- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-12-20
- Bylos Nr.
- TS-50-878/2022
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Inga Liubinienė
- Nuteistasis
- E. B.
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Inga Liubinienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. B. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose (duomenys neskelbtini) nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas:
- Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį, 286 straipsnį, taikant BK 63 straipsnio 1 dalį ir 4 dalį, 64¹ straipsnį, 66 straipsnį, paskirta galutinė bausmė – 2 300 Eur bauda (įsiteisėjo (duomenys neskelbtini)).
- Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams, taikant BK 64 straipsnio 1, 2 dalis, ši bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė - laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams ir 46 MGL (2 300 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams (įsiteisėjo (duomenys neskelbtini));
- Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, 243 straipsnį, taikant BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktą, 64¹ straipsnį, laisvės atėmimu 4 mėnesiams, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 11 mėnesių 5 dienoms ir 46 MGL (2300 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams (įsiteisėjo (duomenys neskelbtini));
- Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų (duomenys neskelbtini) nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir pasiųstas atlikti galutinės bausmės - laisvės atėmimo 11 mėnesių 5 dienoms, ją atliekant pataisos įstaigoje (įsiteisėjo (duomenys neskelbtini));
- Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu pagal BK 243 straipsnį, taikant BK 64¹ straipsnį, areštu 20 parų (įsiteisėjimo data (duomenys neskelbtini));
- Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų (duomenys neskelbtini) nutartimi, Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, subendrinta su Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 11 mėnesių 25 dienoms ir 46 MGL dydžio bauda (įsiteisėjo (duomenys neskelbtini)).
Nuteistojo E. B. bausmės pradžia – (duomenys neskelbtini) bausmės pabaiga – (duomenys neskelbtini). Atliko įstatymu numatytą 1/3 bausmės dalį. Alytaus pataisos namuose bausmę atlieka nuo (duomenys neskelbtini).
Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Alytaus pataisos namuose (toliau – ir Komisija) (duomenys neskelbtini) priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Nutarimas) netaikyti nuteistajam E. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ir rekomendavo jam resocializacijos ir nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo priemones – dalyvauti nusikalstamo elgesio riziką mažinančiose programose. Nurodė, jog nuteistasis Komisijai pristatomas (duomenys neskelbtini) , šiuo metu yra atlikęs (duomenys neskelbtini) bausmės dalį. Anksčiau teistas (duomenys neskelbtini) kartus. Lygtinio paleidimo atveju turėtų gyvenamąją vietą, darbą, yra stebima teigiama linkme pakitusi jo darbinė motyvacija, socialiniai ryšiai su artimaisiais šilti, palaikantys, tačiau vertintinos ir kitos aplinkybės. Nuteistasis įgijęs (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, tačiau (duomenys neskelbtini) neturi, oficiali darbinė patirtis apie (duomenys neskelbtini). Turi (duomenys neskelbtini), laisvėje pajamos buvo (duomenys neskelbtini), paskutiniu metu iki laisvės atėmimo bausmės nuteistasis (duomenys neskelbtini) . Komisija Nutarime pažymi, jog nuteistojo lėšų tvarkymo ir pajamų ypatumai, jei nebus koreguojami, gali apsunkinti jo tolesnį integracijos į visuomenę procesą. Analizuojant nuteistojo gyvenimo ypatumus laisvėje, pastebima, jog nuteistasis laisvėje stokojo motyvacijos bei vidinių resursų tinkamais būdais ir priemonėmis realizuoti save visuomenėje. Jis nuolat dalyvauja veiklose, kurios skatina nusikalstamumą, bendrauja su asmenimis, su kuriais vartoja alkoholį, todėl, įvertinus gautą informaciją, galima manyti, jog nuteistasis būdamas laisvėje nuolat pasirinkdavo situacijas, kurios padidina pakartotinio nusikalstamumo riziką, taip pat pasiduodavo neigiamai kriminalinių kompanionų įtakai. Nurodė, kad nuteistajam būdingos (duomenys neskelbtini) problemos. (Duomenys neskelbtini) yra pagrindinis veiksnys, lėmęs nuteistojo nusikalstamas veikas, ir gali būti vertinamas kaip kriminogeninis veiksnys, skatinantis nusikalsti pakartotinai. Nors nuteistasis supranta ir pripažįsta alkoholio poveikį, tačiau kaltina konkrečias situacijas ir aplinkybes. Stokoja įgūdžių atpažįstant veiksnius bei problemas, susijusias su jo nusikalstamu elgesiu, negeba jų visų įvardinti, kartoja tas pačias klaidas. Nuteistojo emocinis fonas nėra visiškai stabilus, emocijos labilios, nerimo lygis ganėtinai aukštas, savęs vertinimas pažemėjęs. Nuteistojo streso tolerancija išugdyta silpnai, dažnai linkęs pasielgti neapgalvotai, linkęs pateisinti save kaltindamas aplinką, aplinkybes bei aplinkinius. Nuteistasis yra gana spontaniškas bei impulsyvus, negeba pasimokyti iš klaidų, pernelyg pasitiki savimi ir savo tiesioginiu patyrimu. Nuteistajam būdinga žema tolerancija frustracijai. Nuteistasis žino problemines sritis, tačiau vengia imtis aktyvių veiksmų, kreiptis į specialistus ir jas spręsti, neįvertina visų savo elgesio pasekmių, tačiau susikoncentruoja tik į teigiamas, ignoruodamas galimas neigiamas. Nors nuteistasis įvardina kelis ateities tikslus, tačiau jiems trūksta konkretumo. Stebimos nuteistojo nuostatos, palaikančios nusikalstamą elgesį. Nors nuteistasis pasisako, jog visuotinas, socialiai priimtinas vertybes linkęs pripažinti, tačiau, vertinant nuteistojo nusižengiamą patyrimą, manytina, jog nuteistasis nematė prasmės suvaržyti savo elgesio dėl kitų. Nuteistasis individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones vykdo iš dalies. Bausmės atlikimo metu drausmine tvarka baustas (duomenys neskelbtini), skatintas (duomenys neskelbtini). Nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė, stebimos nusikalstamo elgesio rizikos didėjimo tendencijos. Išlieka kriminogeniniai dinaminiai veiksniai tokie kaip: turi skolų, ieškinių, piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybes, lėšų valdymo sunkumų, dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą, buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės, būdingas rizikingas, pavojingas, impulsyvus, agresyvus, kontroliuojantis elgesys, piktnaudžiavimas alkoholiu, ambivalentiška motyvacija nutraukti arba keisti alkoholio vartojimo įpročius, patiria emocinius sunkumus, su kuriais sunkiai tvarkosi ir kurie apsunkina kasdienį funkcionavimą, savitvardos problemos, negeba atpažinti problemų, stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių, negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, sunkiai supranta kitų požiūrį, dažnai klaidingai interpretuoja kitų veiksmus ir ketinimus, stokoja empatijos, priežiūros, apribojimų pažeidimai, stokoja motyvacijos keisti savo nusikalstamą elgesį, stebimas kriminalinių nuostatų palaikymas. Komisija pažymėjo, jog, įvertinus visas aplinkybes, konstatuoti, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žymiai mažėja, šiuo metu negalima. Taip pat visos išvardintos aplinkybės neleidžia konstatuoti akivaizdžios pažangos nuteistojo elgesyje bei mąstyme siekiant mažinti kriminogeninius veiksnius ir tai nesudaro pagrindo manyti, jog nuteistasis lygtinai paleistas į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals.
Šalies argumentai
Nuteistasis E. B., nesutikdamas su Komisijos Nutarimu, pateikė teismui skundą, kuriame prašo panaikinti Komisijos (duomenys neskelbtini) Nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir priimti naują sprendimą – taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodė, jog atliko (duomenys neskelbtini) bausmės laiko, todėl turi būti vertinama viena iš alternatyvų – arba nusikalstamo elgesio rizikos lygis, arba pažangos mažinant šią riziką padarymas. Padaryta jo pažanga mažinant riziką yra tai, jog paskutinis ir vienintelis jo vidaus tvarkos pažeidimas buvo (duomenys neskelbtini), po to suvokė savo veiksmus ir nepažeidinėjo vidaus tvarkos taisyklių, nenusikalto. Jis (duomenys neskelbtini) buvo paskatintas, yra gavęs (duomenys neskelbtini) padėkas už aktyvumą pataisos namuose. Atvykęs į pataisos namus, po (duomenys neskelbtini) įsidarbino, o nuo (duomenys neskelbtini) dirba (duomenys neskelbtini), moka pagal vykdomuosius raštus jam paskirtas baudas, todėl nevengia finansinių įsipareigojimų. Kitas gautas lėšas panaudoja šeimos išlaikymui – turi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Pažymi, jog Nutarime jam yra rekomenduojama dalyvauti nusikalstamo elgesio rizikų mažinimo programose. Šių rekomendacijų įgyvendinimo terminas 6 mėnesiai, taigi praktiškai kai jau baigsis jo bausmės atlikimo terminas, todėl mano, jog šie reikalavimai yra formalūs, iš esmės nedarantys poveikio jo elgesiui. (Duomenys neskelbtini), organizuoja renginius, į kuriuos įtraukia ir kitus nuteistuosius, todėl neteisinga teigti, jog nepilnai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose. Jis yra ne tik pasyvus dalyvis, bet ir nuteistųjų pozityvios veiklos organizatorius. Europos Žmogaus Teisių Teismo 2014 m. liepos 8 d. sprendime byloje Harakchiev ir Tolumov prieš Bulgariją (pareiškimo Nr. 15018/11 ir 61199/12) yra pasisakęs, kad bausmės švelninimas turi būti ne tik de jure, bet ir de facto. Taikant šią analogiją, turi būti nustatomi realūs ir pagrįsti reikalavimai, kurie keistų nuteistojo elgesį bei kurie būtų realiai įvykdomi tam, jog lygtinis paleidimas egzistuotų ne tik de jure, bet ir de facto. Formalus įpareigojimų nustatymas iš principo neteisingas, kadangi įveda daug subjektyvumo bei pažeidžia teisėtų lūkesčių principą, kadangi nuteistasis nuo pat bausmės atlikimo pradžios turi žinoti, kaip elgtis, kad jis atitiktų tam tikrus kriterijus. Jei nesilaikoma šių kriterijų, jis suponuoja teisinį neapibrėžtumą ir netikrumą, dėl to krenta pasitikėjimas teisinės valstybės principu bei neskatina nuteistojo pasitaisyti ir laikytis visuotinai priimtų taisyklių. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra atleidimas nuo bausmės, o bausmės vykdymo dalis, kuri ruošia asmenį, kuris atliko tam tikrą dalį laisvės atėmimo bausmės, integruotis į visuomenę. E. B. atliko (duomenys neskelbtini) paskirtos bausmės, polinkis nusikalsti yra vidutinis, tačiau nuobaudų neturi, dengia piniginius įsipareigojimus, nusikalstamos elgesio kultūros netoleruoja, agresyvus elgesys nepasireiškia, tai rodo jo elgesio teigiamus pokyčius ir atitinka Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnyje nustatytas sąlygas. Priešingai, yra pats nukentėjęs nuo kitų asmenų agresyvaus elgesio, gyvena (duomenys neskelbtini) , į darbą (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu yra dvigubai įkalintas ir dvigubai apribota jo laisvė. Leidimas atlikti likusią bausmės dalį ne pataisos įstaigoje būtų viena iš prisitaikymo gyventi visuomenėje priemonių bei tai atitiktų probacijos sampratą – sąlyginė alternatyva paskirtai arešto ar laisvės atėmimo bausmei (bausmės ar jos dalies vykdymo atidėjimas ir lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų), kurios metu vykdoma probuojamojo priežiūra. Lygtinis paleidimas vertintinas kaip teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo forma. Be to, tai patvirtino ir Europos Žmogaus Teisių Teismas D. G. byloje prieš Lietuvą, kurioje nurodė, kad laisvės atėmimą apimančią bausmę, kurią nuteistasis turi atlikti teismo sprendime nurodytą laiką, iš pat pradžių pateisina pradinis nuosprendis ir apeliacinis procesas. Sprendimas taikyti lygtinį paleidimą niekaip nepaveikia bylą nagrinėjusio teismo nuosprendžio ir po to vykusio apeliacinio proceso, kuriais asmuo nuteisiamas laisvės atėmimo bausme, galiojimo. BVK 157 straipsnyje numatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos, tačiau šis kodeksas nepateikia šio instituto sąvokos. Aiškinant lingvistiškai, žodis „lygtinis“ reiškia „daromas su sąlyga“, o paleidimas - „suteikti laisvę“. Sąlyginis pobūdis doktrinoje siejamas su tam tikiu bandomuoju laikotarpiu, kuriuo laikytina neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis. Pažymėtina, kad pritaikius lygtinį paleidimą, bausmė nepasikeičia, tačiau kinta jos atlikimo sąlygos. Po lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos neatliktos bausmės dalis vykdoma, tačiau neizoliavus nuteistojo nuo visuomenės, o paskirtos laisvės atėmimo bausmės terminas baigiasi paskutinę jo dieną. Taigi lygtinis paleidimas pritaikomas asmeniui, kuris jau patyrė atitinkamos trukmės realų laisvės atėmimą įkalinimo įstaigoje, bausmė nepanaikinama, todėl negali suponuoti nebaudžiamumo atmosferos, kuri turėtų būti sietina su atsakomybės išvengimu. Komisija turėjo daugiau akcentuoti asmens daromą pažangą, polinkį nusikalsti bei socialinius ryšius. Iš pateiktų duomenų matyti, jog jis palaiko socialinius ryšius su šeima, turi gyvenamąją vietą, į kurią gali sugrįžti po bausmės atlikimo, taip pat ir veiklos, kuri duos pajamas, garantiją, todėl darytina išvada, jog jis turi tvirtus socialinius ryšius, kurie neleis grįžti į kriminalinį pasaulį. Taip pat nuteistasis nurodo, jog yra patyręs (duomenys neskelbtini), daryta (duomenys neskelbtini), šiuo metu yra atlikta (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini) užtruks, gali prireikti daryti (duomenys neskelbtini), todėl yra dvigubai pažeidžiamas, tai sukelia papildomą nesaugumo jausmą. Supranta, kad turi patirti apribojimus ir nepatogumus, tačiau jie negali viršyti įprastinių apribojimų. Komisija nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių iki šiol jis išlieka pavojingas visuomenei, o Nutarime nurodyti motyvai vertintini kaip formalūs ir deklaratyvūs, todėl negali paneigti jo teisės tikėtis pasinaudoti lygtinio paleidimo institutu, jeigu jis įvykdys visus įstatyme keliamus reikalavimus, juo labiau įvertinus ir tai, kad, remiantis naujuoju BVK 157 straipsnio 1 dalies reglamentavimu, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, likusi neatliktos bausmės dalis gali būti vertinama tik kitų nuteistojo elgesį ir asmenybę charakterizuojančių duomenų kontekste, vadovaujantis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos tikslais. Priešingu atveju lygtinio paleidimo institutas praranda savo prasmę, o nuteistieji neskatinami pasitaisyti. Nuteisto asmens lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra visiškas atleidimas nuo paskirtos bausmės, kadangi lygtinai paleistas asmuo yra prižiūrimas ir stebimas, jam nustatomi įpareigojimai ir suvaržymai, kurių pažeidimai gali nulemti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo panaikinimą ir asmens grąžinimą į pataisos įstaigą likusios laisvės atėmimo bausmės atlikimui.
Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūra atsiliepimo į nuteistojo skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo E. B. skundas atmetamas.
BVK 157 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Tuo tarpu nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti pagal BVK 157 straipsnio 1 ir 2 dalis iki šešių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas.
Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 157 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.
E. B. vykdo kai kurias individualiame nuteistojo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvavo naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos, pataisos bei integracijos į visuomenę programose, pateikė pažymas apie deklaruotą bei gyvenamąją vietą. Atlikdamas bausmę Alytaus pataisos namų Atvirojoje kolonijoje nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) dirbo (duomenys neskelbtini), o nuo (duomenys neskelbtini) iki šiol (duomenys neskelbtini), dalyvauja (duomenys neskelbtini), tačiau Socialinio tyrimo išvados rengimo metu dar nėra (duomenys neskelbtini), dalyvavo pozityvaus užimtumo priemonėse ir padėjo jas organizuoti, (duomenys neskelbtini) kreipėsi su prašymais dėl dalyvavimo pykčio ir agresijos valdymo programoje, kriminalinės subkultūros apraiškų mažinimo programoje ir ,,Elgesys – pokalbis – pasikeitimas“ programoje. (duomenys neskelbtini) nubaustas drausmine tvarka, tačiau ši nuobauda (duomenys neskelbtini) panaikinta kaip paskatinimas už nepriekaištingą elgesį. Šios aplinkybės teigiamai apibūdina nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, rodo jo norą pasitaisyti. Tačiau jos savaime negali būti lemiamu faktoriumi sprendžiant dėl pakankamos nuteistojo elgesio korekcijos bausmės atlikimo metu. Teismas konstatuoja, jog šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog nuteistasis laisvėje sugebės pasirinkti tinkamus elgesio modelius, todėl nuteistojo lankytos socialinės reabilitacijos programos, pozityvaus užimtumo priemonės, dalyvavimas sporto renginiuose ir jose pasiekti rezultatai nėra pakankamas pagrindas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui. Iš Komisijos (duomenys neskelbtini) posėdžio protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog ir Komisija sprendimą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos priėmė penkiems Komisijos nariams balsuojant prieš nuteistojo lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir tik dviem Komisijos nariams balsuojant už nuteistojo lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog nuteistasis E. B. yra atlikęs privalomą BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti svarstomas klausimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, tačiau tai sudaro tik formalųjį pagrindą priimti sprendimą dėl šio nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Kaip jau minėta, lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui būtina ir materialioji sąlyga – žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką. Teismas pažymi, jog vertinant, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą ir lemiamu veiksniu turi būti nusikalstamo elgesio rizika bei pažanga ją mažinant. Šiuo metu nuteistojo E. B. nusikalstamo elgesio rizika yra vertinama kaip vidutinė. Pažymėtina ir tai, jog Alytaus pataisos namų Resocializacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) socialinio tyrimo išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Socialinio tyrimo išvada) nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) nuteistajam E. B. atlikus pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą taikant OASys metodiką (pirmasis buvo atliktas (duomenys neskelbtini) ir nustatyta vidutinė rizika), vis dar nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, be to, stebimos nusikalstamo elgesio rizikos didėjimo, o ne mažėjimo tendencijos. Aplinkybė, jog ir šiuo metu nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė, neleidžia teigti, jog jis jau padarė akivaizdžią pažangą. Pažymėtina ir tai, jog praeityje nuteistojo atžvilgiu Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir paskirta vykdyti laisvės atėmimo 11 mėnesių 5 dienoms bausmė ją atliekant pataisos namuose. Minėtoje nutartyje teismas nurodė, jog nemato jokios nuteistojo elgesio korekcijos, kad probacija jo atžvilgiu yra sėkminga, kadangi nuteistasis netinkamai vykdė Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu paskirtus įpareigojimus, padarė (duomenys neskelbtini) administracinių nusižengimų, jo atžvilgiu buvo (duomenys neskelbtini). Toks priešingas teismo nuosprendžiu nustatytoms pareigoms elgesys rodo tai, jog E. B. jokios teigiamos įtakos nepadarė nei priimtas apkaltinamasis nuosprendis, nei tai, jog teisme jau (duomenys neskelbtini) buvo svarstyti Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus teikimai dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo, ir šie klausimai išspręsti nuteistajam palankiai, suteikiant jam galimybę pakeisti elgesį ir įrodyti, jog jis gali pasitaisyti neizoliuotas nuo visuomenės. Pažymėtina, jog kaskart teikimo nagrinėjimo metu nuteistasis teismui pasižadėdavo keisti elgesį, tačiau aplinkybių visuma nerodė net mažiausių nuteistojo pastangų savo elgesį koreguoti teigiama linkme. Nors aptartos aplinkybės, susijusios su nuteistojo nusikalstamu elgesiu praeityje, tiesiogiai ir nevertinamos sprendžiant dabartinį klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tačiau tai nereiškia, jog, vertinant nuteistojo pažangą atliekant dabartinę bausmę, negalima atsižvelgti į nuteistojo pastangas mažinant savo nusikalstamumo galimybes. Teismas vertina, jog praeityje nuteistajam nekart suteiktos galimybės koreguoti savo elgesį neizoliuotam nuo visuomenės rodo, jog jam galėjo susiformuoti klaidinga nuomonė dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką, tai galėjo tapti prielaida nusikalsti ateityje, o ne aplinkybe, skatinančia nuosekliai laikytis įstatymų. Teismas akcentuoja, jog bausmė turėtų sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad šie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).
Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, jog, paties nuteistojo E. B. teigimu, jis būdamas (duomenys neskelbtini) pradėjo vartoti (duomenys neskelbtini), daugumą teisės pažeidimų įvykdė (duomenys neskelbtini). Būdamas laisvėje į specialistus dėl (duomenys neskelbtini) problemos nesikreipė, tačiau mano, jog vertėtų. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog (duomenys neskelbtini) yra pagrindinis veiksnys, lėmęs teisės pažeidėjo nusikalstamas veikas, ir, kad ši problema išlieka aktualia ir dabar, todėl tai gali būti vertinama kaip kriminogeninis veiksnys, skatinantis nusikalsti pakartotinai. Pažymėtina ir tai, jog (duomenys neskelbtini) drausminė nuobauda nuteistajam E. B. paskirta dėl to, jog jis (duomenys neskelbtini) padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą – sugrįžus jam iš trumpalaikės išvykos ir patikrinus jo (duomenys neskelbtini), buvo nustatytas (duomenys neskelbtini). Ši aplinkybė leidžia teismui daryti išvadą, jog net ir trumpalaikių išvykų už Alytaus pataisos namų ribų metu E. B. nesugeba laikytis nustatytų bausmės atlikimo režimo reikalavimų. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, jog lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, o tai, įvertinus drausminės nuobaudos skyrimo aplinkybes, dar nėra tikėtinas.
Taip pat svarbu atsižvelgti ir įvertinti nuteistojo darbinę motyvaciją, kadangi teigiama darbinė motyvacija yra vienas iš aspektų, mažinančių nusikalstamumo riziką. Pastebėtina, jog, Socialinio tyrimo išvados duomenimis, nuteistasis E. B. turi įgijęs (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, tačiau (duomenys neskelbtini) neįgijęs. Kaip teigia pats nuteistasis, būdamas laisvėje buvo išvykęs gyventi ir dirbti į (duomenys neskelbtini), ten dirbo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Remiantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, jo oficialus darbo stažas apie (duomenys neskelbtini), taip pat nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) vykdė (duomenys neskelbtini). Alytaus pataisos namuose nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) dirbo (duomenys neskelbtini), o nuo (duomenys neskelbtini) pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini). Šios darbovietės direktoriaus D. P. yra charakterizuojamas kaip darbštus ir pareigingas darbuotojas, laiku ir atsakingai atliekantis pavestas užduotis. Nuteistasis pateikė (duomenys neskelbtini) direktoriaus I. K. pasirašytą pranešimą, kuriama nurodoma, jog ši įmonė priimtų jį dirbti (duomenys neskelbtini) pareigose. Tačiau, teismo vertinimu, pranešimas dėl galimo asmens įdarbinimo negali būti išskirtinai sureikšmintas, kadangi jis yra absoliučiai neįpareigojančio pobūdžio ir nesuteikia jokių garantijų dėl to, jog, išėjęs į laisvę, šis nuteistasis oficialiai įsidarbins, dirbs teisėtą darbą, gaus bei disponuos vien tik teisėtu būdu įgytomis piniginėmis lėšomis ir nesieks įgyti pajamų neteisėtais būdais. Apeliacinės instancijos teismas ne kartą pasisakė dėl tokio pobūdžio pranešimų apie nuteistųjų įdarbinimą deklaratyvumo (Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 11 d. nutartis byloje Nr. 1S-1257-658/2016; 2016 m. rugsėjo 2 d. nutartis byloje Nr. 1S-1123-634/2016; 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis byloje Nr. 1S-1022-317/2017). Pažymėtina ir tai, jog būdamas laisvėje nuteistasis ne visada turėjo (duomenys neskelbtini), be to, tarp įvykdytų nusikalstamų veikų yra ir susijusių su materialinės naudos siekimu, tai leidžia manyti, jog finansines problemas jis linkęs spręsti nusikalstamomis priemonėmis. Vadovaujantis Socialinio tyrimo išvadoje pateikiama informacija, jam paskirtų ir nesumokėtų baudų suma už administracinius nusižengimus yra net (duomenys neskelbtini) Eur, Alytaus pataisos namų Turto valdymo skyriaus duomenimis 2022 m. spalio 1 d. nuteistojo vardu gautų vykdomųjų raštų suma yra (duomenys neskelbtini) Eur, iš jų nieko nėra sumokėjęs. Teismo vertinimu, nors nuteistasis ir bando spręsti savo finansinius įsipareigojimus – pradėjo dirbti, kaip pats teigia, dalį atlyginimo skiria skolų grąžinimui, tačiau šis kriminogeninis veiksnys yra labai reikšmingas sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą pakartotinio nusikalstamumo rizikos valdymo kontekste. Esant šioms aplinkybėms, teismui pagrįstai kyla abejonių, ar E. B., išėjęs į laisvę ir susidūręs su dar didesniais finansiniais sunkumais, sugebės problemas spręsti tik teisėtais būdais.
Skunde nuteistasis nurodė, jog Komisija įvertino ne visas aplinkybes, o kai kurias aplinkybes įvertino klaidingai, priešingai nei nurodyta Socialinio tyrimo išvadoje. Šiuo aspektu pažymėtina, jog, sprendžiant nuteisto asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, vertinami visi tokio asmens byloje esantys duomenys, tai yra jų visuma, taip pat ir Socialinio tyrimo išvada. Nagrinėjamu atveju iš skundžiamo nutarimo matyti, jog Komisija, priimdama nutarimą, rėmėsi ir Socialinio tyrimo išvados duomenimis, kurie nėra niekaip iškraipyti. Komisija skundžiamame Nutarime nurodė, jog konstatuoti, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žymiai mažėja, šiuo metu negalima. Taip pat visos išvardintos aplinkybės neleidžia konstatuoti akivaizdžios pažangos nuteistojo elgesyje bei mąstyme siekiant mažinti kriminogeninius veiksnius ir tai nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistasis lygtinai paleistas į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas mano, jog vien tai, kad nuteistojo netenkina Komisijos Nutarimo motyvai, paremti objektyviais šio nuteistojo asmens bylos bei Socialinio tyrimo išvadoje nurodytais duomenimis, nesuteikia pagrindo laikyti skundžiamą Komisijos Nutarimą nepagrįstu ir neteisėtu.
Kaip jau minėta, abejonių dėl nuteistojo akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kelia tai, jog atlikus didžiąją paskirtos bausmės dalį, nuteistojo atžvilgiu vis dar nustatoma daugiau negu dešimt kriminogeninių dinaminių veiksnių – skolos, ieškiniai, piniginės baudos ir menkos jų apmokėjimo galimybės; lėšų valdymo sunkumai; dažnas užsiėmimas veikla, skatinančia nusikalstamumą; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; būdingas rizikingas, pavojingas elgesys; piktnaudžiavimas alkoholiu; ambivalentiška motyvacija nutraukti arba keisti alkoholio vartojimo įpročius; patiria emocinius sunkumus, su kuriais sunkiai tvarkosi ir kurie apsunkina kasdienį funkcionavimą; būdingas impulsyvus, agresyvus, kontroliuojantis elgesys; savitvardos problemos; negebėjimas atpažinti problemų; stokojimas tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negebėjimas tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; sunkus kitų požiūrio supratimas ir dažnas klaidingas interpretavimas kitų veiksmų ir ketinimų; empatijos stokojimas; kriminalinių nuostatų palaikymas; priežiūros, apribojimų pažeidimai; motyvacijos stokojimas keisti savo nusikalstamą elgesį. Visa tai neleidžia spręsti apie daromą akivaizdžią nuteistojo elgesio ir mąstymo pažangą. Tuo atveju, kai yra nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei rodytos pastangos sprendžiant turimas elgesio problemas ir siekiant minimalizuoti kriminogeninių veiksnių įtaką galimam pakartotiniam nusikalstamumui, tačiau, vertinant Socialinio tyrimo išvadoje pateikiamą informaciją, nuteistasis vykdo tik kai kurias individualiame nuteistojo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tai leidžia teismui manyti, jog nuteistasis nedaro akivaizdžios pažangos mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką.
Įvertinus nuteistojo E. B. elgesį bausmės atlikimo metu, jo nuostatų ir mąstymo pasikeitimą, teigti, jog nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos ir sėkmingai probacijai, pagrindo nėra, atvirkščiai – kaip nurodyta Socialinio tyrimo išvadoje, stebimos nusikalstamo elgesio rizikos didėjimo tendencijos. Nuteistasis E. B. bausmės atlikimo metu (duomenys neskelbtini), ir nors jis yra vėliau (duomenys neskelbtini), tačiau tai, jog nuteistasis, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, nesugeba paklusti privalomoms pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklėms, charakterizuoja jį neigiamai ir neleidžia šio nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu laikyti nepriekaištingu ir pavyzdingu. (Duomenys neskelbtini) panaikinimas niekaip neeliminuoja fakto, jog nuteistajam ji (duomenys neskelbtini). Ši aplinkybė svarstant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą reikšminga tik tiek, kiek ji sudaro pagrindą spręsti, ar nuteistasis, būdamas struktūruotoje aplinkoje, geba laikytis nustatytų vidaus tvarkos taisyklių bei režimo reikalavimų. Tokios praktikos laikosi ir aukštesnių instancijų teismai (Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartis byloje Nr. 1S-252-485/2021). Aplinkybės, jog nuteistasis turi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), sprendžiant nuteisto asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, negali būti išskirtinai sureikšmintos, kadangi kiekvienas nuteistasis, atlikdamas terminuoto laisvės atėmimo bausmę, turėtų elgtis nepriekaištingai, būti paskatintas, nepažeisti pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, stengtis dalyvauti pozityvaus užimtumo priemonėse bei bendradarbiauti tokio pobūdžio priemones įgyvendinant. Nuteistojo(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) buvimas tik rodo nuteistojo požiūrį į jam paskirtą bausmę, laipsnišką jos tikslų siekimą bei teigiamą elgesio korekciją, kuri, teismo vertinimu, vis dar nėra pakankama.
Nuteistasis skunde analizuoja lygtinio paleidimo instituto esmę bei taikymo būtinybę. Neatmetant ir neabejojant probacijos taikymo reikšme, vis tik pažymėtina, kad nuteistasis, remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimais, dėsto iš esmės bendrojo pobūdžio argumentus, kurie negali nei patvirtinti, nei paneigti aplinkybių, kurios šiuo konkrečiu atveju reikšmingos būtent E. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimui spręsti. Šiuo atveju Komisija Nutarime atsižvelgė ir vertino ne tik bausmės skyrimo tikslus, bet ir resocializacijos reikšmę nuteistajam taikomo pataisos proceso metu. Vis tik vien nuteistojo siekiui būti paleistam lygtinai iš pataisos įstaigos negali būti teikiamas prioritetas prieš visuomenės saugumą bei interesą, kad asmenys laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų. Teismas įsiteisėjusiu nuosprendžiu nustatė, kad E. B. bausmės tikslai gali būti pasiekti tik faktiškai atliekant terminuotą laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje, todėl jos atlikimo sąlygų pakeitimas jas švelninant galimas tik nustačius tokią asmens pažangą pataisos proceso metu, kuri sudarytų pakankamą pagrindą manyti, kad toliau tęsti bausmės atlikimą struktūruotoje aplinkoje būtinybės nėra, o nuteistas asmuo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos metu laikysis įstatymų ir nebenusikals. Šiuo atveju aptartos aplinkybės ir tai, kad nuteistasis iki šiol pakankamai kritiškai nevertina jo teisei priešingą elgesį sąlygojančių veiksnių, sudaro pagrindą spręsti, kad pataisos procesas pataisos įstaigoje jam vis dar nėra pakankamas.
Taigi teismas, įvertinęs nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo nusikalstamo elgesio riziką, nustatytus kriminogeninius veiksnius, sprendžia, kad šiuo metu nėra pagrindo daryti išvadą, jog nuteistasis E. B. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį, padarė reikšmingą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kas leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos nuteistajam taikoma probacija pasieks savo tikslą, laisvėje jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals. Dėl išdėstytų motyvų teismas konstatuoja, jog Komisijos (duomenys neskelbtini) Nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, jį panaikinti nėra pagrindo, todėl E. B. skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 4 dalies 1 punktu,
nutaria:
Nuteistojo E. B. skundą atmesti.
Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos, o nuteistajam – per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.