- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-07-22
- Bylos Nr.
- II-90-659/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-01092-2014-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Violeta Balčiūnienė
- Pažeidėjas
- R. J.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Violeta Balčiūnienė, sekretoriaujant Linai Beniušienei, dalyvaujant institucijos, priėmusios nutarimą – Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinio padalinio atstovui L. K., administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui R. J., teismo posėdyje išnagrinėjusi R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), nebausto administracine tvarka, skundą dėl Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinio padalinio 2014-02-06 nutarimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2014-03-19 Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautas R. J. skundas dėl 2014-02-06 Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos (toliau – KPD) Klaipėdos teritorinio padalinio priimto nutarimo, kuriuo R. J. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 91 straipsnį paskirta 1750 Lt bauda už tai, kad jam asmeninės nuosavybės teise priklausančiame, 1912 metais statytame name, (duomenys neskelbtini), Klaipėda, savavališkai, be suderintos projektinės dokumentacijos, panaikintas pietinėje stogo pusėje buvęs stoglangis ir šiaurinėje pusėje įdėti du nauji stoglangiai, keturios buvusios medinės išorinio fasado durys pakeistos šarvo tipo metalinėmis durimis, prie pagrindinių pietinių fasado durų įrengti nauji akmeniniai laiptai, buvę mediniai langai profiliuotais rėmais pakeisti į kitus, neprofiliuotus rėmus (sunaikinta dalis namo vertingųjų savybių) ir tuo buvo pažeistas LR Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 19 str. 2 d. 1 p. ir 4 d., 23 str. 1 d. 2 p. ir 3 p., 23 str. 6 d.
Šalies argumentai
Skundu su minėtais pažeidimais R. J. nesutinka ir nurodo, kad dėl panaikinto stoglangio – tai buvo ne stoglangis, o parūdijusios skardos gabalas, nesandarus, be rėmo ir priklausomai nuo oro sąlygų nuolat į palėpę bėgo vanduo, o žiemą į pastogę prisnigdavo. Pažymi, kad įstatymas nereikalauja keičiant ar įrengiant stoglangį jį derinti su Kultūros vertybių apsaugos departamentu. Dėl durų ir langų nurodoma, kad įsigijus pastatą, jis prieš tai apie 10 metų stovėjo nenaudojamas, jame buvo atjungtas šildymas, uždengtos ventiliacinės angos, ko pasekoje, tiek namo durys, tiek langai buvo išpuvę, nesandarūs, o namo sienos nuo į jį patenkančios drėgmės ir šalčio pasigavo pelėsį. Siekdamas išsaugoti namo konstrukcijas trejas namo duris laikinai pakeitė metalinėmis, iki bus durys atrestauruotos. Durys nuo Butsargių gatvės pakeistos į tokios pačios formos medines duris, todėl, R. J. teigimu, šioje dalyje nutarimas nepagrįstas. Skundu atkreipiamas dėmesys, kad skiriant nuobaudą, nebuvo atsižvelgta į visas minėtas paaiškinančias aplinkybes. Skunde R. J. taip pat nurodo, kad yra baudžiamas dėl Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 19 str., 23 str., numatytų pažeidimų, tačiau juose nenurodyta, kad tokios pačios formos langams pakeisti reikalingas tvarkytos projektas. Apie tai, kad namo vertingosios savybės yra supuvę namo langai ar durys, pareiškėjui nebuvo žinoma, nes jam nėra įteiktas ir jis nėra supažindintas su jokiu namo pasu ir namo vertingosiomis savybėmis. Skunde taip pat pažymima, kad įsigijus namą ir restauruojant pamatą, prie pastato pietinių fasado durų buvo rastas senasis laiptų pamatas, todėl ant jo buvo įrengti tokios pačios formos laiptai, panaudojant tas pačias statybines medžiagas. Dėl šios priežasties pareiškėjas mano, kad nutarimas priimtas nepagrįstai, neišsiaiškinus visų bylai reikšmingų aplinkybių, taip pat nebuvo individualizuota nuobauda, t.y. nebuvo atsižvelgta į atsakomybę lengvinančią aplinkybę – kad pareiškėjas savo lėšomis sutvarkė apleistą pastatą, todėl prašo KPD Klaipėdos teritorinio padalinio 2014-02-06 nutarimą pakeisti ir nuobaudą panaikinti arba sumažinti iki minimumo.
Atsiliepimas
KPD Klaipėdos teritorinis padalinys pateiktame atsiliepime nurodė, kad su R. J. skundu nesutinka. Namas, (duomenys neskelbtini), Klaipėdos mieste, buvo 1993 m. įrašytas į Kultūros vertybių registrą, 2005-04-29 LR Kultūros ministro įsakymu Nr. ĮV-190 jam buvo suteiktas valstybės saugomo objekto statusas (saugomas viešajam paižinimui ir naudojimui), Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2008-02-12 aktu Nr. KPD-RM-622 nustatytos vertingosios savybės. Kaip vertingosios savybės pažymėti mediniai reljefiniai langų rėmai ir pietinio fasado vakarinio priestato bei šiaurinio fasado medinės sprūdinės durys. Atsiliepime pažymima, kad namo tvarkybos darbus su nustatytais pažeidimais R. J. vykdė savavališkai, be suderintos dokumentacijos ir leidimo, todėl buvo sužalota ir sunaikinta dalis kultūros vertybės vertingųjų savybių. Nors R. J. ir minėjo, kad duris pakeitė tik laikinai, tačiau negalėjo nurodyti, kas ir kur senąsias duris restauruoja. Taip pat atsiliepime pažymima, kad prieš parduodant R. J. namą, pardavėjas AB Turto bankas gavo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos urbanistinės plėtros departamento paveldosaugos skyriaus 2011-01-28 parengtą apžiūros aktą Nr. A1-32, kuriame buvo nurodytos kultūros paveldo objekto vertingosios savybės ir jų būklės apibūdinimas, pateikta namo fotofiksacija. Pagal LR Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 15 str. 3 d., kultūros paveldo objekto pardavėjo teisės pereina naujam valdytojui (įgijėjui) nuo perdavimo ir priėmimo akto pasirašymo. Todėl, institucijos teigimu, pareiškėjas apie namo vertingąsias savybes susipažino namo pirkimo sandorio metu, be to, kad objektas yra kultūros vertybė liudija ir įrašas registro pažymoje, KPD kultūros vertybių registras, kuris yra viešas ir laisvai prieinamas. Taip pat atsiliepimu, institucija atkreipia dėmesį į tai, kad R. J. yra savininkas šalia namo (duomenys neskelbtini) esančios kultūros vertybės – namo (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Šią kultūros vertybę pareiškėjas taip pat restauravo pažeidžiant Nekilnojamųjų kultūros vertybių įstatymą, už ką jau buvo skirta nuobauda. Todėl mano, kad R. J. nuobauda buvo paskirta pagrįstai, įvertinus visas bylos aplinkybes ir prašo R. J. skundą atmesti ir palikti KPD Klaipėdos teritorinio padalinio 2014-02-06 nutarimą.
Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo skundą palaikė ir paaiškino, kad nėra supažindintas su jokiu namo pasu, jokiomis vertingosiomis savybėmis. Neginčija, kad objektas yra „kvadinis“, kai pirko, žinojo, kad perka „kvadinį“ objektą. Kaip matosi iš pateikto išrašo, šis nekilnojamas turtas yra įrašytas į nekilnojamojo kultūros vertybių registrą. Tai, kad namas įrašytas į tą registrą, ir kad jis žino apie vertingąsias savybes, buvo supažindintas. Bet, kas yra namo pasas, kodėl jis jam nebuvo perduotas, apie tai jam nebuvo žinoma. Atsiliepime teigiama, kad namas įrašytas į registrą, namui buvo suteiktas Valstybės saugomo objekto statusas. Akcentuojama, kad saugomas viešam pažinimui ir naudojimui. Iš registrų išrašo nesimato, kad jis yra saugomas viešam pažinimui ir naudojimui. Jam priklauso šalia esantis (duomenys neskelbtini), kuris irgi yra vertybė, tačiau nieko panašaus jis nežinojo. Lankėsi Kultūros vertybių apsaugos departamente (toliau – KVAD), nes prieš kažkiek metų jam buvo skirta nuobauda. KVAD jam nurodė, kad reikia sudaryti sutartį, kad tas turtas būtų prieinamas pažinimui ir t.t. Kreipėsi į KVAD, bet sutartis nebuvo iki šiol sudaryta. Pakankamai draugiškai bendravo su KVAD, santykiai pakankamai draugiški. Jis kaip ir pirmas nusipirko kultūros paveldo lentelę ( apvalų ženkliuką) už savo pinigus. Jam neišduoda leidimo dėl paskirties keitimo. Iš atsiliepimo jis supranta, kad pietinio fasado durys buvo išimtos, bet dabar jos atstatytos, taigi dėl šito klausimo ginčo nėra. Vakarinio priestato durys yra medinės, ne geležinės, kaip rašoma nutarime, o šiaurinio fasado durys nėra pakeistos. Jis paaiškino inspektoriui, kad laikinai įstatė geležines, nes ėjo purvas, šaltis. To nedraudžia įstatymas. Atsiliepime nieko neminima apie šio namo dešinės pusės 31 metais pastatytą priestatą. Jis nebuvo pripažintas kultūros vertybe. Teigiama, kad jis pažeidė įstatymą, pakeisdamas duris, tačiau, tiek rytinio, tiek vakarinio fasado abi durys per pusę buvo lūžusios. Institucija pripažįsta, kad vienerios durys nebuvo vertingoji savybė. Dėl langų, atsiliepime rašoma, kad jie akivaizdžiai skiriasi nuo senųjų langų rėmų pločio, todėl jam neaišku ar rėmų dydis neatitinka, ar rėmų plotis, plytos sudėtos, sija nebuvo pakeista. Iš esmės, langų dydis nepakeistas, todėl negali skirtis. Jei kalba eina apie langų plotį, koks buvo, toks ir liko. Nebeliko langų rėmų metalinių detalių, kampainių ir vyrių. Dėl kampainių ir vyrių, nurodo, kad gali vyrius papildomai kaip imitaciją pridėti, nebus pažeidimo. Kalbama, kad saugomą nekilnojamojo kultūros vertybę draudžiami vertingąsias savybes naikinantys statybos darbai, tačiau jis nemano, kad šias vertybes sunaikino. Pastatas griuvinėjo, Kultūros paveldo objekto pritaikyti kitiems, negu nurodyta nekilnojamos kultūros vertybės pase naudojimo būdams, negalima, tačiau pasas jam nebuvo pateiktas. Ar jis egzistuoja elektroninėje erdvėje? Institucija turi įrodyti, kad asmuo padarė ATPK pažeidimą. Jis prisimena, kai (duomenys neskelbtini) name keitė langus, nuėjo į KVAD. Jam buvo pasakyta, kad pasikeisti nereikia jokio projekto, todėl pasikeitė langus, nebuvo ir nekilo jokios problemos. Jis neginčija, kad buvo pakeisti langai, bet tai buvo seni langai, papuvę rėmai. Iš esmės nuotraukoje pateikiama tik vienas lango dydis, viena nuotrauka pateikta, bet tokie langai buvo keturi. Priestate antrame aukšte iš kitos pusės buvo kiti langai. Suskirstymas tas pats, bet langų forma skyrėsi. Kaip buvo galima pripažinti namo langus vertybinėmis savybėmis , kai iš nuotraukų akivaizdžiai matosi, kad langai skiriasi. Nutarime kalbama, kad jis pažeidė Kultūros paveldo apsaugos įstatymo 19 str. 2 d. 1p. 4 p., bet jam nebuvo žinoma, kad tai yra vertybės. Įstatymas draudžia naikinti, ar kitaip žaloti pase nurodytas kultūros vertybes. Kultūros paveldo pasas jam nebuvo įteiktas. Taip pat nurodyta, kad jis pažeidė minėto straipsnio 4 dalį, bet ar tai darbai buvo sumenkinti. Kaip matosi iš registrų centro išrašo, nekilnojamas daiktas įrašytas į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. Apie tai, kad šis pastatas yra skirtas viešajam pažinimui ir naudojimui, jis bandė ieškoti sąvokų, kurios nurodytos 32 straipsnio 31 d., ir šis objektas turi būti pripažintas viešajam pažinimui ir naudojimui. Bet kad jis būtų su tuo supažindintas, išrašo nėra, todėl jis nesutinka, kad padarė pažeidimą. Nutarime taip pat rašoma, kad jis pažeidė to paties įstatymo 23 str.1 d. 2p., 3 p., bet, ką reiškia tvarkyba ir remontas -tai abstraktus pažeidimas. Norint išsaugoti pastatą, jį būtina „konservuoti“. 23 str. 6 d. nurodyti tik bendro pobūdžio reikalavimai. Taigi įvertinęs visas aplinkybes, mano, kad pažeidimo nepadarė, jei teismas manys, kad yra pažeidimas, prašo skirti bent jau minimalią bausmę - įspėjimą. Dėl laiptų, kaip minėjo, buvo tvarkomi pamatai. Laiptai buvo neapšiltinti, buvo atsiradę plyšių. Kasant buvo rastas rėmas, iš tų pačių medžiagų buvo padaryti laiptai. Tokie patys laiptai yra Tilžės 11 ir Tilžės 15 pastate. Tilžės 15 yra apklijuota slidžiomis juostelėmis, bet žiūrima tik į jį. Prašo teismo atkreipti dėmesį, kad pažeistas ATPK 292 str., o jei pažeistas skundo padavimo terminas, tai administracinė teisena nutrauktina. Tą pati akcentuoja ATPK 295 str., 302 str. 1 p. 2 d. Skundas buvo išsiųstas kaip ir priklauso nustatytu terminu, skundą jis išsiuntė į Kultūros paveldo departamentą, tačiau departamentas grubiai praleido šį terminą, todėl byla turėtų būti nutrauktina. Taip pat pažymi, kad jei asmuo nubaudžiamas administracine tvarka, išrašomas reikalavimas, ką reikia padaryti.
Atsiliepimas
KPD Klaipėdos teritorinio padalinio atstovas L. K. palaikė atsiliepime išdėstytą nuomonę ir paaiškino, kad R. J. buvo pirmas, kuris pakabino lentelę su kultūros paveldo ženklu. R. J. žinojo, kad objektas yra kultūros vertybė. Be to, ne pirmą objektą įsigijo, kuris priklauso kultūros vertybėms. Jie jau turėjo problemų, ką savininkas turi daryti, kai objektas turi vertybę. Jie pamatė, kad pastate neliko dailių durų. R. J. paskubėjo dirbti darbus, nepaisydamas įstatymų, kuriuos įvardijo atsiliepimo pabaigoje. Yra nurodyta, kokie pažeidimai padaryti. Prieš pradedant darbus, turėjo gauti kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritoriniame padalinyje laikinąjį apsaugos reglamentą, kuriuo vadovaujantis atestuotas specialistas turėjo parengti projektą, bei gauti leidimą atlikti tvarkomuosius tautosakos darbus. Jei R. J. įstatyme numatyta tvarka būtų derinęs visus tvarkytos darbus, nebūtų problemų. Visi susitvarko tuos klausimus. Buvo jau padarytas nusižengimas. Iki tvarkybos darbų buvo 4 medinės durys, kurios kultūros vertybės registre yra įvardintos kaip pastato vertingoji savybė. Medžiaga prieinama kiekviename tinklapyje. Atsiliepime nurodė, kad yra tam tikra tvarka. R. J. įsigijo (duomenys neskelbtini) namą, 2011 m., išraše įrašyta, kad nekilnojamasis daiktas įrašytas į nekilnojamojo turto vertybių registrą nuo 1998 m. Vadovaujantis įstatymo 15 str. 1 d., 2 d., pardavėjas Turto bankas gavo parengtą apžiūros aktą Nr. AL 22, kuriame nurodytos savybės ir būklės apibūdinimas, pateikta namo fotofiksacija. R. J. turėjo būti supažindintas sandorio metu, kad jis neperka katės maiše, jis įsigijo kultūros vertybę. Paminėtos vertybės, yra išvardintos, bet R. J. išsaugojo tik vienerias duris, bet nepasitarė su jais. Buvo pakeistos vertingosios durys į metalines šarvo duris ir pareiškėjas to neneigia. Pažeidimas yra, R. J. prašo švelnesnės nuobaudos, vadinasi visi klausimai jam buvo žinomi. Dėl praleisto 3 dienų termino nurodė, kad tai jų pirmas pakoreguotas protokolas. Visuomet pareiškėjai apskųsdavo per teismą, o dabar - per jų instituciją, todėl atsiprašo. Pripažįsta, kad terminas praleistas, bet pažeidimo veika akivaizdi, todėl neturėtų būti byla nutraukta dėl pažeisto termino. Nagrinėjant bylą, pagal seką, būna surašomas protokolas, nutarimas, reikalavimai pašalinti tai, dėl ko buvo priimtas nutarimas. R. J. pasakė, kad apskųs jų nutarimą, todėl reikalavimo pašalinti pažeidimus nerašė, bet jis turėjo tai padaryti. Pagal tvarką po nubaudimo siunčia reikalavimą pašalinti pažeidimus. Iki nutarimo priėmimo neprašė pašalinti netikslumus, nes šiuo atveju tai ne tas asmuo. R. J. buvo baustas administracine tvarka ir dabar norėjo nueiti paprasčiausiu keliu. Pareiškėjas įstatė metalines šarvo duris ir žala tokia, kad įstatė nevertingas duris. Jie neprivalo rašyti reikalavimus. Viskas jau įvykę, pakeisti langai, nors R. J. tai galėjo daryti susitvarkęs leidimus, bet pareiškėjas tik po to į juos kreipėsi. Kadangi sąmoningai padarė pažeidimą, buvo taikyta vidutinio dydžio nuobauda. (duomenys neskelbtini) namo Nr. 3 langai nebuvo įvertintos kaip vertingosios savybės. Kadangi pirkimo sandoris įvykdytas 2011 m. R. J. turėjo žinoti apie vertingąsias savybes. Pasas yra tinklalapyje, susipažinti gali kiekvienas, informacija lengvai prieinama. Be to, buvo pateiktas išrašas prieš sandorį su apžiūros patikrinimu. Savivaldybė perdavė turto bankui išrašą, apžiūros patikrinimo aktą. Jei yra priimamas sprendimas, savininkas informuojamas apie objekto įregistravimą. 2008 metais vertybės buvo patikslintos, ir apie tai išsiunčia registruotu laišku. Dėl remonto R. J. turėtų į juos kreiptis. Langų ir durų keitimas neatitinka pagal 23 str. 6 d. paprasto remonto. Jei R. J. būtų nunešęs architektui, būtų parašęs prašymą apsaugos reglamentui, architektas būtų padaręs analogišką brėžinuką ir būtų išduotas leidimas sekantiems darbams, bet šiuo atveju be leidimo buvo padaryti darbai. Jų specialistai būtų derinę vieningą projektą, atkuriant istorinius langus. Jei R. J. būtų daręs viską pagal numatytą tvarką, galėtų gauti kompensaciją.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 19 str. 2 d. 1 p. draudžia viešajam pažinimui ir naudojimui saugomame objekte, jo teritorijoje, vietovėje naikinti ar kitaip žaloti nekilnojamosios kultūros vertybės pase nurodytas vertingąsias savybes. To paties straipsnio 4 dalis numato, kad viešajam pažinimui ir naudojimui saugomoje nekilnojamojoje kultūros vertybėje draudžiami vertingąsias savybes naikinantys statybos darbai: kultūros paveldo objektą pritaikyti kitiems, negu nurodyta nekilnojamosios kultūros vertybės pase, naudojimo būdams; padidinti saugomų statinių naudojimo intensyvumą, pristatyti priestatus, papildomus aukštus, įrengti naujas mansardas, formuoti naują planinę struktūrą ir kitaip naikinti autentiškumo požymius. Siekiant atlikti kultūros paveldo tvarkybos darbus būtina gauti kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų reglamentus (statybos techninius reglamentus), patvirtintus aplinkos ir kultūros ministrų, taip pat kultūros ministro patvirtintus paveldo tvarkybos reglamentus, nustatančius reikalavimus konkretiems tvarkybos darbams (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 23 str. 1 d. 2 p. ir 3 p.). Parengti tvarkomųjų paveldosaugos darbų projektus, atlikti tvarkomuosius paveldosaugos darbus, paveldosaugos (specialiąją) ekspertizę, vadovauti tokiems darbams turi teisę kultūros ministro patvirtinta tvarka atestuotas specialistas. Kai kuriuos darbus gali atlikti neatestuoti pagalbininkai, prižiūrimi atestuoto specialisto, atsakančio už tokius darbus (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 23 str. 1 d. 2 p. ir 3 p.).
Bylos medžiagoje nustatyta, kad R. J. 2011-11-24 pagal pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. VM9-4243, įsigijo pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdos mieste, kuris 1998-02-07 įrašytas į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. Iš skundo matyti, kad pareiškėjas neneigia žinojęs, jog pastatui suteiktas nekilnojamosios kultūros vertybės statusas, tačiau teigia, jog įsigijus šį turtą, jam nebuvo perduotas pastato pasas, todėl nežinojo, kad būtent mediniai langai ir pietinio fasado vakarinio priestato bei šiaurinio fasado medinės durys yra priskiriami namo vertingosioms savybėms. Vis dėlto tokius pareiškėjo teiginius teismas atmeta kaip nepagrįstus, nes kaip matyti iš teismui pateiktų duomenų, prieš parduodant namą, pardavėjas AB Turto bankas gavo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Urbanistinės plėtros departamento Paveldosaugos skyriaus 2011-01-28 parengtą apžiūros aktą, kuriame buvo nurodytos parduodamo namo vertingosios savybės – tūris, aukštų išplanavimas, - kapitalinių sienų tinklas, sienų angos, fasadų kompozicija, fasadų apdaila, puošyba, konstrukcijos – pamatai, stogas, stalių ir kiti mediniai gaminiai, žemės ir jos paviršiaus elementai, šių vertybių būklės apibūdinimas, pateikta namo fotofiksacija (b. l. 27). Todėl darytina pagrįsta išvada, kad R. J. turėjo žinoti šio pastato vertingąsias savybes. Tai, kad R. J. pasirašydamas nekilnojamojo turto perdavimo-priėmimo aktą, negavo perkamo namo paso, nešalina jo atsakomybės. Asmenims keliami deramo atidumo ir rūpestingumo reikalavimai reiškia, kad įsigijant nekilnojamąjį turtą, kuris priskirtas kultūros vertybėms, būtų susipažinę su pagrindiniais įstatymais, reglamentuojančiais tokių pastatų tvarkybos klausimus, o taip pat su konkrečios kultūros vertybės vertingosiomis savybėmis, juolab, kad KPD kultūros vertybių registre tokių pastatų pasai yra viešai ir laisvai prieinami. Skundą nagrinėjantis teismas neabejoja, kad tokią informaciją privalo žinoti profesionalus teisininkas (administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad pareiškėjas dirba advokato R. J. kontoroje, advokatu (b. l. 4)).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta konstatuotina, kad R. J., atlikdamas paveldo tvarkybos darbus – panaikinęs pietinėje stogo pusėje buvusį stoglangį ir šiaurinėje pusėje įdėjęs du naujus stoglangius, keturias buvusias medines išorinio fasado duris pakeitęs šarvo tipo metalinėmis durimis, prie pagrindinių pietinio fasado durų įrengęs naujus metalinius laiptus, o buvusius medinius langus profiliuotais rėmais pakeitęs į kitus, neprofiliuotus rėmus ir negavęs namo tvarkybą leidžiančių dokumentų, pažeidė Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 19 str. 2 d. 1 p. ir 4 d., 23 str. 1 d. 2 p. ir 3 p. bei 23 str. 6 d. reikalavimus.
Pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl gretimų pastatų, kurie taip pat įtraukti į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, tvarkybos darbų, nenagrinėtinos, kadangi nėra susijusios su nagrinėjama byla.
R. J. taip pat pastebi, kad KPD Klaipėdos teritorinis padalinys jo skundą Klaipėdos miesto apylinkės teismui persiuntė pažeidęs Lietuvos Respublikos ATPK 292 str. nuostatas, t.y praleidęs trijų dienų skundo persiuntimo terminą, todėl prašo jo atžvilgiu bylą nutraukti. Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. pateikiamas baigtinis sąrašas aplinkybių, kurioms esant administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta. Šiame straipsnyje nėra įtvirtinta nuostata, kad praleidus Lietuvos Respublikos ATPK 292 str. 2 d. numatytą trijų dienų skundo persiuntimo terminą, administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną būtų galima nutraukti. Lietuvos Respublikos ATPK 292 str. įtvirtintas terminas skirtas operatyvumo principui užtikrinti ir šiuo atveju gali būti keliamas klausimas dėl drausminės atsakomybės, bet jokiu būdu ne dėl skundo dalyko.
Taigi atsižvelgiant į aptartas aplinkybes konstatuotina, kad R. J. pažeisdamas Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 19 str. 2 d. 1 p. ir 4 d., 23 str. 1 d. 2 p. ir 3 p. bei 23 str. 6 d. nuostatas, padarė teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 91 str.
Dėl paskirtos nuobaudos.
Lietuvos Respublikos ATPK 30 str. numato, kad skiriant nuobaudą už teisės pažeidimą turi būti atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).
Lietuvos Respublikos ATPK 91 str. sankcijoje numatytos alternatyvios nuobaudos įspėjimas arba bauda piliečiams nuo 500 Lt iki 3000 Lt ir bauda pareigūnams – nuo 3000 Lt iki 5000 Lt.
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, paskyrė R. J., kaip piliečiui, baudą, kurios dydis lygus Lietuvos Respublikos ATPK 91 str. sankcijos vidurkiui, t.y. 1750 Lt.
Nagrinėjamojoje administracinėje byloje nustatyta, kad pareiškėjas medines duris pakeitė šarvo tipo metalinėmis durimis laikinai, t.y., kol medinės vertingos durys bus atrestauruotos. Nors pareiškėjas KPD Klaipėdos teritorinio padalinio inspektoriui ir nenurodė, kur būtent ir, kas atlieka restauravimo darbus, tačiau teismas pastebi, kad pietiniame fasade buvęs pažeidimas pašalintas, t.y. grąžintos senosios durys (b. l. 49). Pastebėtina ir tai, kad byloje yra duomenys, jog R. J. kreipėsi į KPD Klaipėdos teritorinį padalinį su prašymu dėl laikinojo apsaugos reglamento išdavimo (b. l. 42) bei specialiųjų paveldosaugos reikalavimų išdavimo (b. l. 47), kas rodo, jog R. J. siekia atlikti nekilnojamosios kultūros vertybės tvarkybos darbus pagal įstatymo reikalavimus. Be to, atsižvelgiama į tai, kad R. J. neneigė atlikęs tvarkytos darbus be tam būtinų dokumentų, taip pat į tai, kad byloje nėra duomenų, kad R. J. turėtų galiojančių nuobaudų, todėl, teismo manymu, nuobaudos tikslai bus pasiekti paskyrus minimalią nuobaudą – baudą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 91 str. sankcijoje. Nors minėto straipsnio sankcijoje numatyta ir kita nuobaudos rūšis – įspėjimas, tačiau, atsižvelgiant į pažeidimo pavojingumo pobūdį, t.y., kad pažeidimu buvo padaryta žala Lietuvos nekilnojamajam kultūros paveldui, todėl akivaizdu, kad įspėjimas šiuo atveju neatitiktų teisingumo ir protingumo kriterijų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302 str.1 d. 5 p., 302² str., 302⁴ str.,
nutaria:
pakeisti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinio padalinio 2014-02-06 nutarimą: R. J. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 91 straipsnį paskirtą nuobaudą – 1750 Lt sumažinti iki 500 Lt (penkių šimtų litų).
Nutartis gali būti apskųsta Klaipėdos apygardos teismui per 20 dienų nuo nutarties paskelbimo dienos, skundą paduodant Klaipėdos apygardos teismui arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.