Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto R. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 22 d. nutarties, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. J. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinio padalinio 2014 m. vasario 6 d. nutarimu nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 91 straipsnį ir jam paskirta 1750 Lt bauda. R. J. nubaustas už tai, kad jam asmeninės nuosavybės teise priklausančiame, 1912 metais statytame name, (duomenys neskelbtini), savavališkai, be suderintos projektinės dokumentacijos, panaikintas pietinėje stogo pusėje buvęs stoglangis ir šiaurinėje pusėje įdėti du nauji stoglangiai, keturios buvusios medinės išorinio fasado durys pakeistos šarvo tipo metalinėmis durimis, prie pagrindinių pietinių fasado durų įrengti nauji akmeniniai laiptai, buvę mediniai langai profiliuotais rėmais pakeisti į kitus, neprofiliuotus rėmus (sunaikinta dalis namo vertingųjų savybių) ir tuo buvo pažeistas Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 19 str. 2 d. 1 p. ir 4 d., 23 str. 1 d. 2 p. ir 3 p., 23 str. 6 d. Šį nutarimą R. J. apskundė Klaipėdos miesto apylinkės teismui.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtų teisės nuostatų seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad vyriausiasis valstybinis inspektorius 2014 m. sausio 9 d. užfiksavo, kad (duomenys neskelbtini), 1912 m. statytame name, savavališkai, be suderintos projektinės dokumentacijos, panaikintas pietinėje stogo pusėje buvęs stoglangis ir šiaurinėje pusėje įdėti du nauji stoglangiai, keturios buvusios medinės išorinio fasado durys pakeistos šarvo tipo metalinėmis durimis, prie pagrindinių pietinių fasado durų įrengti nauji akmeniniai laiptai, buvę mediniai langai profiliuotais rėmais pakeisti į kitus, neprofiliuotus rėmus (sunaikinta dalis namo vertingųjų savybių). Darbai vykdyti negavus namo tvarkybą leidžiančių dokumentų, taip R. J. pažeidė Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 19 str. 2 d. 1 p. ir 4 d., 23 str. 1 d. 2 p. ir 3 p., 23 str. 6 d. reikalavimus.

ATPK 91 straipsnyje nustatyta, kad nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo ar kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą piliečiams nuo 500 iki 3000 litų ir baudą pareigūnams – nuo 3000 iki 5000 litų. Kadangi ši teisės norma yra blanketinė, todėl administracinio teisės pažeidimo protokole R. J. veikos kvalifikacija konkretizuota – nurodyta, kad R. J. pažeidė Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 19 str. 2 d. 1 p. ir 4 d., 23 str. 1 d. 2 p. ir 3 p., 23 str. 6 d. reikalavimus.

Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 19 str. 2 d. 1 p. įtvirtinta, kad viešajam pažinimui ir naudojimui saugomame objekte, jo teritorijoje, vietovėje draudžiama naikinti ar kitaip žaloti nekilnojamosios kultūros vertybės pase nurodytas vertingąsias savybes. Šio įstatymo 19 str. 4 d. nurodyta, kad viešajam pažinimui ir naudojimui saugomoje nekilnojamojoje kultūros vertybėje draudžiami vertingąsias savybes naikinantys statybos darbai: kultūros paveldo objektą pritaikyti kitiems, negu nurodyta nekilnojamosios kultūros vertybės pase, naudojimo būdams; padidinti saugomų statinių naudojimo intensyvumą, pristatyti priestatus, papildomus aukštus, įrengti naujas mansardas, formuoti naują planinę struktūrą ir kitaip naikinti autentiškumo požymius. Minėto įstatymo 23 str. 1 d. 2 p. nustatyta, kad kultūros paveldo tvarkyba atliekama pagal kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų reglamentus (statybos techninius reglamentus), patvirtintus aplinkos ir kultūros ministrų; 3 p. – pagal kultūros ministro patvirtintus paveldo tvarkybos reglamentus, nustatančius reikalavimus konkretiems tvarkybos darbams. Įstatymo 23 str. 6 d. įtvirtinta, kad parengti tvarkomųjų paveldosaugos darbų projektus, atlikti tvarkomuosius paveldosaugos darbus, paveldosaugos (specialiąją) ekspertizę, vadovauti tokiems darbams turi teisę kultūros ministro patvirtinta tvarka atestuotas specialistas. Kai kuriuos darbus gali atlikti neatestuoti pagalbininkai, prižiūrimi atestuoto specialisto, atsakančio už tokius darbus. Teisę fiziniams ir juridiniams asmenims būti tokios veiklos rangovais ar paslaugų teikėjais nustato šis ir kiti įstatymai.

Nustatyta, kad R. J. pagal 2011 m. lapkričio 24 d. pirkimo-pardavimo sutartį įsigijo pastatą, esantį (duomenys neskelbtini). Namas, (duomenys neskelbtini), 1993 m. liepos 3 d. įrašytas į Kultūros vertybių registrą, 2005 m. balandžio 29 d. Lietuvos Respublikos kultūros ministro įsakymu Nr. ĮV-190 pripažintas saugomu, nustatant saugojimo tikslą – saugoti viešajam pažinimui ir naudojimui, Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2008 m. vasario 12 d. aktu Nr. KPD-RM-622 nustatytos vertingosios savybės, duomenys skelbiami viešame registre. Kaip vertingosios savybės pažymėti reljefiniai langų rėmai ir pietinio fasado vakarinio priestato bei šiaurinio fasado medinės sprūdinės durys. R. J. neneigia, kad žinojo, jog įsigytas nekilnojamasis turtas įrašytas nekilnojamojo kultūros vertybių registre. Be to, AB Turto bankas gavo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Urbanistinės plėtros departamento Paveldosaugos skyriaus 2011 m. sausio 28 d. kultūros paveldo objekto būklės patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodytos parduodamo namo vertingosios savybės ir šių vertybių būklės apibūdinimas, pateikta namo fotofiksacija (b. l. 27). Taigi R. J. turėjo žinoti įsigyto pastato vertingąsias savybes. Apeliacinio skundo argumentas, kad R. J. įsigydamas pastatą negavo pastato paso yra atmestinas, nes visi duomenys apie kultūros vertybes yra vieši ir skelbiami tinklapyje.

Įvertinus visas nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad R. J., atlikdamas paveldo tvarkybos darbus – panaikinęs pietinėje stogo pusėje buvusį stoglangį ir šiaurinėje pusėje įdėjęs du naujus stoglangius, keturias buvusias medines išorinio fasado duris pakeitęs šarvo tipo metalinėmis durimis, prie pagrindinių pietinio fasado durų įrengęs naujus metalinius laiptus, o buvusius medinius langus profiliuotais rėmais pakeitęs į kitus, neprofiliuotus rėmus ir negavęs namo tvarkybą leidžiančių dokumentų, pažeidė Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 19 str. 2 d. 1 p. ir 4 d., 23 str. 1 d. 2 p. ir 3 p. bei 23 str. 6 d. reikalavimus.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad Klaipėdos teritorinis padalinys praleido skundo perdavimo teismui terminą, neprašė praleisto termino atnaujinti, todėl byla turėtų būti nutraukta. ATPK 250 str. nustatytos aplinkybės, kurioms esant administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukiama. Minėtame straipsnyje nėra įtvirtinta nuostata, kad praleidus ATPK 292 str. 2 d. numatytą trijų dienų skundo persiuntimo terminą, administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną reikėtų nutraukti. Todėl administracinio teisės pažeidimo bylą nėra pagrindo nutraukti. Apeliaciniame skunde nepagrįstai remiamasi Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 24 d. nutarimu byloje Nr. ATP-701-360/2013, nes šios bylos ir nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi. Klaipėdos apygardos teismo (Nr. ATP-701-360/2013) nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje skundą atsisakė priimti, nes pareiškėja nesilaikė skundo padavimo tvarkos, t. y. skundą pateikė ne per nutarimą priėmusį organą, o tiesiogiai teismui.

Apeliantas prašo vietoj paskirtos nuobaudos – 500 Lt baudos paskirti įspėjimą. Pirmosios instancijos teismas pakeitė Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinio padalinio 2014 m. vasario 6 d. nutarimą ir R. J. paskirtą nuobaudą – 1750 Lt sumažino iki 500 Lt. Teismas, atsižvelgęs į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, tai, kad R. J. medines duris pakeitė laikinai, kol restauruojamos medinės vertingosios durys, kreipėsi į Kultūros paveldo departamentą su prašymu dėl laikino apsaugos reglamento išdavimo ir specialiųjų paveldosaugos reikalavimų nustatymo, skyrė minimalią sankcijoje numatytą nuobaudą – baudą. Byloje nėra duomenų, jog už pažeidimą skirta nuobauda būtų aiškiai per griežta.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, pakeisti ją apelianto skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

R. J. apeliacinio skundo netenkinti, palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 22 d. nutartį nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.