- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-04-25
- Bylos Nr.
- 1A-67-360/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-38453-2023-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Dalius Jocys, Kristina Kakurinė, Savinijus Katauskas
- Nuteistasis
- M. U.
- Civilinis ieškovas
- Klaipėdos teritorinės ligonių kasos
- Advokatai
- Edvardas Staponkus
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio, Kristinos Kakurinės ir Savinijaus Katausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. U. gynėjo advokato E. Staponkaus apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024-12-30 nuosprendžio, kuriuo M. U. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį 2 metų laisvės atėmimo bausme, pagal BK 284 straipsnį 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimi bei 5 dalies 2 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir M. U. paskirta subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2023-12-03 14.00 val. iki 2023-12-04 11.22 val. (1 diena).
Nuosprendžiu procesas dėl civilinės ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos 218,52 Eur civilinio ieškinio nutrauktas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. M. U. nuteistas už tai, kad neteisėtai gabeno ir siuntė narkotines ir psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas platinti, o būtent: 2023-10-05 13.15 val. į (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą platinti, pakuotėje su neveikiančiais telefonais atgabeno ir išsiuntė į (duomenys neskelbtini) siuntų skyrių N. A. narkotinę medžiagą - kanapes (antžemines dalis), kurios masė yra 4,044 g, ?9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose - 9,0 %, ir trisdešimt tablečių „Clonazepam TC 2 mg“, kurių sudėtyje yra psichotropinė medžiaga - klonazepamas, kurio masė yra 0,06 g.
2. Be to, M. U. nuteistas už tai, kad viešoje vietoje įžūliu elgesiu, vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės tvarką, o būtent: 2023-12-02 13.55 val. viešoje vietoje - parduotuvėje “ (duomenys neskelbtini)”, esančioje (duomenys neskelbtini), prie savitarnos kasų, parduotuvės darbuotojų ir klientų akivaizdoje garsiai šaukė, demonstravo nepagarbą, iš kuprinės išsiėmęs lanksčią spyruoklinę teleskopinę lazdą, ja vieną kartą smogė D. A. į veidą, tuo jam padarydamas žaizdeles dešinės akies vokuose, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, ir tokiais įžūliais bei vandališkais veiksmais sutrikdė visuomenės tvarką.
Šalies argumentai
3. Nuteistojo M. U. gynėjas advokatas E. Staponkus apeliaciniu skundu prašo nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį, kuriuo pripažinti M. U. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis savanoriškai atlygino Klaipėdos teritorinei ligonių kasai padarytą turtinę žalą, pagal BK 284 straipsnį skirti bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu, išteisinti M. U. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir veiką perkvalifikuoti pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, skirti bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu, taip pat nesusijusią su realiu laisvės atėmimu skirti ir subendrintą bausmę.
3.1. Nurodoma, kad ne kartą būdamas apklaustas tyrimo metu ir bylos teisminio nagrinėjimo metu, M. U. visiškai prisipažino įvykdęs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, ir dėl to nuoširdžiai gailėjosi, atsiprašė nukentėjusiojo, tačiau kategoriškai neigė tai, kad narkotines medžiagas gabeno ir išsiuntė jas per siuntų skyrių N. A. vardu, turėdamas tikslą jas platinti.
3.2. M. U. dėl gabenimo ir siuntimo aplinkybių parodė, kad jis turi priklausomybę nuo narkotinių medžiagų ir dalyvauja anoniminių narkomanų gydymo programoje metadonu. Tai byloje oficialiai patvirtinta ir medicinos dokumento išrašu. Pirmojoje apklausoje, kuri įvyko maždaug po pusantro mėnesio po siuntos išsiuntimo, M. U. parodė, jog 2023 m. spalio mėnesį jis planavęs važiuoti dirbti į Vokietiją ir šiai kelionei planavęs išsiimti metadono davinį savaitei. Šiai kelionei ir tolimesniam vartojimui jis taip pat pasirūpino kanapių ir psichotropinio vaisto klonazepamo. Šio vaisto tablečių įsigijęs už 30 eurų iš nepažįstamos pagyvenusios moters. Kadangi į Vokietiją planavęs važiuoti iš Šilutės, tai nenorėdamas kanapių ir klonazepamo vežtis iš Klaipėdos iki Šilutės, jis jas išsiuntęs siunta per Klaipėdos autobusų stoties siuntų skyrių N. A. vardu. Jis šį asmenį pažinojo, buvo kelis kartus susitikęs. Šis asmuo neįgalus, paralyžiuotomis kojomis, nevaikšto, važinėja neįgaliojo vežimėliu. Jo su šiuo asmeniu jokie reikalai dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nesieja. Apie tai, kad N. A. vardu buvo išsiųsta siunta, jis pastarojo neinformavo ir jis apie tai nieko nežinojęs. Nuvažiavęs į Šilutę, būtų pats ėjęs pasiimti siuntą ir siuntos turinį vežęsis į Vokietiją. Ant siuntos jis buvęs nurodęs ne N. A. turimą telefono numerį, o išgalvotą numerį. Narkotines ir psichotropines medžiagas jis siuntęs sau asmeniniam naudojimui, o ne tikslu jas išplatinti N. A..
3.3. Skunde pastebima, jog antrojoje, 2023-12-11 įvykusioje papildomoje apklausoje, kuri įvyko maždaug po poros savaičių nuo pirminės apklausos, M. U. parodė, kad su N. A. bendravo telefonu, nes reikėjo paslaugos, kad N. A. pakonsultuotų dėl banko nuorodos sukūrimo. Žinojo, kad N. daug geriau supranta kompiuterių reikaluose, todėl kreipėsi pagalbos. Tada jam ir kilusi mintis siųsti narkotines ir psichotropines medžiagas į Šilutę N. vardu, kurį jis jau pažinojo, nors šiam apie tai nieko nebuvo sakęs. Būtent, kad N. su jo veikla visiškai nesusijęs, jis pirminėje apklausoje ir nenurodęs, kad jie skambinę vienas kitam, kadangi nenorėjęs įtraukti N. A. į savo asmeninius reikalus. Bendravęs su juo tik dėl banko nuorodos sukūrimo. Jei jau Šilutėje jam nebūtų atidavę siuntos, tai tik tokiu atveju jis būtų kreipęsis į N., kad šis paimtų siuntą ir ją atiduotų jam.
3.4. Kaip nurodoma skunde, trečiojoje apklausoje jis pasakojo, kad ne kartą yra naudojęsis tokia siuntų siuntimo forma per autobusų stoties siuntų skyrių, ir ne visada nurodydavo savo tikslius, kaip siuntėjo, duomenis. N. su jo siųstomis narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis niekuo nesusijęs. Taigi visose trijose ikiteisminio tyrimo metu vykusiose apklausose jo pozicija dėl kaltinimo vienoda - jis narkotines ir psichotropines medžiagas siuntęs sau vartojimui, o ne norėjęs išplatinti N. A.. Kada buvęs jo bendradarbis pradėjęs neaiškiai kalbėti dėl darbo ir apgyvendinimo Vokietijoje, tai jis nutarė į Vokietiją nebevažiuoti. Prieš tai buvo susiradęs net mikroautobuso vairuotoją, kuris būtų paėmęs jį po pietų Šilutėje ir nuvežęs į Vokietiją, o jis iki pietų būtų atvažiavęs į Šilutę ir pasiėmęs iš autobusų stoties N. A. adresuotą siuntą. Siuntų skyriaus darbuotojui jis būtų nurodęs, kam yra adresuota siunta, kas jos siuntėjas, nurodęs siuntėjo telefoną, todėl tikėjęsis, kad siuntą jam pačiam būtų atidavę. Jei jau siuntos jam nebūtų davę, tai jis būtų prašęs N. A., kad jis šią siuntą paimtų. Siuntos išsiuntimo metu jis turėjo dar vieną telefono numerį ir būtent šį telefono numerį ant siuntos nurodė kaip siuntėjo telefoną. Todėl skambinant siuntėjo telefonu siuntos skyriaus darbuotojas būtų paskambinęs jam.
3.5. M. U. su N. A. bendravo tik dėl „Wise“ užsienio banko kortelės padarymo, kad ji būtų neprieinama antstoliams. Po siuntos sulaikymo ir N. A. apklausos, šis susiradęs jį per „(duomenys neskelbtini)“ ir pradėjęs priekaištauti kad jį „pakišinėja“, užsiminė, kad vartoja tokius pat vaistus nuo priklausomybės kaip ir jis. Po to, kai atsisakė kelionės į Vokietiją, į Šilutę nebevažiavo ir siuntos pasiimti iš autobusų stoties nebandė.
3.6. Teisme nuotoliniu būdu apklaustas N. A. parodė, kad jis pažįsta asmenį raudonu megztiniu, kuris sėdi teismo salėje. Jo vardo ir pavardės nežino. Šis asmuo, kaip nurodė liudytojas, per bendrus pažįstamus gavo jo kontaktinį telefoną, susiskambino, jog norįs, kad jis padėtų padaryti belgišką užsienio banko kortelę. Tuo klausimu šis asmuo buvęs atvažiavęs į Šilutę, porą kartų jie bandę padaryti šią banko kortelę, bet jiems nepavykę. Dėl jokių siuntų siuntimo jo vardu į Šilutę jie nesitarė. Po apklausos pas tyrėją, jis paskambinęs šiam asmeniui ir paklausęs, kodėl jo vardu buvusi išsiųsta siunta. Vyriškis jam paaiškino, jog, nors siunta ir adresuota N. A., tačiau jis šią siuntą siuntęsis sau. Jis turi neįgalumą, juda tik neįgaliojo vežimėlio pagalba. Turi asmenį, kuris jį prižiūri. Pastoviai vartoja šeimos daktarės išrašytus vaistus, taip pat ir klonazepamą. Šis liudytojas buvo apklaustas ir ikiteisminio tyrimo metu, tačiau jo apklausa formali, nedetalizuota, neinformatyvi, todėl šių parodymų teismas nuosprendyje net neanalizavo ir dėl jų nepasisakė.
3.7. Teismas M. U. kaltę, įvykdžius nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, grindžia ginčytinais byloje įrodymais ir daro prielaidas, o prielaidomis paremtas nuosprendis negali būti priimtas, nesilaikyta nekaltumo prezumpcijos reikalavimų. Susitarimas su vairuotoju, kuris turėjo vežti M. U. į Vokietiją, buvo pasiektas ne kokia nors rašytine forma, o grynai pokalbiais telefonu, kurių M. U. neišsaugojo. Natūralu, kad nereikalinga informacija iš telefonų pašalinama, kai ji tampa nereikalinga, todėl tokios informacijos jis neišsaugojo, o ir ikiteisminio tyrimo metu jo niekas tokios informacijos pateikti neprašė. Todėl byloje nėra paneigta, kad M. U. nesiruošė išvykti darbui į Vokietiją, o daroma tik prielaida, kad tai jo išgalvota aplinkybė.
4. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.
5. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismas sprendime privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis, 332 straipsnio 3, 5 dalys), to nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą.
6. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde neginčijama veika pagal BK 284 straipsnį, tik prašoma pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, jog atlyginta žala Klaipėdos teritorinei ligonių kasai, bei skirti su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, taip pat prašoma perkvalifikuoti BK 260 straipsnio 1 dalies veiką į BK 259 straipsnio 1 dalį ir taip pat paskirti su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.
7. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktą, padarytos žalos savo noru atlyginimas ar pašalinimas yra kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Teismų praktikoje ši aplinkybė atsakomybę lengvinančia pripažįstama tada, kai kaltininkas pats savo noru ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atlygino ar pašalino visą žalą (t. y. tiek turtinę, tiek neturtinę) iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-345/2013, 2K-211/2014, 2K-560/2014, 2K-326-303/2019, 2K-57-1073/2024, 2K-111-976/2024 ir kt.).
8. Nagrinėjamu atveju ikiteisminio tyrimo metu civilinė ieškovė Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 218,52 Eur turtinės žalos, susijusios su nukentėjusiojo D. A. gydymu, atlyginimo (1 t., b. l. 149-160). Nukentėjusysis byloje civilinio ieškinio nereiškė ir, kaip teigė apklausiamas pirmosios instancijos teisme, pretenzijų M. U. neturi. Pirmosios instancijos teisme civilinė ieškovė 2024-11-25 raštu (t. 3, b. l. 70-71) informavo, jog M. U. atlygino padarytą turtinę žalą, todėl atsisakė ir civilinio ieškinio. Taigi, nustatytas teisiškai reikšmingas faktas, kad M. U. savo noru iki bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme atlygino jo nusikalstamais veiksmais padarytą žalą. Todėl pirmosios instancijos teismas, BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytos aplinkybės nepripažindamas M. U. atsakomybę lengvinančia dėl BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, o tai yra pagrindas skundžiamą nuosprendį pakeisti, pripažįstant šią aplinkybę nustatyta. Nustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė kartu su kitomis byloje nustatytomis bausmei skirti reikšmingomis aplinkybėmis vertintina bausmės skyrimą reglamentuojančių BK bendrosios dalies nuostatų taikymo kontekste.
9. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu M. U. pagal BK 284 straipsnį paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Nors BK 284 straipsnio sankcijoje numatytos kelios alternatyvios bausmių rūšys – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas, laisvės atėmimas iki 2 metų, nuteistajam buvo parinkta griežčiausia bausmės rūšis ir nustatytas nedaug minimalią laisvės atėmimo bausmės ribą viršijantis jos terminas. Net ir pripažinusi M. U. papildomą BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kolegija nemato pagrindo pagal BK 284 straipsnį M. U. skirti kitokią bausmę nei skundžiamu nuosprendžiu. Nuteistasis padarė nesunkų, tyčinį nusikaltimą, dėl BK 284 straipsnio nusikaltimo nustatytos dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės (BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai), praeityje daug kartų teistas (net 19), paskutinį kartą 2022-10-12 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, skirta 4 mėnesių viešųjų darbų bausmė, teistumui neišnykus, padarė naujas nusikalstamas veikas, dėl kurių priimtas skundžiamas nuosprendis. Akivaizdu, jog praeityje M. U. skirtos bausmės keliamų tikslų nepasiekė, nuteistasis išvadų dėl savo elgesio nedaro, nesitaiso, todėl jam pagrįstai parinkta griežčiausia BK 284 straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas. Pirmosios instancijos teismo nustatytas bausmės terminas nedaug didesnis nei minimali šios bausmės rūšies riba, todėl ją dar trumpinti pagrindo nėra. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bausmė, M. U. paskirta pagal BK 284 straipsnį, nekeičiama. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, esminę reikšmę galutinei bausmei turėjo bausmė, skirta pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, kuri apėmė skirtąją pagal BK 284 straipsnį.
10. Dėl M. U. inkriminuoto BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo apeliaciniame skunde nurodoma, jog M. U. narkotines ir psichotropinę medžiagą į Šilutę siuntėsi sau, nes ketino iš ten vykti į Vokietiją dirbti, ant siuntos nurodė pažįstamo asmens (N. A.), vardą, telefono numerį, kuriuo esą naudojosi pats. Kaip matyti iš bylos medžiagos, tokios versijos M. U. laikėsi ir pirmosios instancijos teisme ir ji motyvuotai paneigta skundžiamame nuosprendyje, kuriame, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, išvados dėl M. U. kaltės paremtos ištirtų įrodymų visuma, išanalizavus įrodymus bei jų tarpusavio ryšius. Išsamiems skundžiamo nuosprendžio argumentams kolegija nemato pagrindo nepritarti.
11. Byloje yra nustatyta ir pats nuteistasis to neneigia, jog autobusų stoties siuntų skyriuje tikrai pateikė siuntimui siuntą su narkotinėmis ir psichotropine medžiaga, ant siuntos nurodė realų savo pažįstamą N. A., gyvenantį Šilutėje, kur siunta ir turėjo būti nusiųsta. Be kita ko, teisme liudytoju apklaustas N. A., nurodė, kad jam gydytojo yra vartojimui paskirti vaistai, tokie pat, kaip ir siųsta psichotropinė medžiaga (klonazepamas). Bylos medžiagoje yra fiksuoti M. U. ir N. A. kontaktai telefonu dieną prieš bei siuntos su narkotinėmis ir psichotropine medžiaga siuntimo dieną. Nuteistojo paaiškinimai, esą siuntą jis siuntėsi sau, nes ketino iš Šilutės vykti dirbti į užsienį, vertinami kaip pasirinkta gynybinė pozicija siekiant išvengti griežtos baudžiamosios atsakomybės, jokie bylos duomenys tokių teiginių neatitinka. Apygardos teismo posėdyje atlikus dalinį įrodymų tyrimą, buvo apklaustas pats nuteistasis M. U., kuris iš esmės naujų aplinkybių nenurodė, teigė, jog ant siuntos nenorėjo rašyti savo vardo, jeigu kiltų problemų, neišvažiavus į Vokietiją, nevažiavo atsiimti siuntos, nes jam tai smulkmena. Nuteistojo pasiteisinimai neįtikinantys, nelogiški, aiškiai išgalvoti siekiant švelnesnės bausmės, neatitinkantys byloje patikimai nustatytų aplinkybių. M. U. į Vokietiją, kaip teigė, ir neišvyko, nėra pagrindo tikėti, jog nebūdamas tikras, ar tokie deklaruojami ketinimai vykti į užsienį bus realizuoti, vis tiek rizikavo, pasitelkiant kitus asmenis (šiuo atveju siuntas pristatančius subjektus), siuntė draudžiamas medžiagas per siuntų tarnybą, į kitą miestą, kitam realiam asmeniui, ketindamas siuntą atsiimti pats. Nuteistojo deklaruojamam išvykimui į užsienį neįvykus, jis siuntos neieškojo, nors suvokė kito asmens vardu išsiuntęs narkotines ir psichotropinę medžiagas.
12. Apeliaciniame skunde minimos M. U. apklausos procese. Iš nuteistojo parodymų sekos apklausose matyti, kad jie nėra nuoseklūs, pvz. pirmojoje apklausoje jis teigė, jog su N. A. nesieja jokie reikalai, tik yra buvę susitikę, vėlesnėje apklausoje jau nurodė, kad jie yra bendravę dėl banko sąskaitos užsienyje, interneto svetainės sukūrimo, pripažino, jog nutylėjo, kad jie skambindavo vienas kitam, nes esą nenorėjo N. A. įtraukti į savo reikalus. Liudytojas N. A. apklausimas ikiteisminio tyrimo metu išvis teigė, jog su M. U. 2023 metų spalio mėnesį nebendravo, apie siuntą savo vardu nežino, tačiau apklausiamas teisme, liudytojas jau teigė, kad su M. U. yra bendravę 2023 metų vasarą (taigi dar iki įvykio) dėl užsienietiškos banko kortelės kūrimo. Matyti, jog M. U. ir N. A. parodymai nesutampantys, prieštaringi, neatitinka įrodymų visumos, abu iš pradžių nutylėjo apie savo ankstesnio bendravimo aplinkybes, telefoninius kontaktus, todėl nėra pagrindo besąlygiškai tikėti šiais nepatikimais parodymais.
13. Taigi atsižvelgdama į visą tai, kas išdėstyta, kolegija neturi jokio pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, jog M. U. disponavo narkotinėmis ir psichotropine medžiaga ne platinimo tikslais. Priešingai, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje motyvuotai įvertino M. U. inkriminuotą BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, išnagrinėjo bei detaliai išanalizavo ištirtus įrodymus, atskleidė jų tarpusavio ryšius, padarė būtent įrodymų visuma paremtas išvadas dėl nuteistojo kaltės, pagrįstai pripažino, jog M. U. neteisėtai gabeno ir siuntė narkotines ir psichotropines medžiagas, turėdamas tikslą jas platinti, nuosprendyje jokių prieštaravimų nėra. Šioje dalyje pirmosios instancijos teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024-12-30 nuosprendį pakeisti.
Pripažinti nuteistojo M. U. (M. U.) atsakomybę lengvinančia aplinkybe dėl BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos tai, kad jis savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.