- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-10-12
- Bylos Nr.
- 2-9018-1130/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-39-3-00960-2020-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erlandas Stanislovaitis
- Ieškovas
- J. R.
- Atsakovas
- G. J.
- Advokatai
- Rostislavas Polubiankas
institucijos, teikiančios išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Šalčininkų rajono savivaldybėje) atstovei Ritai Pechovskai,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. R. ieškinį atsakovei G. J. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam asmeniui priteisimo, išvadą teikianti institucija byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
J. R. (toliau – J. R., ieškovas) kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti A. R. (A. R.), gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su jo tėvu – ieškovu J. R., gim. (duomenys neskelbtini), priteisti iš atsakovės G. J. (toliau – G. J., atsakovė), gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą savo sūnui A. R. po 150 Eur periodinių išmokų kas mėnesį, mokamų nuo ieškinio padavimo dienos iki sūnaus pilnametystės, paskiriant ieškovą savo sūnaus lėšų tvarkytoju uzufrukto teisėmis, priteisti A. R. iš atsakovės išlaikymo įsiskolinimą, o būtent už 36 mėnesius iki ieškinio padavimo dienos, viso 5400 Eur (36 x 150 Eur), priteisti iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovė į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką informuota tinkamai. Prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, todėl byla išnagrinėta atsakovei nedalyvaujant.
Šalies argumentai
Ieškovas ieškinyje nurodė, teisme paaiškino, kad su G. J. buvo sugyventiniais, gyveno ne santuokoje. (duomenys neskelbtini) jiems gimė sūnus A. R., kuris yra jo ir atsakovės nesantuokinis vaikas. Gyvenant kartu atsakovė niekur nedirbo, vaiko neišlaikė, buvo palikusi ieškovą ir išsivežusi vaiką, tačiau 2018 m. birželio 27 d. atsakovė paliko vaiką su ieškovu, nuo to laiko atsakovė su ieškovu ir savo vaiku negyvena, vengia kalbėti apie vaiko išlaikymą, jokios materialinės paramos išlaikyti vaiką neteikė. A. R. dėl savo amžiaus reikalinga nuolatinė rūpyba ir priežiūra, bet atsakovė praktiškai jo išlaikyme ir auklėjime niekada nedalyvavo, A. R. nuo savo gimimo iki šio laiko nuolat gyvena su juo (ieškovu), todėl nepilnamečio A. R. gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su juo. Nors atsakovė su A. R. praktiškai nebendrauja, nesidomi jo gyvenimu ir nedalyvauja jo auklėjime, neprieštarauja, kad atsakovė savo nuožiūra bendrautų ir dalyvautų A. R. auklėjime. Vaikas atsakovės nematė du metus, ji nebando susitikti, neskambina, A. R. mama vadina jo draugę I. S.. Su atsakove bandė geruoju susitarti dėl jos dalyvavimo materialiai išlaikant savo vaiką, bet atsakovė vengė tokių pokalbių ir materialiai padėti išlaikyti savo vaiką atsisakė. Nori užtikrinti, jog vaikas turėtų nuolatines materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus. A. R. yra (duomenys neskelbtini), jis yra vystymosi amžiuje, todėl jo maitinimui, aprangai, sveikatos priežiūrai, laisvalaikiui reikia skirti nemažai lėšų. Šiuo metu vaiko išlaidos būtiniems poreikiams per mėnesį sudaro apie 300 Eur, tai yra: 1) vaiko maitinimas – apie 150 Eur per mėnesį; 2) drabužiai ir avalynė – apie 70 Eur per mėnesį; 3) sveikatos palaikymas ir vaistai – apie 30 Eur per mėnesį; 4) žaislams ir kitokiam ugdymui – apie 30 Eur per mėnesį; 5) kitos išlaidos – apie 20 Eur per mėnesį. Atsakovė vengia išlaikyti savo vaiką, todėl iš atsakovės siekia prisiteisti ir vaiko išlaikymo įsiskolinimą, o būtent už 36 mėn. iki ieškinio padavimo dienos, viso 5400 Eur (36 x 150 Eur). Jo paties finansinė padėtis nevisai leidžia užtikrinti vaiko A. R. gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi. Šiuo metu gauna 700 Eur atlyginimą ir 60 Eur išmokas už vaiką.
Institucija, teikianti išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Šalčininkų rajono savivaldybėje), pateikė teismui išvadą, kurioje nurodė, kad 2020-08-28 į skyrių kreipėsi G. J. su prašymu tarpininkauti jai dėl socialinių paslaugų gavimo. Moteris pasakojo, kad šiuo metu nedirba, gyvena su sugyventiniu, jam priklausančiame name. Prieš 2 metus moteris paliko savo mažametį sūnų A. R., gim. (duomenys neskelbtini), su vaiko biologiniu tėvu, berniukas šiuo metu gyvena su tėvu J. R.. G. J. prašymu 2020-09-04 skyriuje, dalyvaujant G. J. ir J. R., buvo sudaryta laikina motinos ir vaiko bendravimo tvarka. Motina teigė pasirengusi atkurti santykius su savo sūnumi. Moteris pripažino, kad jai reikalinga specialistų (psichologo, priklausomybės ligų) pagalba. Pasiruošusi bendradarbiauti su pagalbą teikiančiais specialistais. Atsižvelgiant į motinos prašymą ir į mažamečio vaiko gerovę, siekiant atkurti nutrūkusius santykius tarp motinos ir vaiko, skyrius 2020-09-08 kreipėsi į Šalčininkų socialinių paslaugų centrą prašydamas organizuoti G. J. pavienes socialines paslaugas pagal poreikius. Vykdant Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų pranešimą dėl išvados civilinėje byloje Nr. 2-9018-1130/2020 pateikimo 2020-09-29 buvo nuvykta faktiniu G. J. gyvenamosios vietos adresu, užėjus į namą, G. J. miegojo, įtariama, būdama girta, pažadinti jos nepavyko. Šalia sofos – lovos, ant kurios ji miegojo, stovėjo plastikiniai taros buteliai, su nežinomu skysčiu. Užpildyti šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akto ir pakalbėti su atsakove nepavyko, namuose buvo betvarkė, visur mėtėsi drabužiai, daiktai. Prieš vykstant į šeimą G. J. buvo keletą kartų skambinta telefonu, rašomos trumposios sms žinutės, tačiau moteris neatsiliepė ir neatrašė. Dėl šių priežasčių į šeimą buvo vykta nesusitarus. 2020-09-29 pokalbio su tėvu jo gyvenamojoje metu, pastarasis paaiškino, jog nuo susitikimo skyriuje su G. J., ji nė karto pas sūnų nesilankė, išlaikymo neteikia. Tėvo namuose sudarytos tinkamos sąlygos vaikui, pastebimas artimas, šiltas tėvo, tėvo giminaičių ir sūnaus bendravimas. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, skyrius pritaria ieškinio reikalavimui dėl vaiko A. R. gyvenamosios vietos su tėvu J. R. nustatymo. Ieškovas prašo iš atsakovės priteisti 150,00 Eur išlaikymo sumą, taip pat priteisti išlaikymo įsiskolinimą už 36 mėnesius. A. R. lanko (duomenys neskelbtini) yra sveikas, judrus. 2020-10-02 Sodros duomenimis ieškovas dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini) ir gauna stabilias pajamas (Draudžiamosios pajamos rugpjūčio mėn. – 610,00 Eur). 2020-10-02 Sodros duomenimis atsakovė niekur nedirba. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos informacinės sistemos duomenimis nei ieškovui, nei atsakovei nėra nustatytas neįgalumas. Skyriui nėra žinoma priežasčių, nepriklausančių nuo atsakovės valios, kurios įtakotų atsakovės darbingumą ar galimybę gauti pakankamas pajamas išlaikyti savo vaiką. Atsakovė darbingo amžiaus, todėl ji turi būti pajėgi išlaikyti savo vaiką, vaikui teikti tokį išlaikymą, kad vaikui būtų sudarytos kuo geresnės sąlygos augti. Ieškovo prašoma vaiko išlaikymui reikalinga 150,00 Eur suma yra pakankama tenkinti vaiko įgimtus ir įgytus poreikius. Skyriaus vertinimu, atsižvelgiant i nepilnamečio A. R. amžių, šalys turi teismui pasiūlyti tokią bendravimo tvarką, kuri užtikrintų netrukdomą šalių vaiko teisę tiesiogiai ir betarpiškai atitinkamą laiko tarpą bendrauti su motina ir atitinkamai motinos teise dalyvauti vaiką auklėjant, kad būtų atkuriamas ir stiprinamas vaiko ir motinos emocinis tarpusavio ryšys. Atstovė teisme papildomai paaiškino, kad mano esant tikslinga nustatyti konkrečią vaiko ir motinos bendravimo tvarką, kadangi motina pripažįsta turinti priklausomybę alkoholiui ir siekia atkurti ryšį su vaiku, todėl prašo viršyti ieškinio reikalavimus ir nustatyti bendravimo su vaiku tvarką.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Byloje nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė yra nepilnamečio vaiko A. R., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai.
Atsižvelgdamas į tai, kad vaikas nuolat gyvena su ieškovu, juos sieja stiprus emocinis ryšys, ieškovas tinkamai rūpinasi vaiku, gali užtikrinti saugias sąlygas vaikui augti, atsakovė dėl reikalavimo vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ieškovu nepasisakė, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė pritarė, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškovu, teismas sprendžia, kad yra pagrindas nustatyti nepilnamečio vaiko A. R., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškovu, tėvu J. R. (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnis).
Teismo posėdžio metu Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė prašė viršyti ieškinio reikalavimus ir nustatyti vaiko bei motinos bendravimo tvarką.
Teismo teisę šeimos bylose peržengti pareikštų reikalavimų ribas numato Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 376 straipsnio 3 dalis. Teismas turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes. Teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu. yra būtinas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad CK 3.170 straipsnio 2 dalis, kurioje įtvirtinta nuostata, kad vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena, turi būti aiškinama taip, kad teismui sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą turi būti apsaugota ir vaiko teisė bendrauti su kitu tėvu, su kuriuo vaikas kartu negyvens, todėl teismas, nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, turi išspręsti ir vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu ar motina klausimą. Šią vaiko teisę užtikrinant vėliau, kai jau yra išspręstas vaiko gyvenamosios vietos klausimas, gali kilti rizika, kad vaiko ryšys su atskirai gyvenančiu tėvu ar motina susilpnės ar bus visai nutrūkęs. Lietuvos Aukčiausiojo Teismo nuomone, tokia praktika, kai yra išsprendžiamas vaiko gyvenamosios vietos klausimas, nenustatant, kaip vaikas bendraus su skyrium gyvenančiu tėvu ar motina, reiškia nepakankamą vaiko teisių apsaugą. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką visus su nepilnamečiais vaikais susijusius klausimus teismas turi išspręsti, net jeigu tie klausimai expressis verbis (tiesiogiai) ir nėra nustatyti teisės normose. Teismas, atsižvelgdamas į šioje sprendimo dalyje paminėtą teisinį reglamentavimą ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, sprendžia, kad nors ieškinyje nėra prašoma nustatyi bendravimo su vaiku tvarką, tačiau tėvų bendravimo su vaiku klausimo išsprendimas šioje byloje yra būtinas.
Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Vieno iš tėvų kliudymas skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai bendrauti su vaiku turi būti vertinamas kaip vaiko teisių pažeidimas ir vieno iš tėvų, kuriam kliudoma bendrauti, teisių pažeidimas.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad teismai turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos. Jei vaiko tėvai susitaria tarpusavyje dėl tėvo ar motinos, su kuriuo vaikas negyvens, bendravimo formos, laiko, būdo, jie tai paprastai turėtų nurodyti teismui ieškinyje ar teismo posėdžio metu. Tokiu atveju teismas apie vaiko teisės bendrauti su vienu iš tėvų, su kuriuo negyvens, užtikrinimą pažymi sprendime, kuriuo nutraukiama santuoka, nurodydamas, kad vaikas su skyrium gyvenančiu tėvu ar motina bendraus bendru šalių sutarimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).
Pažymėtina, kad skyrium gyvenančio tėvo bendravimo teisę užtikrina įstatymas, o teismas tik nustato naudojimosi ja tvarką, jei šalys negali susitarti pačios. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su vaiku. Pareiga reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius, norus ir panašiai.
Ieškovas neprašo nustatyti bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos, tačiau sutinka, kad atsakovė bendrautų su sūnumi suderintu metu, atsakovė į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo nepateikė, nėra žinoma, kokios bendravimo su sūnumi tvarkos ji pageidautų. Teismas sprendžia, kad atsižvelgiant į tai, jog yra būtina užtikrinti vaiko bendravimą su abiem tėvais, ieškovas nedraudžia atsakovei bendrauti su sūnumi ir į tai, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus prioritetas teikiamas geranoriškam tėvų susitarimui dėl bendravimo su vaiku tvarkos, nustatytina, jog motina dalyvaus nepilnamečio vaiko A. R., gim. (duomenys neskelbtini), auklėjime, bendraus su juo pagal abiejų tėvų susitarimą sūnui ir tėvams patogiu metu. Tačiau teismas, įvertindamas aplinkybę, kad atsakovė daugiau kaip du metus su vaiku nebendravo ir vaikas atsakovės neatsimena, siekdamas maksimalios vaiko interesų apsaugos, mano, kad yra būtina nustatyti papildomą sąlygą, jog atsakovei (motinai) bendraujant su vaiku kartu dalyvautų ir ieškovas (tėvas).
Teismas nustato bendravimo tvarką tokią, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (galutinio teismo sprendimo) galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).
Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės G. J. nepilnamečio vaiko A. R., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 150 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės.
Pareigos rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra teikiamo išlaikymo forma ir dydis. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).
Tėvo (motinos) turtinė padėtis nėra viską nulemianti aplinkybė nustatant išlaikymo dydį, kadangi išlaikymas privalo užtikrinti ne tik būtinas vaikui vystytis sąlygas bet ir specialiuosius poreikius, jei tokių yra. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma, turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.
Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė prašomo priteisti išlaikymo dydžio neginčijo, iš atsakovės G. J. nepilnamečio vaiko A. R., gim. (duomenys neskelbtini), naudai priteistinas 150 Eur dydžio išlaikymas mokamas periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos, tai yra nuo 2020 m. rugsėjo 10 d., iki jo pilnametystės (CK 3.194 straipsnis). Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).
Remiantis CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu teismo sprendimas šioje dalyje dėl išlaikymo priteisimo nukreipiamas vykdyti skubiai.
Ieškovas prašo priteisti 5400 Eur išlaikymo įsiskolinimą už 36 mėnesius iki ieškinio padavimo dienos, skaičiuojant po 150 Eur kas mėnesį.
Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Ieškovas prašo teismo priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą už trejus paskutinius metus, iš viso 5400 Eur (150 Eur x 36 mėnesiai), tačiau teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovė su sūnumi buvo išvykusi ir tam tikrą laiką gyveno atskirai nuo ieškovo, todėl tuo laikotarpiu, kol atsakovė kartu su sūnumi gyveno atskirai nuo ieškovo, sūnų išlaikė pati. Ieškovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovė su sūnumi negyvena nuo 2018 m. birželio 27 d., nuo tos datos sūnus nepertraukiamai gyveno tik su ieškovu, atsakovė nuo minimos datos kartu negyveno, nuo 2018 m. birželio 27 d. sūnaus išlaikymu rūpinasi tik ieškovas. Duomenų, kad laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 27 d. atsakovė teikė sūnui išlaikymą ar kitokiu būdu prisidėjo prie vaiko materialinio aprūpinimo, atsakovė nepateikė. Todėl ieškinys šioje dalyje tenkintinas iš dalies, iš atsakovės G. J. nepilnamečio vaiko A. R., gim. (duomenys neskelbtini), naudai priteistina 3900 Eur išlaikymo įsiskolinimo (150 Eur x 26 mėnesiai).
Kadangi vaikas lieka gyventi su ieškovu, išlaikymo lėšų tvarkytoju (uzufruktoriumi) skirtinas ieškovas J. R. (CK 3.190 straipsnio 1 dalis).
Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovo reikalavimai buvo patenkinti iš dalies. Ieškovas 100 procentų atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo teikiant jam valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2019 m. gruodžio 13 d. sprendimą Nr. 2.2. (NTP-2)-19-T-4121-19605, taip pat atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo bylose dėl išlaikymo (išlaikymo įsiskolinimo) priteisimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas), todėl iš atsakovės valstybės naudai priteistinas 100 Eur žyminis mokestis už ieškovo pareikštą ir patenkintą reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, 54 eurų žyminis mokestis už ieškovo pareikštą ir patenkintą reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo ((150 Eur x 12 x 3%) x 3), 117 Eur žyminis mokestis už ieškovo pareikštą ir patenkintą reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo (3900 Eur x 3%), iš viso 271 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punktai, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).
2019 m. gruodžio 13 d. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. 2.2. (NTP-2)-19-T-4121-19605 J. R. suteikta antrinė teisinė pagalba, jam paskirtas atstovas advokatas Rostislav Polubianko. Pagal pateiktą pažymą šios išlaidos sudaro 106,72 Eur, ieškinio reikalavimai patenkinti iš dalies (91 procentu), todėl yra pagrindas priteisti iš atsakovės valstybės naudai 97,12 Eur išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos teikimu ieškovui J. R. (CPK 99 straipsnis).
Valstybė byloje patyrė 10,30 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Kadangi ieškinys patenkintas iš dalies, vadovaujantis CPK 92 straipsniu, 96 straipsnio 6 dalimi, iš atsakovės valstybės naudai priteistina 9,37 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, kurios viršija nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsniu, 259 straipsniu, 270 straipsniu, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu,
nusprendžia:
ieškinį patenkinti iš dalies.
Nustatyti nepilnamečio vaiko A. R. (A. R.), gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškovu, tėvu J. R. (J. R.), a. k. (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovės G. J., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko A. R., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) naudai išlaikymą, mokamą kas mėnesį po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) nuo kreipimosi į teismą dienos, tai yra nuo 2020 m. rugsėjo 10 d. iki vaiko pilnametystės, indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Priteisti iš atsakovės G. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 3900 Eur (trijų tūkstančių devynių šimtų eurų) išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiui vaikui A. R., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini)
Priteistomis išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo lėšomis uzufrukto teisėmis disponuos ieškovas J. R., a. k. (duomenys neskelbtini)
Nustatyti tokią nepilnamečio vaiko A. R., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) ir jo motinos G. J., a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką: motina dalyvaus nepilnamečio sūnaus A. R. auklėjime, bendraus su juo pagal abiejų tėvų susitarimą sūnui ir tėvams patogiu metu, privalomai dalyvaujant tėvui J. R., a. k. (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovės G. J., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 271 Eur (du šimtus septyniasdešimt vieną eurą) žyminio mokesčio, 97,12 Eur (devyniasdešimt septynis eurus ir 12 ct) išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos teikimu ieškovui J. R. ir 9,37 (devynis eurus ir 37 ct) Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.
Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo nukreipti skubiam vykdymui.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.