- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-02-08
- Bylos Nr.
- 2S-481-260/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-19336-2017-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimondas Buzelis
- Pareiškėjas
- S. B.
- Suinteresuotas asmuo
- notarė V
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos S. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjos skundas dėl notarės V. B. veiksmų civilinėje byloje Nr. 2YT-26383-375/2017 pagal pareiškėjos S. B. skundą dėl notaro veiksmų, suinteresuotas asmuo – notarė V. B..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Pareiškėja S. B. 2017 m. rugsėjo 28 d. kreipėsi į teismą su skundu dėl notaro veiksmų, kuriame prašė įpareigoti (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarę V. B. išduoti įrodymą – 2016 m. rugsėjo 30 d. notarės V. B. patvirtintą nuosavybės teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo sandorio kopiją (sutarties numeris sistemoje (duomenys neskelbtini), sandorio įregistravimo Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriuo miręs R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) perleido turto dalį, o mirusi A. M. P., a. k. (duomenys neskelbtini) įgijo turto dalį.
Pareiškėja nurodė, kad 2017 m. rugsėjo 12 d. kreipėsi į notarę V. B. dėl notaro patvirtintos 2016 m. rugsėjo 30 d. nuosavybės teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo sandorio kopijos išdavimo, tačiau notarė, piktnaudžiaudama tarnybine padėtimi, neatsisakė, bet ir neišdavė prašomos sandorio kopijos. Paaiškino, jog R. P. mirė (duomenys neskelbtini) bei A. M. P. mirė (duomenys neskelbtini), todėl šie asmenys negalėjo 2016 m. rugsėjo 30 d. sudaryti nuosavybės teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo sandorio, kurį patvirtino (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarė V. B..
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo notarė V. B. 2017 m. spalio 24 d. pateikė atsiliepimą į pareiškėjos skundą, kuriame prašė pareiškėjos skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Suinteresuotas asmuo atsiliepime nurodė, kad 2017 m. rugsėjo 12 d. prašymu pareiškėja prašė išduoti „notaro patvirtintą nuosavybės teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo sandorio kopiją“. 2017 m. sausio 9 d. pareiškėja gavo visą R. P. paveldėjimo bylos Nr. 47 kopiją, šio fakto neginčija. Notarė neturi jokių kitų su paveldėjimo byla Nr. 47 susijusių dokumentų. Pareiškėja skunde mini ataskaitą - pranešimą apie sudarytą ir notaro patvirtintą nuosavybės teisių į nekilnojamą daiktą perleidimo sandorį. Ataskaita atspausdinta iš Nekilnojamojo turto sandorių viešosios elektroninės paslaugos (NETSVEP). Ataskaitoje nurodytas NETSVEP užsakymo Nr. (duomenys neskelbtini), sandorio pavadinimas „Nuosavybės teisės liudijimas (Notariato įstatymo 52 straipsnio 1 dalis)“, sandorio registravimo Nr. (duomenys neskelbtini), tvirtinimo data – (duomenys neskelbtini). Notarė nurodė, jog 2016 m. rugsėjo 30 d., vadovaudamasi CK 3.88 straipsniu ir Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 52 straipsnio 1 dalimi, išdavė A. M. P. įpėdiniui K. R. P. nuosavybės teisės liudijimą, kuris patvirtina, kad A. M. P. yra pergyvenusi sutuoktinį R. P. ir jai priklauso ½ dalis turto, įgyto jiems gyvenant santuokoje. Pareiškėjos prašoma pateikti 2016 m. rugsėjo 30 d. sandorio kopija (ir ataskaitoje nurodytas sandoris) yra Nuosavybės teisės liudijimas, kurio notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), NETSVEP identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini). Šio paveldėjimo teisės liudijimo kopija yra R. P. paveldėjimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurios nuorašą pareiškėja turi. Pareiškėja klaidingai aiškina terminą „sandoris“, neįrodinėja notarės veiksmų neteisėtumo, neprašo teismo pripažinti notarės veiksmų/neveikimo nepagrįstais. Pareiškėja prašo įpareigoti pateikti dokumentą, kurį pareiškėja jau yra gavusi ir todėl jai buvo pasiūlyta atvykti į notaro biurą, kad galėtų būti suteikta pagalba šį dokumentą randant išduotame paveldėjimo bylos nuoraše. Pagal pareiškėjos suformuluotą prašymą, suinteresuotas asmuo savo pareigą atliko tinkamai, todėl skundas dėl notarinių veiksmų nevykdymo yra nepagrįstas ir atmestinas. Pareiškėja, teikdama nepagrįstus skundus dėl notarės veiksmų, prašydama išreikalauti dokumentus, kuriuos jau turi, piktnaudžiauja savo procesine padėtimi.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 30 d. nutartimi pareiškėjos S. B. skundą dėl notarės veiksmų atmetė.
Teismas nustatė, kad pareiškėja 2017 m. rugsėjo 12 d. raštu kreipėsi į suinteresuotą asmenį – notarę, prašydama išduoti patvirtintą nuosavybės teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo sandorio kopiją. Suinteresuotas asmuo 2017 m. rugsėjo 21 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo pareiškėją, kad (duomenys neskelbtini) išduotame R. P. paveldėjimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) nuoraše buvo ir prašomo išduoti nuosavybės teisės liudijimo nuorašas. Taip pat pareiškėjai buvo pasiūlyta atvykti į (duomenys neskelbtini) notarų biurą su jai išduotu nuorašu ir biuro darbuotojai padės surasti bylos nuoraše nuosavybės teisės liudijimą. Iš pareiškėjos pateiktos Ataskaitos – pranešimo apie sudarytą ir notaro patvirtintą nuosavybės teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo sandorį, matyti, kad sandorio pavadinimas – nuosavybės teisės liudijimas, pranešimo Nr. (duomenys neskelbtini). Iš VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro išrašų matyti, kad nuosavybės įregistravimo A. M. P. vardu pagrindas yra (duomenys neskelbtini) Nuosavybės teisės liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini). Iš R. P. paveldėjimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad (duomenys neskelbtini) Nuosavybės teisės liudijimo NETSVEP identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini). Bylos duomenys rodo, jog A. M. P. įpėdiniui K. R. P. (duomenys neskelbtini) buvo išduotas nuosavybės teisės liudijimas, patvirtinantis, kad A. M. P., mirusiai (duomenys neskelbtini), kaip pergyvenusiai sutuoktinį R. P., nuosavybės teise priklauso ½ dalis bendro turto, užgyvento santuokoje.
Teismas nurodė, kad pareiškėjos įvardijamas nekilnojamojo daikto perleidimo sandoris yra ne kas kita, o (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisės liudijimas. Kadangi pareiškėjai buvo išduotas visos R. P. paveldėjimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) nuorašas, laikė, jog pareiškėja prašomą išduoti dokumentą jau yra gavusi. Todėl sprendė, jog (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarė V. B. savo pareigas vykdė tinkamai, o pareiškėjos skundas dėl notarinių veiksmų yra nepagrįstas ir atmestinas.
Teismas nevertino 2016 m. rugsėjo 30 d. nuosavybės teisės liudijimo išdavimo pagrįstumo. Išaiškino pareiškėjai, kad jeigu ji siekia 2016 m. rugsėjo 30 d. nuosavybės teisės liudijimą pripažinti negaliojančiu, ji turi kreiptis į teismą su ieškiniu pagal bendrąsias ginčų nagrinėjimo taisykles.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėja S. B. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – išreikalauti iš (duomenys neskelbtini) biuro notarės V. B. įrodymą – (duomenys neskelbtini) notarės V. B. patvirtintą nuosavybės teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo sandorio kopiją (sutarties numeris sistemoje (duomenys neskelbtini), sandorio įregistravimo Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriuo miręs R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) perleido turto dalį, o mirusi A. M. P., a. k. (duomenys neskelbtini) įgijo turto dalį.
Atsiliepimas
Pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį neatskleidė bylos esmės, vertino tik suinteresuoto asmens notarės atsiliepime į skundą dėl notaro veiksmų nurodytus klaidinančius teiginius, tačiau visiškai nevertino ir netyrė pareiškėjos rašytiniuose paaiškinimuose nurodytų faktinių aplinkybių.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjos skundą dėl notarės veiksmų, ne tik neišreikalavo iš notarės sandorio kopijos, bet dar ir nepagrįstai priteisė iš pareiškėjos bylinėjimosi išlaidas (CPK 443 straipsnio 6 dalis).
Pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, kadangi, nustatydamas bylai reikšmingas aplinkybes, nevertino ir netyrė visų byloje esančių įrodymų, nevertino jų viseto, nepareikalavo šalių pateikti reikšmingas aplinkybes galinčius patvirtinti duomenis.
Suinteresuotas asmuo notarė V. B. atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – patikrinimas teisėtumo ir pagrįstumo pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjos skundas dėl notarės veiksmų – įrodymų neišdavimo.
Byloje nustatyta, kad apeliantė CPK 511 straipsnyje nustatyta tvarka kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su skundu dėl notarės veiksmų teisėtumo, t. y., pareiškėja 2017 m. rugsėjo 28 d. kreipėsi į teismą prašydama įpareigoti (duomenys neskelbtini) biuro notarę V. B. išduoti įrodymą – (duomenys neskelbtini) notarės V. B. patvirtintą nuosavybės teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo sandorio kopiją (sutarties numeris sistemoje (duomenys neskelbtini), sandorio įregistravimo Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriuo miręs R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) perleido turto dalį, o mirusi A. M. P., a. k. (duomenys neskelbtini) įgijo turto dalį. Kauno apylinkės teismas skundžiama nutartimi pareiškėjos skundą atmetė, nurodė, jog pareiškėja klaidingai supranta kokio dokumento pagrindu yra suformuluota ataskaita, todėl ir jos argumentai apie, neva, mirusių asmenų sudarytus ir notarės patvirtintus sandorius, kurių nuorašų notarė dabar jai neišduoda, yra visiškai nepagrįsti. Kadangi pareiškėjai yra išduotas visos R. P. paveldėjimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) nuorašas, teismas laikė, jog prašomą išduoti dokumentą ji jau yra gavusi, todėl nenustatė pareiškėjos nurodomų notarės veiksmų netinkamo atlikimo. Apeliantė dėl šios nutarties pateikė atskirąjį skundą, kuriame nurodo, kad su tokiais pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje nurodytais teiginiais nesutinka, kadangi priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas vertino tik suinteresuoto asmens atsiliepime į skundą nurodytus klaidinančius teiginius, visiškai nevertino byloje esančių rašytinių įrodymų, nebuvo aktyvus bei be jokio teisinio pagrindo atmetė pareiškėjos skundą.
CPK XXXI nustatyta tvarka gali būti skundžiamas atliktas notarinis veiksmas ar atsisakymas notarinį veiksmą atlikti. Skundas pateikiamas notaro (kito asmens, kuriam įstatymai suteikia teisę atlikti notarinius veiksmus), kurio veiksmai skundžiami, darbo vietos apylinkės teismui (CPK 511 straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 513 straipsnio 1 dalį bylą dėl antstolio ar notarinių veiksmų teismas išsprendžia nutartimi. Dėl teismo nutarties, priimtos antstolio ar notarinių veiksmų klausimu, gali būti duodamas atskirasis skundas (CPK 513 straipsnio 2 dalis).
Sprendžiant dėl notaro veiksmų teisėtumo būtina atsižvelgti į notaro veiklos specifiką. Pagal Notariato įstatymo 1 straipsnį, notarams suteikta teisė juridiškai įtvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus, užtikrinti šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą. Notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis Notariato įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų (Notariato įstatymo 2 straipsnio 1 dalis), t. y. notarui valstybė yra suteikusi svarbius įgaliojimus jam vykdant viešąją funkciją – apsaugant teisėtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose. Notaro veiklos ypatybės, nustatytos Notariato įstatyme, lemia tai, kad jam taikomi didesnio atidumo, atsargumo ir rūpestingumo reikalavimai ir įpareigoja jį griežtai laikytis įstatymų reikalavimų bei atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, jeigu tokio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų (Notariato įstatymo 40 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pasisakyta, kad tokia notaro funkcijų samprata suponuoja išvadą, jog notaras nenagrinėja asmenų ginčų, nenustatinėja ginčytinų aplinkybių, o tuo atveju, jei dėl asmenų teisių ar juridinių faktų kyla abejonių ar nesutarimų, privalo atsisakyti tvirtinti tokias teises ar faktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2011). Taigi, notaras gali tvirtinti tam tikras teises ar faktus tik tokiu atveju, jei dėl jų turinio ir teisėtumo jam nekyla abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-643/2013).
Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėja reiškia reikalavimą įpareigoti (duomenys neskelbtini) biuro notarę V. B. išduoti pareiškėjai įrodymą - (duomenys neskelbtini) notarės V. B. patvirtintą nuosavybės teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo sandorio kopiją (sutarties numeris sistemoje (duomenys neskelbtini), sandorio įregistravimo Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriuo miręs R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) perleido turto dalį, o mirusi A. M. P., a. k. (duomenys neskelbtini) įgijo turto dalį. Atskirajame skunde pareiškėja nurodo, kad notarė, piktnaudžiaudama tarnybine padėtimi, neatsisakė, bet ir neišdavė jos prašomo dokumento kopijos, o pagal CPK 511 straipsnį toks neveikimas gali būti skundžiamas teismui.
Notariato įstatymo 40 straipsnis numato, kad notaras privalo atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, jeigu tokio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų. Asmens, kuriam atsisakyta atlikti notarinį veiksmą, rašytiniu prašymu atsisakymo priežastis išdėstoma raštu ir raštu išaiškinama jo apskundimo tvarka ir terminai. Atsisakymo atlikti notarinį veiksmą rašte turi būti nurodyta: atsisakymo data, notaro vardas, pavardė ir notaro biuro pavadinimas, asmens, kuriam atsisakyta atlikti notarinį veiksmą, tapatybę patvirtinantys duomenys, veiksmas, kurį buvo prašoma atlikti, atsisakymo atlikti notarinį veiksmą motyvai ir teisiniai pagrindai, atsisakymo apskundimo tvarka ir terminai.
Iš apeliantės skundo dėl notarinių veiksmų ir atskirojo skundo turinio ir pridedamų priedų sąrašo matyti, kad pareiškėja teismui nepateikė (duomenys neskelbtini) biuro notarės V. B. atsisakymo atlikti notarinį veiksmą, t. y. nutarimo, kuriuo atsisakyta pareiškėjai išduoti (duomenys neskelbtini) notarės V. B. patvirtintą nuosavybės teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo sandorio kopiją (sutarties numeris sistemoje (duomenys neskelbtini), sandorio įregistravimo Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriuo miręs R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) perleido turto dalį, o mirusi A. M. P., a. k. (duomenys neskelbtini) įgijo turto dalį. Priešingai, byloje notarės kartu su atsiliepimu į pareiškėjos skundą dėl notarės veiksmų pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog pačios pareiškėjos (duomenys neskelbtini) prašymu notarė dar (duomenys neskelbtini) pareiškėjai pasirašytinai išdavė R. P. paveldėjimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintą kopiją bei siūlė savo pagalbą pareiškėjai šiai nerandant jos prašomo išduoti įrodymo, tačiau pareiškėja notarės siūloma pagalba nepasinaudojo ir teismui pateikė skundą dėl notarės veiksmų. Pareiškėjai nepateikus teismui notarės atsisakymo atlikti notarinį veiksmą bei duomenų, patvirtinančių, jog ji pasinaudojo notarės siūloma pagalba mėginant surasti (duomenys neskelbtini) notarės pareiškėjai išduotame R. P. paveldėjimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) nuoraše pareiškėjos prašomo išduoti įrodymo, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjos skundas dėl notarės veiksmų yra pagrįstas, todėl pagrįstai bei teisėtai jį atmetė.
Atskirąjį skundą pareiškėja, be kita ko, grindžia ir ta aplinkybe, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš jos notarės naudai priteisė bylinėjimosi išlaidas, ir tokiu būdu priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo argumentu nesutinka.
Ypatingosios teisenos bylose išlaidų paskirstymo proceso šalims principus lemia šios teisenos specifika. Paprastai tai yra vienašalė teisena, kai nėra priešingus interesus turinčių šalių. Todėl, vadovaujantis CPK 443 straipsnio 6 dalies nuostatomis, dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Ypatingosios teisenos bylose galioja kitokia nei ginčo teisenos atveju taisyklė – kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo išlaidas ir jos nėra atlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis). Įstatyme nurodyta išimtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2013). Taigi, tik esant nurodytoms aplinkybėms (išimtims), teismas turi diskrecijos teisę spręsti dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalims arba priteisti jas iš asmens, kurio pareiškimas atmestas.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjos nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėja ir notarė turėjo skirtingą suinteresuotumą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai, iš asmens, kurio pareiškimas atmestas (pareiškėjos), priteisė notarės turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus bei apeliantės atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir pritaikė procesinės teisės normas, dėl ko priėmė teisiškai pagrįstą nutartį, kurios keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.