- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-03-27
- Bylos Nr.
- 1-106-771/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-40-1-00082-2014-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aleksandras Prygunkovas
- Nukentėjusysis
- V. Z.
- Kaltinamasis
- D. J., E. V.
- Advokatai
- Edita Marija Šlapikienė
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Aleksandras Prygunkovas, sekretoriaujant Jurgitai Juškuvienei, dalyvaujant prokurorei Laimai Mažeikienei, nukentėjusiajai V. Z., jos atstovei - advokatei Editai Marijai Šlapikienei, kaltinamiesiems D. J. ir E. V., neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje D. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Pakruojo r., LR pilietis, nevedęs, turintis 11 klasių išsilavinimą, nesimokantis, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) Pakruojo r. teistas: 2012-05-16 Joniškio rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 str.2d. laisvės apribojimu 6 mėnesiams, 2012-07-03 Pakruojo rajono apylinkės teismo baudžiamasis įsakymas pagal LR BK 140 str. 1d. laisvės apribojimu 1m.4mėn., 2012-08-06 Joniškio rajono apylinkės teismo pagal LR BK 138 str.2d.8p. laisvės atėmimu 1m.1mėn., vadovaujantis LR BK 75 str.1 , 2d.laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, 2013-07-02 Pakruojo rajono apylinkės teismo nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas buvo nutrauktas anksčiau prieš terminą, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 straipsnio 2 dalį, 150 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 1 dalį E. V., a.k(duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Kelmės r., lietuvis, LR pilietis, nevedęs, 11 klasių išsilavinimo, mokosi Šiaulių profesinio rengimo centre 3 kurse, gyv. (duomenys neskelbtini) Kelmės r., neteistas, kaltinamas pagal BK 149 straipsnio 2 dalį, 138 straipsnio 1 dalį
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. J. ir E. V. 2014 m. kovo 26 d., laikotarpiu nuo 00.00 val. iki 4.30 val., Šiaulių mieste, Medelyno gatvės atkarpoje, esančioje tarp (duomenys neskelbtini), Šiauliai, automobilyje BMW, v.n. (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupėje, pasinaudodami nukentėjusiosios V. Z., gim. (duomenys neskelbtini), bejėgiška būkle dėl girtumo, panaudodami fizinį ir psichologinį smurtą, t.y. D. J. visu kūnu prispaudus nukentėjusiąją V. Z., pakėlus V. Z. suknelę bei numovus pėdkelnes ir kelnaites, o E. V. būnant kartu ir saugant, kad nukentėjusioji nepabėgtų, tokiu būdu atimant jai galimybę priešintis, D. J., įvesdamas savo lytinį organą į nukentėjusiosios V. Z. makštį, lytiškai santykiavo su V. Z. prieš jos valią, po ko E. V., tęsdamas nusikalstamą veiką, laikydamas nukentėjusiosios V. Z. rankas prispaustas prie šonų, įvesdamas savo lytinį organą į nukentėjusiosios V. Z. makštį, lytiškai santykiavo su V. Z. prieš jos valią, po to D. J., tęsdamas nusikalstamą veiką, dar kartą įvesdamas savo lytinį organą į nukentėjusiosios V. Z. makštį lytiškai santykiavo su V. Z. prieš jos valią;
be to, 2014 m. kovo 26 d., laikotarpiu nuo 00.00 val. iki 4.30 val., Šiaulių mieste, Medelyno gatvės atkarpoje, esančioje tarp (duomenys neskelbtini) Šiauliai, D. J. seksualiai prievartaudamas ir bendrininkų grupėje D. J. ir E. V. žagindami nukentėjusiąją V. Z. gim. 1996-08-03, tiesiogiai šių nusikalstamų veikų įtakoje sutrikdė nukentėjusiosios V. Z. psichinę sveikatą, nes V. Z. konstatuotos kitos reakcijos į stiprų stresą F43.8, tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradusios dėl patirtos seksualinės prievartos, t.y. padarė jai nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes po nusikalstamų veiksmų V. Z. sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų;
be to D. J. 2014 m. kovo 26 d., laikotarpiu nuo 00.00 val. iki 4.30 val., Šiaulių mieste, Medelyno gatvės atkarpoje, esančioje tarp (duomenys neskelbtini) Šiauliai, automobilyje BMW v.n. (duomenys neskelbtini), tęsdamas nusikalstamą veiką, iš karto po išžaginimo, taip atėmus iš nukentėjusiosios V. Z., gim. (duomenys neskelbtini), galimybę priešintis ir pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiosios V. Z. būkle dėl girtumo, panaudodamas fizinį smurtą: rankomis laikydamas nukentėjusiosios V. Z. galvą įvedė savo lytinį organą nukentėjusiajai V. Z. į burną ir taip du kartus tenkino lytinę aistrą su nukentėjusiąją V. Z. oraliniu būdu prieš jos valią.
Kaltinamasis E. V. kaltu neprisipažino bei parodė, kad 2014-03-26 su D. J., L., L. A. ir L. sugalvojo eiti į klubą „Martini“. Prie klubo atvyko automobiliu BMW, kurį vairavo D.. Prie klubo pamatė verkiančią merginą. Pastaroji papasakojo, kad ją išvarė iš klubo, išsiskyrė su draugu. Mergina nebuvo girta. Pasiūlė merginai eiti į automobilį pasišildyti, nes lauke lijo lietus. Automobilyje buvo Janulis, Airidas ir kitas draugas. Į automobilį mergina ėjo pati. Maždaug už pusvalandžio merginai pasakė, kad jiems reikia važiuoti pas draugus. Mergina pasisiūlė važiuoti kartu. Važiuojant mergina sėdėjo ant automobilio priekinės sėdynės. Ji pradėjo kabintis Deividui ant kaklo. Tai matė J. ir A.. J. ir A. iš automobilio išlipo prie „Pegaso“. Mergina pati pasiūlė kur nors nuvažiuoti ir pradėjo vėl kartis D. ant kaklo. Jie trise nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), Šiauliuose. Sustojo prie kažkokio keliuko, šalia krūmų ir kažkokio pastato. Aplink žmonių nesimatė. Mergina skambino kažkam. Po to ji pradėjo nusirenginėti, bučiuoti D., glamonėtis. Jis tuo metu sėdėjo automobilio gale. Niekas merginai nusirengti nepadėjo. Mano, kad mergina rengėsi dėl to, kad norėjo lytiškai santykiauti. Pirmasis su mergina santykiavo D.. Mergina pati atlošė automobilio sėdynę, o D. užlipo ant jos. Fizinio smurto prieš merginą nevartojo. Deividas nebuvo jos prispaudęs visu kūnu. Mergina neprašė ją paleisti. D. su mergina lytiškai santykiavo vaginaliniu būdu. Matė, kaip mergina su D.santykiavo oraliniu būdu savo noru. Po to mergina perlipo ant užpakalinės sėdynės ir pradėjo su juo lytiškai santykiauti vaginaliniu būdu. Lytinio santykiavimo metu mergina buvo viršuje. Nepamena ar D. J. visą laiką buvo automobilyje. Taip pat nepamena ar D. J. dar lytiškai santykiavo su mergina. Po visko jie visi kartu išvažiavo pas draugus. D. merginai buvo davęs savo mobiliojo ryšio telefoną, kad pastaroji galėtų pasiskambinti. Po to kartu su mergina nuvyko į Basanavičiaus gatvę pas ten esančius draugus. Nuo išvykimo iš klubo ir grįžimo pas draugus praėjo apie 1 valandą. Kažkas iš draugų pasiūlė amfetamino. Mergina taip pat vartojo amfetaminą. Merginą nuvežė prie pastarosios draugės namų. Mergina nuėjo į tuos namus. Maždaug už 10-15 min. ji sugrįžo ir padavė 10 Lt už amfetaminą. Viso įvykio metu mergina nestresavo, neverkė. Prieš merginą nebuvo naudojama prievarta. Su pareikštu civiliniu ieškiniu nesutinka.
Kaltinamasis D. J. kaltu neprisipažino, bei parodė, kad 2014-03-26 jis, L., L., E. ir Janulis automobiliu BMW nuvažiavo į klubą. Automobilį vairavo jis. Jis su E. pasiliko prie automobilio, o draugai nuėjo į klubą. Ant laiptų, prie įėjimo į klubą, pamatė verkiančią nukentėjusiąją. Nukentėjusioji pasiskundė, kad jai šalta ir ji susipyko su savo draugu. Pasiūlė merginai eiti į jo automobilį. Prie klubo nukentėjusioji įsikibo jam į parankę. Nukentėjusiosios per prievartą niekas į automobilį nevedė. Nukentėjusioji atsisėdo ant priekinės keleivio sėdynės. Po kiek laiko jis su E. norėjo eiti į klubą, bet mergina paprašė pasilikti su ja. Tada iš klubo grįžo L., A. L. ir J., kurie paprašė juos nuvežti į kitą klubą. Nepamena, ar jis prašė, kad mergina išliptų. Negirdėjo, kad nukentėjusioji kalbėtų apie kažkokią Eimantą. Mergina jau sėdėdama automobilyje sakė, kad nori būti su juo. Automobilyje mergina glostė jam koją, apkabinusi už kalą jį bučiavo. Nuvežus draugus į „Pegasą“, mergina pradėjo prie jo lįsti, bučiuotis, bandė persisverti per pavarų svirtį. Jis liepė nukentėjusiajai nustoti taip elgtis, nes jis vairuoja. Merginai pasakė, kad galėsim vėliau kartu kur nors nuvažiuoti. Paleidus draugus prie „Pegaso“, automobilyje liko jis, mergina ir E.. Sprendė kur važiuoti lytiškai pasantykiauti. Bevažiuojant surado vietą. Pati nukentėjusioji siūlė važiuoti ieškoti vietos, kur galėtų lytiškai pasantykiauti. Nuvyko į (duomenys neskelbtini). Mergina neprašė jos paleisti. Jis klausė merginos ar pastaroji tikrai nori lytiškai santykiauti su jais. Mergina atsakė, kad tikrai nori. Mergina pirma pradėjo nusirenginėti, atsilošė sėdynę. Po to nusirengė ir jis. Perlipo ant priekinės keleivio sėdynės. Su nukentėjusiąja santykiavo lytiškai vaginaliniu būdu. Prašė, kad mergina su juo santykiautų oraliniu būdu. Pastaroji sutiko. Merginos nebuvo prispaudęs savo kūnu, kad pastaroji nesimuistytų. Gal ir laikė rankomis pastarosios galvą. Nukentėjusioji nesipriešino. Po lytinio santykiavimo jis išlipo laukan parūkyti. Jis pasiūlė merginai lytiškai santykiauti su jo draugu. Pastaroji sutiko. Nukentėjusioji lytiškai santykiavo su jo draugu ant užpakalinės automobilio sėdynės. Nukentėjusioji nieko neprašė ir nereikalavo. Nukentėjusioji nestresavo. Po to jis dar kartą lytiškai santykiavo su nukentėjusiąja ant užpakalinės automobilio sėdynės. Po lytinio santykiavimo nukentėjusioji atsisėdo ant užpakalinės sėdynės, o E. ant priekinės keleivio sėdynės. Po to visi kartu išvažiavo pas draugus. Siūlėsi merginą pavežti iki namų, tačiau pastaroji nurodė, kad į bendrabutį grįžti negali, nes vėlus metas. Pasiėmę draugus, nuvažiavo prie (duomenys neskelbtini) esančio bendrabučio. Ten buvo apie 30 min. Nukentėjusioji kartu su jais rūkė. Kažkuris iš jų pasiūlė metamfitamino. Nukentėjusioji sutiko vartoti, todėl merginai buvo pasakyta, kad reikės susimokėti 10 Lt. Mergina pasakė, kad piniginę paliko pas draugę. Nuvežė merginą prie pastarosios draugės namų. Mergina iš draugės parnešė 10 Lt. Su civiliniu ieškiniu nesutinka.
Nukentėjusioji V. Z. parodė, kad 2014 m. kovo 26 dieną, apie 20.00 val. susitiko su drauge E.. Kartu išgėrė vyno ir nuėjo į klubą. Jos į klubą apsaugos darbuotojas neįleido, nes ji svirduliavo. Gal ji atrodė apsvaigusi, tačiau nesijautė girta. Ji atsisėdo ant laiptų šalia įėjimo į klubą, siekdama įsidėti savo asmens dokumentą. Prie jos priėjo vaikinai, kurie paklausė su kuo ji yra. Ji atsakė, kad yra su E.. Vaikinai pasakė, kad E. liepė jiems ją parvežti bei paėmę už rankos ją nusivedė į automobilį. Ėjo kartu, nes patikėjo jų žodžiais, kad E. liepė vaikinams ją parvežti. Ji atsisėdo ant automobilio užpakalinės sėdynės. Netrukus į automobilį įsėdo keli vaikinai. Mašinoje buvo penkiese. Nepamena apie ką kalbėjo. Ji pasakė, kur ją reikia nuvežti. Po kiek laiko paliko keista, kad taip ilgai važinėja. Klausė vaikinų, kur yra E.. Vaikinai atsakė, kad „tūsinasi“. Paskui vėl klausė, ir vėl jai atsakė tą patį. Vėliau vaikinai pasakė, kad nepažįsta jokios E.. Ji labai išsigando. Pradėjo skambinti bet kam iš pažįstamų, kalbėjo labai trumpai. Draugų norėjo prašyti pagalbos. Kai automobilis sustojo, automobilio vairuotojas perlipo ant užpakalinės sėdynės, nusirengė iki pusės bei nusismaukė kelnes. Vairuotojas ją nurengė, nusmaukė kelnaitės ir pėdkelnes, prispaudė visu kūnu, ranka prispaudė kairę šlaunį. Nuo spaudimo jai liko mėlynė. D. J. įvedė savo lytinį organą į jos makštį. Per visą tą laiką bandė D. J. nustumti nuo savęs kojomis. Per grumtynes plyšo pėdkelnes, atsirado nubrozdinimai ant kairiojo kelio. D..Jaseckis jos rankas buvo prispaudęs prie šonų. Prieš santykiavimą oraliniu būdu ji į kažką atsitrenkė ir liko mėlynė ant dešinio šono. D. J. per prievartą įkišo savo litinį organą jai į burną. Jai iš vidaus buvo prakirsta lūpa. Prašė, kad vaikinai liautųsi bei ją paleistų. D. J. liepė nešaukti ir nesimuistyti, nes bus blogiau. Kas blogiau – nesakė. Po lytinio santykiavimo su D. J. atėjo antras vaikinas. D. J. tuo metu išlipo iš mašinos. Ji prašė ir antrojo vaikino – E. V. ją paleisti. Pastarasis buvo visiškai girtas. Bandė E. V. nustumti kojomis, nes rankos buvo prispaustos prie šonų. E. V. lytinį aktą atliko vaginaliniu būdu. Po lytinio santykiavimo su E. V. į automobilį grįžo D. J.. Antrą kartą D. J. su lytiškai santykiavo vaginaliniu būdu. Bandė jį nustumti, prašė paleisti, bet pastarasis nieko nesakė. Po lytinio akto išlipo iš automobilio, apsirengė. Ji nežino kur tuo metu buvo. Aplink buvo medžiai, krūmai. Visą laiką labai verkė. E. V. jai liepė neverkti ir paaiškino, kad tai normalu. Pamena, kad visi įsėdo į automobilį. D. V. ją pasisodino ant kelių. Kažkuris iš vaikinų išsitraukė amfetaminą ir pradėjo jį vartoti per nosį. Liepė ir jai vartoti. Bijodama, kad vaikinai jos neužmuštu, ji taip pat vartojo amfetaminą. Kadangi jos telefonas išsikrovė, savo telefoną jai davė vienas iš vaikinų. Prašė vaikinų nuvežti ją pas draugę. Prie E. namų pamatė pačią Eimantą ir pastarosios mamą. E. mama jai padavė piniginę. Iš piniginės išsitraukė 10 Lt bei juos nunešė minėtiems vaikinams. E. paklausė kas atsitiko. Ji buvo šoke, todėl nieko konkrečiai neprisiminė. Po savaitės atsigavo, pradėjo atsiminti įvykio detales. E. mama buvo užsirašiusi vaikinų automobilio valstybinius numerius. Prieš lytinius santykius jautėsi apsvaigusi nuo alkoholio, tačiau ne taip, kad nuo alkoholio neatsimintų įvykio aplinkybių. Po minėto įvykio labai pablogėjo sveikata, atsirado baimė, nenoras gyventi. Lankėsi pas psichologus. Jai buvo nustatyta depresija. Gavo raminamuosius nereceptinius vaistus iš „Carito“. Lankėsi pas Kauno moterų draugijos psichologę. Iki minėto įvykio neturėjo jokių problemų dėl depresijos. Galvos skausmai išliko ir šiuo metu. Nuo galvos skausmo vartojo vaistus savo iniciatyva. Bet kuriuo paros metu bijo išeiti į lauką. Po įvykio ji tapo uždaresnė, nebenori bendrauti su draugais. Jaučia baimę ir pyktį priešingos lyties atstovams. Civilinį ieškinį palaiko.
Liudytojas M. N. parodė, kad pažįsta V. Z., nes ji yra jo auklėtinė. Jam yra žinoma, kad V. Z. 2014 m. kovo mėnesį buvo išprievartauta. Kiek atsimena, buvo naktis, kada sulaukė skambučio iš nežinomo numerio. Moteriškas balsas sakė „parvežk mane namo, man bloga“. Telefonu skambinančio balso nepažino, todėl pasakė, kad ne čia pataikė. Po to vėl skambutis, jis ir vėl tą patį atsakė. Girdėjo lyg kukčiojimą, verkimą. Kitų balsų negirdėjo. Vieno skambučio metu, bet negali garantuoti šimtu procentu, lyg ir buvo paminėtas „Saulės miestas“. Pašalinių balsų ar muzikos negirdėjo. Skambinančiojo balsas buvo moteriškas, kalba nerišli. Pagalvojo, kad supainiojo telefono numerius. Po 3-4 skambučio išjungė telefono garsą. Parašytą sms žinutę perskaitė tik ryte, nes buvo išjungtas telefono garsas. Trumpoji žinutė buvo parašyta iš to paties numerio. Skambučiai buvo gal nuo 23.30 val. iki 2.00 val. Nesusidūrė su tuo, kad V. Z. būtų linkusi fantazuoti. Ji visada pasisakydavo ką padariusi, o ko ne. Melavimų, išsisukinėjimų iš jos pusės nebuvo.
Liudytoja A. R. parodė, kad pažįsta V. Z.. Draugė jai pasakojo kas įvyko, 2014-03-26, jau po įvykio. Įvykio dieną V. Z. jai paskambino apie 23.00 val. – 24.00 val. iš savo telefono ir paprašė, kad ji ją parvežtų. Ji suprato, kad V. Z. nesuvokia kam ji skambina, nes ji gyvena už Šiaulių, neturi vairuotojo teisių ir negalėtų jos parvežti. Paklausė V. Z., kur pastaroji randasi. V. Z. negalėjo paaiškinti, tik prašė padėti, parvežti ją namo. V. Z. iš balso atrodė pasimetusi, besiblaškanti, kalba buvo nerišli. Pagalvojo, kad V. Z. išgėrusi. V. Z. balsas buvo virpantis iš baimės. Jautėsi didelis sumišimas. Verksmo negirdėjo. Apie kitus žmones V. Z. nieko neminėjo, nes buvo labai trumpas pokalbis. Po įvykio V. Z. papasakojo, kad įvykio naktį jai skambino, bet nežinojo kam skambina. Sakė, kad ją siunčia tirtis į Vilnių dėl galimo melavimo. V. Z. papasakojo, kad 2014-03-26 buvo klube. Išėjus laukan iš klubo, prie jos priėjo vaikinai ir pasakė, kad E. liepė parvežti ją mano. Ji išvažiavo su tais vaikinais, nes draugė paprašė. Vaikinai ją nuvežė ne namo, o kažkur kitus, kur ji buvo išžaginta. Vaikinai ją nuvežė kažkur į Medelyno pusę. V. Z. pasiliko automobilyje su vienu vaikinu, kuris ją išžagino. V. Z. papasakojo, kad vaikinai jai siūlė narkotikų. V. Z. jai sakė, kad nenorėjo su vaikinais lytiškai santykiauti. Ji sakė, kad tai buvo prieš pastarosios valią. V. Z. yra nuoširdi, atvira, nelinkusi meluoti. Kai kalbėjosi su drauge apie įvykį po kokio mėnesio, tai ji apsiašarojo, pasakojo, kad po įvykio nieko daugiau nenorėjo, tik pasiimti virvę. Apie suplėšytus rūbus nepasakojo. V. Z. minėjo, kad po įvykio sutriko miegas, atsirado baimė. Nežino, ar po to įvykio ėjo į klubus. Po įvykio draugė buvo užsisklendusi.
Liudytojas D. B. parodė, kad 2014-03-26 susitarė su E. susitikti klube. Kartu su E. buvo nukentėjusioji. Apsauginis išprašė nukentėjusiąją laukan, nes pastaroji buvo girta. Jis nepastebėjo, kad nukentėjusioji būtų svirduliavusi ar kalbėtų nerišliai. Į lauką išėjo maždaug po 5 min., tačiau nukentėjusiosios lauke neberado. Pagalvojo, kad nukentėjusioji išėjo namo. 2014-03-26 vartojo alkoholį, buvo apsvaigęs. Kitą dieną jis susiskambino su nukentėjusiąja, kuri buvo nuliūdusi. Pastaroji jam papasakojo apie įvykį. Nukentėjusioji papasakojo, kad ją pagrobė vaikinai, įsodino į automobilį. Nukentėjusioji jam nieko nepasakojo, kad buvo išprievartauta. Papasakojo, kad jai siūlė narkotikų, trenkė į galvą. Papasakojo, kad E. mama užsirašė tų vaikinų automobilio valstybinį numerį. Nukentėjusioji papasakojo, kad vaikinai minėjo, kad E. ir D. liepė ją parvežti į namus.
Liudytojas L. U. parodė, kad įvykio dieną automobiliu BMW nuvyko į klubą kartu su D. L., D., ,E, A. ir L.. Į klubą „777“ ėjo su D.. Gal dar L. ėjo kartu. Prie klubo matė verkiančią merginą. Mergina sėdėjo prie Šiaulių viešbučio ant suoliuko, ar ant laiptų, buvo apsvaigusi. Paklausė merginos kas atsitiko. Nepamena ką mergina atsakė. Po to jis nuėjo į klubą, o draugai liko prie merginos. Pokalbio tarp merginos ir draugų jis negirdėjo. Iš klubo grįžo už 30 min. Tuo metu mergina jau sėdėjo automobilyje ant priekinės sėdynės. Į automobilį jie susėdo penkiese. Paprašė draugų, kad pastarieji jį nuvežtų į „Pegasą“. Kai vyko į „Pegasą“ nematė, ar mergina kalbėjo, ar skambino telefonu. Į „Pegasą“ ėjo jis, A. ir D.. Automobilyje liko E., D. J. ir mergina. Sutarė, kad pastariesiems paskambins išėję iš klubo. „Pegase“ prabuvo iki 4.00 val. Tada paskambino D. ir E., kad pastarieji juos parvežtų. Prie „Pegaso“ atvažiavo kartu buvo mergina. Merginos rūbai jos nebuvo suplėšyti, viskas buvo gerai, dar važinėdami juokavo. Mergina nebuvo apsiverkusi. Visi bendravo. D. skolino jai telefoną, nes pastarosios buvo išsikrovęs. Telefoną skolino būdamas prie bendrabučio. Mergina prašė nuvežti ją pas draugę. Jai niekas amfetamino nesiūlė. Mergina pati prašė duoti jai amfetamino. Merginą paleido prie namų. Ar pastaroji buvo jiems davusi pinigų, jis nepamena.
Liudytoja D. O. parodė, kad 2014-03-26 naktį važiavo į darbą. Prieš tai dukrai – E. paskambino nukentėjusioji, kuri paprašė laukan išnešti piniginę. Ji kaip tik eidama pasakė dukrai, kad išneš pati draugės piniginę. Lauke susitikusi nukentėjusiąją pastebėjo, kad pastaroji apsiverkusi. Padavė nukentėjusiajai piniginę ir nuėjo į automobilį. Įsėdusi į automobilį ir pradėjusi važiuoti, užsirašė automobilio, iš kurio išlipo nukentėjusioji, valstybinius numeris. Ar tą patį vakarą, ar kitą dieną E. jai papasakojo, kad vaikinai Vytautę išprievartavo.
Liudytoja E. O. parodė, kad 2014-03-26 sutarė su V. eiti į klubą. Susitiko prie bulvare prie „gaidžio“ apie 22.00 val. Susitikusi pastebėjo, kad Vytautė išgėrusi. Nuėję į klubą „Martinis“, susitiko D. B.. Klube ji pasikabino striukę, pastebėjo, kad nebėra V.. Matė, kad apsauginis jos neįleido. Kai išsiskyrė, tai V. negriuvinėjo, normaliai kalbėjo. Pas ją pasiliko V. piniginė. Kai jos neberado, važiavo į namus. Grįžusi į namus, bandė susisiekti su V., bet su pastarąja nepavyko susikalbėti. Ji kalbėjo nerišliai, pokalbis nutrūkdavo. Ji Vytautei skambino tada, kai grįžo į namus. Galvojo, kad ji yra su draugais ir juokauja, nes girdėjo vyriškus balsus. Kai V. skambino paskutinius kartus, sakė, kad nori į namus, tačiau nežino kur esanti. Vėliau paskambinusi V. paprašė išnešti jos piniginę. Jos mama sakė, kad išneš, nes jau buvo vėlu. Po kokių 10-15 min. V. vėl jai skambino, paprašė leisti pas ją namuose pernakvoti. V. atėjo pas ją į namus visa drebanti, šoke, išsigandusi, apsiverkusi, susidraikiusi. V. pėdkelnės buvo suplėšytos. V.jai pasakojo, kad vaikinai įsiviliojo, ar įsitempė į automobilį, liepė svaigintis, liepė viską daryti, lytiškai priekabiavo. V. manė, kad vaikinai yra D. B. draugai. Pasakojo, kad automobilyje su ja lytiškai santykiavo keli vaikinai. Nukentėjusioji vaikų prašė parvežti ją į namus, bijojo, kad nebūtų užmušta. Vaikinai vertė nukentėjusiąją svaigintis narkotikais. Ji patarė Vytautei skambinti į policiją, tačiau pastaroji atsisakė, nes netikėjo, kad vaikinus pavyks surasti bei nenorėjo, kad apie įvykį sužinotų tėvai. Nukentėjusioji po minėto įvykio ilgą laiką buvo, kaip nesava, jautri, skundėsi nemiega, patirtu stresu.
Liudytojas L. J. parodė, kad įvykio dieną buvo klube „Martinis“ su A., L., E., D.. E. ir D. pačiame klube nebuvo. Išėję iš klubo į lauką, pamatė E. ir D. besikalbančius su mergina. Paprašė draugų pavežti juos iki „Pegaso“. Tuo tarpu mergina sėdėjo ant suoliuko ir verkė. Pastebėjo, kad mergina buvo išgėrusi. Visi kartu nuvažiavo į „Pegasą“. Nepamena, kas atsivedė merginą į automobilį. Ji sėdėjo ant užpakalinės sėdinės kartu su juo. E. sėdėjo priekyje. Su mergina jis nebendravo. Mergina sėdėjo per vidurį, nes trukdė vairuotojui vairuoti. Mergina tiesė rankas link vairuotojo, lindo prie pastarojo kojų. Mergina sėdėjo per vidurį ir per tarpą bandė lįsti prie vairuotojo. D. liepė netrukdyti ir atsitraukti. Jis su D. išlipo prie „Pegaso“. Automobilyje liko mergina, D. ir E.. Nežino, kur jie važiavo, nes apie tai nesikalbėjo. Kai išėjo iš klubo, sėdo į minėtą automobilį. Automobilyje buvo D., E., L., mergina ir jis. Nepamena, kaip atrodė mergina. Nepastebėjo suplyšusių rūbų. Narkotikų nevartojo. Alkoholį vartojo tik klube. Draugai jį parvežė į namus. Nežino, ar mergina prašė parvežti ją į namus. Merginai telefono neskolino. Nepamena, ar buvo kalbama apie atsiskaitymą už narkotikus.
Liudytojas D. L. parodė, kad su draugais E., D., A. ir L. važiavo į klubą „777“. Prie klubo laiptų sutiko merginą, kuri sėdėjo ir verkė. Mergina skundėsi, kad ją paliko bernas ir išvijo iš klubo, nes buvo su svetimu dokumentu. Pasiūlė merginai pasišildyti automobilyje, bet mergina paprašė palikti ją ramybėje. Jis nuėjo į klubą, o D. su E. pasiliko. Iš pradžių mergina verkė, o kai E. su D.grįžo pas juos, tai ji šypsojosi ir buvo laiminga. Po to jis su A. ir L. nuėjo pėsčiomis į klubą „ Pegasas“. Netrukus atvažiavo E., D., mergina ir dar kažkas, gal L.. Buvo šalta, todėl atsisėdo į automobilį. Mergina prašė paskambinti draugei, kad jai reikia rankinuko, ar mobiliojo telefono. Tada nuvežė merginą iki pastarosios draugės. Mergina sėdėjo ant užpakalinės automobilio sėdynės. Merginos rūbai nebuvo suplėšyti. Mergina niekuo nesiskundė. Mergina skambino draugei, nes jai kažko reikėjo. Važiuojant vartojo alkoholį. Buvo kalba apie pinigų susimetimą. Mergina davė lyg ir pinigus už narkotikus. Žinojo, kad mergina nepilnametė, nes pastaroji turėjo svetimą dokumentą ir jos neįleido. E. su Deividu to negirdėjo, nes aš buvau vienas kai ji man tai sakė, o D. su E. prie automobilio.
Be kaltinamųjų paaiškinimų, liudytojų parodymų teismas remiasi ir kita baudžiamosios bylos medžiaga.
Liudytojo L. U. apklausos protokolu, kuriame jis parodė, kad 2014-06-26 d. jis kartu su draugais E. V., D. J. ir dar kokiais trim vaikinais, kurių įvardinti negali, buvo klube „777“, Šiauliuose. Pamatė merginą sėdinčią ant suoliuko ir verkiančią. Kažkuris iš vaikinų užkalbino merginą ir ji kažką pasakojo apie draugę. Jis pats to pokalbio nesiklausė. Jie susėdo į automobilį BMW, priklausantį D. J. ir mergina taip pat įsėdo. Kaip ji atsirado automobilyje jis negali pasakyti. D. J. jį ir Arvydą (atsimena, kad toks buvo), D. L. nuvežė į klubą „Pegasas“, o pats kartu su E. V. ir mergina kažkur išvažiavo. Važiuojant automobilyje mergina elgėsi gana priekabiai D. J. atžvilgiu –glaustėsi, dėjo galvą ant peties. Po kiek laiko jie grįžo prie klubo „Pegasas“. Visi susėdo į automobilį ir paklausę merginos, kur ją parvežti. Kažkuriuo tai momentu kažkas pasiūlė pauostyti narkotinių medžiagų „gaidžio“ (amfetamino). Kas pasiūlė, jis negali nurodyti, nes neatsimena. Mergina pati paprašė, kad ir jai duotų, tačiau kažkas pasakė, kad susimetė pinigus, todėl ji pasakė, kad duos pinigų. Mergina taip pat uostė amfetaminą. Tada jai D. J. davė telefoną ir ji skambino draugei ir jie kažkur važiavo. Jis pats buvo išgėręs alkoholio ir uostė amfetamino, todėl neatsimena pabaigos. Kiek atsimena mergina neverkė, nesakė, kad ją išprievartavo ar kitaip nuskriaudė. Mergina turėjo labai daug galimybių pasišalinti iš automobilio. (1 t., 66-68 b. l.)
2014-04-07 apžiūros protokolu, kuriame užfiksuotas bendras automobilio BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vaizdas viduje ir išorėje (1 t., 157-159 b. l.).
Iš nukentėjusiosios V. Z. telefono Nr. (duomenys neskelbtini) skambučių ir SMS žinučių išklotinių matyti, kad V. Z. 2014-03-26 23:38:38 ir 23:38:50 skambino liudytojui M. N., kurio mobilaus telefono numeris (duomenys neskelbtini) (1 t., 77-80 b. l.)
2014-09-08 tarnybiniu pranešimu, iš kurio matyti, kad išanalizavus V. Z. mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) išklotines, nustatyta, jog jos SIM kortelė iš vieno mobiliojo ryšio telefono (kaip nurodė pati nukentėjusioji jos telefonas išsikrovė) į kitą mobiliojo ryšio telefoną buvo įdėta 2014-03-27d., 00:04:39val., iš kur skambinta D. B., E. O.. Paskutinis skambutis buvo 2014-03-27d., 03:19:21val., po ko 2014-03-27d., 07:45:48val. V. Z. SIM kortelė veikė jos mobiliojo ryšio telefone. (1 t., 81 b. l.)
2014-05-20 -06-19 teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu Nr. 103MS-88/2014 kuriame nurodyta, kad V. Z. protinio išsivystymo lygis atitinka jos amžių, pažintinių funkcijų (dėmesio, atminties, mąstymo) sutikimų jai nenustatyta. V. Z. atsižvelgus į jos intelektualinių gebėjimų lygį, jai būdingus individualius psichologinius ypatumus, nagrinėjamų įvykių metu galėjo suprasti ir šiuo metu supranta konkrečias faktines bylai reikšmingas aplinkybes (įvykio vietą, laiką, įvykių dalyvius, jų veiksmus) bei gali duoti apie tai parodymus, tačiau dėl jos būsenos įvykių metu (apsvaigusi nuo alkoholio, vėliau narkotinių priemonių ) tikslus bylos aplinkybių, įvykio detalių atgaminimas gali būti apsunkintas. Tiriamoji , atsižvelgus į jos amžių ir turimas žinias, byloje nagrinėjamų įvykių metu suprato ir šiuo metu supranta su ja atliktų veiksmų esmę (pobūdį ir reikšmę, kuri apibrėžia seksualinės prievartos pavojingumą, padaromą žalą, juridines tokių veiksmų pasekmes), tačiau aktyvesnį jos pasipriešinimą įtariamųjų veiksmams apsunkino jos būsena įvykių metu, situacinės aplinkybės bei jai būdingi individualūs psichologiniai ypatumai. V. Z. nėra linkusi į padidintą fantazavimą. Negauta duomenų apie daromą kitų asmenų poveikį jos duodamiems parodymams. Šiuo metu V. Z. kalbėdama apie bylai reikšmingas aplinkybes, yra įsitempusi, nerimaujanti, taip pat po bylos įvykių skundžiasi miego sunkumais, pasikartojančiomis įkyriomis neigiamomis mintimis, sustiprėjusiais baimės, nesaugumo, kaltės jausmais, pablogėjusiu rezultatyvumu mokykloje bei suprastėjusiu pamokų lankomumu. Siekiant jai nesukelti papildomų neigiamų išgyvenimų, toliau apklausti ją ikiteisminio tyrimo procese bei teismo posėdyje nerekomenduojama. V. Z. 2014-03-26 nebuvo konstatuota psichikos sutrikimų. Šiuo metu V. Z. konstatuojamos kitos reakcijos į stiprų stresą F43.8, tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradusios dėl byloje nagrinėjamų įvykių ( patirtos seksualinės prievartos). Konstatuojama, jog pagal LR sveikatos apsaugos ministro, LR teisingumo ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003m. gegužės 23d. įsakymu Nr.V-298/158/A1-86 patvirtintas „ Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisykles“ V. Z. sveikatos sutrikdymo laipsnis yra nesunkus, tai atitinka nesunkaus sveikatos sutrikdymo punktą 7.1, nes po byloje nagrinėjamo įvykio V. Z. sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų, t.y. tiriamajai 2013m. balandžio –gegužės mėn. Psichologas stebėjo pablogėjusios psichikos būsenos simptomus, atsiradusius tiesioginiu priežastiniu ryšiu su byloje nagrinėjamais įvykiais (patirtos seksualinės prievartos). Ambulatorinės teismo psichiatrijos psichologijos ekspertizės metu 2014-05-20 V. Z. taip pat stebimos ir konstatuojamos kitos reakcijos į stiprį stresą F43.8, tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradusios dėl byloje nagrinėjamų įvykių (patirtos seksualinės prievartos). (1 t., 44-47 b. l.)
2014-04-04 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. G 497/14(04), kurioje nurodyta, V. Z. mergystės plėvėje rastas surandėjęs plyšimas, kurio atsiradimo laiko nėra galimybės nurodyti dėl rando senumo (t.1, b.l. 12)
2014-04-01 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu. V. Z. pateikė juodos spalvos striukę, rudos spalvos pėdkelnes, juodos spalvos suknelę ir rudos spalvos batus (1 t., 13 b. l.)
2014-09-01 apžiūros protokolu, apžiūrėti V. Z. pateikti daiktai: juodos spalvos striukė, rudos spalvos pėdkelnės, juodos spalvos suknelė ir rudos spalvos batai (t.1, b.l. 104-106)
Informacija iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės: automobilio BMW 525 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) naudotojas yra D. J. (1 t., 129 b. l.)
2014-07-24 įtariamojo D. J. parodymų patikrinimo vietoje protokolu, kuriame užfiksuota, kad D. J. nurodo vietą , esančia adresu (duomenys neskelbtini) apie 100 metrų važiuojant didėjančia namų numeracijos tvarka, kur jis pastatė automobilį BMW , kuriame santykiavo su mergina.(1 t., 151 b. l.)
2014-04-02 Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktu Nr.130, kuriame nustatyta, kad D. J. šlapime rasta narkotinių medžiagų pėdsakų –tetrahidrohanabinolio harboleri rūgšties (1 t., 163 b. l.)
Dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 149 straipsnio 2 dalyje, 150 straipsnio 1 dalyje
Asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką, ir kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį (BK 2 str. 3, 4 d.). Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004-12-30 nutarime Nr. 49 „Dėl teismų praktikos išžaginimo ir seksualinio prievartavimo baudžiamosiose bylose“ išaiškinta, kad lytinis santykiavimas BK 149 str. prasme yra skirtingų lyčių asmenų, t. y. vyro ir moters lytinis aktas, įvedant vyro varpą į moters makštį. Lytinis aistros tenkinimas BK 150 str. prasme yra skirtingų lyčių asmenų arba tos pačios lyties asmenų veiksmai, kai lytinė aistra tenkinama kitais būdais, negu numatyta BK 149 str., kaip antai: oraliniu, analiniu ar kitokio fizinio sąlyčio būdais (dirginant vyro ar moters lytinius organus, liečiant lytiniu organu kito žmogaus kūną ir pan.). Lytinis santykiavimas arba kitoks lytinės aistros tenkinimas prieš asmens valią užtraukia baudžiamąją atsakomybę pagal BK 149 str. ir 150 str. tik tada, jei minėtos veikos padaromos: a) panaudojant fizinį smurtą; b) grasinant tuoj pat jį panaudoti; c) kitaip atimant galimybę priešintis; d) pasinaudojant bejėgiška nukentėjusio asmens būkle. Šie požymiai BK 149 ir 150 str. numatyti kaip alternatyvūs, todėl nusikaltimo sudėčiai pakanka bent vieno iš jų.
Motyvuojamoji dalis
BK 149 ir 150 straipsniai nustato baudžiamąją atsakomybę už lytinį santykiavimą ar lytinės aistros tenkinimą su žmogumi prieš jo valią, jei minėta veika padaroma panaudojant fizinį smurtą, grasinant tuoj pat jį panaudoti, kitaip atimant galimybę priešintis ar pasinaudojant bejėgiška nukentėjusiojo asmens būkle. Taigi, baudžiamajai atsakomybei pagal BK 149 ir 150 straipsnį būtina įrodyti fizinį smurtą, grasinimą tuoj pat jį panaudoti, kitokį atėmimą galimybės priešintis ar pasinaudojimą bejėgiška nukentėjusiojo asmens būkle ir lytinį santykiavimą. Be to, šie veiksmai yra atliekami prieš lytinį santykiavimą ar lytinės aistros tenkinimą ir yra nukreipti nukentėjusiojo esamam ar galimam pasipriešinimui įveikti.
Pagal BK 149 ar 150 straipsnį lytinis santykiavimas ir lytinės aistros tenkinimas užtraukia baudžiamąją atsakomybę tik tais atvejais, kai tai daroma prieš nukentėjusiojo asmens valią. Lytinis santykiavimas ar lytinės aistros tenkinimas prieš nukentėjusiojo asmens valią yra tada, kai tai daroma nesutinkant vienam iš asmenų, dalyvaujančių lytiškai santykiaujant ar tenkinant lytinę aistrą. Nesutikimas turi būti išreikštas ir kaltininkas turi suvokti kito asmens nesutikimą. Asmens nesutikimas gali būti išreikštas žodžiais – pasakant apie lytinių santykių nenorą, šaukiant pagalbos, arba kitokio pobūdžio veiksmais – verkiant, atstumiant kaltininką, stengiantis nuo jo pabėgti, naudojant prieš jį fizinį ar psichinį poveikį, arba kitais būdais (Nr. 2K- 437/2006).
Kaltinamieji neigė žaginę bei seksualiai prievartavę nukentėjusiąją. Paaiškino, kad lytiškai santykiavo su nukentėjusiąja automobilyje, bet prievartos nenaudojo, nukentėjusioji tai darė savo noru. Tačiau teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetas paneigia kaltinamųjų parodymus ir leidžia daryti išvadą, jog D. J. ir E. V. veikdami bendrininkų grupėje, D. J. tenkino savo lytinę aistrą oraliniu būdu bei abu lytiškai santykiavo su nukentėjusiąja prieš jos valią, pasinaudodami bejėgiška būkle dėl girtumo ir panaudodami fizinį ir psichologinį smurtą, t.y. D. J. visu kūnu prispaudus nukentėjusiąją V. Z., pakėlus V. Z. suknelę bei numovus pėdkelnes ir kelnaites, o E. V. būnant kartu ir saugant, kad nukentėjusioji nepabėgtų, ir taip atimant jai galimybę priešintis, D. J., įvesdamas savo lytinį organą į nukentėjusiosios V. Z. makštį, lytiškai santykiavo su V. Z. prieš jos valią, po ko E. V., tęsdamas nusikalstamą veiką, pasinaudojęs palaužta V. Z. valia, laikydamas nukentėjusiosios V. Z. rankas prispaustas prie šonų, įvesdamas savo lytinį organą į nukentėjusiosios V. Z. makštį, lytiškai santykiavo su V. Z. prieš jos valią, po ko, D. J., tęsdamas nusikalstamą veiką, pasinaudojęs palaužta V. Z. valia, dar kartą įvesdamas savo lytinį organą į nukentėjusiosios V. Z. makštį lytiškai santykiavo su V. Z. prieš jos valią. Tokia išvada darytina, visų pirma, įvertinus išsamius ir nuoseklius nukentėjusiosios V. Z. parodymus, liudytojų parodymus, daiktinius įrodymus – nukentėjusios rūbus. Atliekant tyrimą, nukentėjusioji kelis kartus buvo apklausta tyrėjo, vieną kartą ikiteisminio tyrimo teisėjo, savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu, nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje. Bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusioji išreiškė lytinių santykių nenorą tiek žodžiu apie tai pasakant, tiek kitokio pobūdžio veiksmais, t. y. ji bandė priešintis, prašė, kad to nedarytų, bandė šaukti, verkė. Visų apklausų metu nukentėjusioji buvo nuosekli, patvirtino, kad ji į automobilį ėjo tik todėl, kad galvojo, jog vaikinai pažįsta jos draugę Eimantą ir jie turi ją parvežti iki namų. Sužinojusi, kad vaikinai nepažįsta jos draugės, ji išsigando ir pradėjo visiems iš eilės skambinti, kad jai padėtų. Kadangi kalbėjo trumpai, todėl niekas nesuprato, kodėl ji skambina ir ko nori. Ji sėdėjo automobilio gale. Automobiliui sustojus, vairuotojas perlipo pas ją į galą. Tada D. J. visu kūnu prispaudė ją, pakėlė jai suknelę bei numovė pėdkelnes ir kelnaites, o E. V. būdamas kartu, saugojo, kad ji nepabėgtų, taip atimdami jai galimybę priešintis. D. J., įvesdamas savo lytinį organą į jos makštį, lytiškai santykiavo su ja prieš jos valią, po ko E. V., pasinaudojęs palaužta jos valia, laikydamas jos rankas prispaustas prie šonų, įvesdamas savo lytinį organą į jos makštį, lytiškai santykiavo su ja prieš jos valią, po ko, D. J., pasinaudojęs palaužta jos valia, dar kartą įvesdamas savo lytinį organą į jos makštį lytiškai su ja santykiavo prieš jos valią. Parodymai yra nuoseklūs, papildantys vieni kitus, sutampantys esminėse detalėse, todėl nėra pagrindo jais netikėti Be to, nukentėjusiosios parodymus patvirtino ir liudytojai: D. O., E. O., L. J., A. R., D. L.. Liudytoja D. O. parodė, kad Vytautė atrodė apsiverkusi, pasisveikino verksmingu balsu, kas jai sukėlė įtarimą. Pamačiusi, kad automobilyje, kuris parvežė Vytautę iki jos namų, buvo pilna vaikinų, ji užsirašė to automobilio valstybinius numerius. Liudytoja E. O. nurodė, kad jai skambino Vytautė sakė, kad nori į namus, kad nežino, kur ji esanti. Vytautė atėjo pas ją į namus visa drebanti, šoke, nulėkė į tualetą. Buvo išsigandusi, apsiverkusi, susidraikiusi, sudraskytomis pėdkelnėmis, drebančiomis rankomis. Sakė, kad yra apdraskyta, bet ji nežino kurioje vietoje. Vytautė jai papasakojo, kad ją automobilyje vertė lytiškai santykiauti ne savo noru, vartoti narkotikus. Apibūdino jai vieną iš vaikinų, nurodė automobilio markę. Liudytoja A. R. nurodė, kad jai įvykio naktį skambino Vytautė. Draugės balsas buvo virpantis iš baimės. Jautėsi didelis sumišimas. Draugė sakė, kad 2014-03-26 buvo klube, išėjo į lauką. Prie jos priėjo vaikinai ir pasakė, kad E. liepė parvežti ją mano. Ji išvažiavo su vaikinais, nes galvojo, kad draugė paprašė ją parvežti, bet ją nuvežė ne namo ir ji buvo išžaginta. Vaikinai ją nuvežė kažkur į Medelyno pusę. V. Z. pasiliko automobilyje su vienu vaikinu, kitas vaikinas išlipo ir ji buvo išžaginta. Draugė pasakojo, kad jai siūlė narkotikų. Sakė, kad ji viską būtų atidavusi – telefoną, pinigus, kad tik paleistų. Po kiek laiko prisiminė, kad skambino jai ir kitiems ir prašė padėti jai iš ten ištrūkti. V. Z. sakė, kad nenorėjo santykiauti. Ji sakė, kad tai buvo prieš jos valią, tarsi, koks pasityčiojimas iš jos. Po įvykio draugė buvo užsisklendusi. Liudytojas L. J. duodamas parodymus nurodė, kad mergina sėdėjo automobilio gale, prie jo per vidurį. Liudytojas D. L. nurodė, kad jiems užkalbinus merginą ir pasiūlius jai pasišildyti automobilyje, ji atsisakė ir liepė ją palikti ramybėje.
Kaip matyti iš nukentėjusiosios parodymų, nusikaltimų metu automobilyje buvo ji, kaltinamieji D. J. ir E. V., kitų asmenų tiesiogiai mačiusių įvykį automobilyje nebuvo, todėl teismas vertina visų parodymų, patvirtinančių nukentėjusiosios parodymus, visetą, jog po įvykio akivaizdžiai matėsi, kad nukentėjusioji verkė, atrodė sugniuždyta. Nors nukentėjusioji negalėjo įvardinti kas ją išprievartavo, tačiau apibūdino vieną iš vaikinų, nurodė automobilio markę. Apie tai, kas jai atsitiko papasakojo draugėms E. ir A.. Liudytoja D. O. pamačiusi apsiverkusią nukentėjusiąją ir jos elgesiui sukėlus įtarimus, ji užsirašė automobilio, kuris parvežė V. valstybinius numerius.
Nors kaltinamieji neneigė turėję lytinių santykių su nukentėjusiąja ir anot jų, tai buvo padaryta nenaudojant prievartos, nukentėjusioji teigė priešingai, ji parodė, kad D. J. ją nurengė, nusmaukė kelnaites ir pėdkelnes, prispaudė ją visu kūnu ir ranka prispaudė kairę šlaunį, ko pasekoje atsirado mėlynė. Tada D. J. įvedė savo lytinį organą į jos lytinius organus. Stengėsi nustumti jį su kojomis. Tada plyšo pėdkelnės ir buvo nubrozdinimas ant kairio kelio. Rankas buvo prispaudęs man prie šonų. Prieš oralinį atsitrenkė į pavarų dėžę ir liko mėlynė ant dešinio šono. Įkišo į burną savo lytinį organą. Prašė paleisti, liautis, bet D. J. liepė nešaukti ir nesimuistyti, nes bus blogiau. Priešinosi, bandė nustumti, bandė sprukti per priekį, bet neišėjo. Po to atėjo kitas, o vairuotojas išlipo. Ji verkė ir prašė paleisti. Bandė E. V. nustumti kojomis, nes rankos buvo prispaustos prie šonų. Lytinį aktą atliko vaginaliniu būdu. Vartojo su vaikinais narkotikus, nes bijojo, kad jie jos neužmuštų.
Aplinkybių, kurioms esant, nukentėjusioji turėtų pagrindą kaltinamuosius apkalbėti ir nepagrįstai juos apkaltinti išžaginimu bei seksualiniu prievartavimu, byloje nenustatyta. Nors abu kaltinamieji teigia, kad nukentėjusioji pati lindo prie kaltinamojo D. J., sėdėdama automobilio priekyje, kabinėjosi prie jo ir pati norėjo mylėtis su kaltinamaisiais, tačiau šios kaltinamųjų nurodytos aplinkybės prieštarauja ne tik nukentėjusiosios duotiems parodymams ir juose nurodytoms aplinkybėms, bet ir teisme apklausto liudytojo L. J., kuris duodamas teisme parodymus nurodė, kad mergina, t.y. nukentėjusioji V. Z. sėdėjo automobilio gale, šalia jo, galimai per vidurį tarp jo ir kito vaikino. Šios liudytojo pateiktos aplinkybės, paneigia kaltinamųjų pateiktą versiją, kad mergina sėdėjo automobilio priekyje ir pati lindo prie kaltinamojo D. J.. Teismas atkreipia dėmesį, kad sėdėdama automobilio gale, nukentėjusioji niekaip negalėjo glostyti D. J. kojos, ar bučiuoti jo kaklą, bučiuoti jį, persisverti per „ričiagą“. Ikiteisminio tyrimo metu buvo atlikta teismo psichologinė nukentėjusiosios ekspertizė. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 103MS-88/2014 nurodyta, kad V. Z. nėra linkusi į padidintą fantazavimą. Kalbėdama apie bylai reikšmingas detales yra įsitempusi, nerimaujanti skundžiasi miego sunkumais, pasikartojančiomis įkyriomis neigiamomis mintimis, sustiprėjusiais baimės, nesaugumo, kaltės jausmais, pablogėjusiu rezultatyvumu mokykloje bei suprastėjusiu pamokų lankomumu. Siekiant jai nesukelti papildomų neigiamų išgyvenimų, toliau apklausti ją ikiteisminio tyrimo procese bei teismo posėdyje nerekomenduojama. V. Z. 2014-03-26 nebuvo konstatuota psichikos sutrikimų. Šiuo metu V. Z. konstatuojamos kitos reakcijos į stiprų stresą F43.8, tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradusios dėl byloje nagrinėjamų įvykių ( patirtos seksualinės prievartos).Konstatuojama, jog pagal LR sveikatos apsaugos ministro, LR teisingumo ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003m. gegužės 23d. įsakymu Nr.V-298/158/A1-86 patvirtintas „ Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisykles“ V. Z. sveikatos sutrikdymo laipsnis yra nesunkus, tai atitinka nesunkaus sveikatos sutrikdymo punktą 7.1, nes po byloje nagrinėjamo įvykio V. Z. sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų, t.y. tiriamajai 2013m. balandžio –gegužės mėn. Psichologas stebėjo pablogėjusios psichikos būsenos simptomus, atsiradusius tiesioginiu priežastiniu ryšiu su byloje nagrinėjamais įvykiais (patirtos seksualinės prievartos). Ambulatorinės teismo psichiatrijos psichologijos ekspertizės metu 2014-05-20 V. Z. taip pat stebimos ir konstatuojamos kitos reakcijos į stiprį stresą F43.8, tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradusios dėl byloje nagrinėjamų įvykių (patirtos seksualinės prievartos). (1 t.,44-47 b. l.). Ir tai, kad apie išžaginimą V. Z. ji parašė tik po kelių dienų, kad iš karto po įvykio nesikreipė į policiją, nesumenkina nukentėjusiosios parodymų ir nekelia abejonių jos parodymų objektyvumu, kadangi būtina įvertinti jos emocinę būseną iš karto po įvykio, liudytojai patvirtino, kad ji buvo šoke, sugniuždyta, verkė. Būtina pažymėti, jog teismo medicinos ekspertas konstatavo, jog nukentėjusiajai po įvykio buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymo laipsnis. Tai patvirtina, kad D. J. ir E. V. pasinaudodami nukentėjusios bejėgiška būkle dėl girtumo panaudojo psichologinį smurtą, ko pasekoje nukentėjusiajai buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.
D. J. ir E. V. kaltinami išžaginę ir seksualiai prievartavę nukentėjusiąją V. Z. bendrininkų grupėje. Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas – tai tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių įstatyme nustatyto amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (BK 24 str. 1 d.). Bendrininkavimas iš esmės yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Bendrininkavimą, kaip ir nusikalstamos veikos sudėtį, apibūdina bei atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog išžaginimas ir seksualinis prievartavimas yra laikomi padaryti bendrininkų grupės, kai išžaginant ar seksualiai prievartaujant susitarę dalyvauja keli asmenys, iš kurių bent du yra išžaginimo ar seksualinio prievartavimo vykdytojai. Išžaginimo ir seksualinio prievartavimo vykdytoju pripažįstamas asmuo, kuris darant nusikaltimą naudojo fizinį smurtą, grasinimus ar kitais veiksmais atėmė nukentėjusiajam galimybę priešintis ir lytiškai santykiavo su nukentėjusiuoju arba tenkino su juo lytinę aistrą. Išžaginimo ir seksualinio prievartavimo vykdytoju laikomas ir toks asmuo, kuris naudojo fizinį smurtą, grasino ar kitais veiksmais atėmė nukentėjusiajam galimybę priešintis, bet lytiškai su nukentėjusiuoju nesantykiavo ir netenkino lytinės aistros.
Visuma byloje nustatytų aplinkybių teismui leidžia teigti, kad kaltinamieji nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje, tai yra vienam iš kaltinamųjų pasinaudojant nukentėjusiosios bejėgiška būkle ir panaudojant fizinį bei psichologinį smurtą ir lytiškai santykiaujant su nukentėjusiąją, kitam saugojant, kad ji negalėtų pabėgti.
Nusikalstamos veikos objektas yra žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvė ir neliečiamumas. Objektyvioji pusė pasireiškė pasinaudojimu nukentėjusiosios bejėgiškos būklės dėl girtumo, panaudojant fizinį ir psichologinį smurtą, taip palauždami nukentėjusiosios valią bei atimdami galimybę jai priešintis, jėga su ja lytiškai santykiavo, taip pat jėga su ja tenkino savo lytinę aistrą oraliniu būdu. Subjektyvusis požymis – kaltė – reiškiasi tiesiogine tyčia: kaltininkai suvokė, kad jie pasinaudodami bejėgiška būkle dėl girtumo lytiškai santykiauja su nukentėjusiąja prieš jos valią, pasipriešinimui įveikti panaudoję fizinį ir psichologinį smurtą. Pažymėtina, kad išžaginimas suponuoja kaltininko suvokimą, kad jis lytiškai santykiauja su nukentėjusiąja prieš jos valią, pasipriešinimui įveikti panaudojęs fizinį smurtą, grasinimus tuoj pat jį panaudoti ar kitaip atimdamas galimybę priešintis arba pasinaudojęs bejėgiška nukentėjusiojo būkle, ir nori tokių lytinių santykių. Išžaginimas yra baigtas nusikaltimas nuo lytinio santykiavimo pradžios. Kvalifikuojantis požymis (dėl išžaginimo), kad nusikalstama veika padaryta bendrininkų grupėje. Todėl kaltinamųjų D. J. ir E. V. veikos teisingai kvalifikuotos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 149 str. 2d. ir 150 str. 1 d.
Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje
Ištyrus apklaustų asmenų paaiškinimus, kitą bylos medžiagą, taip pat atsižvelgiant į specialisto išvadą Nr. 103MS-88/2014 iš kurio matyti, kad nukentėjusiajai padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, t.y. dėl D. J. ir E. V. padarytų nusikalstamų veiksmu nukentėjusiosios atžvilgiu, buvo sutrikdyta psichinė sveikata, nes V. Z. konstatuotas kitos reakcijos į stiprų stresą F43.8, tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradusios dėl patirtos seksualinės prievartos. Tokių aplinkybių visumos analizė duoda pagrindo teismui teigti, kad kaltinamųjų D. J. ir E. V. kaltė dėl nesunkaus V. Z. sveikatos sutrikdymo visiškai įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį. Padarytos nusikalstamos veikos objektas yra žmogaus sveikata. Objektyvioji pusė pasireiškė veiksmais, sukėlusiais nukentėjusiajai nesunkų sveikatos sutrikdymą. Padarytos nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali. Nusikalstama veika priskiriama baigtų nusikaltimų kategorijai. Nusikalstama veika buvo padaryta tiesiogine tyčia.
Dėl bausmės skyrimo
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnius, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikaltimų motyvus ir tikslus, nusikaltimų stadijas, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis BK 54-61 str. nuostatomis.
Kaltinamojo D. J. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis padarė du sunkius tyčinius baigtus nusikaltimus ir vieną nesunkų (BK 11 str. 2 d., 5 d., 15 str.), į tai, kad teistas (1 t., 175-179 b. l.), yra recidyvistas (LR BK 27 str.), administracine tvarka baustas, turi galiojančių administracinių nuobaudų (1 t. 181-185), Pakruojo r. savivaldybės Pirminės sveikatos centro priežiūros centre psichiatro ir priklausomybės įskaitoje neįrašytas (1 t., 180 b. l.). Kaltinamasis anksčiau teistas tris kartus, du kartus už tyčinius nusikaltimus, susijusius su kūno sužalojimu, naujas nusikalstamas veikas padarė nepraėjus vieneriems metams po bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimą. Teismas mano, kad šiuo nuosprendžiu aptarti nusikaltimai yra neatsitiktinio pobūdžio veikos, o dėsningas nusikalstamas elgesys, toks elgesys rodo kaltinamojo neigiamos socialinės orientacijos pastovumą, cinišką požiūrį į žmogaus asmenybę, jo sveikatą, garbę ir orumą, todėl daro išvadą, kad bausmės tikslams pasiekti – sulaikyti kaltinamąjį nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti galimybę daryti naujas veikas bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 str. 2 d.), jam skirtina BK 138 str. 1 d., 149 str. 2 d., 150 str. 1 d. sankcijose numatyta bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str. 56 str.). Nustatydamas bausmės dydį teismas atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumo laipsnį – D. J. padarė nusikaltimus žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui bei sveikatai, t.y. jo padaryta veika daro fizinę ir moralinę žalą konkrečiam žmogui ir pažeidžia visuomenėje susiformavusią lytinių santykių sanklodą, tokie nusikaltimai pažeidžia teisę į laisvę, neliečiamumą, garbę ir orumą. Teismas sprendžia, kad D. J. skiriamos laisvės atėmimo bausmės trukmė nustatytina BK 138 str. 1 d., 149 str. 2 d., 150 str. 1 d. numatytų sankcijų artimo vidurkio ribose (BK 54 str. 2 d., 61 str.).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, D. J. paskirtos bausmės už idealiąją sutaptį sudarančias veikas pagal BK 138 str. 1 d., 149 str. 2 d., 150 str. 1 d. subendrintinos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę.
Paskirtos kardomosios priemonės – dokumento paėmimas ir registracija policijos įstaigoje – taikytinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis BK 65 str., 66 str. D. J. į bausmės laiką įskaitytinas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2014 m. balandžio 2 d. 14.00 val. iki 2014 m. balandžio 4 d. 13.30 val.
Kaltinamojo E. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybe sunkinančia aplinkybe teismas nepripažįsta girtumą, nes nėra pakankamai objektyvių duomenų, kad E. V. buvo apsvaigęs ir girtumas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui. Atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis padarė vieną sunkų tyčinį baigtą nusikaltimą ir vieną nesunkų (BK 11 str. 2 d., 5 d., 15 str.), į tai, kad neteistas (1 t., 186-187 b. l.)), administracine tvarka baustas, turi galiojančių administracinių nuobaudų (1 t. 188-189), VĮ Kelmės r. Psichikos sveikatos centro Narkologijos kabineto ir Psichiatrijos kabineto įskaitose nėra (1 t., 190 b. l.). Teismas mano, kad šiuo nuosprendžiu aptarti nusikaltimai yra neatsitiktinio pobūdžio veikos, o dėsningas nusikalstamas elgesys, toks elgesys rodo kaltinamojo neigiamos socialinės orientacijos pastovumą, cinišką požiūrį į žmogaus asmenybę, jo sveikatą, garbę ir orumą, todėl daro išvadą, kad bausmės tikslams pasiekti – sulaikyti kaltinamąjį nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti galimybę daryti naujas veikas bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 str. 2 d.), jam skirtina, kaip pirmą kartą padariusiam nusikalstamą veiką, BK 138 str. 1 d. sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė (LR BK 48 str., 55 str.), 149 str. 2 d. sankcijose numatyta vienintelė numatyta bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.). Nustatydamas bausmės dydį teismas atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumo laipsnį – E. V. padarė nusikaltimus žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui bei sveikatai, t.y. jo padaryta veika daro fizinę ir moralinę žalą konkrečiam žmogui ir pažeidžia visuomenėje susiformavusią lytinių santykių sanklodą, tokie nusikaltimai pažeidžia teisę į laisvę, neliečiamumą, garbę ir orumą. Teismas sprendžia, kad E. V. skiriamos bausmės trukmė nustatytina BK 138 str. 1 d., 149 str. 2 d., numatytų sankcijų artimo vidurkio ribose (BK 54 str. 2 d., 61 str.).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, E. V. paskirtos bausmės už idealiąją sutaptį sudarančias veikas pagal BK 138 str. 1 d., 149 str. 2 d., subendrintinos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi (pakeista 2015 03 19 įstatymu Nr. XII-1554 (nuo 2015 03 24) TAR, 2015, Nr. 2015-04087), 2 dalies 1, 7 ir 10 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atiidėtinas, paskyriant įpareigojimus.
Paskirta kardomoji priemonė – dokumento paėmimas– taikytina iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Dėl pareikšto civilinio ieškinio
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 str.).
Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijose užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Todėl teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t.y. į kaltininko turtinę padėtį, žalos padaryto aplinkybes ir kt. Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros (kasacinės nutartys Nr. 2K-383/2010, 8/2013 ir kt.), neturtinės žalos atlyginimo nepaversti antra – papildoma bausme. Pinigine kompensacija siekiama ne bausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiajam atsiradusias negatyvias pasekmes.
Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 str. 6.263 str. 2 d.), visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013 ir kt.). Kiekvienu atveju spręsdamas, ar nukentėjusiam asmeniui padaryta žala, teismas privalo atsižvelgti ne tik į formaliai įstatyme numatytas sąlygas, bet ir į kitas aplinkybes.
Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 str. 2 d. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Be to, sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio.
Iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos matyti, kad baudžiamosiose bylose dėl BK 149 str. 2 d., 150 str. 1 d. numatytų nusikalstamų veikų, neturtinės žalos dydis varijuoja nuo 30 000 Lt (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-496/2012, 2K-126/2014) iki 100000 Lt (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-81/2012).
Nukentėjusioji V. Z. pareiškė civilinį ieškinį dėl 20 000 Lt (5792.40 eurų) neturtinės žalos atlyginimo (2 t., 38-40 b. l.)). Padarytą neturtinę žalą sudaro nusikaltimo metu patirtas didelis stresas, šokas. Po nusikalstamos veikos padarymo, jai buvo sutrikdyta sveikata ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui. Dėl patirtos prievartos ilgą laiką juto didelį fizinį skausmą, gerdavo skausmą malšinančius ir raminamuosius vaistus, nes negalėjo užmigti. Kankino miego sutrikimai, įkyrios neigiamos mintys, stiprus baimės, nesaugumo, kaltės jausmas, pablogėjo mokslo rezultatai, nelankė pamokų. Buvo teikiamos psichologinės konsultacijos, taikoma kompleksinė elgesio kongnitatyvinė psichiatrijos terapija Kauno moterų draugijoje. 2014-05-20 konstatuota reakcija į stiprų stresą F43.8, tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradusi dėl byloje nagrinėjamą įvykių (patirtos seksualinės prievartos).
Bylos duomenimis buvo nustatyta, kad D. J. ir E. V. išžagino ir seksualiai prievartavo nukentėjusiąją. Teismas mano, kad nukentėjusioji neabejotinai patyrė ne tik fizinį skausmą, tačiau ir dvasinį sukrėtimą, neigiamus išgyvenimus ir stresą, neabejotinai sutriko jos gyvenimo ritmas, t.y. jai buvo sukeltos pasekmės, kurios yra laikytinos neturtine žala.
Teismas, įvertinęs visus pateiktus dokumentus ir juose nurodytas aplinkybes. Vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad nukentėjusiosios V. Z. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai, kurį kaltinamieji D. J. ir E. V. turės atlyginti solidariai.
CD kompaktinė plokštelė su 2014-05-13 nuketėjusiosios V. Z. apklausos vaizdo įrašu – paliktina prie baudžiamosios bylos; nukentėjusiosios V. Z. rūbai- striukė, pėdkelnės, suknelė, batai – atiduotini V. Z. ir paliktini neribotai jos nuosavybei; E. V. asmens tapatybės kortelė Nr.12856140, išd. 2012-04-27 Telšiai (67) – grąžintina E. V.;D. J. asmens tapatybės kortelė Nr.11294299, išd.2007-06-11 Pakruojo PK Migracijos skyrius (75) – grąžintina D. J..
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 str., 301-302 str., 303 str. 1 d., 2 d., 304 str., 305 str. 1 d., 307 str. 1 d., 308 str. 1 d., 115 str. 1 d.,
nusprendžia:
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d. ir skirti jam bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams;Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 149 str. 2 d. ir skirti jam bausmę laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams;Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 150 str. 1 d. ir skirti jam bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, D. J. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu griežtesnei bausmei apimant švelnesnes bausmes bei skirti subendrintą 4 (ketverių) mėtų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis baudžiamojo kodekso 65 str., 66 str. D. J. į bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2014 m. balandžio 2 d. 14.00 val. iki 2014 m. balandžio 4 d. 13.30 val.
Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.
Paskirtas kardomąsias priemones – dokumento paėmimą ir registraciją policijos įstaigoje – taikyti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
- Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d. bei skirti jam laisvės apribojimo bausmę - 1 (vieneriems) metams;
- Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 149 str. 2 d. bei skirti jam bausmę - laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, E. V. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu griežtesnei bausmei apimant švelnesnę bausmę bei skirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi (pakeista 2015 03 19 įstatymu Nr. XII-1554 (nuo 2015 03 24) TAR, 2015, Nr. 2015-04087), 2 dalies 1, 7 ir 10 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams.
mokytis, dirbti arba registruotis darbo biržoje;būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu.
Paskirtą kardomąją priemonę – dokumento paėmimą – taikyti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Nukentėjusiosios V. Z. pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai.
Priteisti solidariai iš D. J. ir E. V. nukentėjusiajai V. Z. 5 792.40 eurų (penkis tūkstančius septynis šimtus devyniasdešimt du eurus 40 centų) neturtinės žalos atlyginimo.
CD kompaktinę plokštelę su 2014-05-13 nuketėjusiosios V. Z. apklausos vaizdo įrašu – palikti saugoti prie baudžiamosios bylos; nukentėjusiosios V. Z. rūbus- striukę, pėdkelnes, suknelę, batus – atiduoti V. Z.; E. V. asmens tapatybės kortelę Nr.12856140, išd. 2012-04-27 Telšiai (67) – nuosprendžiui grąžinti E. V.;D. J. asmens tapatybės kortelę Nr.11294299, išd.2007-06-11 Pakruojo PK Migracijos skyrius (75), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti D. J..
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.