Kauno apygardos teismo sprendimas

2009-02-11 · Civilinė byla Nr. 2-480-510/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2009-02-11
Bylos Nr.
2-480-510/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ramūnas Mitkus
Ieškovas
V., V. C.
Atsakovas
A., A. M.
Advokatai
Edgaras Paulius Staniukaitis, Kęstutis Jonaitis
Kategorijos
  • 42.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-480-510/2009Procesinio sprendimo kategorijos: 42.4.; 44.2.4.1; 44.5.1.; 116.4.; (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. vasario 11 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjas Ramūnas Mitkus, sekretoriaujant Daivai Danylienei, dalyvaujant ieškovei V. C., jos atstovui advokatui Kęstučiui Jonaičiui, atsakovui A. M., jo atstovui advokatui Edgarui Pauliui Staniukaičiui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. C. ieškinį atsakovui A. M. dėl nuostolių atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė V. C. kreipėsi į teismą su ieškiniu (b.l. 2-6), kuriuo prašė priteisti iš atsakovo A. M. 448 834 Lt nuostolių, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 8 488,34 Lt žyminio mokesčio ir kitas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinys grindžiamas šiais argumentais. 2000 m. rugsėjo 3 d. ieškovė V. C. su atsakovu A. M. bei atsakovo motina A. M. sudarė preliminarią sutartį dėl 20 arų žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo. Ieškovė turėjo įsigyti sklypą už 10 000 JAV dolerių A. M. galutinai sutvarkius žemės grąžinimo dokumentus. Preliminaria sutartimi ieškovė įsipareigojo padėti A. M. sutvarkyti su žemės grąžinimu susijusius dokumentus. V. C. sumokėjo A. M. bei A. M. 5 000 Lt avansą. Mirus A. M., ieškovė su atsakovu A. M., kaip su įpėdiniu, 2004 m. balandžio 20 d. sudarė bei Kauno miesto 19-jame notarų biure patvirtino preliminarią sutartį, kuria atsakovas įsipareigojo parduoti, o ieškovė – pirkti aukščiau minėtą žemės sklypą. Pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis turėjo būti sudaryta ne vėliau kaip iki 2004 m. rugsėjo 1 d., o sklypas – parduodamas už 28 000 Lt. Prieš pasirašant minėtą sutartį, V. C. atsakovui jau buvo sumokėjusi 9 500 Lt, kuriuos šalys įskaitė į nurodytą galutinę sutarties kainą.

2004 m. balandžio 20 d. sutarties sąlygos buvo keičiamos, pratęsiant pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo terminą bei ieškovei papildomai sumokant atsakovui avansines sumas. Ieškovei padėjus susitvarkyti nuosavybės teisių į žemės sklypą atkūrimo ir registracijos dokumentus, šalys patikslino numatomų parduoti žemės sklypų duomenis. Susitarta parduoti 0,0814 ha žemės sklypą, unikalus Nr. 9duomenys neskeltini), esantį (duomenys neskelbtini), bei 0,0964 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Sutarties kaina nebuvo pakeista. Pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis turėjo būti pasirašyta ne vėliau kaip 2008 m. balandžio 17 d. Ieškovė iš viso buvo sumokėjusi 27 594 Lt avansą, kuris turėjo būti įskaitytas į pardavimo kainą. 2008 m. balandžio 8 d. šalių pasirašytame patvirtinime nurodyta, kad, atsisakius parduoti žemės sklypus, atsakovas įsipareigoja sumokėti ieškovei pinigų sumą, kuri

atitiks (duomenys neskelbtini) esančio 20 arų žemės sklypo 2008 m. vasario 1 d. kainą, bei papildomai sumokėti 50 000 Lt baudą ne vėliau kaip iki 2008 m. gegužės 31 d. 2008 m. balandžio 17 d. pirkimo-pardavimo sutartis pasirašyta nebuvo, nes atsakovas A. M. atsisakė turtą parduoti už šalių sutartus 28 000 Lt. CK 6.165 straipsnio 4 dalis įtvirtina nuostatą, kad, jeigu preliminaria sutartį sudariusi šalis nepagrįstai atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai dėl to kylančius nuostolius. Taigi, nesudarius pagrindinės sutarties, atsakomybė atlyginti nuostolius gali kilti kaltai šaliai tik tuo atveju, jeigu atsisakyta sudaryti pagrindinę sutartį nepagrįstai. Ieškovė pagrįstai tikėjosi baigti derybas pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymu, nes šalys susitarė dėl konkretaus pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo termino, ieškovė iš anksto sumokėjo didžiąją dalį kainos, derybiniai šalių santykiai preliminarios sutarties stadijoje truko beveik aštuonerius metus, žemės sklypai buvo tinkamai suformuoti bei įregistruoti atsakovo A. M. vardu, ko pasėkoje neliko teisinių kliūčių pagrindinei turto pirkimo-pardavimo sutarčiai sudaryti. Jei derybas be pakankamo pagrindo nutraukusi šalis savo elgesiu sukūrė kitai šaliai pagrįstą pasitikėjimą ir įsitikinimą, kad sutartis tikrai bus sudaryta, tai ji, kaip nesąžininga šalis, privalėtų atlyginti kitai šaliai nuostolius už pagrįsto pasitikėjimo sugriovimą – ne tik derybų metu turėtas išlaidas, bet ir prarastos galimybės piniginę vertę. Nepagrįstas atsakovo A. M. atsisakymas sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį, nepateikiant jokių svarių tokio atsisakymo priežasčių, vertintinas kaip nesąžininga atsakovo veika, pažeidžianti ieškovės sutartines teises bei sąlygojanti ieškovės patiriamų nuostolių atsiradimą. Be atsakovui sumokėto 27 594 Lt avanso, ieškovei atlygintinos išlaidos, susijusios su žalos nustatymu ir įvertinimu – žemės sklypo Tolivardžių g. 13C Kaune vertinimo išlaidos: 1 100 Lt (CK 6.249 straipsnio 4 dalies 2 punktas). Taip pat vadovaujantis 2008 m. balandžio 8 d. patvirtinime nurodytu šalių susitarimu dėl nuostolių dydžio bei jo nustatymo, ieškovės patirti nuostoliai dėl atsakovo sutartinių įsipareigojimų nevykdymo sudaro 420 140 Lt (20 arų x 21 007 Lt = 420 140,00 Lt). Ieškovės naudai taip pat yra priteistinos 5 proc. metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo nuostolių atsiradimo dienos –2008 m. gegužės 31 d. (CK 6.210 straipsnio 1 dalis; 6.258 straipsnio 7 dalis) iki ieškinio padavimo dienos, t. y. 3 320,14 Lt (448 834 Lt x 54 dienos x 5 proc. / 365 dienų). Atsakovas taip pat privalo mokėti 5 proc. dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Šalies argumentai

Ieškovė ir jos atstovas teismo posėdžio metu prašė ieškinį patenkinti ieškinyje išdėstytais motyvais.

Atsiliepimas

Atsakovas A. M. atsiliepime į ieškinį (b.l. 40-42) prašo ieškinį atmesti ir nurodė, jog 2000 m. rugsėjo 3 d. A. M. su ieškove pasirašė du susitarimus. Kadangi susitarimuose nėra nurodytas pagrindinės sutarties sudarymo terminas, o šalys nesudarė pagrindinės sutarties, A. M. prievolė sudaryti pagrindinę sutartį pasibaigė 2001 m. rugsėjo 3 d. 2004 m. balandžio 20 d. šalys pasirašė naują preliminarią sutartį notarine tvarka. Pagal šią sutartį pagrindinė sutartis turėjo būti sudaryta iki 2004 m. rugsėjo 1 d., tačiau iki šio termino ji nebuvo sudaryta. Vėlesniuose 2004 m. gegužės 18 d., 2004 m. rugsėjo 14 d. ir 2004 m. lapkričio 15 d. susitarimuose šalys nenustatė pagrindinės sutarties sudarymo datos, todėl atsakovui pasibaigė prievolė sudaryti sutartis 2005 m. gegužės 18 d., 2005 m. rugsėjo 14 d., ir 2005 m. lapkričio 15 d. 2005 m. liepos 26 d. preliminarioje sutartyje nurodytas pagrindinės sutarties sudarymo terminas – 2006 m. gegužės 1 d., kuriam suėjus atsakovui pasibaigė prievolė sudaryti pagrindinę sutartį. 2008 m. balandžio 6 d. susitarimu, šalys keičia pasibaigusios ir negaliojančios preliminariosios sutarties atskirus punktus ir tuo pažeidžia CK 1.117 straipsnio nuostatas draudžiančias atnaujinti naikinamuosius terminus. 2008 m. balandžio 8 d. patvirtinimo, kuriame atsakovas patvirtina gavęs iš ieškovės 27 594 Lt, negalima laikyti preliminariąja sutartimi, nes trūksta būtinųjų preliminariosios sutarties elementų. Remiantis šiomis aplinkybėms, ieškovės ieškinys yra neįrodytas ir nepagrįstas. Ieškovė gali prašyti priteisti iš atsakovo tik 27 594 Lt. Ieškovė klaidina teigdama, jog atsakovas atsisakė sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį. Ieškovei buvo žinoma, kad dėl pasikeitusių rinkos sąlygų parduodamų žemės sklypų bendra kaina 220 000 Lt, su šia kaina ieškovė sutiko, ir ši kaina turėjo būti įrašyta į pirkimo-pardavimo sutartį bei už tiek buvo susitarta jai parduoti šiuos žemės sklypus, tačiau ieškovė atsisakė sudaryti šią sutartį. Ieškovė elgiasi nesąžiningai, nes iš 2008 m. balandžio 7 d. pinigų priėmimo kvito Nr. J0212386 ir 2008 m. balandžio 8 d. patvirtinimo turinio galima daryti neabejotiną išvadą, kad, nustatydama atsakovui nuostolių dydį, ieškovė žinojo realią abiejų žemės sklypų rinkos vertę. Esant šiai aplinkybei laikytina, kad ieškovės elgesys yra nesąžiningas atsakovo atžvilgiu. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių nuostolių dydį.

Atsakovas ir jo atstovas teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti atsiliepime į ieškinį išdėstytais motyvas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Nustatyta, kad 2000 m. rugsėjo 3 d. ieškovė V. C. su atsakovu A. M. bei jo motina A. M. sudarė sutartį (b.1.8), pagal kurią ieškovė įsipareigojo nupirkti iš A. M. ir A. M., o jie įsipareigojo parduoti ieškovei 20 arų žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), už 10 000 JAV dolerių po to, kai A. M. vardu bus galutinai sutvarkyti žemės grąžinimo dokumentai. Šia sutartimi ieškovė įsipareigojo padėti A. M. sutvarkyti dokumentus, susijusius su žemės, esančios (duomenys neskelbtini), grąžinimu. Sudarydama šią sutartį, ieškovė sumokėjo A. M. bei A. M. 5 000 Lt avansą.

A. M. 2004 m. vasario 20 d. mirė. Jos turtą paveldėjo, o tuo pačiu perėmė jos teises ir pareigas atsakovas A. M. (2004 m. rugpjūčio 25 d. paveldėjimo teisės liudijimas, b.1.94).

Šalys 2004 m. balandžio 20 d. sudarė sutartį (b.1.9-10), pagal kuria atsakovas įsipareigojo parduoti, o ieškovė įsipareigojo pirkti minėtą 20 arų žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), už 28 000 Lt. Šalys susitarė, kad pagrindinė žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis bus sudaryta iki 2004 m. rugsėjo 1 d. Šalys šia sutartimi patvirtino, kad ieškovė atsakovui buvo sumokėjusi 9 500 Lt sumą, kurią šalys įskaitė į galutinę sutarties kainą.

2004 m. gegužės 18 d., 2004 m. rugsėjo 14 d., 2004 m. lapkričio 15 d., 2005 m. liepos 26 d. šalys pasirašė papildomas sutartis (b.1.10-13), pagal kurias ieškovė mokėjo už žemės sklypą papildomas avansines sumas ir pagal kurias buvo pratęsinėjamas žemės sklypo pardavimo terminas.

2008 m. balandžio 6 d. šalys sudarė sutartį (b.1.14), kuria buvo patikslintas perkamas objektas, t.y. nurodyta, kad atsakovas įsipareigoja parduoti ieškovei 0,0814 ha žemą sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), bei 0,0964 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Kaune. 2008 m. balandžio 8 d. šalys sudarė dar vieną sutartį (b.1.15), kuria atsakovas įsipareigojo parduoti ieškovei abu aukščiau paminėtus žemės sklypus ne vėliau kaip iki 2008 m. balandžio 17 d. Šalys šioje sutartyje patvirtino, kad ieškovė atsakovui yra sumokėjusi 27 594 Lt avansą, kuris turi būti įskaitytas į pardavimo kainą. Šia sutartimi atsakovas tuo atveju, jei neparduos sklypų iki sutartos datos, įsipareigojo sumokėti ieškovei pinigų sumą, kuri atitiks (duomenys neskelbtini) esančio 20 arų žemės sklypo 2008 m. vasario 1 dienos kainą, bei papildomai sumokėti 50 000 Lt baudą, minėtus mokėjimus atliekant ne vėliau kaip iki 2008 m. gegužės 31 d.

Kaip matyti iš notarės V. P. liudijimo (b.1.16), 2008 m. balandžio 17 d. šalys atvyko į Kauno miesto 14-ąjį notarų biurą, ir pagrindinė žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo pasirašyta, nes šalys nesusitarė dėl kainos.

Ieškovė, remdamasi į bylą pateiktu 2008 m. birželio 30 d. Baltijos turto vertinimo agentūros aktu dėl turto vertės Nr.367:2008(K), teigia, kad minėtų žemės sklypų 1 aro vertė 2008 m. vasario 1 d. buvo 21 007 Lt. Ieškovės teigimu, ji patyrė dėl išaugusios žemės kainos 420 140 Lt nuostolių. Be to, ieškovė kaip tiesioginius nuostolius prašė priteisti 28 694 Lt sumą, kurią sudaro atsakovui sumokėtas 27 594 Lt avansas ir 1 100 Lt žalos įvertinimo išlaidos (b.1.22-23).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija 2006 m. lapkričio 6 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006, pažymėjo, kad neįvykdžius preliminariosios sutarties, t. y. nesudarius pagrindinės sutarties, atsakomybė nuostolių atlyginimo forma gali kilti tik tuo atveju, jeigu atsisakyta sudaryti pagrindinę sutartį nepagrįstai, ir ši atsakomybė gali būti taikoma tai šaliai, kuri kalta dėl atsisakymo ją sudaryti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija šioje nutartyje nurodė, kad pagal neteisėto veikimo ir žalos santykį skiriama tiesioginė ir netiesioginė žala (nuostoliai). Nekvestionuotina, kad preliminariosios sutarties nevykdymo atveju turi būti atlyginama tiesioginė žala (nuostoliai), t. y. derybų išlaidos (pvz., kelionės išlaidos, advokato honoraras, dokumentų parengimo išlaidos ir pan.), nebent šalys būtų susitarusios kitaip. Netiesioginė žala (nuostoliai) teisės doktrinoje apibrėžiama kaip dėl neteisėtų veiksmų patiriamos išlaidos arba turto sumažėjimas. Turto sumažėjimas ar negautos pajamos yra kreditoriaus numatytos ir realiai tikėtinos gauti sumos, kurių jis negavo dėl neteisėtų skolininko veiksmų, arba dėl tokių veiksmų prarasta nauda. Plenarinė sesija pažymėjo, kad ikisutartinių prievolių pažeidimo atveju galimos tokios faktinės ir teisinės situacijos, kai teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai reikalautų, kad nukentėjusiai sąžiningai ikisutartinių santykių šaliai būtų kompensuotos ne tik tiesioginėse derybose dėl sutarties sudarymo turėtos išlaidos, tačiau taip pat prarastos konkrečios galimybės piniginė vertė, kurios realumą ši šalis sugebėtų pagrįsti. Plenarinė sesija nurodė, kad prarastos galimybės piniginė vertė galėtų būti nustatoma taikant CK 6.258 straipsnio 5 dalyje nurodytą kainų skirtumo principą. Plenarinė sesija pažymėjo, kad taikant kainų skirtumo principą, kiekvienu individualiu atveju reikia įvertinti ir nukentėjusios šalies elgesį. Nustačius, kad ši šalis pati elgėsi nesąžiningai ir savo veiksmais prisidėjo prie nuostolių atsiradimo ar jų padidėjimo, kitos šalies atsakomybė dėl prarastos galimybės piniginės vertės atlyginimo, remiantis CK 6.259 straipsniu, gali būti sumažinta arba ji gali būti visiškai atleista nuo šios nuostolių dalies atlyginimo. Plenarinė sesija nurodė, kad dažnai nuostolius lemia ir objektyvūs, t. y. nepriklausantys nuo šalių valios, veiksniai – valstybėje vykstantys ekonominiai procesai (pvz., sparti ir ne visada prognozuojama kainų kaita, ypač nekilnojamojo turto rinkoje). Tačiau vien tik šie veiksniai neturėtų būti pagrindas reikalauti piniginio atlygio už prarastą galimybę, taip pat vieninteliai kriterijai, nustatant piniginę prarastos galimybės vertę. Kiekvienu atveju labai svarbu įvertinti konkrečios preliminariosios sutarties šalių sąžiningumą, jų apdairumą ir rūpestingumą.

Teismo vertinimu, atsakovas buvo nesąžiningas. Kaip minėta, pagrindinė sutartis buvo nesudaryta, nes šalys notarų biure 2008 m. balandžio 17 d. nesusitarė dėl kainos. Atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad nesutiko parduoti žemės sklypus už sutartus 28 000 Lt. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad laikotarpiu nuo 2004 m. balandžio 20 d. sutarties sudarymo dienos iki 2008 m. balandžio 17 d. siūlė ieškovei pakeisti sutarties kainą. Jis žinodamas, kad nuosavybės teisių atkūrimo procesas gali užtrukti, prisiimdavo pareigą parduoti žemės sklypus nerealiais terminais ir ne vieną kartą priėmė iš ieškovės avansines sumas. Atsakovas nesąžiningai elgėsi iki 2008 m. balandžio 17 d., kai notaro biure galutinai atsisakė sudaryti su ieškove pirkimo-pardavimo sutartį.

Tačiau sprendžiant šį ginčą būtina atsižvelgti ir į ieškovės elgesį. Iš ieškovės paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, kad pasirašydama 2000 m. rugsėjo 3 d. sutartį, ieškovė žinojo, jog bus įmanoma nupirkti nurodytą 20 arų žemės sklypą tik po to, kai A. M. bus atkurtos nuosavybės teisės į žemę ir tik po to, kai žemės sklypas bus įregistruotas Nekilnojamojo turto registre A. M. arba A. M. vardu. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nuosavybės teisių atkūrimo procesas užsitęsė – atsakovo nuosavybės teisės į abu žemės sklypus buvo įregistruotos 2008 m. kovo 26 d. ir 2008 m. kovo 27 d. (b.l.72-75). Taigi tik 2008 m. kovo mėnesio pabaigoje atsakovui A. M. atsirado teisė disponuoti šiais žemės sklypais. Abi šalys pripažino, kad ieškovė, vykdydama 2000 m. rugsėjo 3 d. sutartį, faktiškai tvarkė A. M. ir A. M. vardu visus dokumentus, susijusius su nuosavybės teisių į žemę atkūrimu. Ieškovė teismo posėdžio metu teigė, kad ji nesitikėjo, jog nuosavybės teisės atkūrimo procesas užtruks taip ilgai, tačiau teismo vertinimu ji tai galėjo numatyti. Pažymėtina, kad ieškovė teismo posėdžio metu pripažino, kad nei A. M., nei A. M. niekada nekliudė savo veiksmais ar neveikimu nuosavybės teisių į žemę atkūrimo procesui. Ieškovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad kito sklypo neįsigijo, nors nuo pirmosios preliminariosios sutarties sudarymo praėjo 8 metai. Ieškovė kaip protingas ir apdairus asmuo turėjo suvokti riziką ir realią galimybę, kad pagrindinė žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis nustatytais terminais gali būti ir nesudaryta. Šiuo atveju ieškovės patirtų nuostolių dydį – prarastos galimybės piniginę vertę lėmė spartus kainų kilimas nekilnojamojo turto rinkoje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. spalio 22 d. nutartyje priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-483/2008, esant analogiškoms faktinėms bylos aplinkybėms, yra pažymėjusi, kad kainų kilimas yra objektyvus nuo šalių valios nepriklausantis veiksnys, nulemtas valstybėje vykusių ekonominių procesų. Nekilnojamojo turto kainų kilimas atitinkamu laikotarpiu pripažintina visiems žinoma aplinkybe, nereikalinga įrodinėjimo (CPK 182 straipsnio 1 punktas). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. spalio 22 d. nutartyje priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-483/2008 laikė, kad šalis, nepagrįstai uždelsusi įsigyti kitą žemės sklypą, prisidėjo prie prievolės neįvykdymo padarytų nuostolių padidėjimo.

Šioje byloje pareikštas ieškovės reikalavimas priteisti 420 140 Lt nuostolių dėl žemės kainos padidėjimo prieštarauja CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo protingumo ir sąžiningumo principams, nes reikalavimo dydis daug kartų viršija avansu sumokėtą sumą. Atsižvelgiant į abiejų šalių elgesį, yra pagrindas priteisti ieškovei iš atsakovo 50 000 Lt nuostolių, atsiradusių dėl kainų skirtumo (CK 6.259 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Abi šalys 2009 m. sausio 31 d. teismo posėdžio metu pripažino, kad atsakovas sugrąžino ieškovei 25 000 Lt sumokėto avanso. Kaip minėta, 2008 m. balandžio 8 d. sutartyje šalys patvirtino, kad ieškovė atsakovui yra sumokėjusi 27 594 Lt avansą (b.l. 15). Atsakovas teismo posėdžio metu teigė, kad sumokėta suma yra mažesnė nei 27 594 Lt, tačiau nenurodė jokių aplinkybių ir nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovė sumokėjo jam mažiau nei 27 594 Lt. Iš atsakovo ieškovei priteistina negrąžinta avansinės įmokos dalis (2 594 Lt) CK 6.237 straipsnio 1 dalies pagrindu.

Iš atsakovo ieškovei priteistinos 5 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą (52 594 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Iš atsakovo ieškovei priteistinas 1577,82 Lt žyminis mokestis (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Iš atsakovo ieškovei taip pat priteistina 1 100 Lt suma (b.1.22-23), sumokėta UAB Baltijos turto vertinimo agentūrai už turto vertės nustatymą. Turto vertės nustatymo aktu ieškovė įrodinėjo žemės vertės padidėjimą, todėl išlaidos už šio akto paruošimą priteistinos ieškovei CPK 88 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu.

Valstybei iš atsakovo priteistinos 6,20 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (b.l.1) (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei V. C. iš atsakovo A. M. 50 000 Lt nuostolių ir 2 594 Lt negrąžintos avansinės įmokos dalį; iš viso - 52 594 Lt (penkiasdešimt du tūkstančius penkis šimtus devyniasdešimt keturis litus).

Priteisti ieškovei V. C. iš atsakovo A. M. 5 (penkių) procentų metines palūkanas už priteistą sumą (52 594 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2008 m. rugsėjo 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti ieškovei V. C. iš atsakovo A. M. 1577,82 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus septyniasdešimt septynis litus ir 82 centus) žyminio mokesčio ir 1 100 Lt (vieną tūkstantį vieną šimtą litų) išlaidų už turto vertės akto parengimą.

Priteisti valstybei iš atsakovo A. M. 6,20 Lt (šešis litus ir 20 centų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Šis sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėjas Ramūnas Mitkus