- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-12-11
- Bylos Nr.
- e2-40116-566/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-33574-2019-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Diana Butrimienė
- Ieškovas
- UAB „Kreditų Valdymo Grupė“
- Atsakovas
- UAB „Dehidra“
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
- 2.6.1.4Prievolių vykdymas
- 2.6.8.10Sutarčių neįvykdymo teisiniai padariniai
- 2.6.10.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.16.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.6.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Diana Butrimienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės UAB „Kreditų Valdymo Grupė“ ieškinį atsakovei UAB „Dehidra“ dėl skolos priteisimo, priimdama sprendimą už akių,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu nurodydama, jog pradinis kreditorius UAB „Corpora“ su atsakovu 2019-06-14 sudarė pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią pradinis kreditorius įsipareigojo parduoti atsakovei jos užsakytas prekes, o atsakovė įsipareigojo prekes priimti ir už jas sumokėti sutartyje nustatyta tvarka. Atsakovė nupirko iš pradinio kreditoriaus prekių pagal pradinio kreditoriaus išrašytą PVM sąskaitas-faktūras bendrai 8386,39 Eur sumai. Atsakovė pagal pradinio kreditoriaus pateiktas PVM sąskaitas-faktūras atsiskaitė iš dalies ir liko skolinga pradiniam kreditoriui 3996,48 Eur sumą. 2019-10-25 pradinis kreditorius UAB „Corpora“ ir ieškovė UAB „Kreditų Valdymo Grupė“ sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, kurios pagrindu ieškovė UAB „Kreditų Valdymo Grupė“ perėmė, o UAB „Corpora“ perleido reikalavimo teisę į atsakovo UAB „Dehidra“ skolą. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 3996,48 Eur skolą, 40,00 Eur skolos išieškojimo mokesčio, 8 procentų dydžio procesinių metinių palūkanų nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovei ieškinio, jo priedų kopija ir teismo pranešimas įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovė atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, todėl vadovaujantis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, esant ieškovės prašymui, teismas priima sprendimą už akių.
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 str. 2 d.).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pradinis kreditorius UAB „Corpora“ su atsakovu 2019-06-14 sudarė pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią pradinis kreditorius įsipareigojo parduoti atsakovei jos užsakytas prekes, o atsakovė įsipareigojo prekes priimti ir už jas sumokėti sutartyje nustatyta tvarka. Remiantis sutartimi, pradinis kreditorius atsakovei 2019-08-06 išrašė PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 386,47 Eur sumai ir 2019-08-12išrašė PVM sąskaitą – faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 7999,92 Eur sumai, iš viso 8386,39 Eur. Atsakovė pretenzijų dėl prekių nereiškė, PVM sąskaitų faktūrų, kaip išrašytų be pagrindo, negrąžino. Atsakovė pagal pateiktas sąskaitas-faktūras sumokėjo 4389,91 Eur ir liko skolinga pradiniam kreditoriui 3996,48 Eur sumą. 2019-10-25 pradinis kreditorius UAB „Corpora“ ir ieškovė UAB „Kreditų Valdymo Grupė“ sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, kurios pagrindu ieškovė UAB „Kreditų Valdymo Grupė“ perėmė, o UAB „Corpora“ perleido reikalavimo teisę į atsakovo UAB „Dehidra“ skolą. Apie reikalavimo teisių perleidimą atsakovas informuotas ieškovės 2019-10-29. Duomenų, patvirtinančių, kad atsakovė būtų apmokėjusi ieškovei susidariusį įsiskolinimą, byloje nėra (CPK 178 straipsnis).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardintam naujajam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010). Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. kovo 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011 išaiškino, kad tuo atveju, jei skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas. Nagrinėjamu atveju atsakovei apie reikalavimų perleidimą pranešta tinkamai (2019-10-29 pranešimu), todėl ieškovė turi teisę reikalauti, jog atsakovas įvykdytų savo prievoles, kurių neįvykdė pradiniam kreditoriui CK 6.101 straipsnio 1 dalis, 6.109 straipsnio 1 dalis).
CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. CK 6.59 straipsnis nustato draudimą kuriai nors šaliai vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutartinės atsakomybės samprata - kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Duomenų apie tai, kad atsakovė savo sutartinius įsipareigojimus ieškovei įvykdė tinkamai nėra, todėl, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovė pažeidė savo sutartines prievoles, t. y. nepagrįstai nemoka už parduotas prekes. Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 3996,48 Eur skolą yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.38 straipsnis, 6.59 straipsnis, 6.63 straipsnis, 6.210 straipsnis, 6.205 straipsnis).
Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta, jog kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40,00 Eur sumą. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovės priteistina 40,00 Eur skolos išieškojimo išlaidų.
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje. Nr. 3K-3-283/2012; kt.). Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 8 procentų dydžio procesines palūkanas pagal Lietuvos Respublikos Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 1 straipsnio 1-2 punktus, 2 straipsnio 3 dalį bei 3 straipsnio 3-4 dalis. Kadangi atsakovė pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus – laiku neatsiskaitė pagal išrašytas PVM sąskaitas-faktūras, ieškovei iš atsakovo priteistinos 8 procento dydžio procesinės palūkanos už priteistą 4036,48 Eur sumą (3996,48 Eur + + 40,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019-11-18) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).
Remiantis LR CPK 93 straipsnio 1 dalimi – šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Iš atsakovės ieškovės naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 91,00 Eur žyminis mokestis bei 484,00 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti, iš viso 575,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos, kadangi neviršija minimalaus 3,00 Eur dydžio (LR teisingumo ministro ir finansų ministro 2014-09-23 įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsniu, 285-288 straipsniais, 307 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovei UAB „Kreditų Valdymo Grupė“ į. k. 302434226, iš atsakovės UAB „Dehidra“, į. k. 304076895, 3996,48 Eur (tris tūkstančius devynis šimtus devyniasdešimt šešis eurus 48 ct) skolos, 40,00 Eur (keturiasdešimt eurų 0 ct) skolos ieškojimo mokesčio, 8 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 4036,48 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-11-18) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 575,00 Eur (penkis šimtus septyniasdešimt penkis eurus 0 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Išaiškinti atsakovei, kad per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos ji turi teisę teismui paduoti pareiškimą dėl sprendimo peržiūrėjimo, kuriame turi būti nurodoma: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas; šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas; aplinkybės, liudijančios neatvykimo į teismo posėdį ir teismo neinformavimo iki teismo posėdžio priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; pareiškimą paduodančios šalies prašymas; prie pareiškimo pridedamos šalies medžiagos sąrašas; pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data.
Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti apeliacine ar kasacine tvarka.
Ieškovė turi teisę per 20 dienų apskųsti sprendimą Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.