Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Laurai Morkūnei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos patikslintą ieškinį atsakovui R. A. dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, trečiasis asmuo byloje G. K., A. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2023 m. gegužės 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-161-1104/2023 buvo neterminuotai apribota motinos V. K., gimusios (duomenys neskelbtini), ir laikinai apribota tėvo R. A., gimusio (duomenys neskelbtini), valdžia nepilnamečių vaikų G. A. ir N. A. atžvilgiu. Iš atsakovės V. K. nepilnamečių vaikų išlaikymui priteista po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2022 m. gegužės 5 d. iki nepilnamečių vaikų pilnametystės, šias išmokas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Iš atsakovo R. A. nepilnamečių vaikų išlaikymui priteista po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2022 m. gegužės 5 d. iki nepilnamečių vaikų pilnametystės, šias išmokas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

4. 2024 m. spalio 8 d. Tarnyba gavo Kaišiadorių socialinių paslaugų centro raštą, registracijos Nr. 3GD-12440 su priedais. Pagalbos R. A. šeimos plane, atvejo vadybos posėdžio metu, 2024 m. rugsėjo 27 d. R. A. pakartotinai paaiškino, kad „aš išsinuomoti buto galimybės neturiu, mano pajamos yra tik virš 400 Eur. Antstolis kiekvieną mėnesį nuskaito pinigus nuo gauto atlyginimo, skola šiai dienai yra 6 856 Eur. Su vaikais aš bendrauju, paskutinį kartą gyvai buvau susitikęs balandžio 8 dieną, pasveikinau vaikus su gimtadieniu, daviau po 50 Eur. Susigrąžinti tikrai neplanuoju, nes nesudaryčiau sąlygų jiems gyventi. Visų paslaugų atsisakau, nes nematau poreikio man jas teikti“. Informuojame, kad nuo laikino tėvo R. A. valdžios apribojimo jokių teigiamų pokyčių šeimoje neįvyko. Tėvas R. A. atsisakė socialinių darbuotojų pagalbos ir atsisako pasirūpinti savo vaikais. Įvertinus, kad R. A. nededa pakankamų pastangų keisti savo dabartinio gyvenimo budo ir atsisako pasirūpinti savo nepilnamečiais vaikais, buvo priimtas sprendimas kreiptis į teismą dėl neterminuoto R. A. valdžios apribojimo.

8. Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad sutinka su ieškiniu. Paaiškino, kad buvo nuėjęs dėl socialinio būsto, tačiau jo pajamos viršija nustatytą ribą, nuomotis būstą yra per brangu. Atskaičius priteistą išlaikymą vaikams, jam lieka 480 Eur. Paaiškino, kad su vaikais bendrauja nuotoliniu būdu, susitinka gyvai. Prieš Kalėdas buvo nuvažiavęs vaikų aplankyti, davė kiekvienam po 50 Eur, kiek gali, tiek išlaiko vaikus. Yra susidariusi išlaikymo įsiskolinimo suma daugiau nei 6 000 Eur. Antstoliai yra areštavę sąskaitą, jei gauna darbe priedą, ar papildomas pajamas, antstoliai viską iš karto nuskaičiuoja. Nurodė, kad po apribojimo, toliau bendraus su vaikais. Paaiškino, kad atsisakė socialinių paslaugų ir galimybės susigrąžinti vaikus, kadangi mano, jog yra asmenų, kuriems labiau reikia pagalbos, be to, kaip minėjo, jo finansinė padėtis nėra tokia, kad galėtų nuomotis būstą, jis paprasčiausiai neturės kaip vaikus išlaikyti. Žino, kad vaikams reikia sudaryti tinkamas sąlygas, juos aprūpinti. Paaiškino, kad turi darytis akies operaciją, susitaupė pinigų, tačiau visas santaupas nurašė antstolis.

9. Teismo posėdžio metu G. K. nurodė, kad vaikai žino apie vykstantį teismo procesą. Paaiškino, kad vaikai bendrauja su tėvu, susiskambina beveik kiekvieną dieną, susimato, duoda pinigų tėvas, santykiai su tėvu labai geri. Paaiškino, kad vaikai labai geri, mergaitės pažymių vidurkis 9, berniuko pažymių vidurkis virš 8, neturi su vaikais jokių problemų.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai

Dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo

10. Tėvų valdžios esmė – teisė ir pareiga auklėti savo vaikus ir juos iki pilnametystės išlaikyti (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 31 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą privalo rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti ir sudaryti sąlygas vaikui augti, vystytis, tobulėti. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos ir tokiems tėvams tai pakankamas pagrindas taikyti tėvų valdžios ribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015).

11. Tėvų valdžios ribojimo pagrindai įtvirtinti CK 3.180 straipsnio 1 dalyje. Jų sąrašas baigtinis. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Teismui sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo tenka pareiga nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp vaiko teisės į jo geriausių interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje bei tėvų teisės vėl būti kartu su vaikais, jų bendravimo teisių su kitų asmenų globoje esančiais vaikais užtikrinimo. Bylose, kuriose yra sprendžiamas klausimas dėl tėvų valdžios apribojimo, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad iš sisteminio ir lingvistinio šios teisės normos aiškinimo galima daryti išvadą, jog tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių. Taigi nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. (žr. pvz., LAT 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009; LAT 2013 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-7-114/2013). Be to, tėvų valdžios apribojimą lemia ne tik nepilnamečio vaiko tėvų netinkamas elgesys su vaiku, bet ir neteisėtas neveikimas. Nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.

12. Laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra išimtinė priemonė ir gali būti taikoma tik tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Taigi esminis dalykas ribojant tėvų valdžią yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį. (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1233-577/2020, 26–27 punktai).

13. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad nepilnametė S. G. A., gimusi (duomenys neskelbtini), ir nepilnametis N. A., gimęs (duomenys neskelbtini), yra atsakovo R. A. vaikai (el. b. l. 43, 47-48). Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2023 m. gegužės 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-161-1104/2023 buvo neterminuotai apribota motinos V. K., gimusios (duomenys neskelbtini), ir laikinai apribota tėvo R. A., gimusio (duomenys neskelbtini), valdžia nepilnamečių vaikų G. A. ir N. A. atžvilgiu (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Į bylą pateikti dokumentai, pagrindžiantys pareikštą ieškinį: 2024 m. vasario 28 d. R. A. raštas, kuriame nurodoma, kad R. A. neplanuoja susigrąžinti savo nepilnamečių vaikų (el. b. l. 11); 2024 m. balandžio 4 d. Globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo aktas Nr. 3GVA-211 dėl S. G. A. (el. b. l. 12-16); 2024 m. balandžio 4 d. Globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo aktas Nr. 3GVA-210 dėl N. A. (el. b. l. 17-21); 2024 m. balandžio 5 d. Vaiko globos (rūpybos) peržiūros aktas Nr. 3GPA-131 dėl S. G. A. (el. b. l. 22-30); 2024 m. balandžio 5 d. Vaiko globos (rūpybos) peržiūros aktas Nr. 3GPA-130 dėl N. A. (el. b. l. 31-39); Kaišiadorių socialinio paslaugų centro pagalbos planas R. A. šeimai (el. b. l. 49-59); 2024 m. rugsėjo 27 d. R. A. pasirašytas susitarimas, kurio R. A. atsisako atvejo valdybos (el. b. l. 60); SPIS sistemos duomenimis nuo 2021 m. rugsėjo 17 d. atsakovui buvo taikoma atvejo valdyba (el. b. l. 40-41); Sodros duomenų bazės 2024 m. spalio 10 d. išrašas patvirtina, kad atsakovas R. A. dirba (duomenys neskelbtini), gauna darbo užmokestį (el. b. l. 42); Asmens su negalia teisių (ANTA) agentūros bazės išrašas patvirtina, kad ANTA sistemoje duomenų apie atsakovą R. A. nėra (el. b. l. 44).

14. Tiek iš teismo posėdžio metu išklausytų proceso dalyvių paaiškinimų, tiek iš rašytinių įrodymų, esančių byloje, nustatyta, kad atsakovas nesirūpina savo nepilnamečiais vaikais, nevykdo pareigos juos auginti, prižiūrėti, auklėti, kadangi nepilnamečių vaikų tėvas, atsakovas R. A., yra visiškai nusišalinęs nuo savo vaikų S. G. A. ir N. A. priežiūros. Atsakovo bendravimas su vaikais yra epizodinis, tačiau ne kasdienis (neskaitant skambučių). Atsakovas R. A. raštu taip pat yra atsisakęs jo šeimai taikomos atvejo valdybos ir raštu nurodęs, kad neketina auginti savo vaikų.

15. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytus teisinius kriterijus ir faktines bylos aplinkybes, sprendžia, kad atsakovo elgesys atitinka vieną tėvų valdžiai apriboti būtiną sąlygą: vengimą atlikti savo pareigas, nesirūpinimą vaiku, o atsakovo kaltė pasireiškia neveikimu, t. y. atsakovas vaikų neprižiūri ir neaugina.

16. CPK 380 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad priimant sprendimą turi būti atsižvelgta į vaiko nuomonę, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams. Į bylą pateikti 2024 m. balandžio 5 d. Vaiko globos (rūpybos) peržiūros aktai Nr. 3GPA-130 ir Nr. 3GPA-131, iš kurių matoma, kad S. G. A. ir N. A. nurodo, kad vaikams patinka gyventi globėjų šeimoje, jie yra viskuo aprūpinti, su tėvu (atsakovu R. A.) vaikai bendrauja, retkarčiais susitinka.

17. Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendžia, jog atsakovas negali užtikrinti gyvenimo sąlygų, būtinų nepilnamečių vaikų fiziniam, protiniam, dvasiniam ir doroviniam vystymuisi tik dėl savo kaltės ir byloje nėra duomenų, kurie leistų teismui daryti išvadą, kad situacija atsakovo šeimoje artimiausiu metu gali iš esmės pasikeisti. Teismas pabrėžia, kad tėvystė visų pirma yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaiką, o vaikų poreikiai yra ne tik fiziologiniai.

18. Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ir abejingumo savo tėviškomis pareigomis laikytinas jo kaltais veiksmais, todėl šių atsakovo pareigų nevykdymas – nesirūpinimas vaiku, nenorėjimas susigrąžinti vaikų į šeimą, vertintini kaip atsakovo veikimas priešingai vaiko interesams. Išdėstytų aplinkybių pagrindu teismas daro išvadą, kad neterminuotas tėvo valdžios apribojimas atsakovui jo nepilnamečiams vaikams yra teisėta ir teisingiausia priemonė, nes užtikrina vaikų teises ir interesus augti bei vystytis saugioje aplinkoje.

19. Teismas pažymi, kad neterminuotas tėvų valdžios apribojimas neužkerta kelio atsakovui ateityje kreiptis į teismą dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo panaikinimo ir pateikti teismui įrodymus apie galimybes dalyvauti vaikų auklėjimo bei ugdymo procese. Teismas išaiškina, kad apribojus tėvų valdžią, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Neterminuotai apribojus tėvų valdžią, vaikas be atskiro tėvų sutikimo gali būti įvaikintas. Tėvų valdžios apribojimą galima panaikinti tik tuomet, jei vaikas neįvaikintas (CK 3.181 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

20. Ieškovė šioje byloje atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2, 5 punktai). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovų į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

21. CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyta, kad už kitus reikalavimus bylose mokamas 147 Eur žyminis mokestis. Pateikiant procesinius dokumentus elektroninėmis ryšio priemonėmis mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos, t. y. 110 Eur. Pritaikius ieškinio padavimo teismui metu galiojusį vartojimo kainų indeksą 138,80, turėjo būti mokamas 104 Eur žyminis mokestis. Taip pat, teismas byloje patyrė 31,72 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas R. A. nėra atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų, tačiau taip pat į jo turtinę padėtį, teikiamą išlaikymą nepilnamečiams vaikams, atsakovo procesinį elgesį ir vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 4 dalimi, iš atsakovo R. A. bylinėjimosi išlaidos valstybei nepriteistinos.

22. Sprendimo dalis dėl tėvų valdžios apribojimo vykdoma skubiai (CPK 496 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalimi, 259, 260, 263–270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 406, 407 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti atsakovo R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvo valdžią nepilnamečių vaikų S. G. A., gimusios (duomenys neskelbtini), ir N. A., gimusio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Nustatyti, kad apribojus tėvo valdžią, atsakovui R. A. sustabdomos jo asmeninės ir turtinės teisės į vaiką, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymo.

Sprendimo dalį dėl tėvo valdžios apribojimo vykdyti skubiai.

Nepriteisti iš atsakovo R. A. bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.

Per tris darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai.