Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2026-02-03 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eAN2-31-557/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-02-03
Bylos Nr.
eAN2-31-557/2026
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-00726-2025-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Linas Pauliukėnas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. eAN2-31-557/2026Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00726-2025-7Procesinio sprendimo kategorijos: 16.11.6; 1.5.3; 21.11.10 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. vasario 3 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. lapkričio 25 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius (toliau – Institucija) 2025 m. spalio 6 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-12181-2025 I. S. už nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, paskirta administracinė nuobauda – 800 Eur bauda bei dvi administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 12 mėnesių.

2. Šį nutarimą I. S. apskundė apylinkės teismui, prašydama Institucijos 2025 m. spalio 6 d. nutarimo dalį dėl administracinio poveikio priemonės taikymo pakeisti, t. y. taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas bei paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, negu numatyta minimali ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje.

Žemesnės instancijos teismas

3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. lapkričio 25 d. nutartimi I. S. skundas tenkintas iš dalies. Institucijos 2025 m. spalio 6 d. nutarimas Nr. 30-ANR_N-12181-2025 pakeistas, I. S. paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams sutrumpintas iki 3 mėnesių. Kita nutarimo dalis palikta nepakeista.

II. Apeliacinio skundo argumentai

4. Apeliaciniu skundu Institucija prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. lapkričio 25 d. nutartį ir palikti galioti Institucijos nutarimą. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

4.1. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sutrumpino paskirtą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki 3 mėnesių. Pažymi, jog vairuotojas turi numatyti galimas savo neteisėto elgesio pasekmes, kilsiančias jam dėl pažeidimo darymo, todėl turi prisiimti ir neigiamas tokio veikimo pasekmes. Institucijos manymu, skundžiamoje nutartyje teismas nenurodė jokių išskirtinių priežasčių, dėl kurių I. S. būtų galima taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, t. y. taikyti trumpesnį administracinio poveikio priemonės terminą nei numato straipsnio sankcija. Institucijos vertinimu, I. S. dėl paskirtos nuobaudos patiriami nepatogumai (finansiniai, asmeniniai, šeiminiai) yra adekvatūs jos neteisėtos veikos rezultatas, reikalingas nuobaudos tikslams pasiekti ir tai nėra pagrindas sumažinti skirtos administracinio poveikio priemonės terminą, nes tokie apribojimai bei suvaržymai yra natūrali neteisėto elgesio pasekmė.

4.2. Institucija pažymi, jog ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos galėtų būti taikomos tik nustačius ypatingas, išimtines ar itin reikšmingas aplinkybes. Be to, teismas ar Institucijos pareigūnas gali, bet neprivalo paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę. Institucijos nuomone, I. S. nenurodo jokių itin reikšmingų, išimtinių aplinkybių, dėl kurių turėtų būti skiriama švelnesnė administracinio poveikio priemonė, arba ji visai neskiriama. Dėl to, kad I. S. padarė administracinį nusižengimą būdama neblaivi, neturėtų būti taikomos ANK 34 straipsnio nuostatos. Mano, kad I. S. elgėsi lengvabūdiškai, sėsdama už transporto priemonės vairo žinodama, kad vartojo alkoholinius gėrimus ir tai rodo tyčinius veiksmus jos veikoje. Pažymi, jog tuo ji padarė grubų, pavojingą administracinį nusižengimą, kuriuo sukėlė realų pavojų savo ir kitų eismo dalyvių saugumui.

4.3. Pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodyti motyvai, kuriais remiantis švelninama administracinio poveikio priemonė, nėra reikšmingi. I. S. privalėjo iš anksto numatyti galimai kilsiančias pasekmes, tačiau šių pasekmių nepaisė ir lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti. Pažymi, jog I. S. paskirta nuobauda yra nukreipta būtent administracinės nuobaudos tikslams pasiekti, verčianti I. S. ir kitus asmenis laikytis įstatymų, gerbti bendras gyvenimo taisykles, nedaryti naujų nusižengimų, kaip numatyta ANK 22 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinės nuobaudos paskirtį.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas.

5. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Institucija apeliaciniu skundu nesutinka su administracinės nuobaudos individualizavimu, prašo netaikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos ir palikti Institucijos 2025 m. spalio 6 d. nutarimą galioti. Taigi, byloje kyla ginčas dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo I. S. nustatant administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą – terminą. Byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.

Žemesnės instancijos teismas

6. Institucijos 2025 m. spalio 6 d. nutarimu I. S. pripažinta kalta padariusi ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, kuris numato administracinę atsakomybę, be kita ko, už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (daugiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai. ANK 422 straipsnio 6 dalis numato, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių. Nagrinėjamu atveju I. S. paskirta minimali straipsnio sankcijoje numatyta bauda – 800 Eur ir paskirta minimali administracinio poveikio priemonė - teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 12 mėnesių.

7. Apeliaciniu skundu Institucija prašo panaikinti skundžiamą nutartį, kuria, pritaikius, ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, I. S. paskirta administracinio poveikio priemonė teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams sutrumpintas iki 3 mėnesių, I. S. netaikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų, palikti galioti Institucijos nutarimą, kuriuo I. S. atimta teisė vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams ir uždrausta vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 12 mėnesių.

8. Pagal ANK 22 straipsnio 2 dalį, administracine nuobauda siekiama trijų tikslų: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus.

9. Esminės administracinių nuobaudų skyrimo taisyklės yra įtvirtintos ANK 32 straipsnyje, kuriuo vadovaujantis nuobauda ir administracinio poveikio priemonė už administracinį nusižengimą skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Administracinės nuobaudos skyrimas yra išskirtinė teismo ar institucijos, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija. Teismas (ar institucija, nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą), spręsdamas asmeniui skirtinos nuobaudos dydžio klausimą, turi išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdžio ir už šį nusižengimą numatytos nuobaudos, t. y. paskirti tokią nuobaudą, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytam administraciniam nusižengimui.

10. ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.

11. Remiantis teismų praktika, nukrypimas nuo bendrųjų administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonių skyrimo taisyklių galimas, kai byloje esančių reikšmingų aplinkybių, apibūdinančių tiek padarytą administracinį nusižengimą, tiek nusižengimą padariusį asmenį, tiek kitas ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytas aplinkybes, visuma leidžia padaryti išvadą apie mažesnį administracinio nusižengimo, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, ir (ar) jį padariusio asmens pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-47-976/2022, 2AT-39-648/2023, 2AT-2-387/2024). Administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021, 2AT-39-648/2023).

12. Pirmosios instancijos teismas, padarydamas išvadą, jog paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams - yra pernelyg griežta ir neproporcinga jos padarytam nusižengimui bei asmenybei, vertino I. S. pateiktus duomenis apie tai, jog ji iš karto pripažino pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nenustatė, pažymėjo, jog per pastaruosius 5 metus nebausta, iki šiol kaip vairuotoja elgėsi nepriekaištingai. Pirmosios instancijos teismas taip pat vertino, jog I. S. nėra linkusi piktybiškai pažeidinėti KET, turi reikšmingų šeiminių ir socialinių pareigų – rūpinasi sunkiai sergančiu vyru ir pensinio amžiaus tėvais bei uošviais, dirba ir darbdavio vertinama teigiamai. Apygardos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenimis sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstas išvadas dėl to, jog šioje byloje yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Sutiktina su Institucijos apeliaciniame skunde akcentuojama aplinkybe, jog byloje nėra ir I. S. nenurodo jokių itin reikšmingų, išimtinių aplinkybių, dėl kurių turėtų būti skiriama švelnesnė administracinio poveikio priemonė, arba ji visai neskiriama.

13. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad I. S. iš karto prisipažino padariusi administracinį nusižengimą ir gailėjosi dėl savo veiksmų. Tačiau, apygardos teismo vertinimu, priešingai nei sprendė apylinkės teismas, lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas savaime negali būti laikomos išskirtine ar pakankama aplinkybe konstatuoti pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Prisipažinimas ir gailėjimasis yra įstatymo numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kurios vertinamos skiriant nuobaudą sankcijos ribose, tačiau jos nesudaro pagrindo iš esmės atsisakyti įstatymo leidėjo nustatytos atsakomybės ar ją švelninti, taikant išimtines teisės normas. Priešingas aiškinimas reikštų, kad beveik kiekvienu atveju, kai asmuo pripažįsta kaltę ir gailisi, būtų sudaromos prielaidos netaikyti sankcijos, kas neatitiktų administracinės atsakomybės paskirties ir teisinio reguliavimo logikos. Tai, kad atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, taip pat nėra išskirtinė situacija, o tik konstatuoja, jog nėra papildomų pagrindų griežtinti atsakomybę. Sunkinančių aplinkybių nebuvimas negali būti vertinamas kaip savarankiškas argumentas sankcijai netaikyti ar ją švelninti, nes priešingu atveju būtų paneigta bendroji sankcijos taikymo taisyklė, jog administracinė nuobauda skiriama už patį nusižengimo faktą, o ne tik esant sunkinančioms aplinkybėms. Vairuodama neblaivi I. S. kėlė pavojų ne tik savo, tačiau ir kitų eismo dalyvių saugumui, sveikatai, gyvybei ir turtui. Vien tai, kad ji prisipažino padariusi administracinį nusižengimą, dėl to gailėjosi, nesudaro pagrindo spręsti, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti sutrumpinus administracinio poveikio priemonės skyrimo terminą. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad įvertinus administracinėn atsakomybėn patraukto asmens asmenybę charakterizuojančius duomenis, jos padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą bei tai, kad buvo nustatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, Institucija I. S. paskyrė ne tik straipsnio sankcijoje numatytos baudos minimalų dydį, tačiau nustatė ir minimalų administracinio poveikio priemonės terminą, tad dar labiau jį švelninti ar panaikinti dalį administracinio poveikio priemonės apygardos teismas neįžvelgia pagrindo.

14. Apygardos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismo nurodyta aplinkybė, jog asmuo per pastaruosius penkerius metus nebuvo baustas administracine tvarka ir laikėsi Kelių eismo taisyklių, iki nagrinėjamo pažeidimo buvo nepriekaištingo elgesio, vertintina kaip įprastas teisės aktų laikymasis. Toks elgesys savaime nelaikytinas išskirtiniu nuopelnu ar aplinkybe, galinčia turėti savarankišką reikšmę sprendžiant dėl teisinės atsakomybės švelninimo. Teisės normų laikymasis yra kiekvieno eismo dalyvio pareiga, todėl ankstesnis nepriekaištingas elgesys savaime nepaneigia konkretaus padaryto nusižengimo pavojingumo ir nesudaro pagrindo konstatuoti, kad padaryta veika yra mažiau pavojinga nei įprastai tokio pobūdžio pažeidimai. Byloje nustatyta, kad I. S. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių KET pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jai nustatytas didesnis nei 0,41 promilių neblaivumas – jos iškvėptame ore nustatyta 0,91 promilės etilo alkoholio koncentracija. Atkreiptinas dėmesys, kad šis kiekis du kartus viršija minimalią leistiną etilo alkoholio koncentraciją (0,41 promilės). Surašant administracinio nusižengimo protokolą 2025 m. rugsėjo 21 d. 7: 39 val. I. S. nurodė, kad alkoholio vartojo prieš maždaug 10 valandų, reikėjo važiuoti į darbą, blogai nesijautė, todėl vairavo automobilį. Visgi bylos duomenys verčia abejoti šiais I. S. teiginiais. Nors byloje esančiame neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad įvertinus bendrą I. S. būklę nustatyta, kad ji gali eiti tiesiai linija – pėda po pėdos, ir stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs), tačiau 2025 m. rugsėjo 21 d. 7:17 val. atlikus patikrinimą alkotesteriu Alcotest 7510 Nr. ARTB-0077 jai nustatytas 1,06 promilių neblaivumas, antro tikrinimo metu 7:37 val. nustatytas 0,93 promilių neblaivumas. Nors I. S. nenurodo suvartoto alkoholio kiekio ir stiprumo, tačiau atsižvelgiant į tai, kad tikrinimo metu I. S. nurodė alkoholį vartojusi prieš 10 valandų leidžia daryti išvadą, jog suvartoto alkoholio kiekis nebuvo mažas. Todėl, net ir jausdamasi gerai, I. S. negalėjo būti tikra dėl savo blaivumo būklės, tačiau vis tiek ryžosi rizikuoti ir vairuoti automobilį, prieš tai tinkamai neįvertinusi savo būsenos.

15. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir dėl to, jog teisė vairuoti transporto priemones reikalinga I. S. tinkamai pasirūpinti savo artimaisiais (vyru, tėvais, uošviais). Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas gali apsunkinti I. S. galimybę pasirūpinti tiek savimi, tiek ir savo artimaisiais, tačiau asmeniniai pažeidėjos ar jo šeimos poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad iki nusižengimo padarymo I. S. neabejotinai žinojo ir suprato, kad teisė vairuoti transporto priemones jai yra reikalinga rūpinantis savo artimaisiais, o šiuo atveju vairuodama transporto priemonę, šią teisę ji gali prarasti. Visgi šios aplinkybės nebuvo pakankamos, kad sulaikytų ją nuo administracinio nusižengimo padarymo. Apygardos teismo vertinimu, I. S., norėdama tinkamai pasirūpinti savo šeima, turi pati būti itin atidi, nes tokios gyvenimiškai įprastos aplinkybės negali būti laikomos išskirtine priežastimi, suteikiančia galimybę taikyti švelnesnes nuobaudas, nei už analogiškus pažeidimus baudžiami kiti teisės pažeidėjai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, administraciniu nusižengimu patirtos pasekmės yra adekvačios padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikoma, kad jos asmens teises suvaržo labiau, nei būtina administracinio poveikio priemonės tikslams užtikrinti. Be to, nepateikta jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad būtent ji viena rūpinasi savo artimaisiais ir niekas kitas be administracinėn atsakomybėn patraukto asmens negalėtų jais pasirūpinti. Asmens nurodomos šeiminės ir socialinės aplinkybės – pareiga rūpintis sergančiais ar pensinio amžiaus šeimos nariais, taip pat darbo santykiai ir teigiama darbdavio charakteristika – yra socialiai reikšmingos, tačiau jos tiesiogiai nesusijusios su padaryto administracinio nusižengimo pobūdžiu, jo pavojingumu ar teisės saugomų interesų pažeidimo mastu. Tokios aplinkybės yra būdingos didelei visuomenės daliai ir negali būti vertinamos kaip išimtinės, pateisinančios sankcijos netaikymą, nes priešingu atveju būtų pažeistas asmenų lygybės prieš įstatymą principas ir sudarytos prielaidos skirtingai vertinti analogiškas situacijas vien dėl subjektyvių socialinių veiksnių.

16. I. S. skunde dėl Institucijos nutarimo nurodytas aplinkybes, kad teisė vairuoti transporto priemones būtina darbo funkcijoms atlikti ir kitiems poreikiams tenkinti, buvo žinomos ir iki administracinio nusižengimo padarymo, tačiau tai jos nesulaikė nuo nusižengimo padarymo. Sėsdama prie automobilio vairo ir būdama apsvaigusi nuo alkoholio I. S. privalėjo įvertinti tokio veiksmo galimas neigiamas pasekmes tiek jos asmeniniam gyvenimui, tiek ir darbo funkcijų atlikimui, o to nepadariusi privalo prisiimti kilusių padarinių dėl padaryto nusižengimo riziką. Sutiktina, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas neabejotinai sukels I. S. nepatogumų, tačiau šie nepatogumai, atsiradę dėl I. S. priešingo teisei elgesio, negali būti iškeliami aukščiau visuomenės interesų. Vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens patiriami nepatogumai dėl administracinio nusižengimo padarymo negali būti vertinami kaip išskirtinio pobūdžio aplinkybės, nes dėl specialiosios teisės atėmimo kylantys nepatogumai yra adekvatus padaryto teisės pažeidimo rezultatas, už kurį atsakomybę prisiima pažeidėjas, darydamas administracinį teisės pažeidimą. Aplinkybių, kurios leistų daryti pagrįstą išvadą, jog I. S. Institucijos nutarimu paskirtos administracinio poveikio priemonės yra aiškiai neproporcingos ir neadekvačios padaryto nusižengimo pavojingumui, pažeidėjo asmenybei ar yra neteisingos, nenustatyta. Kartu su skundu apylinkės teismui pateikta viešosios įstaigos (toliau – VŠĮ) Klaipėdos universitetinė ligoninė 2025 m. rugsėjo 25 d. charakteristika teigiamai apibūdina I. S. asmenybę, tačiau nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo keisti I. S. paskirtos administracinio poveikio priemonės ANK 34 straipsnio 6 dalies pagrindu. Byloje nenustatyta aplinkybių, rodančių, kad I. S. Institucijos nutarimu paskirta administracinio poveikio priemonė prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams.

17. Skunde dėl Institucijos nutarimo apylinkės teismui I. S. pateikia gana gausią teismų praktiką, anot I. S., analogiškose bylose, kuriose asmenims pritaikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas buvo trumpinamas. Apygardos teismas pažymi, kad administracinės atsakomybės nustatymo klausimas yra individualus, o skunde nurodyti atskiri teismų procesiniai sprendimai (nepateikiant detalesnių nusižengimo aplinkybių ir kaltininkų asmenybės charakteristikos) nesudaro pagrindo taikyti jai ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų ir švelninti būtent I. S. administracinę atsakomybę.

18. Įvertinęs visa tai kas išdėstyta, aukštesnės instancijos teismas sprendžia, kad I. S. Institucijos paskirta administracinio poveikio priemonė buvo individualizuota tinkamai, laikantis ANK 32 ir 34 straipsnių nuostatų ir yra ne per griežta, o proporcinga jos padarytam administraciniam nusižengimui, todėl spręstina, kad apylinkės teismas padarė neteisingą išvadą, jog yra teisinis pagrindas administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis, sutrumpinti draudimo vairuoti transporto priemones terminą. Paminėtina, kad tiek administracinės nuobaudos, tiek administracinio poveikio priemonės tikslas yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų darymo ir paveikti juos, kad laikytųsi įstatymų ir daugiau administracinių nusižengimų nedarytų, nubausi administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus, todėl per švelnus asmens nubaudimas jam gali suformuoti nebaudžiamumo įspūdį ir paskatinti vėl daryti teisei priešingus veiksmus.

19. Apibendrindamas tai, kas aptarta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiama apylinkės teismo nutartis yra nepagrįsta, todėl naikinama ir paliekamas galioti Institucijos 2025 m. spalio 6 d. nutarimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 5 punktu,

nutaria:

panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. lapkričio 25 d. nutartį ir palikti galioti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. spalio 6 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-12181-2025, kuriuo I. S. už nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, paskirta administracinė nuobauda - 800 Eur bauda bei dvi administracinio poveikio priemonės - teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 12 (dvylikai) mėnesių.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Linas Pauliukėnas