Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo A. N. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. nutarties, kuria atmestas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje Nr. e2-835-653/2018 pagal minėto ieškovo ieškinį atsakovams A. S. ir R. S. dėl žalos, atsiradusios dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas solidariai priteisti iš atsakovų 252 699,72 Eur žalos atlyginimo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas teismo prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – ieškinio reikalavimų ribose areštuoti atsakovams priklausantį turtą.Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones iš esmės grindžiamas tuo, jog reikalaujama priteisti suma atsakovams, kaip fiziniams asmenims, yra didelė, todėl kyla reali grėsmė, padidinanti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Be to, atsakovų elgesiui teisminiuose procesuose būdingas nesąžiningumas ir piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 28 d. nutartimi atmetė ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.Teismas nurodė, kad didelė ieškinio suma pati savaime nesudaro pagrindo išvadai, jog egzistuoja teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė ir dėl to būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Be to, ieškovas nepateikė duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad atsakovai ketina parduoti ar kitu būdu perleisti turimą turtą ir tokiu būdu apsunkinti būsimo teismo sprendimo vykdymą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskirajame skunde apeliantas A. N. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą, taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tenkinti. Skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismų praktikoje didelė ieškinio suma, ypač fiziniams asmenims, pripažįstama reikšminga aplinkybe vertinant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumą. Be to, nėra žinoma atsakovų turtinė padėtis ir galimybės įvykdyti teismo sprendimą.Civiliniame procese, kurio metu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pagrindu ieškovas prašo priteisti žalos atlyginimą, atsakovai piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis reikšdami aiškiai nepagrįstą ieškinį.Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovai teismo prašo skundą atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:Ieškovas kartu su ieškiniu nepateikė duomenų, pagrindžiančių realią grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Atsakovų turtinė padėtis nėra bloga, jie turi nekilnojamojo turto, todėl nėra grėsmės būsimo teismo sprendimo vykdymui.Ankstesnis procesas buvo sudėtingas, išnagrinėtas visų instancijų teismuose, todėl negalima sutikti su apelianto argumentu, jog ieškovų ieškinys buvo aiškiai nepagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pagrįstumo ir teisėtumo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų

Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti tikėtinai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir kartu garantuoti jo privalomumą (CPK 18 straipsnis, 144 straipsnio 1 dalis). Šiomis priemonėmis užtikrinami byloje pareikšti materialinio teisinio pobūdžio reikalavimai, t. y. iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos procesiniais tikslais suvaržomos konkrečių asmenų materialinės teisės. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018 ir joje nurodytą praktiką).Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių poreikio nagrinėjamoje byloje, iš esmės pripažino egzistavus tik vieną iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinų sąlygų – tikėtiną ieškinio pagrįstumą, tačiau nekonstatavus grėsmės galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui, prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino. Nesutikdamas su tokiu pirmosios instancijos teismo atliktu vertinimu, ieškovas (apeliantas) atskiruoju skundu teigia, jog būtent didelė ieškinio suma galimai giminystės ryšiais susijusiems asmenims, bei jų procesinis nesąžiningumas sudaro visumą aplinkybių leidžiančių daryti išvadą, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.Vertinant ginčijamo pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių teisėtumą ir pagrįstumą, pirmiausia pasisakytina dėl didelės ieškinio sumos kriterijaus kaip pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nuosekliai pasisakoma, jog nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti pripažinta kaip absoliutus pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones; laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nesukuria materialinių vertybių ir nepagerina atsakovo turtinės padėties, o tik padeda išsaugoti jo turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės; vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Todėl laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017; 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017, Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-134-516/2018 ir kt.). Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, atskirajame skunde ieškovas (apeliantas) nurodo kitokią teismų praktiką sprendžiamu klausimu. Tačiau ieškovo (apelianto) cituojama apygardų teismų praktika, minėto kriterijaus taikymo ir vertinimo pokyčių Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nepaneigia, kadangi cituojami teismų praktikos pavyzdžiai yra pavieniai, o be to, cituojami procesiniai sprendimai priimti anksčiau nagrinėtose bylose. Lietuvos apeliacinio teismo nuomone, tiesioginės sąsajos tarp pareikšto reikalavimo sumos ir galimos grėsmės būsimo galbūt ieškovui (apeliantui) palankaus teismo sprendimo įvykdymui nėra. Tokių teismo išvadų nepaneigia ir ieškovo (apelianto) nuoroda į tai, kad nėra žinoma atsakovų turtinė padėtis ir jų galimybės įvykdyti teismo sprendimą, jei teismas tenkintų ieškinį. Pareiga įrodyti, jog kyla grėsmė būsimo galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui tenka būtent apeliantui. Pripažinus, jog vien didelės ieškinio sumos kriterijus nėra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas vertina ar ieškovo nurodytos aplinkybės apie galimą atsakovų procesinį nesąžiningumą, sudaro pagrindą vertinti, jog egzistuoja grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad būsimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas, nesiėmus šių priemonių, gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Ieškinio pateikimas pats savaime nesuteikia pranašumo kitos šalies atžvilgiu ir atitinkamai nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes tiek kreipimasis į teismą, tiek pareikštų reikalavimų pobūdis ir mastas iš esmės priklauso nuo pareiškėjo valios. Pagrindo varžyti kito asmens teises taip pat nesudaro deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-152-178/2016). Būtent procesinį atsakovų nesąžiningumą ieškovas (apeliantas) įvardija kaip pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones byloje. Pasisakydamas dėl šio argumento teismas atkreipia dėmesį, jog sprendžiant dėl suvaržymų disponuoti turtu poreikio ir jų nustatymo iki bet kokio pobūdžio teisminio ginčo galutinio išnagrinėjimo atsakovo nesąžiningumas nėra preziumuojamas. Jį visuomet privalu įrodinėti tam asmeniui, kuris prašo atitinkamų priemonių taikymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-06-16 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016-06-23 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017-08-31 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1073-464/2017, 2017-09-14 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1119-464/2017). Aplinkybė, kad pareikšto ieškinio suma atsakovams fiziniams asmenims yra didelė, savaime nesuponuoja nesąžiningų atsakovų veiksmų tikėtinumo.Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad duomenų apie atsakovų nesąžiningus ketinimus apeliantas nepateikė. Apelianto nurodomi galimą atsakovų nesąžiningumą patvirtinantys argumentai iš esmės yra susiję su jų atliktais procesiniais veiksmais nagrinėjant kitą civilinę bylą tarp tų pačių ginčo šalių, t. y. atsakovų prašymu taikius laikinąsias apsaugos priemones. Kaip atskirajame skunde pažymi ir pats apeliantas šios aplinkybės bei jų vertinimas sudaro faktinį ieškinio pagrindą, taigi dėl jo gali būti pasisakyta tik išnagrinėjus bylą iš esmės galutiniu teismo sprendimu. Atsakovų procesiniai veiksmai (jų prašymu taikytos laikinosios apsaugos priemonės kitoje civilinėje byloje) yra viena iš civilinės atsakomybės sąlygų, kuri gali būti nustatyta tik išnagrinėjus bylą, tačiau ji negali būti įvertinta sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio nagrinėjamoje byloje. Atsakovų nesąžiningumas sprendžiant procesinį prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones galėtų pasireikšti kaip bandymas apsunkinti ar kitaip paveikti būsimo galbūt apeliantui palankaus teismo sprendimo įvykdymą šioje byloje, bet ne atsakovų procesinis elgesys (procesiniai veiksmai) kitoje teismo nagrinėtoje byloje – atsakovų prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir tokiu taikymu padaryta žala, kurie sudaro faktinį ieškinio pagrindą nagrinėjamoje byloje. Ar ieškinio faktinį pagrindą sudarančios aplinkybės pasitvirtins ir ar tai bus pagrindas taikyti atsakovams civilinės atsakomybės institutą, paaiškės tik išnagrinėjus bylą iš esmės ir priėmus byloje galutinį sprendimą. Dėl šios priežasties, atskirajame skunde nurodyti atsakovų kitoje civilinėje byloje atlikti procesiniai veiksmai (prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones) ir jais galimai padaryta žala yra teisiškai nereikšmingi sprendžiant procesinį ‑ poreikio nagrinėjamoje byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones, klausimą, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino sprendžiamo klausimo aplinkybes ir teisingai taikė proceso teisės normas, todėl naikinti ginčijamą nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas)

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. nutartį palikti nepakeistą.