Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2020-01-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1-481-369/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-01-20
Bylos Nr.
1-481-369/2020
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ovidijus Ramanauskas
Kaltinamasis
A. V.
Kategorijos
Baudžiamosios bylos Nr. 1-481-369/2020
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-41389-2019-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.2.23.1.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. sausio 20 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ovidijus Ramanauskas,sekretoriaujant Ritai Dainelienei,dalyvaujant prokurorei Kristinai Saidytei-Matijošienei,kaltinamajam A. V.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. V., gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, specialaus vidurinio išsilavinimo, dirbantis, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. V. 2019 m. rugsėjo 26 d., apie 20.20 val., prie pastato, esančio Vilniuje, Ukmergės g. 283, neteisėtai neturėdami tikslo parduoti ar kitaip platinti iš kito asmens nusipirkęs neteisėtai įgijo ne mažiau kaip 0,864 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kurias gabeno Vilniaus gatvėmis ir laikė automobilio „Mercedes Benz“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) salone esančioje peleninėje iki 2019 m. rugsėjo 26 d. 20.40 val., kai šias narkotines medžiagas prie pastato, esančio Vilniuje, Ukmergės g. 383A, stovinčiame minėtame automobilyje surado ir paėmė policijos pareigūnai. Taip A. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis A. V. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad jis prie automobilių „Suzuki“ centro, esančio Vilniuje, Ukmergės g., susitikęs su nepažįstamu vaikinu už 20 Eur iš jo nusipirko vieną maišelį kanapių. Su vaikinu susisiekė per „Wickr Me“ programą. Iš minėto asmens jis ir anksčiau buvo įsigijęs kanapių, kurias retkarčiais parūko. Nusipirktas kanapes įsidėjo į automobilio „Mercedes Benz“, su kuriuo buvo atvažiavęs į susitikimą, dėtuvę. Po to nuvažiavo prie prekybos centro „Big“ ir susitiko su draugais. Su vienu iš jų parūkė įsigytas kanapes. Jiems sėdant į automobilį prie jų privažiavo policijos pareigūnai ir paklausė, ar jis turi draudžiamų daiktų. Jis prisipažino, kad automobilyje turi kanapių, kurios padėtos į dėtuvę tarp priekinių sėdynių. Pareigūnas, atidaręs dėtuvę, rado maišelį su žole ir jį iš karto sulaikė, o jo draugus paleido. Dėl savo poelgio labai gailisi. Analogiškus parodymus A. V. davė ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 60-62, 71-72).

Baudžiamoji byla išnagrinėta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnyje numatyta tvarka atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Liudytojas P. S. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. rugsėjo 26 d. patruliuojant kartu su patruliu D. J. ir būrio vadu Ž. A., Vilniuje, ties Ukmergės g. 333A, apie 20.40 val., pastebėjo nuošaliai nuo pagrindinio važiuojamosios dalies kelio stovintį pilkos spalvos „Mercedes Benz“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Privažiavus prie automobilio įjungė šviesos ir garso signalą bei priėjo prie automobilio. Automobilyje prie vairo sėdėjo A. V.. Automobilyje taip pat sėdėjo A. B. ir E. B.. Transporto priemonės dokumentų tikrinimo metu iš automobilio salono pradėjo sklisti galimai augalinės kilmės narkotinės medžiagos – marichuanos kvapas. Vairuotojo paklausus, ar automobilyje yra draudžiamų medžiagų, jis atsakė, kad taip. Paprašius parodyti vairuotojas A. V. nurodė, kad automobilio salono gale esančioje peleninėje yra polietileninis maišelis su augalinės kilmės medžiaga, galimai narkotine medžiaga. Paklausus, iš kur gavo galimai narkotinių medžiagų, A. V. atsakė, kad pirko per programėlę „Wicker“. A. V. buvo sulaikytas (b. l. 23-25).

Specialisto išvadoje Nr. 140-(4435)-IS1-5587 nustatyta, kad žalsva augalinė medžiaga iš plastikinio užspaudžiamo maišelio, rasto ir paimto 2019 m. rugsėjo 26 d. Vilniuje, prie Ukmergės g. 383A, iš automobilio „Mercedes Benz“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurių masė sudaro 0,864 g (?-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija sudaro 9,2 procento) (b. l. 17-18).

Liudytojas A. B. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis pažįsta A. V. ir retkarčiais su juo susitinka. 2019 m. rugsėjo 26 d. jis su žmona buvo Vilniuje. Kadangi jau buvo vakaras ir nebuvo autobuso į (duomenys neskelbtini), jis paskambino A. V. ir paklausė, ar šis gali juos parvežti į (duomenys neskelbtini). A. V. sutiko juos parvežti. Jie su A. V. susitiko prie prekybos centro ,,Big“. Jis su žmona atsisėdo į A. V. automobilį ir pavažiavo iki kavinės ,,Mėnulis“ aikštelės. Ten jis su A. V. išlipo parūkyti. Jis rūkė cigaretę, o A. V. matė, kad rūko narkotines medžiagas (žolę). Jiems vėl atsisėdus į automobilį prie jų privažiavo policijos pareigūnai. Pareigūnai užuodė narkotinių medžiagų (žolės) kvapą ir pradėjo kraustyti juos ir automobilį. A. V. pareigūnams pats pasakė, kad automobilyje turi daugiau narkotinių medžiagų (žolės). Jis nežinojo, kad A. V. automobilyje turi daugiau narkotinių medžiagų (žolės). A. V. jam siūlė parūkyti ,,žolės“, bet jis atsisakė. A. V. policijos pareigūnai sulaikė, o jis su žmona buvo paleisti (b. l. 31-34).

Motyvuojamoji dalis

BK 259 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. Išvardyti objektyvieji veikos požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš šiame straipsnyje nurodytų veikų. Ši nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia, t. y. asmuo suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir nori taip veikti.

Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 patvirtintų „Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų“ Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų I sąrašo 1961 m. Bendrosios narkotinių medžiagų konvencijos IV sąrašo 62 punktą kanapės (antžeminės dalys) priskiriamas narkotinėms medžiagoms, draudžiamoms vartoti medicinos tikslais, išskyrus atvejus, kai į I sąrašą įrašytos medžiagos yra registruoto vaistinio preparato sudėtyje. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintų Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų 19 punktą kanapių (antžeminių dalių) nedidelis kiekis sudaro ne daugiau kaip 5 g, didelis kiekis – daugiau kaip 500 g, o labai didelis kiekis – daugiau kaip 2 500 g.

Pripažindamas A. V. kaltu teismas vadovaujasi jo parodymais, duotais teisme bei ikiteisminio tyrimo metu, liudytojo policijos pareigūno P. S., liudytojo A. B. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, specialisto išvada bei kitais baudžiamojoje byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Šių įrodymų visuma leidžia teismui padaryti išvadą, kad pas A. V. surastos narkotinės medžiagos – kanapės (antžeminės dalys), kurių masė sudaro 0,864 g (?-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija sudaro 9,2 procento), neviršija nedidelio šios narkotinės medžiagos kiekio (ne daugiau kaip 5 g). Tai sudaro pagrindą išvadai, jog ikiteisminio tyrimo metu A. V. nusikalstami veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, nes jis neteisėtai įgijo, gabeno ir laikė nedidelį kiekį narkotinės medžiagos neturėdamas tikslo jos parduoti ar kitaip platinti.

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 3 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 straipsnio 1-3 dalyse nurodytų sąlygų visumai.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos formalios BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, kurios sudaro pagrindą svarstyti klausimą dėl A. V. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Kaltinamasis padarė BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą. Bylos nagrinėjimo teisme metu A. V. prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismui pateiktas A. V. motinos – L. V. prašymas, kad ji sutinka būti sūnaus laiduotoja, prašo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti jos atsakomybei pagal laidavimą (BK 40 straipsnio 1 dalis). A. V. nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas), tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Atkreiptinas dėmesys, kad vien minėtų formalių sąlygų egzistavimas dar nesudaro pagrindo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta dar viena sąlyga, kurią kaltinamasis turi atitikti. Taip pat turi būti pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo vertimu, A. V. šią sąlygą atitinka: jis yra jauno amžiaus, dirba ir charakterizuojamas teigiamai, anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimą (vairavo automobilį, kuriam tamsiu paros metu nedegė galinio valstybinio numerio apšvietimas). Bylos nagrinėjimo teisme metu A. V. nuoširdžiai gailėjosi dėl įvykio ir teigė, kad įvertino savo neleistiną elgesį. Teismas neturi pagrindo netikėti šiais A. V. teiginiais, juo labiau, kad apie jo nuoširdumą leidžia spręsti ir jo elgesys teisminio nagrinėjimo metu. Šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad A. V. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, susijusi su laiduotoju, t. y. laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2010). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010 ir kt.). Be to, pagal teismų praktiką dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010).

Nagrinėjamu atveju A. V. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės prašė jo motina – L. V., kuri teisme papasakojo apie savo santykius su sūnumi, išsakė savo požiūrį į jo padarytą nusikalstamą veiką. Laiduotoja įsitikinusi, kad galės sūnui daryti teigiamą poveikį, garantavo, kad panašūs atvejai daugiau nepasikartos. Teismo vertinimu, minėtos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad laiduotoja verta teismo pasitikėjimo. L. V. teismui pateiktame prašyme atleisti jos sūnų nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nurodė, kad dirba AB „A.“ (duomenys neskelbtini), darbovietės pateiktoje charakteristikoje apibūdinama teigiamai. Teismui buvo pateikti rašytiniai duomenys, pagrindžiantys, kad L. V. anksčiau neteista, administracine tvarka nebausta. Jos asmenybė yra teigiama. L. V. nusiteikusi kritiškai dėl sūnaus įvykdytos nusikalstamos veikos, jos vertybinė orientacija pozityvi ir ji, kaip kaltinamojo motina, gali jam daryti teigiamą įtaką, nes gyvena kartu, todėl nuolat bendrauja ir palaiko artimus ryšius (BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalys). Nagrinėjamu atveju nustačius visas BK 40 straipsnio 1-3 dalyse numatytas sąlygas, kaltinamasis A. V. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nustatant minimalų laidavimo terminą. Valstybinį kaltinimą šioje byloje palaikiusi prokurorė neprieštaravo dėl kaltinamojo A. V. perdavimo pagal laidavimą ir prašė teismo nutraukti jam iškeltą baudžiamąją bylą. Įvertinęs kaltinamojo A. V. asmenybę, jo padarytą nusikalstamą veiką, teismas sprendžia, kad, atleidžiant A. V. nuo baudžiamosios atsakomybės, jam skirti BK 67 straipsnio 2 dalyje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių netikslinga.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: po tyrimo likę objektai – 0,681 g kanapių (antžeminių dalių), saugomų Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Aptarnavimo skyriaus Sandėlių poskyrio sandėlyje-saugykloje, esančioje Vilniuje, Liepyno g. 7 (b. l. 14), bei vokas, kuriame yra plastikos gabaliukas ir vatos tamponas, saugomas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrio Daiktinių įrodymų sandėlyje, esančiame Vilniuje, Buivydiškių g. 20 (2019 m. gruodžio 6 d. kvitas B serija BBB Nr. 6PK001911) (b. l. 20-21), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 ir 6 dalimis, 307 straipsnio 5, 6 ir 7 dalimis, 308 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį L. V. atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti A. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: po tyrimo likusius objektus – 0,681 g kanapių (antžeminių dalių), saugomų Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Aptarnavimo skyriaus Sandėlių poskyrio sandėlyje-saugykloje, esančioje Vilniuje, Liepyno g. 7, taip pat voką, kuriame yra plastikos gabaliukas ir vatos tamponas, saugomą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrio Daiktinių įrodymų sandėlyje, esančiame Vilniuje, Buivydiškių g. 20 (2019 m. gruodžio 6 d. kvitas B serija BBB Nr. 6PK001911), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Išaiškinti A. V., kad, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti L. V., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl užstato grąžinimo, taip pat dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Ovidijus Ramanauskas