Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. K. , asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalyje.

N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), gyvenanti ir gyvenamąją vietą deklaravusi (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, vidurinio išsilavinimo, pensininkė, neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje.

K. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), gyvenanti ir gyvenamąją vietą deklaravusi (duomenys neskelbtini), netekėjusi, vidurinio išsilavinimo, dirbanti „(duomenys neskelbtini)“ barista, neteista,

kaltinama padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

J. K. 2024 m. kovo 20 d., apie 18.20 val., prie pastato (duomenys neskelbtini), neturėdamas tikslo platinti, iš K. Č. už 10 Eur neteisėtai nusipirko vieną folijos paketėlį, galimai 1 g, su narkotine medžiaga – kanapėmis (antžeminės dalys), kurį laikė savo rankose, iki 2024 m. kovo 20 d., apie 18.30 val., kai prie pastato (duomenys neskelbtini), pastebėjęs policijos pareigūnus, dalį šių medžiagų prarijo, o kitą dalį narkotinės medžiagos – kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 0,221 g, ? 9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 17,9 %, numetė ant automobilio „VW PASSAT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinės keleivio sėdynės, kur policijos pareigūnai jas rado ir paėmė.

N. K. 2024 m. kovo 20 d., apie 20.05 val., savo namuose (duomenys neskelbtini), neturėdama tikslo platinti, iš anūkės K. Č. neteisėtai įgijo skardinę dėžutę su užrašu „Chocolate Flavoured Wafer Rolls“, kurioje buvo 29 vnt. folijos paketėliai su narkotine medžiaga – kanapėmis (antžeminės dalys), kurių masė yra 48,129 g, ? 9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose – 21,4 %, ir 1 vnt. plastikinį maišelį su narkotine medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 1,593 g, ? 9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose – 25,3 %, kurią laikė pasikišusi po savo rūbais kairėje pažastyje, iki 2024 m. kovo 20 d., apie 22.00 val., kieme prie pastato (duomenys neskelbtini), kratos metu minėtą skardinę policijos pareigūnai pastebėjo ir pareikalavo pateikti.

K. Č. 2024 m. kovo 20 d. 17.30 val., turėdama tikslą platinti, neteisėtai, telefoninio susirašinėjimo per programą „(duomenys neskelbtini)“ metu, susitarė su J. K., jog jam atvykus į jos namus, užmaskuotai parduos sutartą kiekį narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminės dalys), po ko, 2024 m. kovo 20 d., apie 18.00 val., automobiliu „VW PASSAT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvykusiam J. K. prie (duomenys neskelbtini), gatvėje už 10 Eur pardavė 1 paketėlį su narkotine medžiaga – kanapėmis ( antžeminės dalys), o 2024 m. kovo 20 d., apie 18.30 val., prie pastato (duomenys neskelbtini), J. K., pastebėjęs policijos pareigūnus, dalį šių medžiagų prarijo, o kitą dalį narkotinės medžiagos – kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 0,221 g, ? 9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 17,9 %, numetė ant automobilio „VW PASSAT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinės keleivio sėdynės, kur policijos pareigūnai jas rado ir paėmė,

tęsdama nusikalstamą veiką ji, 2024 m. kovo 20 d. 20.05 val. name, esančiame (duomenys neskelbtini), prieš atidarydama duris policijos pareigūnams, atvykusiems daryti kratą, neteisėtai perdavė močiutei N. K., 1 metalinę dėžutę „Chocolate Flavoured Wafer Rolls“, kurioje buvo 29 vnt. folijos paketėlių su narkotine medžiaga – kanapėmis (antžeminės dalys), kurių masė yra 48,129 g, ? 9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose – 21,4 %, ir 1 vnt. bespalvį plastikinį uždaromą maišelį su narkotine medžiaga – kanapėmis (antžeminės dalys), kurių masė yra 1,593 g, ? 9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose – 25,3 %, o pati savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), turėdama tikslą platinti, neteisėtai, kambaryje tarp rūbų laikė 1 metalinę dėžutę „MARCO‘S“, kurioje buvo 10 vnt. bespalvių plastikinių uždaromų maišelių su narkotine medžiaga – kanapėmis (antžeminės dalys), kurių masė yra 16,704 g, ? 9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose – 21,3 %, ir kurią 2024 m. kovo 20 d., apie 22.00 val., vykusios kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis J. K. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai, kritiškai vertino savo elgesį, gailėjosi ir parodė, kad per „(duomenys neskelbtini)“ programėlę susirašė su K. Č. dėl konkretaus kiekio „žolės“ įsigijimo, nurodė adresą kur atvykti, susitikus ši jam perdavė folijos gabalėlį su 1 gramu narkotinių medžiagų, o po 15 minučių jį sustabdė policijos pareigūnai bei automobilyje po kojomis rado dalį jo įsigytų narkotinių medžiagų ir jas surinko. Už 1 gramą „žolės“ sumokėjo 10 Eur. Dalį medžiagos prarijo, nes išsigando policijos pareigūnų.

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir įrodymų vertinimas

BK 259 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. Paties kaltinamojo J. K. prisipažinimu bei parodymais, asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolu, specialistų išvadomis, daiktų apžiūros protokolu, kitų objektų apžiūros protokolu ir tarnybiniu pranešimu, neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis J. K. 2024 m. kovo 20 d., apie 18.20 val., prie pastato (duomenys neskelbtini), neturėdamas tikslo platinti, iš K. Č. už 10 Eur neteisėtai nusipirko vieną folijos paketėlį, galimai 1 g, su narkotine medžiaga – kanapėmis (antžeminės dalys), kurį laikė savo rankose, iki 2024 m. kovo 20 d., apie 18.30 val., kai prie pastato (duomenys neskelbtini), pastebėjęs policijos pareigūnus, dalį šių medžiagų prarijo, o kitą dalį narkotinės medžiagos – kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 0,221 g, ? 9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 17,9 %, numetė ant automobilio „VW PASSAT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinės keleivio sėdynės, kur policijos pareigūnai jas rado ir paėmė. Tokiais veiksmais kaltinamasis J. K. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, todėl yra baustinas.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas N. K. dėl neteisėto narkotinių medžiagų įgijimo ir laikymo be tikslo jas parduoti ar kitaip platinti, J. K. dėl neteisėto nedidelio kiekio narkotinių medžiagų įgijimo ir laikymo, K. Č. dėl neteisėto narkotinių medžiagų pardavimo ir laikymo turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, pasitvirtino. Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamieji savo kaltę pripažino visiškai, taip pat jų kaltė įrodyta duomenimis, užfiksuotais liudytojų apklausos protokoluose, tarnybiniuose pranešimuose, įvykio vietos apžiūros protokole, specialistų išvadose, kitų objektų apžiūros protokole, kratos protokole, daiktų apžiūros protokole ir asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokole.

Esant aukščiau aptartoms aplinkybėms, konstatuojama, jog kaltinamosios N. K. veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji neteisėto narkotinių medžiagų įgijimo ir laikymo be tikslo jas parduoti ar kitaip platinti, kaltinamojo J. K. veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji neteisėto nedidelio kiekio narkotinių medžiagų įgijimo ir laikymo, o K. Č. veikose nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji neteisėto narkotinių medžiagų pardavimo ir laikymo turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, požymiai, todėl kaltinamiesiems atitinkamai inkriminuotos nusikalstamos veikos teisingai ir pagrįstai kvalifikuotos pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, BK 259 straipsnio 2 dalį ir BK 260 straipsnio 1 dalį.

IV. Bausmių ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas

BK 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Be to, visais atvejais skiriama bausmė turi užtikrinti bausmės paskirtį, t. y. bausmė turi būti tokia, kuri sulaikytų asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubaustų nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimtų ar apribotų nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai).

Kaltinamosios K. Č. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamoji K. Č. padarė vieną tyčinį baigtą nusikaltimą, priskiriamą sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis). Nustatyta viena kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat įvertinama ir kaltinamosios K. Č. asmenybė, o būtent tai, kad ji neteista, bausta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka (1 t., b. 1. 180–185). K. Č. VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesilankė, gydyta nebuvo (1 t., b. 1. 179). Į Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filialą per 5 metų laikotarpį nesikreipė (1 t., b. 1. 178). Kaltinamoji K. Č. dirba „(duomenys neskelbtini)“ barista.

V. Dėl BK 54 straipsnio nuostatų taikymo kaltinamajai K. Č.

BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje už K. Č. padarytą nusikalstamą veiką yra numatyta tik laisvės atėmimo nuo dvejų iki aštuonerių metų bausmė.

Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas, adekvačias padarytai nusikalstamai veikai ir teisingas bausmes. Įstatymų leidėjas nurodo, kad skiriant bausmę turi būti siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis) (kasacinė nutartis Nr. 2K-262-303/2018). Skiriant bausmę, turi būti laikomasi visų šių reikalavimų, nei vienam iš BK 41 straipsnio 2 dalyje nurodytų tikslų neturi būti suteikiama išskirtinė prioritetinė reikšmė, jų siekiai turi būti protingai subalansuoti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-576/2006, 2K-444/2007, 2K-449/2007, 2K-748/2007). Nagrinėjamu atveju, paskyrus laisvės atėmimo bausmę, būtų pasiektas tik nubaudimo tikslas.

Kaltinamajai K. Č. švelninti bausmę BK 62 straipsnyje nustatyta tvarka, nėra sąlygų. Atitinkamai, teismas sprendžia BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo galimybę.

Kai konkrečioje byloje nustatoma aplinkybių visuma, susijusi su daug mažesniu asmenybės ir veikos pavojingumo vertinimu, ar kokia nors unikali teisinė ar kitokia socialinė situacija, rodanti, kad minėtos bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti, galima pritaikyti BK 54 straipsnio 3 dalį. Iš esmės turi būti nustatyta tokia aplinkybių visuma, kurioje bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), tačiau yra betikslė, t. y. nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba, atvirkščiai, pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą, kuris tokioje situacijoje yra per griežtas, nelogiškas ir nereikalingas. Taigi ši nuostata nėra pagrindinė ir vienintelė taisyklė, kuria pirmiausia turi vadovautis teismas, skirdamas bausmę. Priešingai, pagrindinės taisyklės yra aiškiai suformuluotos baudžiamajame įstatyme, o bausmės skyrimo norma, mininti teisingumo principą, yra labai abstrakti ir taikytina tik retais ir ypatingais atvejais. Todėl ši norma teismų praktikoje ir įgijo išimtinių aplinkybių statusą, taip bausmės skyrimą pabrėžiant ne kaip statišką, o labai dinamišką procesą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014, 2K-186-942/2015, 2K-204-942/2015, 2K-334-699/2017). Pažymėtina ir tai, kad, viena vertus, taikant kaltininkui baudžiamojo ar auklėjamojo poveikio priemones, taip pat priverčiamąsias medicinos priemones, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę ir jos resocializacijos poreikius. Kita vertus, valstybė taiko kraštutinę griežčiausią laisvės atėmimo bausmę ir parenka tam tikrą jos trukmę tik tada, kai tokia priemonė yra proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, atsižvelgdama taip pat ir į kaltininko asmenybę, ir tikrai, kai tai yra būtina (kitos teisinės priemonės yra aiškiai nepakankamos) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-536/2014). Vienoda ir teisinga bausmė už tą patį nusikaltimą ar nusižengimą skirtingoms asmenybėms gali būti visiškai skirtingo dydžio ir (ar) rūšies (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-204-942/2015). Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Taigi teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-632/2007, 2K-428/2009, 2K-28/2012, 2K-316/2014, 2K-184-746/2016, 2K-195-677/2016).

Aptariamu atveju, K. Č. yra jauno amžiaus, neteista, kritiškai vertina savo padarytą nusikalstamą veiką, gailisi, žada daugiau nebenusikalsti. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad šiuo metu yra įsidarbinusi, gauna stabilias pajamas, dalyvauja visuomeninėje veikloje.

Teismo manymu, laisvės atėmimo bausmės šiuo atveju paskyrimas prieštarautų teisingumo principui. Atsižvelgiant į išdėstytą, į tai, kad kaltinamoji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi, taip pat į tai, kad pažada daugiau nenusikalsti bei nevartoti narkotinių ar psichotropinių medžiagų, K. Č. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymą tikslinga, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, skiriant laisvės apribojimo bausmę. Teismo manymu, tokia bausmė yra adekvati ir pakankama sulaikyti ją nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti bei paveikti kaltinamąją, kad ji laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, tokiu būdu užtikrinant jos realų įvykdymą bei teisingumo principo įgyvendinimą.

VI. Dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo kaltinamajai N. K.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose gauti kaltinamosios N. K. ir laiduotojos R. K. prašymai baudžiamąją bylą N. K. atžvilgiu dėl nusikalstamos veikos pagal BK 259 straipsnio 1 dalį nutraukti BK 40 straipsnio pagrindu ir perduoti N. K. laiduotojos R. K. atsakomybėn.

Pagal BK 40 straipsnio 1 dalį, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nuosekliai išdėstytos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) jis visiškai prisipažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamas veikas; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindas manyti, kad jis atlygins ar pašalins visą padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ir kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys.

Kaltinamoji N. K. padarė BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytą nesunkų nusikaltimą, yra neteista, bausta administracine tvarka (2 t., b. 1. 17), turinti nuolatinę gyvenamąją vietą, ištekėjusi, pensininkė. N. K. VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesilankė, gydyta nebuvo (2 t., b. 1. 16). Į Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filialą per 5 metų laikotarpį nesikreipė (1 t., b. 1. 178). Kaltinamoji kaltę pripažino visiškai, gailėjosi dėl padaryto nusikaltimo. Taigi, sąlygos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą taikymui, numatytos BK 40 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose, 4 punktuose yra nustatytos, o atsižvelgus į aptartas aplinkybes, atleidus kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, užstatas neskirtinas. Jos atsakomybę lengvina tai, kad pripažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis).

Teismas, įvertinęs visas aukščiau nurodytas aplinkybes, padaryto nusikaltimo pobūdį, kaltinamosios asmenybę, tai, jog nėra byloje neigiamai charakterizuojančių duomenų, rodančių didesnį kaltinamosios pavojingumą visuomenei, tai, kad kaltinamoji gailisi padariusi šią nusikalstamą veiką, civilinis ieškinys nepareikštas, kad kritiškai vertina savo padarytą veiką, pažada laikytis įstatymų ir gyventi pagal nusistovėjusias moralės normas, sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog N. K. suvokė savo elgesio neatsakingumą ir ateityje ji laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Be BK 40 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatytų sąlygų visumos vertinimo, teismas privalo atsižvelgti ir į laiduotojo tinkamumą (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis (kasacinės nutartys baudžiamosios bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010).

Bylos duomenys patvirtina, jog R. K. – kaltinamosios dukra yra tinkama būti laiduotoja, ji atitinka visas įstatyme numatytas sąlygas: anksčiau neteista, turi nuolatinį darbą, su kaltinamąja palaiko glaudžius asmeninius santykius, kartu gyvena, kaltinamoji ja pasitiki, todėl gali daryti teigiamą įtaką N. K., kad ateityje ji nenusikalstų. Esant šioms aplinkybėms, neabejotina, kad R. K. yra verta teismo pasitikėjimo, turi autoritetą savo motinai ir gali daryti jai teigiamą įtaką, todėl abejoti jos, kaip laiduotojos, tinkamumu nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

Atsižvelgiant į ankščiau nustatytas aplinkybes, esant N. K. sutikimui ir prašymui, teismas konstatuoja, kad yra visos būtinos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos atleisti kaltinamąją N. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir jos atžvilgiu baudžiamąją bylą nutraukti, todėl kaltinamoji atiduotina pagal laidavimą R. K. atsakomybėn, o baudžiamoji byla nutrauktina (BPK 303 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, kad kaltinamoji gali būti atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, neskiriant užstato, nustatant laidavimo terminą – 1 (vienerius) metus.

VII. Dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo kaltinamajam J. K.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose gauti kaltinamojo J. K. ir laiduotojos L. M. prašymai baudžiamąją bylą J. K. atžvilgiu dėl nusikalstamos veikos pagal BK 259 straipsnio 2 dalį nutraukti BK 40 straipsnio pagrindu ir perduoti J. K. laiduotojos L. M. atsakomybėn.

Kaltinamasis J. K. padarė BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą, yra neteistas, nebaustas administracine tvarka (1 t., b. 1. 138–139), turintis nuolatinę gyvenamąją vietą, registruotas Užimtumo tarnyboje. J. K. VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesilankė, gydytas nebuvo (1 t., b. 1. 137). Į Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filialą per 5 metų laikotarpį nesikreipė (1 t., b. 1. 178). Kaltinamasis kaltę pripažino visiškai, gailėjosi dėl padaryto baudžiamojo nusižengimo. Taigi, sąlygos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą taikymui, numatytos BK 40 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose, 4 punktuose yra nustatytos, o atsižvelgus į aptartas aplinkybes, atleidus kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, užstatas neskirtinas. Jo atsakomybę lengvina tai, kad pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis).

Teismas, įvertinęs visas aukščiau nurodytas aplinkybes, padaryto baudžiamojo nusižengimo pobūdį, kaltinamojo asmenybę, tai, jog nėra byloje neigiamai charakterizuojančių duomenų, rodančių didesnį kaltinamojo pavojingumą visuomenei, tai, kad kaltinamasis gailisi padaręs šią nusikalstamą veiką, civilinis ieškinys nepareikštas, kad kritiškai vertina savo padarytą veiką, pažada laikytis įstatymų ir gyventi pagal nusistovėjusias moralės normas, sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog J. K. suvokė savo elgesio neatsakingumą ir ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Bylos duomenys patvirtina, jog L. M. – kaltinamojo sesuo yra tinkama būti laiduotoja, ji atitinka visas įstatyme numatytas sąlygas: anksčiau neteista, administracine tvarka nebausta, turi nuolatinį darbą, su kaltinamuoju palaiko glaudžius asmeninius santykius, kaltinamasis ja pasitiki, todėl gali daryti teigiamą įtaką J. K., kad ateityje jis nenusikalstų. Esant šioms aplinkybėms, neabejotina, kad L. M. yra verta teismo pasitikėjimo, turi autoritetą savo broliui ir gali daryti jam teigiamą įtaką, todėl abejoti jos, kaip laiduotojos, tinkamumu nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

Atsižvelgiant į ankščiau nustatytas aplinkybes, esant J. K. sutikimui ir prašymui, teismas konstatuoja, kad yra visos būtinos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos atleisti kaltinamąjį J. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir jo atžvilgiu baudžiamąją bylą nutraukti, todėl kaltinamasis atiduotinas pagal laidavimą L. M. atsakomybėn, o baudžiamoji byla nutrauktina (BPK 303 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, kad kaltinamasis gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, neskiriant užstato, nustatant laidavimo terminą – 1 (vienerius) metus.

VIII. Kiti klausimai

Kaltinamajai N. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. 1. 6–9), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Kaltinamajam J. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. 1. 127–130), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Kaltinamajai K. Č. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas (1 t., b. 1. 167–172; 2 t., b. 1. 48), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.

Daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- po objektinio tyrimo likusios pakuotės, saugomos Kauno m. Santakos PK daiktų saugykloje (1 t., b. l. 30), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintinos;

- dėžutė, kurioje yra paketai Nr. 587907, Nr. 587908 ir Nr. 567860, 2 vnt. metalinių dėžučių, 12 vnt. tuščių plastikinių uždaromų maišelių, 29 vnt. tuščių folijos paketėlių, plastikinis uždaromas maišelis su 2 vnt. tuščių cigarečių, plastikinis uždaromas maišelis su rudos spalvos augalinės kilmės medžiaga, saugomi Kauno m. Santakos PK daiktų saugykloje (1 t., b. l. 63), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini;

- diskai su vaizdo įrašais, saugomi vokuose byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti byloje kaip baudžiamosios bylos dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti (BPK 96 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 302-307 straipsniais, 312 straipsniu, 313 straipsniu, 432 straipsniu,

nusprendžia:

N. K., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato ir perduoti ją laiduotojos R. K. atsakomybėn, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.

Baudžiamąją bylą N. K. atžvilgiu nutraukti.

Laidavimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti N. K., kad jeigu ji laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu ji laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti R. K., kad ji gali atsisakyti laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Kaltinamajai N. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

J. K., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato ir perduoti jį laiduotojos L. M. atsakomybėn, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.

Baudžiamąją bylą J. K. atžvilgiu nutraukti.

Laidavimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti J. K., kad jeigu jis laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti L. M., kad ji gali atsisakyti laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Kaltinamajam J. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

K. Č. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jai 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo bausmę su intensyvia priežiūra, įpareigojant dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, per visą laisvės apribojimo bausmės vykdymo laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Kaltinamajai K. Č. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- po objektinio tyrimo likusias pakuotes, saugomas Kauno m. Santakos PK daiktų saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti;

- dėžutę, kurioje yra paketai Nr. 587907, Nr. 587908 ir Nr. 567860, 2 vnt. metalinių dėžučių, 12 vnt. tuščių plastikinių uždaromų maišelių, 29 vnt. tuščių folijos paketėlių, plastikinį uždaromą maišelį su 2 vnt. tuščių cigarečių, plastikinį uždaromą maišelį su rudos spalvos augalinės kilmės medžiaga, saugomus Kauno m. Santakos PK daiktų saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti;

- diskus su vaizdo įrašais, saugomus vokuose byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje kaip baudžiamosios bylos dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti (BPK 96 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka, skundą paduodant Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantai skunde turi nurodyti poziciją dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.