas uždraudimo vairuoti transporto priemones terminas yra pagrįstas byloje esančiais tiek nuteistąjį, tiek jo padarytos veikos pavojingumą apibūdinančiais duomenimis, todėl nėra pagrindo jį trumpinti skunde nurodytais argumentais.

12. Pažymėtina, jog nuteistasis padarė itin šiurkštų KET pažeidimą. Nuteistasis baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį patrauktas už tai, kad jis vairavo transporto priemonę apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas sunkus (2,53 prom.) apsvaigimo laipsnis. Nusikalstamą veiką jis padarė nepraėjus pusei metų po to, kai atgavo teisę vairuoti, nakties metu kaimo vietovėje, pavojingai manevruodamas, rizikuodamas ne tik savo, tačiau ir kitų aplinkinių asmenų sveikata, gyvybe ir nuosavybe. Akivaizdu, jog rimtesnių tokio neatsakingo ir lengvabūdiško Č. L. elgesio pasekmių buvo išvengta tik laimingo atsitiktinumo dėka, kelyje nepasitaikius jokiai kliūčiai ir policijos pareigūnui laiku pastebėjus pavojingai manevruojantį automobilį, kai automobilio galinės dešinės pusės durelės buvo visiškai atidarytos (b. l. 11). Nors jis savo kaltę pripažino tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, nuoširdžiai gailėjosi ir tai pirmosios instancijos teismas pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, tačiau ankstesnis baustumas už analogiškus veiksmus leidžia teigti, jog nuteistasis nėra linkęs laikytis visuomenėje priimtų normų ir įstatymo reikalavimų. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog Č. L. teisė vairuoti transporto priemones skundžiamu nuosprendžiu yra atimta beveik minimaliam terminui.

13. Apeliantas, prašydamas sutrumpinti aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminą, pažymi tik tai, kad ši teisė jam yra labai reikalinga, dėl darbo specifikos turi nuolat važinėti įmonės (AB „(duomenys neskelbtini)“) skirtu automobiliu, yra itin kvalifikuotas ir atestuotas specialistas, vyksta su tam tikra specializuota įranga, kurią galima gabenti tik transporto priemone, be to vyksta į itin atokias vietas. Tačiau, kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, šios aplinkybės betarpiškai egzistavo Č. L. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu. Be to, teisiamojo posėdžio metu Č. L. nurodė, kad netekęs vairuotojo pažymėjimo dirbo kitą darbą, bet tai nuo neteisėto elgesio jo nesustabdė. Akivaizdu, jog planus, kurių negalės įgyvendinti tik dėl savo paties kaltės, Č. L. turės keisti ir kilusias finansines bei šeimos problemas privalės spręsti kitais būdais nei ketino iki nusikalstamos veikos padarymo.

14. Teisėjų kolegija pažymi, jog valstybė jau daug metų skiria didelį dėmesį kovai su neblaiviais vairuotojais šviesdama visuomenę, griežtindama atsakomybę, vykdydama dažną jų kontrolę. Tuo tarpu Č. L., esant brandžiam ir patyrusiam, valstybės pastangos apsaugoti visuomenę nebuvo svarbios. Specialios teisės atėmimas 2 metams Č. L. yra proporcingas ir tikslingas, siekiant užtikrinti, kad baudžiamosios atsakomybės paskirtis būtų pasiekta, atitinka jo asmenybę bei padarytą nusikalstamą veiką. Baudžiamojo poveikio priemonės jam sukeliami nepatogumai yra natūrali ir logiška jo veiksmų pasekmė.

15. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad skundžiamas Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. sausio 14 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ir Č. L. atžvilgiu taikyti laidavimo institutą bei baudžiamąją bylą nutraukti, ar jį pakeisti, sutrumpinant uždraudimo naudotis specialia teise terminą, nėra jokio teisinio pagrindo. Todėl skundžiamas nuosprendis paliekamas galioti, o nuteistojo skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo Č. L. apeliacinį skundą atmesti.