Vilniaus apygardos teismo nutartis, 1A-344-468/2020

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-05-26
Bylos Nr.: 1A-344-468/2020
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-29082-2019-6
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Gintaras Dzedulionis, Daiva Kazlauskienė, Paulius Veršekys
Nuteistasis: A. R., R. B.
Advokatai: Edmundas Jonušas, Sergejus Chiminas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-344-468/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-29082-2019-6Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.23.1.2.; 1.2.23.2.1.; 2.1.7.4.1. 2.1.7.4.6. 2.1.7.5. 2.4.6.1.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gegužės 26 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio, Daivos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Pauliaus Veršekio,

sekretoriaujant Erikai Jasmontaitei-Jokubaitienei,dalyvaujant prokurorui Gedvydui Vaivadai,nuteistajam A. R. (vaizdo konferencijos būdu),nuteistojo A. R. (A. R.) gynėjui advokatui Sergejui Chiminui,nuteistosios R. B. gynėjui advokatui Edmundui Jonušui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. R. gynėjo Sergejaus Chimino ir nuteistosios R. B. gynėjo advokato Edmundo Jonušo apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-03-10 nuosprendžio, kuriuo:

R. B. pripažinta kalta padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą ir jai paskirta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

A. R. pripažintas kaltu padarius BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą ir jam paskirta 4 metų laisvės atėmimo bausmė.

Remiantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, A. R. paskirta bausmė apėmimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-07-26 baudžiamuoju įsakymu paskirta 60 parų arešto bausme ir paskirta galutinė 4 metų laisvės atėmimo bausmė.

Iš A. R. konfiskuoti nusikalstamu būdu įgyti 111,40 Eur.

Iš R. B. konfiskuoti nusikalstamu būdu įgyti 537,10 Eur.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

1. R. B. pripažinta kalta pagal BK 260 straipsnio 1 dalį už tai, kad ji neteisėtai disponavo narkotine medžiaga turėdama tikslą ją platinti ir ją platino, o būtent: ji, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir aplinkybėmis, bet ne vėliau kaip iki 2019-07-10, neteisėtai, tikslu parduoti ar kitaip platinti įgijo 0,0005 g narkotinės medžiagos – karfentanilio ir laikė ją (duomenys neskelbtini). Po to, tęsdama nusikalstamą veiką, 2019-07-10, apie 18.45 val., namo, (duomenys neskelbtini), teritorijoje, ji, gavusi iš A. R. nenustatytų asmenų perduotus pinigus už narkotikus, pardavė A. R. 0,0004 g narkotinės medžiagos – karfentanilio. Likusieji 0,0001 g narkotinės medžiagos – karfentanilio, buvo rasti ir paimti policijos pareigūnų kratos metu tuo pačiu adresu ir tą pačią dieną, apie 20.50 val.

2. A. R. pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis turėdamas tikslą jas platinti ir pasikėsino jas platinti, o būtent: 2019-07-10 apie 18.45 val. prie (duomenys neskelbtini), neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti, iš R. B. įgijo 0,0004 g narkotinės medžiagos – karfentanilio ir pagal susitarimą su R. B. neteisėtai perdavęs pastarajai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų perduotus pinigus už 0,0004 g narkotinės medžiagos – karfentanilio, ją nešdamasis su savimi (t. y. gabendamas) turėdamas tikslą perduoti – parduoti tretiesiems asmenims, tuo pačiu adresu, 18.50 val., buvo sulaikytas policijos pareigūnų, todėl minėtos narkotinės medžiagos neperdavė.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3. Apeliaciniu skundu nuteistosios R. B. gynėjas advokatas E.Jonušas prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-03-10 nuosprendį panaikinti ir R. B. atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį.

4. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, teismas pažeidė vieną iš nekaltumo prezumpcijos dalių – in dubio pro reo principą. Pažymi, kad atsižvelgiant į tai, kad priimant apkaltinamąjį nuosprendį liudytojų parodymai buvo vos ne vieninteliai bylos įrodymai, teismas šių asmenų parodymų patikimumą turėjo vertinti itin atidžiai, kadangi tai yra bylos baigtimi suinteresuoti asmenys. Gynėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl prieštaravimų liudytojų parodymuose buvimo, priešingai – konstatavo, kad parodymai yra nuoseklūs, neprieštaringi, papildantys vieni kitus, atitinka ikiteisminio tyrimo metu teiktus paaiškinimus, todėl laikytini objektyviais. Pažymi, kad remiantis tokiu aiškinimu, teismas turėjo objektyviais parodymais pripažinti ir nuteistojo A. R. parodymus, kadangi jis nuo ikiteisminio tyrimo pradžios nurodė, kad buvo kelios moterys, kad ne R. B. jis perdavė pinigus ir ne ji jam perdavė narkotikus. Nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo atliktas liudytojų parodymų patikrinimas vietoje, nebuvo aiškintasi, kaip liudytojai atvyko į taborą, kaip jie priartėjo prie namo, iš kokių vietų atliko stebėjimą, nėra jokių fotonuotraukų, kurios būtų leidusios įsitikinti jų parodymų teisingumu. Vienintelis objektyvus įrodymas byloje, gynėjo vertinimu, yra vaizdo įrašas, tačiau jis R. B. kaltės neįrodo, nes pats narkotikų perdavimo faktas įraše nėra užfiksuotas.

5. Pažymi, kad liudytojų parodymai yra prieštaringi tarpusavyje. Policijos pareigūnas M. J. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodė, kad jis bei kiti tyrėjai M. Š. ir T. Š. patys nematė ir nestebėjo narkotinių medžiagų perdavimo momento, o apie tai jiems tik pranešė vyriausiasis tyrėjas A. R.. Vėliau apklausiamas tyrėjos M. J. nurodė, kad priėję arčiau prie namo pastebėjo kaip vyras tamsiais drabužiais ir kepure priėjo prie grupės asmenų, kažką iš jų surinko ir nuėjo prie namo (duomenys neskelbtini) tvoros, iš namo teritorijos pusės prie tvoros priėjo R. B. ir iš vyriškio paėmė tai, ką jis buvo surinkęs iš minėtos grupės asmenų ir nuėjo atgal į teritoriją, praėjus neilgam laiko tarpui, maždaug 5 minutėms, į tą pačią vietą grįžusi prie akivaizdžiai jos laukiančio A. R. R. B. iš savo rankos į jo rankas kažką perdavė, įtarus, kad ką tik įvyko neteisėtas narkotinių medžiagų platinimas asmenys buvo sulaikyti, R. B. pažino, nes anksčiau yra ją sulaikęs už analogiškas veikas. Iš esmės tokius pat parodymus liudytojas davė ir teisme, nurodydamas, kad jie buvo iki tų žmonių 40-50 metrų atstumu, viską matė. Gynėjo manymu, pirmosios instancijos teismui turėjo kilti klausimas, kaip liudytojas galėjo matyti tai, apie ją jiems tik papasakojo įvykį stebėjęs A. R.. Gynėjo manymu, liudytojo M. J. parodymai yra neteisingi, melagingi, sąmoningai surašyti neva jis matė narkotinių medžiagų perdavimo momentą, nes to per kamerą negalėjo matyti A. R., kuriam vaizdą užstojo namo kampas.

6. Gynėjas nesutinka ir su liudytojo M. Š. parodymų vertinimu. Liudytojas apklausiamas teisme nurodė, kad neatsimena įvykio, prašė pagarsinti jo parodymus, pažymėjo, kad tai buvo standartinė situacija, kai vienas asmuo surenka pinigus ir nueina nupirkti narkotines medžiagas. Gynėjo vertinimu, liudytojas neatsimena įvykio detalių, nes nieko nematė, tik važiavo sulaikyti nuteistųjų. Nurodo, kad liudytojas M. Š. duodamas parodymus teisme taip pat pažymėjo, kad byloje esantį vaizdo įrašą peržiūrėjo kitą dieną po įvykio. Gynėjas skunde kelia klausimą, kodėl ir kokiu tikslu liudytojui buvo leista susipažinti su bylos medžiaga. Pažymi, kad liudytojas M. Š. buvo apklaustas 2019-08-01, praėjus trims savaitėms po įvykio, gynėjo manymu, liudytojas galėjo savo parodymus priderinti prie vaizdo įraše užfiksuotų aplinkybių. Liudytojas T. Š. teisme taip pat nurodė, kad jie nuvyko į vietą, kurią nurodė vyriausiasis tyrėjas A. R., teigia taip pat matęs kaip R. B. kažką perdavė į rankas tamsiai apsirengusiam vyrui. Gynėjo vertinimu, liudytojo parodymai yra melagingi, kadangi asmuo negalėjo matyti to paties, ką matė ir apie ką jam pranešė jo viršininkas A. R..

7. Nurodo, kad liudytojo A. R. parodymai byloje yra itin svarbūs, tačiau jis ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nebuvo. Liudytojas A. R. duodamas parodymus teisme parodė, kad darbo kabinete per savo kompiuterį prisijungia prie nuolat įjungtų 4 vaizdo kamerų, esančių tabore, ir matė kaip rinkosi būrelis asmenų, vienas asmuo nuėjo pas romų tautybės moterį. Liudytojas suprato, kad galimai pamatė nusikaltimą – narkotinių medžiagų platinimą, pareigūnams T. Š., M. Š. ir M. J. paskyrė užduotį sulaikyti asmenis ir davė komandą jiems vykti į taborą. Pažymi, kad A. R. kelis kartus teismui pakartojo, kad pareigūnus siuntė iš komisariato, nuo kurio iki taboro galima nuvažiuoti per 10 minučių. Nurodo, kad liudytojas A. R. per kameras nematė, kad R. B. būtų perdavusi narkotines medžiagas A. R., nes jam trukdė namo kampas. Pažymi, kad A. R., supratęs, jog teismui gali kilti abejonės dėl liudytojų parodymų teisingumo, papasakojo, kad neva tokie būriavimaisi prie namo tą dieną vyko nuolat, A. R. rinkdavo pinigus, eidavo pas R. B. ir įsigydavo narkotines medžiagas, kurias platino, tačiau jokių įrodymų, pagrindžiančių jo žodžius, nepateikė. Nurodo, kad nuteistasis į taborą atvažiavo tik 16-17 val., todėl liudytojo A. R. parodymai šioje dalyje yra abejotini ir nepatikimi. Gynėjo vertinimu visi teisme apklausti liudytojai davė melagingus parodymus, negalėjo įtikinamai paaiškinti, ką jie 18.45 val. turėjo veikti tabore, ką turėjo stebėti, jeigu jų visi juos pažįsta. Pažymi, kad liudytojų buvimas tabore yra bereikalingas ir beprasmis nes A. R. per vaizdo kameras stebi teritoriją ir esant įtarimui greitai nusiunčia pareigūnus.

8. Gynėjo vertinimu, bylą išnagrinėjo šališkas teismas, kuris palaikė tik valstybinio kaltintojo poziciją ir neatsižvelgė į gynybos pateiktus R. B. nekaltumo įrodymus bei akivaizdžius liudytojų prieštaravimus. Teismas neatsižvelgė ir į gynėjo pateiktas namo (duomenys neskelbtini) nuotraukas, iš kurių matosi, ypač nuotraukoje Nr. 6., kad iš tos vietos, kurią nurodė liudytojai T. Š. ir M. J., jie tikrai negalėjo matyti, kas ir kam perdavė narkotines medžiagas, nes vaizdą jiems užstojo baltų plytų namo siena. Teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad namo (duomenys neskelbtini) teritorija nėra uždara, pro ją vaikšto pašaliniai asmenys, todėl jie galėjo patekti į ūkinį pastatą ir laikyti paslėptas narkotines medžiagas, kurios rastos kratos metu. Tyrimo metu R. B. pėdsakų nei ant stiklainio, nei ant narkotinių medžiagų įpakavimo nerasta, ji kaltės nepripažino, ant nuteistosios balto chalato ir kitų rūbų, rankų nuoplovose narkotinių ar psichotropinių medžiagų pėdsakų nerasta, todėl nėra pagrindo teigti, kad medžiagos priklausė būtent jai.

9. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad filmuojama teritorija apima yra namo (duomenys neskelbtini) kiemą, matosi įėjimo durys, kas nėra vieša vieta. Apklausiami liudytojai pripažino, kad namą stebėjo ilgą laiką, todėl nėra pagrindo teigti, kad viešojo stebėjimo kamera atsitiktinai užfiksavo daromą nusikaltimą. Pažymi, kad teismas turėjo vadovautis Direktyvos (ES)2016/680 49 punktu, kuriuo nurodoma, kad, jei asmens duomenys tvarkomi vykdant nusikalstamų veikų tyrimą ir teismo procesuose baudžiamosiose bylose, valstybės narės turėtų turėti galimybę numatyti, kad naudojimasis teise gauti informaciją, teise susipažinti su duomenimis bei teise reikalauti ištaisyti ar ištrinti asmens duomenis ar apriboti jų tvarkymą vykdomas pagal teismo procesą reglamentuojančias nacionalines taisykles. Tokios taisyklės, gynėjo vertinimu, yra numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 154, 158, 160 straipsniuose, ikiteisminio tyrimo pareigūnai bei teismas turėjo jais vadovautis.

10. Pažymi, kad teismas atmetė gynėjo prašymą išsireikalauti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019-06-13 įsakymą Nr. 30-1532/19 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje įrengtų vaizdo stebėjimo kamerų ir jų fiksuotų duomenų naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ ir spręsti, ar policijos pareigūnai turėjo laikytis ir ar nepažeidė nustatytos tvarkos. Pažymi, kad šį aprašą savivaldybė pakeitė ir atnaujino vadovaudamasi naujai galiojančiu Reglamentu (ES)2016/679. Šio aprašo 8 straipsnis numato, kad į vaizdo kamerų stebėjimo lauką negali patekti gyvenamosios patalpos ir arba jai priklausanti privati teritorija arba įėjimas į ją, taip pat patalpos ar teritorija, kurioje duomenų subjektas galėtų tikėtis absoliučios privatumo apsaugos, 22 punktas nustato, kad vaizdo duomenys gali būti pateikti ikiteisminio tyrimo įstaigai, prokurorui ar teismui dėl jų žinioje esančių administracinių, civilinių, baudžiamųjų bylų vienkartinio prašymo atveju, tuo tarpu nagrinėjamoje byloje tokio prašymo. Pažymi, kad kamera Nr. 065, kurios pagalba užfiksuotas vaizdo įrašas, priklauso savivaldybei ir ji turėjo teisę nustatyti naudojimosi ja tvarką, kurią, gynėjo vertinimu, policijos pareigūnai pažeidė ir taip pažeidė nurodytų norminių aktų reikalavimus.

11. Apeliaciniu skundu nuteistojo A. R. gynėjas advokatas S.Chiminas prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-03-10 nuosprendį pakeisti ir perkvalifikuoti A. R. veiksmus iš BK 260 straipsnio 1 dalies į BK 259 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pripažinti, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką bei nuoširdžiai galisi ir skirti bausmę sankcijos ribose.

12. Nurodo, kad A. R. jau pirmosios apklausos metu pažymėjo, kad įvykio dieną atvyko į taborą tikslu įsigyti narkotines medžiagas, kadangi pinigų neturėjo, pamatęs tabore susirinkusius asmenis, kaip suprato, norėjusius įsigyti narkotines medžiagas, prie jų priėjo ir pasiūlė jiems padėti tai padaryti, o pats turėjo tikslą pasinaudojus situacija už paimtus pinigus nusipirkti sau narkotinių medžiagų ir su jomis pabėgti, jau imdamas pinigus žinojo, kad narkotinių medžiagų neperduos. Iš romų tautybės moters jis nusipirko kažkokį kiekį „lankstinukų“ su narkotinėmis medžiagomis, pasiliko apie 100 Eur narkotinių medžiagų įsigijimui kitą dieną ir norėjo bėgti nuo pinigus padavusių asmenų, tačiau buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Vėlesnės apklausos metu nuteistasis parodė, kad norėjo pabėgti į priešingą pusę nuo jam pinigus perdavusių asmenų stovėjimo vietos. Pažymi, kad nuteistasis savo parodymų nekeitė nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme, jo parodymai nuoseklūs. Skundžiamame nuosprendyje nurodoma, kad nuteistasis buvo sulaikytas nedelsiant po to, kai baltu chalatu vilkinti moteris užėjo už namo, tokios teismo išvados, gynėjo vertinimu, patvirtina aplinkybę, kad nėra aišku, kokia kryptimi norėjo eiti A. R., nuteistojo sulaikymo metu jo laukusių asmenų nebebuvo, tai patvirtino ir policijos pareigūnai. Atsižvelgiant į tai, nėra aišku, ar A. R. turėjo tikslą perduoti narkotines medžiagas tretiesiems asmenims, gynėjo vertinimu, byloje surinktų duomenų nepakanka, kad kvalifikuoti A. R. veiksmus pagal BK 260 straipsnio 1 dalį.

Šalies argumentai

13. Gynėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad nuteistojo parodymai prieštarauja byloje apklaustų liudytojų parodymams bei vaizdo įraše užfiksuotoms aplinkybėmis. Nurodo, kad liudytojai yra policijos pareigūnai, kurie tabore vykdo savo tiesiogines pareigas užkertant kelią narkotinių medžiagų plitimui ir, gynėjo vertinimu, yra suinteresuoti bylos baigtimi. Pažymi, kad apklausiami liudytojai į klausimą, kodėl net nebandė sulaikyti asmenis, perdavusius pinigus nuteistajam, atsakė, kad jiems tai nėra įdomu, o jų pagrindinis tikslas yra narkotikų platintojų išaiškinimas ir sulaikytas, tokių liudytojų parodymus negalima laikyti objektyviais. Liudytojai M. J., M. Š. ir T. Š., apklausiami teismo posėdžio metu, nurodė, kad stebėjo įvykius būdami 10-50 m. atstumu iki nuteistųjų bei tabore susirinkusių asmenų, o liudytojai M. J. ir T. Š. matė narkotikų įsigijimo faktą būdami 10-15 m. atstumu, pažymi, kad nesislapstė ir buvo idealios stebėjimo sąlygos. Gynėjas skundu kelia klausimą, kaip įvykį stebėjusių policijos pareigūnų nematė nuteistieji, kurie pažįsta policijos pareigūnus. Gynėjo manymu, liudytojai galimai nematė pirkimo-pardavimo fakto, o sulaikė A. R. atsitiktinai, nes jis žinomas kaip narkomanas. Pažymi, kad liudytojas A. R., atsižvelgiant į vaizdo įrašo medžiagą, negalėjo pateikti jokios naudingos informacijos, nes nieko nematė. Nurodo, kad liudytojas nebuvo įtrauktas į liudytojų sąrašą, buvo apklaustas teismo posėdyje tik po daugkartinių gynybos prašymų.

14. Teismo posėdžio metu nuteistųjų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistųjų A. R. ir R. B. gynėjų apeliaciniai skundai atmestini.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados

15. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliaciniu skundu A. R. gynėjas ginčija nuteistojo nusikalstamų veiksmų kvalifikavimą, jo manymu, byloje nėra surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad A. R. turėjo tikslą perduoti įgytas narkotines medžiagas tretiesiems asmenims, o R. B. gynėjas prašo nuteistosios atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį.

16. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, pateiktus apeliacinius skundus bei byloje esančius duomenis, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, remdamasis BPK 20 straipsnio 5 dalimi, išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino byloje esančius duomenis ir pripažino juos įrodymais bei tinkamai aiškino ir taikė teisės normas. A. R. ir R. B. pagrįstai pripažinti kaltais dėl BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymo, todėl nuosprendis nekeistinas. Byloje esančių duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, todėl tai, kad nuteistiesiems ir ar jų gynėjams nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu ar BPK normų pažeidimu.

Dėl nuteistosios R. B. gynėjo advokato E.Jonušo apeliacinio skundo

17. BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas, turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas. R. B. pripažinta kalta už tai, kad ji tikslu parduoti ar kitaip platinti įgijo 0,0005 g narkotinės medžiagos – karfentanilio ir laikė ją, o 2019-07-10, apie 18.45 val., gavusi iš A. R. nenustatytų asmenų perduotus pinigus, pardavė A. R. 0,0004 g narkotinės medžiagos, likusieji 0,0001 g narkotinės medžiagos buvo rasti ir paimti policijos pareigūnų kratos metu.

18. Skunde R. B. gynėjas nesutinka su teismo išvadomis, jog nuteistajam A. R. narkotines medžiagas pardavė būtent R. B., pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į teisminio nagrinėjimo metu apklaustų liudytojų parodymų prieštaravimus, taip pat į tai, kad A. R., nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nurodė, kad tabore buvo kelios moterys ir kad jis perdavė pinigus ne R. B. ir ne ji jam perdavė narkotines medžiagas. Gynėjo vertinimu, policijos pareigūnai, apklausti kaip liudytojai, yra bylos baigtimi suinteresuoti asmenys, todėl teismas turėjo itin atidžiai vertinti jų parodymų patikimumą, tačiau to padaryta nebuvo. Su tokiomis nuteistosios gynėjo išvadomis nesutiktina.

19. Priešingai, nei teigiama skundu, nuteistojo A. R. parodymai apie jam narkotines medžiagas pardavusią moterį viso proceso metu buvo prieštaringi. Ikiteisminio tyrimo metu A. R. nurodė, kad prie namo (duomenys neskelbtini) pamatė moterį, kuri vaikščiojo po to namo kiemą, ji buvo tamsių plaukų, romė, jauna, baltu chalatu. Moteris pasakė, kad narkotikų neturi todėl jis nuėjo, netoli to namo ant kelio jį pakvietė kita moteris, tamsių plaukų, tamsiai apsirengusi, ir pasakė, kad gali parduoti jam narkotikų. Atkreiptinas dėmesys, kad vėliau tos pačios apklausos metu A. R. nurodo, kad moteris, kuri jam pardavė narkotines medžiagas, buvo už tvoros, su baltu chalatu (2 t., b. l. 8). Apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją A. R. teigė, kad jį pakvietė moteris, stovėjusi už tvoros, romų tautybės juodais plaukais baltu chalatu, tačiau pažymėjo, kad tai ne R. B. (2 t., b. l. 27–29, 32). Teismo posėdžio metu A. R. parodė, kad susirinkęs iš grupės asmenų pinigus nuėjo taboro pagrindine gatve, priėjo moteris, čigonė su baltu chalatu, kuri paklausė „ko vaikštai?“, jis atsakė, kad ieško narkotinių medžiagų, būtent ji jam pardavė narkotines medžiagas, t. y. šios apklausos metu asmuo nenurodė, kad turėjo pokalbį su keliomis romų moterimis, tik, kad moteris, kuri jam perdavė narkotines medžiagas buvo ne nuteistoji R. B.. Pažymėtina, kad A. R. parodymai, susiję su narkotinių medžiagų įgijimo aplinkybėmis, taip pat yra nenuoseklūs. Ikiteisminio tyrimo metu A. R. nurodė, kad moteris jam liepė prieiti prie elektros skydinės ir prie tvoros padėti pinigus, eiti toliau nuo tvoros ir laukti, o pati išėjo, netrukus grįžo ir įbėrė jam į ranką folijos lankstinukus (2 t., b. l. 8). Apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją A. R. nurodė, kad moteris narkotines medžiagas padėjo prie tvoros ir pasakė eiti pasiimti (2 t., b. l. 27–29, 32). Tuo tarpu teismo posėdžio metu A. R. teigė, kad moteris paėmė iš jo pinigus, išėjo, po kelių minučių grįžo ir padavė folijos lankstinukus jam į rankas. Atsižvelgiant į tai, nuteistojo A. R. parodymais byloje remiamasi tik tiek, kiek juos patvirtina kiti bylos duomenys.

20. Nuteistosios gynėjas skunde kelia klausimą dėl proceso metu apklaustų liudytojų – policijos pareigūnų, sulaikiusių nuteistuosius, parodymų patikimumo. Gynėjo vertinimu, liudytojų parodymai yra melagingi, kadangi jie negalėjo matyti to paties, ką matė ir apie ką jiems pranešė A. R., taip pat pažymi, kad policijos pareigūnai į įvykio vietą vyko iš policijos komisariato ir tik dalyvavo nuteistųjų sulaikyme. Tokias gynėjo išvadas paneigia byloje surinkti duomenys.

21. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys, kad visi byloje apklausti policijos pareigūnai, pažymėjo, kad informaciją apie galimai atliekamą narkotinių medžiagų perdavimą, gavo tuo metu kai jau buvo tabore. Liudytojas M. J. duodamas parodymus teismo posėdžio metu nurodė, kad įvykio dieną dirbo (duomenys neskelbtini), jiems vyriausiasis tyrėjas A. R. radijo ryšiu pranešė, kad per viešo stebėjimo kameras pastebėjo, jog taboro viduryje prie triaukščio medinio namo yra susirinkusi grupė asmenų, prie kurių priėjo romai, tuo metu pareigūnai buvo kitoje taboro pusėje. Liudytojas pareigūnas M. Š. teismo posėdžio metu paaiškino, kad įvykio dieną gavo pranešimą radijo ryšiu iš vyr. tyrėjo, kuris per kameras stebėjo, kad kažkas vyksta, į taborą pareigūnai atvyko prieš pusę valandos iki to pranešimo. Liudytojas pareigūnas T. Š. teismo posėdžio metu paaiškino, kad tą dieną jis su kolegomis M. J. ir M. Š. dirbo tabore ir gavo informaciją iš savo vyr. tyrėjo, kad galimai vyksta narkotinių medžiagų prekyba. Pažymėtina, kad nuteistosios gynėjas vertindamas liudytojo A. R. parodymus teisminio nagrinėjimo metu juos interpretuoja. A. R. duodamas parodymus teisme nurodė, kad buvo darbo kabinete, kur gali stebėti taborą 4 kameromis, nusiuntė savo kolegas T. Š., M. Š., M. J. iš policijos komisariato pastebėjęs galimas nusikalstamas veikas ir liepė būti netoliese, kad pamačius galimą narkotinių medžiagų perdavimą, galėtų sulaikyti minėtus asmenis, su jais palaikė ryšį telefonu arba radijo ryšiu, pareigūnai jam nurodė, kurioje vietoje buvo, nurodė, kad gerai mato įvykio vietą, liudytojas stebėjo ir pareigūnams liepė laukti, kol vyriškis nueis pas romų tautybės moterį. Liudytojas pažymėjo, jog iki sulaikymo 20–30 min. vaizdo įrašas buvo stebimas, atvykę pareigūnai apie 10 min. stebėjo įvykio vietą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo teigti, kad liudytojai nebuvo įvykio vietoje ir negalėjo matyti narkotinių medžiagų pirkimo-perdavimo momento.

22. Tai, kad liudytojai negalėjo vykti iš policijos komisariato po to, kai buvo atliktas medžiagų perdavimas, patvirtina ir iš byloje esantis vaizdo įrašas (1 t., b. l. 46). Iš užfiksuotos medžiagos matyti, kad policijos pareigūnai reagavo nedelsiant po narkotinių medžiagų perdavimo: 18:36:35 val. R. B., galimai turinti narkotines medžiagas, užeina už namo kampo, 18:37:11 val. išeina iš už namo kampo, o A. R. pastebimas su dar trimis asmenimis nueinantis namo, 18:37:28 val. atsisukęs pastebi policijos pareigūną, 18:37:31 val. yra sulaikomas. Akivaizdu, kad tokia greita pareigūno reakcija yra susijusi su tam tikrų veiksmų užfiksavimu, o ne atsitiktinė. Tai, kad buvo sulaikytas nedelsiant po narkotinių medžiagų įsigijimo neneigia ir nuteistasis A. R. nurodydamas, kad užsuko už namo ir norėjo pasišalinti link traukinių bėgių, link oro uosto, bet iškart buvo sulaikytas policijos pareigūnų – iš už nugaros atbėgo vienas pareigūnas, užspaudė rankas, paguldė jį. Nuteistoji R. B. teismo posėdžio metu pripažino, kad moteris, užfiksuota vaizdo įraše, yra ji, nurodė, kad vaikščiojo apsivilkus baltu chalatu, pažymėjo, jog matė A. R.. Skunde taip pat keliami klausimai, ką liudytojai įvykio metu galėjo veikti tabore, kaip jie išliko nepastebėti nuteistųjų, bei ginčijami kiti su policijos pareigūnų profesine veikla susiję aspektai. Šie klausimai plačiau neaptariami, nes šios aplinkybės nuteistųjų veiksmų kvalifikavimui nėra reikšmingos. Visgi, pažymėtina, kad, kaip ir nurodė apklausiami liudytojai viso proceso metu, taboro teritorijoje veikia sudaryta speciali policijos pareigūnų grupė, kurios užduotis – palaikyti tvarką teritorijoje ir vykdyti nusikalstamų veikų prevenciją. Liudytojas M. J. teismo posėdžio metu paaiškino, kad dirba tabore, į teritoriją atvyksta kasdien. Liudytojas M. Š. teismo posėdžio metu paaiškino, kad tabore dirba metai laiko. Liudytojas T. Š. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jie dažnai būna pačiame tabore, jo prieigose, tą dieną patruliavo.

23. Nors nuteistosios gynėjo teigimu, priimant apkaltinamąjį nuosprendį nebuvo atsižvelgta į liudytojų parodymų prieštaravimus, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad teismo posėdyje apklaustų liudytojų parodymai yra nuoseklūs, neprieštaringi, papildantys vieni kitus, atitinka ikiteisminio tyrimo metu teiktus paaiškinimus, todėl laikytini objektyviais. Liudytojai buvo įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, byloje nėra jokių duomenų, jog būtų turėję bent kokį pagrindą apkalbėti nuteistuosius, o gynėjo nurodomas suinteresuotumas vien todėl, kad liudytojai yra policijos pareigūnai, yra niekuo nepagrįstos prielaidos. Liudytojas M. J. duodamas parodymus teismo posėdžio metu nurodė, kad A. R. priėjo grupės asmenų ir kažką iš jų surinko, iš patirties suprato, kad yra surenkamos piniginės lėšos ir galimai bus perkamos narkotinės medžiagos. Surinkęs pinigus A. R. priėjo prie namo (duomenys neskelbtini), kur priėjus prie tvoros buvo apsirengusi su šviesios spalvos chalatu R. B.. R. B. pasiėmė tai, ką A. R. laikė rankoje, ir greičiau nei po 5 minučių sugrįžo atgal, o A. R. laukė. Kai ji sugrįžo, jis priėjo prie jos, ištiesė ranką, iš judesių buvo galima suprasti, kad buvo perduotos narkotinės medžiagos. Liudytojas pažymėjo, kad atpažino R. B. ir A. R. iš išvaizdos. Liudytojas M. Š. teismo posėdžio metu paaiškino, kad buvo netoli įvykio vietos, pamatė asmenų grupę 25 m atstumu, juodai apsirengęs vyras atsiskyrė nuo grupės kažką surinkęs, liudytojas padarė išvadą, kad jis surinkinėjo pinigus narkotikams, vyras priėjo prie tvoros, padavė pinigus moteriai su baltu chalatu, moteris jam perdavė narkotikus ir pasišalino. Liudytojas T. Š. teismo posėdžio metu paaiškino, kad pastebėjo grupę asmenų ir matė A. R., kuris nuėjo link stovinčių asmenų, su jais susitiko ir grįždamas iš jų, laikydamas kažką rankoje nuėjo iki (duomenys neskelbtini), prie tvoros kampo atėjo romų tautybės moteris, pareigūnai ją žino iš išvaizdos, tai buvo R. B.. A. R. priėjęs prie tvoros kampo padavė, ką turėjo, romų tautybės moteriai ir ji nuėjo už namo, po kažkiek laiko ji grįžo į tą pačią vietą ir kažką perdavė į delną A. R.. Liudytojas A. R. teismo posėdžio metu paaiškino, kad stebėjo kaip rinkosi būrelis asmenų, kurie buvo panašūs į vartojančius asmenis, vienas iš matymo pažįstamas asmuo A. R. surinkęs iš būrelio kažką, galimai pinigus, nuėjo 50–60 m atstumą pas romų tautybės moterį su baltu šviesiu chalatu R. B., galimai davė pinigus iš rankų į rankas, moteriškė nuėjo ir atnešė narkotines medžiagas. Liudytojas pažymėjo, kad pakankamai gerai pritraukė kamerą, kad atpažintų nuteistuosius, įžvelgtų jų veido bruožus. Pažymėtina, kad išskyrus aplinkybę, kad narkotines medžiagas pardavė R. B., analogišką įvykių seką nurodė ir pats nuteistasis A. R.: pavaikščiojęs sutiko apie 10 asmenų grupę, susirinko jų pinigus ir nuėjo taboro pagrindine gatve, priėjo moteris – čigonė su baltu chalatu, jis padėjo pinigus prie tvoros, ji paėmė ir išėjo, po kelių minučių moteris grįžo ir padavė jam į rankas folijos lankstinukus. Byloje esantis vaizdo įrašas taip pat paneigia A. R. tvirtinimą, kad narkotines medžiagas jam perdavė kita moteris, ne R. B.. 18:25:43 val. A. R. prieina prie namo (duomenys neskelbtini), iki 18:31:50 val. vaikšto prie namo tvoros kol pamato tamsių plaukų šviesios spalvos rūbais vilkinčią romų tautybės moterį. Atkreiptinas dėmesys, kad tiek A. R., tiek R. B. aktyviai sureaguoja pamatę vienas kitą ir greitu žingsniu 18:32:01 val. jie užeina už neoficialiai pažymėto namo (duomenys neskelbtini) kampo. Iš vaizdo įrašo matyti, kad R. B. kelis kartus nueina ir grįžta iki namo (duomenys neskelbtini) tvoros, tuo tarpu A. R. niekur nejuda, jos laukia. 18:32:45 val. R. B. išeina iš už namo bei galimai užeina į neoficialiai pažymėta namą (duomenys neskelbtini), iš namo į kiemą išeina 18:34:52 val. bei nuėjus į šoną ir 18:35:47 val. grįžta į namą (duomenys neskelbtini), iš kurio išeina 18:36:35 val. bei užeina už namo kampo, kur nuo 18:32:01 val. niekur neišėjo bei galimai jos laukė tamsios spalvos rūbais vilkintis vyriškis. A. R. nuo tvoros pradeda judėti tik tada, kai tai daro ir R. B. – 18:37:11 val. moteris išeina iš už namo kampo, o A. R. pastebimas su dar trimis asmenimis nueinantis nuo namo. Nedelsiant po to, 18:37:28 val. atsisukęs A. R. pastebi policijos pareigūną (1 t., b. l. 46).

24. Skunde R. B. gynėjas taip pat nesutinka su teismo išvadomis, jog rastos narkotinės medžiagos priklauso R. B., pažymi, jog namo teritorija nėra uždara, pro ją vaikšto pašaliniai asmenys, todėl jie galėjo patekti į ūkinį pastatą ir laikyti paslėptas narkotines medžiagas. Tokius gynėjo teiginius paneigia byloje surinkti duomenys. Liudytojas M. J. teismo posėdžio metu paaiškino, kad policijos pareigūnai atliko neatidėliotiną kratą name (duomenys neskelbtini), jos metu ūkiniame pastate buvo rastas stiklainis su folijos lankstinukais. Liudytojas pažymėjo, jog ūkinis pastatas yra namo kiemo viduje, ten įeina tik tie asmenys, kurie ten gyvena, tai aptverta teritorija. Liudytojas M. Š. teismo posėdžio metu paaiškino, kad atėjus pas R. B. jie atlikinėjo neatidėliotiną kratą, kurios metu apžiūrinėjo namo teritorijoje esantį sandėliuką – vištidę. Jie matė, kad ji eidavo į tą vištidę ir grįždavo iš jos. Kratos metu greitai rado stiklainį vištidės patalpoje tarp sienos ir pirmos lentos, jis buvo įkastas į žemę, matėsi, kad buvo šviežiai įkasta. Liudytojas T. Š. teismo posėdžio metu paaiškino, kad kolegos nubėgo iškart į tą namą, iš kurio teritorijos galimai buvo perduotos narkotinės medžiagos, sulaikė romų tautybės moterį, kuri perdavinėjo, krata buvo atlikinėjama toje teritorijoje, (duomenys neskelbtini) ir pagalbiniame ūkiniame pastate, kuris yra dviejų kvadratų. Ūkiniame pastate–vištidėje liudytojas rado stiklinį indelį su folijos lankstinukais, užkastą vištų išmatose tarp sienos ir pirmosios lentos, vizualiai lankstinukai buvo tokie patys kaip A. R. nešėsi.

25. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, laikytina, jog R. B. A. R. pardavė narkotines medžiagas ir taip jas išplatino bei laikė jas savo gyvenamojoje vietoje, todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos išvadomis, kad R. B. kaltė padarius BK 260 straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką yra įrodyta.

26. Skundu teismo prašoma nustatyti, ar policijos pareigūnai nepažeidė vaizdo stebėjimo kamerų ir jų fiksuotų duomenų naudojimo tvarkos aprašo tvarkos. Gynėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad filmuojama teritorija apima yra namo (duomenys neskelbtini), matosi įėjimo durys, kas nėra vieša vieta. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo paskirtis – patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą apeliacinio skundo ribose, tuo tarpu kitų asmenų, ne nuteistųjų, veiksmų teisėtumo vertinimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Atsižvelgiant į tai, gynėjo keliami klausimai, susiję su taboro teritorijos filmavimu ir vaizdo medžiagos peržiūrėjimu, yra nenagrinėtini ir dėl jų plačiau nepasisakoma.

Dėl nuteistojo A. R. gynėjo advokato S.Chimino apeliacinio skundo

27. A. R. pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti, iš R. B. įgijo 0,0004 g narkotinės medžiagos – karfentanilio ir pasikėsino ją platinti nešdamasis su savimi turėdamas tikslą perduoti – parduoti tretiesiems asmenims, kai buvo sulaikytas policijos pareigūnų ir narkotinės medžiagos neperdavė. Apeliaciniu skundu neginčijama, kad nuteistasis A. R. įgijo narkotines medžiagas, tačiau nurodoma, kad jos buvo skirtos asmeniniam naudojimui, o ne platinimui, todėl jo padaryta nusikalstama veika iš BK 260 straipsnio 1 dalies turėtų būti perkvalifikuota į BK 259 straipsnio 2 dalį. Teisėjų kolegija tokią nuteistojo ir jo gynėjo keliamą versiją vertina kaip siekį sušvelninti gresiančią teisinę atsakomybę.

28. Pagal BK 259 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. Tiek BK 259 straipsnyje, tiek BK 260 straipsnyje yra nustatyta baudžiamoji atsakomybė už narkotinių ar psichotropinių medžiagų gaminimą, perdirbimą, įgijimą, laikymą, gabenimą ar siuntimą. Esminis kriterijus, atribojantis vieną iš šių veikų nuo kitos, yra tikslo parduoti ar platinti narkotines arba psichotropines medžiagas turėjimas (arba šių medžiagų pardavimas ar kitoks platinimas), todėl kaltininko veikos tikslas turi būti įrodytas ir tinkamai motyvuotas. Tikslo turėjimas yra vertinamasis kriterijus, nustatomas vertinant surinktus įrodymus bendrajame bylos kontekste (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-145/2003, 2K-225/2008, 2K-4/2009, 2K-166/2010, 2K-157/2013 ir kt.).

29. Priešingai nei teigiama skunde, baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu buvo surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog A. R. turėjo tikslą perduoti iš R. B. įgytas narkotines medžiagas tyrimo metu nenustatytiems asmenims ir šie veiksmai nebuvo atlikti vien todėl, kad nuteistasis buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Nuteistasis A. R. viso proceso metu teigė, jog į taborą atvyko tikslu įsigyti narkotines medžiagas, tačiau pažymėjo, jog tam pinigų neturėjo, pamatęs tabore susirinkusius asmenis, norėjusius įsigyti narkotines medžiagas, pasiūlė jiems padėti tai padaryti, iš romų tautybės moters nusipirko kažkokį kiekį „lankstinukų“, sau pasiliko apie 100 Eur. Nuteistasis teismo posėdžio metu nurodė, kad viena narkotinių medžiagų dozė kainuoja 6 Eur, jam reikėdavo apie 30-40, todėl išleisdavo apie 180 Eur per dieną, tuo metu nedirbo. Atsižvelgiant į tai, apygardos teismo vertinimu, nuteistojo nurodoma versija atvykstant į taborą siekiant įsigyti narkotines medžiagas neturint tam lėšų laikytina neįtikinama. Liudytojas M. J. teismo posėdžio metu pažymėjo, kad iš darbinės patirties žino, jog tabore yra nusistovėjusi praktika, jog kiekvienas namas, kuris platina narkotines medžiagas, turi tam tikrą asmenį, kuris ateina ir surenka pinigus, tokiems asmenims sumokama narkotinėmis medžiagomis ar pinigais. Liudytojas T. Š. teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad romų bendruomenėje yra tokie asmenys – „vergai“, kurie yra priklausomi nuo narkotinių medžiagų ir padeda romų tabore platinti narkotines medžiagas, už tai gauna narkotines medžiagas, liudytojo teigimu, A. R. buvo tarpininkas – „vergas“.

30. Nuteistojo gynėjo teigimu, aplinkybę, kad A. R. neplanavo perduoti įgytas medžiagas patvirtina tai, kad nuteistasis buvo nedelsiant sulaikytas policijos pareigūnų, todėl nėra aišku, kokia kryptimi jis norėjo eiti. Tokias gynėjo išvadas paneigia byloje apklaustų liudytojų parodymai ir vaizdo įrašo medžiaga. Liudytojas M. J. teismo posėdžio metu paaiškino, kad A. R., suspaudęs rankoje lankstinukus, pradėjo eiti atgal link asmenų, į priešingą pusę nesistengė bėgti, judėjimo krypties nekeitė, tik paspartino savo žingsnius. Liudytojas T. Š. teismo posėdžio metu taip pat paaiškino, kad nuteistasis ėjo link grupės asmenų, kurie akivaizdžiai matėsi, kad jo laukia. Liudytojas pažymėjo, jog iš tos vietos, kur paėmė lankstinukus, jis galėjo už kampo tvoros užeiti ir jis būtų nematomas jo laukusiems asmenims. Iš vaizdo įrašo (1 t., b. l. 46) matyti, kad po narkotinių medžiagų įgijimo A. R. pradeda judėti ne priešinga linkme, o link jo laukiančios žmonių grupės, su juo kartu eina ir kiti asmenys, asmuo narkotinių medžiagų neslepia, nešasi rankoje. Kitą vertus, kolegijos nuomone, jei A. R. būtų neketinęs įgytas medžiagas perduoti jo laukusiems asmenims, pastarasis jau anksčiau, iki šių medžiagų įgijimo galėjo pasišalinti su surinktais pinigais, o savoms reikmėms medžiagas įgyti kitoje vietoje, ar grįžęs į taborą vėliau.

31. Aptarti objektyvūs bylos faktiniai duomenys vieni kitus papildo ir patvirtina, kad A. R. suvokė, kad įgyja narkotines medžiagas su tikslu jas perduoti kitiems asmenims ir veikos nebaigė todėl, kad buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Remiantis prieš tai išdėstytais duomenimis, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos išvadomis, kad A. R. kaltė padarius BK 260 straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką yra įrodyta.

32. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas bei pagrįstas, jį keisti ar naikinti dėl apeliaciniuose skunduose nurodytų motyvų nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistųjų A. R. gynėjo Sergejaus Chimino ir R. B. gynėjo advokato Edmundo Jonušo apeliacinius skundus atmesti.

Teisėjai Gintaras DzedulionisDaiva KazlauskienėPaulius Veršekys