Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2009-09-07 · Civilinė byla Nr. 2A-499/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-09-07
Bylos Nr.
2A-499/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Gasiūnienė, Gintaras Pečiulis, Kazys Kailiūnas
Ieškovas
V. C.
Atsakovas
A. M.
Advokatai
Edgaras Paulius Staniukaitis, Albinas Raudonis
Kategorijos
  • 42.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 42.10pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-499/2009Procesinio sprendimo kategorijos: 42.4; 42.10; 44.1; 44.2.4.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. rugsėjo 7 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Kazio Kailiūno ir Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Vaidai Sasnauskaitei,dalyvaujant: ieškovei V. C. ir jos atstovui advokatui Albinui Raudoniui,atsakovui A. M. ir jo atstovui advokatui Edgarui Pauliui Staniukaičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. C. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. vasario 11 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies, civilinėje byloje Nr. 2-480-510/2009 pagal ieškovės V. C. ieškinį atsakovui A. M. dėl nuostolių atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė V. C. 2008 m. rugsėjo 8 d. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo A. M. 448 834 Lt nuostolių atlyginimui, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė nurodė, kad 2000 m. rugsėjo 3 d. ji su atsakovu A. M. bei jo motina A. M. sudarė preliminariąją sutartį dėl 20 arų žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo. Ieškovė turėjo įsigyti sklypą už 10 000 JAV dolerių A. M. galutinai sutvarkius žemės grąžinimo dokumentus. Preliminariąja sutartimi ieškovė įsipareigojo A. M. padėti sutvarkyti dokumentus. Ieškovė sumokėjo A. M. bei A. M. 5 000 Lt avansą. Mirus A. M. , ieškovė su atsakovu A. M. , kaip su jos įpėdiniu, 2004 m. balandžio 20 d. sudarė preliminariąją sutartį, kuria atsakovas įsipareigojo parduoti, o ieškovė – pirkti minėtą žemės sklypą. Pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis turėjo būti sudaryta ne vėliau kaip iki 2004 m. rugsėjo 1 d., o žemės sklypas parduodamas už 28 000 Lt. Prieš pasirašant šią sutartį ieškovė atsakovui jau buvo sumokėjusi 9 500 Lt, kuriuos šalys įskaitė į galutinę sutarties kainą. Vėliau 2004 m. balandžio 20 d. sutarties sąlygos buvo keičiamos, pratęsiant pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo terminą bei ieškovei papildomai sumokant atsakovui avansines sumas. Ieškovei padėjus sutvarkyti nuosavybės teisių į žemės sklypą atkūrimo ir registracijos dokumentus, šalys patikslino numatomų parduoti žemės sklypų duomenis. Sutarta parduoti 0,0814 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), bei 0,0964 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis turėjo būti pasirašyta ne vėliau kaip 2008 m. balandžio 17 d. Ieškovė iš viso buvo sumokėjusi 27 594 Lt avansą, kuris turėjo būti įskaitytas į pardavimo kainą. 2008 m. balandžio 8 d. patvirtinime nurodyta, kad atsisakius parduoti žemės sklypus atsakovas įsipareigoja sumokėti ieškovei pinigų sumą, kuri atitiks (duomenys neskelbtini) esančio 20 arų žemės sklypo 2008 m. vasario 1 d. kainą bei papildomai sumokėti 50 000 Lt baudą iki 2008 m. gegužės 31 d. 2008 m. balandžio 17 d. pirkimo-pardavimo sutartis pasirašyta nebuvo, nes atsakovas A. M. atsisakė parduoti turtą už šalių sutartus 28 000 Lt. Nepagrįstas atsakovo A. M. atsisakymas sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį vertintinas kaip nesąžininga atsakovo veika. Be atsakovui sumokėto 27 594 Lt avanso, ieškovei atlygintinos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), vertinimo išlaidos - 1 100 Lt. Vadovaujantis 2008 m. balandžio 8 d. patvirtinime nurodytu šalių susitarimu dėl nuostolių dydžio bei jo nustatymo, ieškovės patirti nuostoliai dėl atsakovo sutartinių įsipareigojimų nevykdymo sudaro 420 140 Lt (20 arų x 21 007 Lt = 420 140 Lt). Ieškovės naudai taip pat priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos, skaičiuotinos nuo nuostolių atsiradimo dienos – 2008 m. gegužės 31 d. iki ieškinio padavimo dienos, viso 3 320,14 Lt. Iš atsakovo priteistinos ir 5 procentų dydžio palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos teismas 2009 m. vasario 11 d. sprendimu ieškovės V. C. ieškinį patenkino iš dalies - priteisė iš atsakovo A. M. 50 000 Lt nuostolių ir 2 594 Lt negrąžintos avansinės įmokos dalį, viso - 52 594 Lt, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2008 m. rugsėjo 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Sprendime nurodoma, jog 2000 m. rugsėjo 3 d. ieškovė V. C. su atsakovu A. M. bei jo motina A. M. sudarė sutartį. Pagal ją ieškovė įsipareigojo nupirkti iš A. M. ir A. M. 20 arų žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), už 10 000 JAV dolerių. Ieškovė įsipareigojo padėti A. M. sutvarkyti dokumentus, susijusius su žemės, esančios (duomenys neskelbtini), grąžinimu. Sudarydama šią sutartį, ieškovė sumokėjo A. M. bei A. M. 5 000 Lt avansą. A. M. 2004 m. vasario 20 d. mirė. Jos turtą paveldėjo bei teises ir pareigas perėmė atsakovas A. M. . Šalys 2004 m. balandžio 20 d. sudarė sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo parduoti, o ieškovė pirkti minėtą 20 arų žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), už 28 000 Lt. Jos sutarė, kad pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis bus sudaryta iki 2004 m. rugsėjo 1 d. 2004 m. gegužės 18 d., rugsėjo 14 d., lapkričio 15 d., 2005 m. liepos 26 d. šalys pasirašė papildomas sutartis, pagal kurias ieškovė mokėjo už žemės sklypą papildomas avansines sumas ir buvo pratęsinėjamas žemės sklypo pardavimo terminas. 2008 m. balandžio 6 d. šalys sudarė sutartį, kuria buvo patikslintas perkamas objektas - nurodyta, kad atsakovas įsipareigoja parduoti ieškovei 0,0814 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), bei 0,0964 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). 2008 m. balandžio 8 d. šalys sudarė dar vieną sutartį, kuria atsakovas įsipareigojo parduoti ieškovei abu minėtus žemės sklypus ne vėliau kaip iki 2008 m. balandžio 17 d. Šalys patvirtino, kad ieškovė atsakovui yra sumokėjusi 27 594 Lt avansą, kuris įskaitytinas į pardavimo kainą. Šia sutartimi atsakovas įsipareigojo sumokėti ieškovei pinigų sumą, kuri atitiks (duomenys neskelbtini) esančio 20 arų žemės sklypo 2008 m. vasario 1 dienos kainą, bei papildomai sumokėti 50 000 Lt baudą, mokėjimus atliekant ne vėliau kaip iki 2008 m. gegužės 31 d., tuo atveju, jei neparduos sklypų iki sutartos datos.

Teismo vertinimu, atsakovas buvo nesąžiningas. Pagrindinė sutartis nesudaryta, nes šalys notarų biure 2008 m. balandžio 17 d. nesusitarė dėl kainos. Atsakovas patvirtino, kad nesutiko parduoti žemės sklypus už sutartus 28 000 Lt. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad laikotarpiu nuo 2004 m. balandžio 20 d. sutarties sudarymo dienos iki 2008 m. balandžio 17 d. siūlė ieškovei pakeisti sutarties kainą. Žinodamas, kad nuosavybės teisių atkūrimo procesas gali užtrukti, jis prisiimdavo pareigą parduoti žemės sklypus nerealiais terminais ir ne kartą priėmė iš ieškovės avansines sumas. Atsakovas nesąžiningai elgėsi iki 2008 m. balandžio 17 d., kai notaro biure atsisakė sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį. Teismas įvertino ir ieškovės elgesį. Pasirašydama 2000 m. rugsėjo 3 d. sutartį ieškovė žinojo, jog bus įmanoma nupirkti nurodytą 20 arų žemės sklypą tik po to, kai A. M. bus atkurtos nuosavybės teisės į žemę ir žemės sklypas bus įregistruotas Nekilnojamojo turto registre A. M. arba A. M. vardu. Atsakovo nuosavybės teisės į žemės sklypus buvo įregistruotos 2008 m. kovo 26 d. ir 27 d. Tik 2008 m. kovo mėnesio pabaigoje atsakovui A. M. atsirado teisė disponuoti žemės sklypais. Šalys pripažino, kad ieškovė, vykdydama 2000 m. rugsėjo 3 d. sutartį, faktiškai tvarkė A. M. ir A. M. vardu dokumentus, susijusius su nuosavybės teisių atkūrimu. Ieškovė teismo posėdžio metu teigė, kad ji nesitikėjo, jog nuosavybės teisių atkūrimo procesas užtruks taip ilgai, tačiau, teismo vertinimu, ji tai galėjo numatyti. Ieškovė kito sklypo neįsigijo. Ji turėjo suvokti riziką ir realią galimybę, kad pagrindinė žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis nustatytais terminais gali būti ir nesudaryta. Ieškovės patirtų nuostolių dydį – prarastos galimybės piniginę vertę lėmė spartus nekilnojamojo turto kainų kilimas. Teismo manymu, ieškovės reikalavimas priteisti 420 140 Lt nuostolių dėl žemės kainos padidėjimo prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, daug kartų viršija avansu sumokėtą sumą. Teismo įsitikinimu, atsižvelgiant į abiejų šalių elgesį, yra pagrindas priteisti ieškovei iš atsakovo 50 000 Lt nuostolių, atsiradusių dėl kainų skirtumo.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nurodė, kad šalys teismo posėdžio metu pripažino, jog atsakovas sugrąžino ieškovei 25 000 Lt sumokėto avanso. 2008 m. balandžio 8 d. sutartimi šalys patvirtino, kad ieškovė yra sumokėjusi 27 594 Lt avansą. Iš atsakovo ieškovei priteista negrąžinta avansinės įmokos dalis (2 594 Lt), taip pat 1 100 Lt, sumokėtų UAB Baltijos turto vertinimo agentūrai už turto vertės nustatymą.

Šalies argumentai

Ieškovė V. C. apeliaciniu skundu prašo pakeisti teismo sprendimą - padidinti priteistą sumą iki 260 000 Lt. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

Teismo priteista suma yra nepagrįstai maža. Iš atsakovo veiksmų ieškovė galėjo spręsti apie aiškų atsakovo ketinimą parduoti žemės sklypą. Ieškovės ketinimai įsigyti žemės sklypą buvo rimti. Ieškovė sumokėjo avansą atsakovui. Šie pinigai sumokėti prieš aštuonerius metus galėjo būti investuoti į nekilnojamąjį turtą. Avansas šiuo atveju apibrėžtinas kaip prarastos galimybės piniginė vertė. Ieškovė apie žemės sklypo vertę sužinojo tik 2008 m. birželio 30 d., todėl 2008 m. balandžio 8 d. susitarimu neturėjo tikslo pasipelnyti. 2008 m. balandžio 8 d. patvirtinime nurodyta, kad atsisakius parduoti žemės sklypus, atsakovas įsipareigoja sumokėti pinigų sumą, kuri atitiks (duomenys neskelbtini) esančio 20 arų žemės sklypo 2008 m. vasario 1 d. kainą bei papildomai sumokėti 50 000 Lt baudą ne vėliau kaip iki 2008 m. gegužės 31 d. Teismas, sumažindamas nuostolių dydį iki 50 000 Lt, pažeidė proporcingumo principą. Tokiu atveju atsakovas, atlikdamas neteisėtus veiksmus, kurie nustatyti teismo sprendimu, gavo 394 834 Lt naudą. Ieškovės pagrindinis reikalavimas yra dėl netiesioginių nuostolių priteisimo. Dėl atsakovo kaltės buvo pažeistas teisėtų lūkesčių principas, suvaržytos ieškovės teisės, pažeisti teisėti interesai, netekta prarastos galimybės piniginė vertė. Teismas tinkamai neįvertino bylos aplinkybių, todėl priėmė neteisingą sprendimą.

Atsiliepimas

Atsakovas A. M. atsiliepimu į ieškovės V. C. apeliacinį skundą prašo ieškovės skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime rašoma, kad apeliantė neginčija teismo nustatytų aplinkybių, kad ji pati elgėsi neapdairiai ir tokiu savo elgesiu prisidėjo prie nuostolių, kuriuos prašo priteisti, atsiradimo. Teismas tinkamai įvertino ieškovės elgesį, pagrįstai sumažino prašomą priteisti nuostolių sumą, motyvuodamas tuo, kad V. C. , nepagrįstai uždelsusi įsigyti žemės sklypą, prisidėjo prie nuostolių padidėjimo. Ieškovei buvo žinoma turto vertintojo nustatyta abiejų žemės sklypų rinkos vertė anksčiau negu 2008 m. birželio 30 d. Ieškovės elgesys buvo nesąžiningas, kadangi ji, parengdama turto vertinimo pažymą ir nustatydama turto vertę, ketino įsigyti žemės sklypus už 20 kartų mažesnę negu rinkos kainą. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad esą A. M. gavo 398 834 Lt naudą. Žemės sklypai, dėl kurių kilęs ginčas, neparduoti, todėl apeliantės paskaičiavimai yra nepagrįsti. Nėra pagrindo didinti priteistiną sumą iki 260 000 Lt, kurios dydžio paskaičiavimo ir pagrįstumo apeliantė nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacijoje vertinama tai, ar pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieškovės ieškinys dėl nuostolių atlyginimo patenkintas iš dalies, laikytinas pagrįstu ir teisėtu. Šis klausimas analizuojamas vadovaujantis ieškovės skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinama, ar nėra absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.).

Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškovės ieškinį patenkino iš dalies – priteisė iš atsakovo A. M. 50 000 Lt netiesioginių nuostolių ir 2 594 Lt negrąžintos avansinės įmokos dalį, iš viso 52 594 Lt (t. 1, b. l. 180-185). Apeliantė skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria jai priteista iš atsakovo 50 000 Lt nuostolių, bei prašo padidinti priteistą nuostolių sumą iki 260 000 Lt (t. 2, b. l. 4-7). Taigi šiuo atveju pagal apeliantės skundo argumentus vertintina tai, ar pirmosios instancijos teismo priteista 50 000 Lt netiesioginių nuostolių suma yra teisinga ir pagrįsta, ar yra objektyvus pagrindas didinti šią sumą.

CK 6.165 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius. Ši teisės norma nedetalizuoja, kas sudaro nuostolius. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CK 6.165 straipsnio 4 dalį, yra nurodęs, kad be tiesioginių nuostolių, preliminariąją sutartį sudariusios sąžiningos šalies nuostoliais taip pat gali būti pripažinta prarastos konkrečios galimybės piniginė vertė, kurios realumą ši šalis sugebėtų pagrįsti. Prarasta galimybė – tai netiesioginiai nuostoliai, kurie turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis (hipotetinėmis) pajamomis ar išlaidomis. Preliminariosios sutarties sąžiningos šalies praradimai dėl netektos galimybės nėra preziumuojami; asmuo, teigiantis patyręs tokius praradimus, turi juos įrodyti (CPK 178 str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2007). Kaip vienas iš prarastos galimybės piniginės vertės nustatymo būdų yra CK 6.258 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas kainų skirtumo principas. Gali būti atlyginami tik tie nuostoliai, kurie pagal tų nuostolių, taip pat civilinės atsakomybės prigimtį yra prievolę pažeidusio asmens veiksmų ar neveikimo padarinys. Taigi turi būti nustatyti kaltė bei priežastinis ryšys tarp asmens veiksmų ir tokių veiksmų padarinių. Be to, turi būti įvertinami ir nuostolius patiriančio asmens veiksmai, ar jis buvo pakankamai atidus, rūpestingas, ar galėjo numatyti galimas pasekmes, jei nebūtų sudaryta pagrindinė sutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas byloje Nr. 3K-P-382/2006). Nustačius, kad nukentėjusioji šalis pati elgėsi nesąžiningai ir (ar) savo veiksmais prisidėjo prie nuostolių atsiradimo ar jų padidėjimo, kitos šalies atsakomybė dėl prarastos galimybės piniginės vertės atlyginimo, remiantis CK 6.259 straipsniu, gali būti sumažinta arba ji gali būti visiškai atleista nuo šios nuostolių dalies atlyginimo.

Pažymėtina, kad dažnai minėto pobūdžio nuostolius (prarastos konkrečios galimybės piniginę vertę) lemia ir objektyvūs, t. y. nepriklausantys nuo šalių valios, veiksniai – valstybėje vykstantys ekonominiai procesai (pvz., sparti ir ne visada prognozuojama kainų kaita, ypač nekilnojamojo turto rinkoje). Tačiau vien tik šie veiksniai neturėtų būti pagrindas reikalauti piniginio atlygio už prarastą galimybę, taip pat vieninteliai kriterijai, nustatant piniginę prarastos galimybės vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006). Kiekvienu atveju labai svarbu įvertinti konkrečios preliminariosios sutarties šalių sąžiningumą, jų apdairumą ir rūpestingumą. Taigi teisinės preliminariosios sutarties nevykdymo pasekmės (tarp jų ir prarastos galimybės piniginės vertės atlyginimas) visada priklauso nuo konkrečių individualios preliminariosios sutarties ypatumų, jos sudarymo aplinkybių, tikslų, objekto, dėl kurio tariamasi, specifikos, taip pat teisingumo, sąžiningumo, sąžiningos dalykinės praktikos ir protingumo kriterijų.

Ieškovė ieškiniu nurodė, kad pagal 2008 m. balandžio 8 d. patvirtinimo sąlygas jos patirti netiesioginiai nuostoliai dėl atsakovo sutartinių įsipareigojimų nevykdymo sudaro 420 140 Lt (b. l. 15; ekspertizės aktas dėl turto vertės). Iš bylos medžiagos matyti, kad ginčo šalis žemės sklypų pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai iš esmės siejo nuo 2000 m. rugsėjo 3 d. Jau šioje sutartyje nurodyta, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), bus parduotas, kai tik bus sutvarkyti visi dokumentai, susiję su žemės grąžinimu ir A. M. įgis teisę ją valdyti (t. 1, b. l. 8). Vėliau dėl tų pačių žemės sklypo pirkimo-pardavimo teisinių santykių buvo sudarytos 2004 m. balandžio 20 d. sutartis (t. 1, b. l. 9), 2004 m. gegužės 18 d. preliminari sutartis (t. 1, b. l. 10), 2004 m. rugsėjo 14 d. sutartis (t. 1, b. l. 11), 2004 m. lapkričio 15 d. sutartis (t. 1, b. l. 12), 2005 m. liepos 26 d. preliminari tęstinė sutartis (t. 1, b. l. 13). 2008 m. balandžio 6 d. susitarimu A. M. įsipareigojo parduoti du žemės sklypus: žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 14). 2008 m. balandžio 8 d. patvirtinimu šalys sutarė, kad minėtų žemės sklypų notarinę pirkimo-pardavimo sutartį pasirašys ne vėliau kaip iki 2008 m. balandžio 17 d. Patvirtinime nurodyta, kad jeigu A. M. 2008 m. balandžio 17 d. neparduos šių sklypų patvirtinimo 1 punkte išvardintų sutarčių ir 2008 m. balandžio 6 d. susitarimu sutarta kaina ir sąlygomis, jis įsipareigoja sumokėti V. C. pinigų sumą, kuri atitiks toje pačioje vietoje ((duomenys neskelbtini)) 2008 m. vasario 1 d. 20 arų žemės sklypo kainą ir 50 000 Lt piniginę baudą už sutarties nevykdymą iki 2008 m. gegužės 31 d. (t. 1, b. l. 15). Notarės V. P. 2008 m. balandžio 24 d. liudijime nurodyta, kad 2008 m. balandžio 17 d. sandoris nesudarytas šalims nesusitarus dėl kainos (t. 1, b. l. 16).

Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismo priteista netiesioginių nuostolių suma (50 000 Lt) laikytina pagrįsta ir teisinga, o ieškovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo ją didinti. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl konkretaus atlygintinų netiesioginių nuostolių dydžio, pagrįstai atsižvelgė ne tik į atsakovo veiksmus, dėl kurių nebuvo sudaryta pagrindinė žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartis, tačiau ir į ieškovės elgesį. Dar 2000 m. rugsėjo 3 d. sutartyje buvo nurodyta, kad žemės sklypas bus parduotas, kai bus sutvarkyti visi dokumentai, susiję su žemės grąžinimu, ir A. M. įgis teisę ją valdyti. V. C. įsipareigojo padėti A. M. sutvarkyti visus dokumentus, susijusius su žemės, esančios (duomenys neskelbtini), grąžinimu (t. 1, b. l. 8). Atsakovo A. M. nuosavybės teisės į minėtus žemės sklypus įregistruotos tik 2008 m. kovo 26 d. ir 27 d. (t. 1, b. l. 72-75). Byloje nepaneigta, kad žemės nuosavybės atkūrimo dokumentus iš esmės tvarkė ieškovė. Preliminariosios sutarties atveju nėra prievolės objekto kaip tos turtinės vertybės, dėl kurios šalys sudaro pagrindinę sutartį. Tai – organizacinė sutartis, priskirtina ikisutartinių santykių stadijai. Tokia sutartimi nė viena iš šalių neįgyja turtinės naudos, kas yra būdinga pagrindinėms sutartims. CK 6.163 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šalys turi teisę laisvai pradėti derybas bei derėtis ir neatsako už tai, jog nepasiekiamas šalių susitarimas. Taigi sudarant preliminariąją sutartį dar nėra visiško tikrumo dėl to, ar bus sudaryta ir vykdoma pagrindinė sutartis, nes tai gali lemti įvairios aplinkybės. Pagal CK 6.165 straipsnio 5 dalį, jeigu šalys per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą pagrindinės sutarties nesudaro, tai prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia. Apeliantė neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, kad ji pati savo elgesiu prisidėjo prie nuostolių didėjimo. 2000 m. rugsėjo 3 d. sutartyje nebuvo nurodytas terminas iki kada bus sudaryta pagrindinė sutartis (t. 1, b. l. 8). 2004 m. balandžio 20 d. sutartyje pagrindinės sutarties sudarymo terminas numatytas iki 2004 m. rugsėjo 1 d. (t. 1, b. l. 9). 2004 m. gegužės 18 d. sutartyje ir 2004 m. rugsėjo 14 d. sutartyje pagrindinės sutarties sudarymo terminas nenurodytas (t. 1, b. l. 10, 11). 2004 m. lapkričio 15 d. sutartyje pagrindinės sutarties sudarymo terminas nurodytas iki 2004 m. gruodžio 1 d. (t. 1, b. l. 12). 2005 m. liepos 26 d. preliminariojoje tęstinėje sutartyje pagrindinės sutarties sudarymo terminas nurodytas iki 2006 m. gegužės 31 d. (t. 1, b. l. 13). 2008 m. balandžio 6 d. susitarime pagrindinės sutarties sudarymo terminas nurodytas iki 2008 m. gegužės 31 d. (t. 1, b. l. 14). 2008 m. balandžio 8 d. patvirtinime pagrindinės sutarties sudarymo terminas nurodytas iki 2008 m. balandžio 17 d. (t. 1, b. l. 15). Ieškovė per visą minėtą laiką neįsigijo kito žemės sklypo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad pati ieškovė, nepagrįstai uždelsusi įsigyti kitą žemės sklypą, prisidėjo prie patirtų nuostolių padidėjimo. Ieškovė turėjo įvertinti tai, kad nors šalis siejo preliminarūs žemės sklypų pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai, pagrindinė žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartis galėjo būti ir nesudaryta. Ieškovės patirtų nuostolių dydį – prarastos galimybės piniginę vertę lėmė spartus kainų kilimas nekilnojamojo turto rinkoje per visą šalis siejusį preliminarių teisinių santykių dėl žemės sklypų įsigijimo laikotarpį. Tai objektyvus nuo šalių valios nepriklausantis veiksnys, nulemtas valstybėje vykusių ekonominių procesų. Nekilnojamojo turto kainų kilimas atitinkamu laikotarpiu pripažintinas visiems žinoma aplinkybe. Pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų reikalavimus darytina išvada, kad ieškovė, laukusi aštuonerius metus bei žinodama, jog tuo metu kyla nekilnojamojo turto kainos, pati delsė įsigyti kitą žemės sklypą, taip prisidėdama prie prievolės neįvykdymo nuostolių padidėjimo (CK 1.5 str. 1, 4 d., 6.259 str. 2 d.). Ji nesiėmė priemonių neprarasti arba kuo mažesniu mastu prarasti piniginės vertės galimybę.

Vertinant tiek ieškovės, tiek atsakovo elgesį darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismo priteista suma atlieka kompensuojamąją funkciją, atitinka bendruosius civilinės atsakomybės tikslus. Atsižvelgtina į tai, kad ieškovė, nepagrįstai ilgai uždelsusi įsigyti kitą žemės sklypą, pati prisidėjo prie prievolės neįvykdymo nuostolių padidėjimo, kad nuostoliai priteistini iš fizinio asmens, kuris šioje srityje neveikė kaip profesionalas, kad ieškovės patirti nuostoliai buvo sąlygoti objektyvių veiksnių (kainų kilimo nekilnojamojo turto rinkoje, užsitęsusių valstybės institucijų veiksmų, sprendžiant nuosavybės teisių atkūrimo klausimus). Įvertintini ir teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų reikalavimai. Ieškovė per aštuonerių metų laikotarpį nerealizavo teisės įsigyti kitą žemės sklypą ir neįrodė, kad neturėjo galimybių tokią teisę įgyvendinti, jeigu iš tikrųjų turėjo rimtą interesą įsigyti žemės sklypą savo reikmėms. Tokių aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentais, kad teismo priteista suma yra nepagrįstai maža.

Teisėjų kolegija negali sutikti su apeliantės motyvais, kad ji apie žemės sklypo vertę sužinojusi tik 2008 m. birželio 30 d., kad neturėjusi jokio tikslo pasipelnyti. Apeliantei buvo arba turėjo būti žinomi nuo 2000 m. rugsėjo mėnesio iki 2008 m. balandžio mėnesio valstybėje vykę ekonominiai procesai, susiję su nekilnojamojo turto kainų kilimu. Ji galėjo nežinoti tikslios konkretaus žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), vertės, tačiau tai, kad žemės vertė buvo žymiai didesnė, negu preliminariojoje sutartyje nurodyta žemės sklypų kaina apeliantė žinojo arba galėjo žinoti. Teismo priteista 50 000 Lt suma (prarastos galimybės piniginė vertė) kompensuoja ieškovės patirtus nuostolius ir dėl to, kad ji avansu sumokėtų pinigų negalėjo investuoti į nekilnojamąjį turtą. Teisėjų kolegija išdėstytų aplinkybių pagrindu nesutinka su apeliantės argumentais, kad teismas, sumažindamas nuostolių dydį iki 50 000 Lt, pažeidė proporcingumo principą. Tai, kad atsakovas nepardavė ieškovei žemės sklypų, kurių vertė išaugo dėl kainų kilimo nekilnojamojo turto rinkoje, nesudaro pagrindo teigti, jog atsakovas išaugusios vertės pagrindu gavo piniginę naudą, kurią reikėtų priteisti ieškovei.

Remiantis išdėstytais motyvais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Ieškovės apeliacinio skundo argumentai bei teismo posėdyje jos ir jos atstovo nurodyti motyvai nesudaro pagrindo skundžiamą teismo sprendimą keisti arba naikinti. Teisėjų kolegija nenustatė ir absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str.). Atmetus ieškovės apeliacinį skundą iš jos priteisintos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje (t. 2, b. l. 22) (CPK 93 str., 88 str. 1 d. 3 p., 302 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2009 m. vasario 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš V. C. į valstybės biudžetą 6,70 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje.

Teisėjai Danutė GasiūnienėKazys KailiūnasGintaras Pečiulis