Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

E. V., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), Klaipėda, skundą dėl 2015 m. sausio 29 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro priimto nutarimo pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015 m. sausio 17 d. administracinio teisės pažeidimo protokolas E. V. atžvilgiu surašytas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 straipsnio 1 dalį, 124² straipsnio 2 dalį už tai, kad 2015 m. sausio 17 d., 01.00 val., kelyje, adresu H. Manto g. ir Liepų g., Klaipėda, vairavo transporto priemonę „Toyota Supra“, valst. nr. (duomenys neskelbtini), kuriai neatlikta valstybinė techninė apžiūra, nesilaikydamas visų atsargumo priemonių, chuliganiškai, prasisukant galiniams ratams, keisdamas važiavimo kryptį eismo juostose, kirsdamas siaurą ištisinę kelio ženklinimo liniją, nerodydamas posūkio signalų, tokiu būdu pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 8, 9, 88, 236 punktų reikalavimus.

2015 m. sausio 29 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro nutarimu Nr. 30N-25058877-15 E. V. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 straipsnio 1 dalyje, paskirta administracinė nuobauda - 28,00 Eur dydžio bauda, už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124² straipsnio 2 dalyje, paskirta administracinė nuobauda – 289,00 Eur (210,00 Lt) dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemonės atėmimu 12 mėnesių. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsniu galutinė administracinė nuobauda E. V. paskirta - 289,00 Eur (210,00 Lt) dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemonės atėmimu 12 mėnesių.

2015 m. vasario 26 d. Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautas E. V. skundas, kuriuo prašoma pakeisti 2015 m. sausio 29 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro nutarimą Nr. 30N-25058877-15, jo padarytą pažeidimą kvalifikuotą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124² straipsnio 2 dalį perkvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124² straipsnio 1 dalį bei paskirti švelnesnę nuobaudą. Skunde nurodo, jog policijos pareigūnai jo padarytą pažeidimą nepagrįstai kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124² straipsnio 2 dalį, jo vairavimas nebuvo sąlygotas chuliganiškų paskatų.

Teismo posėdžio metu E. V. parodė, jog teisę vairuoti transporto priemones turi nuo 2008 m., jam važiuojant ir iš H. Manto gatvės sukant į Liepų gatvę bei pasirinkus per didelį greitį, nerodydamas posūkio signalų, kirto ištisinę ženklinimo liniją, keisdamas kryptį tam, kad galėtų apvažiuoti kelyje esančias duobes, šulinius. Kuomet jį sustabdė policijos pareigūnai, pastarieji jam nepaaiškino dėl ko sustabdė, tik pasakė „kas čia per vairavimas“, po ko visi kartu nuvyko į policijos komisariatą, administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymui. Paklausius pareigūno M. S., kas gresia už padarytą pažeidimą, pastarasis atsakė, kad administracinė nuobauda bus teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo trijų iki šešių mėnesių ir piniginė bauda, bei pabrėžė, kad teisių perlaikyti nereikės. E. V. parodė, jog policijos pareigūnai jį apgavo, kadangi administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal jų paaiškinimus turėjo būti surašytas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124² straipsnio 1 dalį, pripažįsta, kad vairavo pavojingai, bet ne iš chuliganiškų paskatų. Prašė skundą tenkinti.

Liudytojas Ž. M. parodė, jog jam dirbant Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro eismo įvykių tyrimo grupės specialistu, 2015 m. sausio 17 d. su kolega M. S. patruliuojant nuo Tiltų gatvės link H. Manto gatvės, M. S. vairuojant tarnybinį policijos pareigūnų automobilį, Lietuvininkų aikštėje užvažiuojant ant tilto, pastebėjo važiuojantį automobilį nuo Tiltų gatvės link H. Manto gatvės, automobiliui sukantis girdėjosi jo ratų cypimas, važiavo tarp juostų, automobilio galas mėtėsi, keitė važiavimo kryptį privertė automobilį slysti šonu, nerodė posūkio signalų. Įjungus tarnybinio automobilio švyturėlius ir tai pastebėjus E. V., pastarasis važiuodamas į Liepų gatvę padidino greitį, tačiau už 1,5 km kelio jis sustojo. Ž. M. paaiškino, jog E. V. padarytas pažeidimas buvo kvalifikuotas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124² straipsnio 2 dalį todėl, kad tai buvo važiavimas iš chuliganiškų paskatų, kelias buvo sausas, automobilis važiuojant greitėjo, keitė važiavimo kryptį, nerodė posūkio signalo, jo ratai važiuojant prasisuko. Paprastai asmuo vairuojant automobilį taip nespaudžia automobilio greičio pedalo, automobilis važiuojant taip nesimėto, jo ratai neprasisukinėja, bet kuriuo metu į kelią galėjo išeiti pėstieji ar išvažiuoti kitas automobilis.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 301 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Administracinėn atsakomybėn patrauktam E. V. administracinė nuobauda buvo paskirta už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 straipsnio 1 dalyje ir 124² straipsnio 2 dalyje numatytų pažeidimų padarymą, t. y. už tai, kad jis 2015 m. sausio 17 d., 01.00 val., kelyje, adresu H. Manto ir Liepų g., Klaipėda, vairuodamas automobilį ir nesilaikydamas visų atsargumo priemonių, chuliganiškai, prasisukant galiniams ratams, keisdamas važiavimo kryptį eismo juostose, kirsdamas siaurą ištisinę kelio ženklinimo liniją, nerodydamas posūkio signalų, sukėlė pavojų eismo ir žmonių saugumui. Transporto priemonei nustatyta tvarka neatlikta privalomoji valstybinė techninė apžiūra.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124² straipsnio 2 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už chuliganišką vairavimą, kuris pagal šią teisės normą yra Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, keliantis pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Taigi, veiką kvalifikuojant pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124² straipsnio 2 dalį būtina nustatyti, kad: 1) buvo padarytas KET pažeidimas; 2) šis KET pažeidimas padarytas dėl chuliganiškų paskatų; 3) šis pažeidimas KET kelia pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Būtinas šio administracinio teisės pažeidimo subjektyvusis požymis – chuliganiškos paskatos. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką, chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Šis administracinis teisės pažeidimas padaromas tik tyčia (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N444-1242/2010; Vilniaus apygardos teismo nutartys Nr. ATP-902-648/2011, ATP-487-648/2012 ir kt.). Pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 10 straipsnį administracinis teisės pažeidimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti.

Kelių eismo taisyklių 9 punktas nustato, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

Pažymėtina, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina faktines aplinkybes, kad E. V. 2015 m. sausio 17 d., 01.00 val., kelyje, adresu H. Manto ir Liepų g., Klaipėda, vairuodamas transporto priemonę „Toyota Supra“, valst. nr. ZAT 724, kuriai neatlikta valstybinė techninė apžiūra, nesilaikydamas visų atsargumo priemonių, chuliganiškai, tai yra prasisukant galiniams ratams, keisdamas važiavimo kryptį eismo juostose, kirsdamas siaurą ištisinę kelio ženklinimo liniją, nerodydamas posūkio signalų, sukėlė pavojų eismo ir žmonių saugumui.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo E. V. neneigia padaręs administracinius teisės pažeidimus, iš esmės pripažino faktą, jog jo vairuojamas automobilis kirto ištisinę kelio ženklinimo liniją, tačiau nurodo, jog ištisinę kelio ženklinimo liniją kirto todėl, kad pasirinko per didelį važiavimo greitį, bei apvažiuojant kelyje buvusias duobes, šulinius, t. y. vairavo pavojingai, bet ne iš chuliganiškų paskatų. Šie pažeidėjo argumentai kaltės vairavus būtent chuliganiškai neeliminuoja, be to, teismo vertintini kritiškai kaip siekis sušvelninti administracinę atsakomybę.

Nustatyta, kad policijos pareigūnų tarnybiniu automobiliu patruliavęs, atkreiptina, šalia policijos pareigūno, vairavusio automobilį, sėdėjęs, taigi įvykio aplinkybes ne tik turėjęs galimybę stebėti, bet, kaip teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, betarpiškai pastebėjęs ir stebėjęs, policijos pareigūnas Ž. M., tarnybiniame pranešime tiksliai ir nedviprasmiškai nurodė, kad E. V., netgi, atkreiptina jo akivaizdoje, nerodydamas kairiojo posūkio signalo, nesilaikant visų atsargumo priemonių, prasisukant automobilio galiniams ratams, keitė važiavimo kryptį ir kirto siaurą ištisinę kelio ženklinimo linijų (b. l. 8). Tokius E. V. veiksmus pareigūnas įvertino vienareikšmiai kaip chuliganiškus. Pažymėtina, kad tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes policijos pareigūnas Ž. M. patvirtino ir apklausiamas teismo posėdžio metu, bei pažymėtina, jog gana išsamiai jas detalizavo. Taigi, akivaizdu, jog įvykio aplinkybes fiksavusio policijos pareigūno parodymai yra nuoseklūs ir savo esme identiški. Be to, liudytojas apklaustas ir parodymus davė būdamas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Tokiu būdu, nesiremti policijos pareigūno parodymais, jais abejoti, ar vertinti kaip netinkamus įrodymus, teismas jokio pagrindo neturi. Kreiptinas dėmesys, jog pažeidėjas pareigos sakyti tiesą nėra saistomas. Nors tuo pačiu pažymėtina, kad ir pats E. V. teismo posėdžio metu aplinkybę, kad automobilis, keisdamas važiavimo kryptį, kirto ištisinę kelio ženklinimo liniją, pripažino.

Byloje taipogi objektyviai nustatyta, kad E. V. vairavo transporto priemonę, kuriai neatlikta valstybinė techninė apžiūra. Pažymėtina, jog E. V., vairuodamas automobilį ir neparodydamas posūkio signalo, tyčia paspaudė greičio pedalą, prasisukant automobilio galiniams ratams ir norėdamas keisti važiavimo kryptį eismo juostose, tokiu būdu sukeldamas pavojų eismo ir žmonių saugumui, kirto siaurą ištisinę kelio ženklinimo liniją. Toks manevravimas vertintinas kaip chuliganiškas ir yra pavojingas ne tik dėl vairavimo būdo, tačiau tokio vairavimo pavojingumą suponuoja ir tai, kad E. V. vairuojamam automobiliui nebuvo atlikta valstybinė techninė apžiūra. Todėl tai kėlė didesnį pavojų ir dėl automobilio techninio saugumo. Be to, pats pažeidėjas neneigė aplinkybės, kad jo vairuojamam automobiliui nebuvo atlikta valstybinė techninė apžiūra.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad E. V. padarytuose pažeidimuose yra visi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124² straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo požymiai.

Teismas, patikrinęs skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 301 straipsnis), sutinka, kad E. V. padarė jam inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 straipsnio 1 dalyje, 124² straipsnio 2 dalyje. Teismo nuomone, nėra pagrindo išvadai padaryti, kad policijos pareigūnai netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes bei netinkamai pritaikė įstatymą. Skundžiamą nutarimą priėmė institucija, turtinti teisę nagrinėti ir skirti nuobaudą už minėtą pažeidimą. Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariato Kelių policijos biuro Veiklos organizavimo ir prevencijos poskyris, skirdamas administracinę nuobaudą, laikėsi įstatymų nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos, objektyviai ir visapusiškai ištyrė bylos aplinkybes.

Byloje pateiktas (duomenys neskelbtini) prašymas dėl vairuotojo pažymėjimo atėmimo termino sutrumpinimo, vienok ši aplinkybė nesudaro objektyvaus ir pagrįsto pagrindo pažeidėjo atžvilgiu taikyti įstatyme įtvirtintas švelninančias nuostatas. Administracinių teismų praktikoje (administracinės bylos Nr. N1-1524/07, N-34/07, N1-413/07) nuosekliai laikomasi pozicijos, kad būtinumas turėti teisę vairuoti dėl darbo pobūdžio ir dėl jos netekimo kilsiančios neigiamos pasekmės, nelaikytinos išskirtinėmis aplinkybėmis. Iš (duomenys neskelbtini) nurodytų aplinkybių, matyti, kad vairuotojo pažymėjimas E. V. reikalingas norint įmonėje dirbti užtikrinti darbo funkcijas, kurios susideda iš detalių ir medžiagų pristatymo, bendravimo su klientais, vykimo į objektus esančius ne serviso teritorijoje, teismas nelaiko išskirtinėmis

E. V. paskirta galutinė administracinė nuobauda - 289,00 Eur dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams, pažymėtina, yra minimali Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124² straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta nuobauda, kuri individualizuota tinkamai, laikantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30, 30² straipsnių reikalavimų, atsižvelgiant į padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, pažeidėjo asmenybę atitinkanti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus.

Teismų teorijoje ir praktikoje, administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti, sukelti jam atitinkamas teisines pasekmes, kad įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Esant nurodytoms aplinkybėms, pripažįstama, jog Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Veiklos organizavimo ir prevencijos poskyrio priimtas nutarimas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atžvilgiu yra teisėtas ir pagrįstas, juo paskirta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124² straipsnio 2 dalyje sankcijos ribose numatyta nuobauda, todėl tenkinti skundą ir pakeisti skundžiamą nutarimą skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 straipsniu, 124² straipsnio 2 dalimi, 302 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 302⁴ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, teismas

nutaria:

E. V. skundo netenkinti ir palikti nepakeistą 2015 m. sausio 29 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 30N-25058877-15.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.