Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vedęs, turintis aukštąjį išsilavinimą, gyvenamoji ir deklaruota vieta - (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“direktoriumi, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnį, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis R. D. 2023 m. liepos 21 d., apie 15 val. 23 min., viešoje vietoje - automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), pašalinių asmenų akivaizdoje, niekindamas elementarias moralės bei elgesio normas, įžūliu elgesiu, susijusiu su smurto panaudojimu, kitų žmonių akivaizdoje demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, būtent: tyčia išplūsdamas nukentėjusįjį A. Ž. necenzūriniais žodžiais, pastarajam sėdint automobilyje „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pro atvirą automobilio langą, sugriebęs nukentėjusiajam už peties, ranka laikė bei tempė nukentėjusįjį, po to nukentėjusiajam A. Ž. bandant išsilaisvinti ir išlipti iš automobilio, pradarius automobilio dureles ir iškėlus vieną koją iš automobilio į lauką, rankomis sugriebęs už automobilio durelių, jas trenkė, prispausdamas nukentėjusiojo A. Ž. kairę koją bei laikė ją prispaudęs durelėmis, tokiais tyčiniais veiksmais nukentėjusiajam A. Ž. sukėlė fizinį skausmą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, sukėlė išgąstį ir sumaištį.

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis R. D. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2023 m. liepos 21 d., maždaug 15.15-15.10 val. su šeima atvyko į (duomenys neskelbtini) gatvėje esantį poliklinikos kompleksą, ten yra reabilitacijos klinika, kur turėjo pristatyti mažylę. Aikštelę ganėtinai gerai žino, joje eismas vyksta puslankiu. Dešinėje pusėje yra stovėjimą draudžiantys ženklai, prieš Odontologijos kliniką yra kelios rezervuotos vietos, ties Reabilitacijos klinika invalido vietą žymintys ženklai ir ant pastato kampo prie poliklinikos yra ženklas „Sustoti ir stovėti draudžiama“, nes ten nėra net šaligatvio toje vietoje. Jis toje aikštelėje važiavo labai lėtai, nes daug pėsčiųjų būna, antra - reikėjo rasti parkavimo vietą. Jų automobilis nedidelis, reikėjo, kad plačiai atsidarytų durys ir galėtų iškelti mažylę iš kėdutės. Ta vieta pasirodė tinkama ant paties kampo, iš karto už kampo pati pirma vieta. Prieš įvažiuodamas į tą vietą įjungė posūkio signalą, nes pirma - keitė važiavimo kryptį, antra -parkavimo vieta kairėje. Turi įprotį prieš keisdamas kryptį pažiūrėti į veidrodėlį, ar kam nekliudys. Tuo metu dideliu greičiu jį aplenkė salotinės spalvos automobilis su dviem žmonėmis. Jis norėdamas atkreipti dėmesį į save intuityviai paspaudė signalą ir staigiai stabdė, nes iš tikrųjų atstumas buvo labai mažas. Kai pamatė, jis suvokė, kad galėjo atsitrenkti į vairuotojo automobilio dureles. Matė, kad žmogus sėdėjo nulenkęs galvą, kažką naršė. Išgirdo išsigandimo balsą dukrytės ir žmona pažiūrėjo. Paklausė, ar viskas gerai? Dukrytė rodė rankytėmis, kad iškrito žaisliukas, kad jai diskomfortas. Jis žaisliuką padavė, žmona dukrą pradėjo raminti ir pastaroji gana greitai nurimo. Pamatė, kad tas automobilis, kuris juos aplenkė, sustojo per keturias, penkias parkavimo vietas toliau, tiesiai prieš laiptus. Jam pasirodė labai keista, kad žmogus aplenkė ir iš automobilio niekas neišlipa. Buvo nustebęs, kam lenkti stovėjimo aikštelėje, kai niekur nenuskubėsi, juo labiau KET sako, kad draudžiama tai daryti. Su žmona susižvalgė, paklausė žmonos, ar viskas gerai ir matydamas išsigandusią žmoną, nusprendė privažiuoti arčiau ir paprašyti žmogaus atsiprašymo, nes toks vairuotojo elgesys jį šokiravo. Kadangi dešinėje pusėje yra stovėjimą draudžiantys ženklai, maždaug ties laiptais jie pasibaigia, berods 10 m, tai jis ir sustojo toje vietoje. Dar buvo kelios laisvos vietos priekyje, bet mintis buvo, kad jei kas atvažiuos iš galo, jis galės patraukti automobilį į priekį, nes jį aplenkti nei iš dešinės, nei kairės pusės nebuvo jokių galimybių. Privažiavo, sustojo, žmona pasakė, kad viskas gerai. Jis priėjo prie vairuotojo durelių. Vairuotojo durelės buvo šiek tiek praviros ir uždėjo delnais rankas ant durelių viršelių, kad vairuotojui galėtų parodyti „būk geras, mano automobilis ten stovi, nueik atsiprašyk, nes mano žmona ir dukrytė labai išsigando“. Keleivis ir vairuotojas naršė telefone, nerodė jokio dėmesio jam. Kai pareiškė prašymą, kad nueik atsiprašyk, kuris ką pasakė, jis nepamena, bet rusiškais keiksmažodžiais buvo pasiųstas labai toli. Kadangi jis dar sykį primigtinai pasakė, kad jei jie neatsiprašys, jis tikrai iškvies policiją, nes taip vairuoti negalima, iš keleivio vietos iššoko jaunuolis ir agresyvia veido išraiška pradėjo artintis prie jo. Matydamas ateinantį žmogų, jis atsitraukė, kad galėtų su juo kontaktuoti. Tuo metu išlipo vairuotojas ir trinktelėjo tiesiai po ausimi, kur pastarasis taikė, ar netaikė. Vairuotojas teigė, kad savigyna. Nusprendė kviesti policiją, nes situacija pasirodė nekontroliuojama. Jis pasiėmė telefoną, kuriuo žmona filmavo ir iškvietė policiją. Jaunuoliai susėdo į automobilį. Kviesdamas policiją nuo Odontologijos klinikos pamatė ateinantį vyriškį, kuris, vėliau paaiškėjo, buvo B.. pastarojo parašė paliudyti ką pastarasis matė. B. pamatė kalbėdamas telefonu. Jam iškvietus policiją, vėl pradėjo verkti dukrytė, žmona išlipo ir jis dukrytę paprašė nunešti į reabilitaciją. Žmona su dukryte nuėjo į Reabilitacijos kliniką, jis automobilį patraukė ir pastatė ant kampo. Jaunuoliai nuėjo į Odontologijos kliniką. Laukė policijos gal penkias minutes, bet jam rūpėjo kaip jaučiasi žmona su dukra, vėl paskambino į policiją ir pasakė, kad važiuos rašyti pareiškimą, nebevažiuokite, nes jaunuoliai buvo pasišalinę iš įvykio vietos. Policijoje pasakė, kad tuoj bus. Laukiant grįžo jaunuoliai. Policijos pareigūnams paaiškino kas nutiko. Po to, kai policija išvažiavo, nuėjo pažiūrėti kaip dukrytė, pastarojo jau sportavo, nesimatė nesusipratimo pasekmių, o jam labai skaudėjo, sunku buvo ryti seiles. Išvažiavo į polikliniką, matydamas, kad niekuo nei žmonai, nei dukrytei padėti negali, o savimi rūpintis reikia vien dėl to, kad galėtų rūpintis šeima. Priėmimo skyriuje padarė tomografiją, pasakė, kad sumušimas neigiamų pasekmių neturės, davė tabletę, dar namie išgėrė tabletę. Viskas baigėsi geruoju. Tą vakarą į policiją nebevyko, nes vaikas verkė, čiupinėjo veidą ir taip toliau, kai tik vaiką paleisdavo, pastarasis iš karto lipdavo atgal jam ant rankų. Kitą dieną nuvyko į policiją, apklausos metu suskambėjo telefonas, buvo neišjungęs garso, netyčia paspaudė garsaus ryšio mygtuką, pareigūnas girdėjo kai žmona pasakė, kad dukrytė vėl muša sau per veidą ir reikalauja tėčio. Pareigūnas buvo labai supratingas ir sako „važiuok susitvarkyk su šeima, grįši, kai galėsi“. Grįžo už poros valandų, kai dukrytė nuėjo pietų miegelio.

Jam pasirodė keista, kad niekas neišlipa iš automobilio, tai truko 10-15 sekundžių, kol su dukra bendrauja. Matė kas vyko priekyje. Ta stovėjimo vieta buvo laisva, bet nepasistatė. Dešinėje aikštelės pusėje galimybės sustoti nėra. Yra salelė ir automobiliai statomi puslankiu ar ties posūkiu. Lenkimas įvyko per stovėjimo vietas žyminčias linijas. Visas automobilių statymas vyksta aplink salelę. Kur yra šaligatvis link laiptų, jam atrodo, yra geltona linija, jei ji nenusitrynė. Vietos išvažiuoti iš parkavimo vietos ten tikrai buvo, jis sustojo, jo manymu, toje vietoje kur tai galėjo daryti pagal kelio ženklus. Mano, kad sustojo dešiniau, nes ten buvo vietos ir duris atsidaryti. Ties laiptais geltonos linijos dar nebuvo. Durelės žalio automobilio vairuotojo buvo pravertos. Jis nenorėjo, kad vairuotojas duris užsidarytų. Automobilio langas buvo tikrai uždarytas. Jis tiesiog norėjo paprašyti „tu būk geras“, norėjo dėmesio. Priėjo, pamena pasakė „Laba diena, ką ponaiti darai?“. Nebuvo taip, kaip, berods A. vardas, teigė, kad pastarajam neleido išlipti. Jis tiesiog norėjo, kad vairuotojas prieitų ir atsiprašytų žmonos. Jis A. durelių neuždarinėjo. Ponaičiai, kol laukėme policijos, sakė, kad jis neleidžia jiems išvažiuoti, neleidžia jam išlipti. Jis durelių specialiai nestūmė ir neuždarė, jis laikė už durelių viršaus. Durelių uždarymu, jis būtų prisispaudęs sau pirštus. Greičiausiai jo stovėjimas prie durelių galėjo trukdyti pastariesiems išlipti. Kuris ką sakė, jis tiksliai nepamena, nes kalba buvo padrika, kažkuriuo momentu rusiški keiksmažodžiai ir jo siuntimas. Tiksliai nepasakys, kuris ką sakė, abu. Tuo metu liudytojų nebuvo, pamatė tik kviesdamas policiją ateinantį vyrą. Jis, kai kvietė policiją, matė ateina vyras, sėda į automobilį, priėjo ir paprašė paliudyti. Jis šnekėjo nuo žalio automobilio galo, liudytojas buvo prie pat savo automobilio. Liudytojas buvo per kokius 5 metrus. Vaizdo įraše, kurį pateikė teismui, tame automobilyje matosi keleivio vietoje sėdintis asmuo, jam atrodo moteris. Liudytojo B. jis nepažįsta. Kiek skaitė pastarojo parodymus, liudytojas pareiškė, kad liudytojui nepatiko taip, kaip jis tą situaciją sukėlė. Liudytojas mano, kad jis priėjo kaip chuliganas ir prisikabino prie jaunuolių. Liudytojas yra parašęs, kad pastarajam nepatiko ir liudytojas supyko. Mano, kad liudytojas negalėjo matyti, kad jis spaudė neva spaudė koją, nes liudytojo nebuvo, pastarasis ateidinėjo, todėl drąsiai gali teigti, kad liudytojas melavo. Liudytojo automobilis stovėjo į salelės pusę priekiu, abu automobiliai stovėjo priekiu į salelę. Tarp jų jokių kliūčių, medžių, nieko nebuvo.

Nukentėjusysis aikštelėje tikrai važiavo daugiau nei 30-40 km/h. Jis važiavo maždaug apie 20 km/h ir juos lenkė. Aikštelėje greitis 20 km/h, pagal nukentėjusiojo vairavimą greitis buvo daugiau nei dvigubai didesnis. Mano, kad nukentėjusysis pažeidė KET taisykles. Nepamena, ar pareigūnai aiškinosi dėl KET pažeidimo. Jis visą istoriją pareigūnui papasakojo atėjęs rašyti pareiškimą, kad jį aplenkė, kad jis priėjo. Pareigūnas, kai jau smulkiai rašė, pasakė, kad policija greičiausiai ištirs šį KET pažeidimą. Pareigūnas pasakė, kad tiesiog laukite susisieks tyrėja, kuri užduos tikslinančius klausimus. Pareigūnui tikrai nurodė kaip vyko lenkimas, kad tai įvyko posūkyje, viską nurodė. Jam sustojus žaliam automobiliui iš galo, pro jį negalėjo pravažiuoti automobiliai. Mano, kad ten stovėti buvo galima. Jo intencija buvo ta, kad jis tik stabtelėjo paprašyti atsiprašymo, net nebuvo užgesintas variklis, ženklo nebuvo, žmona vairuotoja, priekyje buvo laisva parkavimo vieta, jis nesiruošė diskutuoti. Matė, kad yra „klevukas“. Mintyse „klevukas“ karštas žmogus. Visi buvo jauni ir nepagalvoję galėjo kažką padaryti, adekvatus jaunuolio elgesys, ne siuntimas jo toli, būtų išsiskyrę draugiškai. Jam tereikėjo nukentėjusiojo atsiprašymo. Kai jaunuolis išlipęs iš mašinos jam sudavė smūgį ir tik atvykus pareigūnams pastarasis ištarė vieną žodį „atsiprašau“, nedetalizuodamas už ką. Ar atsiprašo už tai, kad išgąsdino jo žmoną ir dukrytę, ar jam sudavė smūgį. Jis neturėjo noro diskutuoti. Melas, kad vartojo necenzūrinius žodžius, to nebuvo. Galima, jis nutylės į klausimą, ar žmonės jį apšneka. Jis įvykio metu necenzūrinių žodžių nevartojo. Tuo metu, kai jis priėjo buvo praviros durys, matė vieną žmogų, pasilenkęs pamatė antrą žmogų, pasakė „būkite geri, eikite atsiprašyti mano žmonos, dukros, nes dėl jūsų vairavimo nukentėjo ir išsigando“, tuo metu iš automobilio pasipylė necenzūriniai žodžiai. Jo balsas nebuvo kaip prie pietų stalo, galėjo būti pakeltas, bet nešaukė, nes buvo šokiruotas. Nesakė, kad teises nupirko tėvai. Apie koją kalbant, mano, kad neprispaudė, nes automobilio durys nebuvo praviros tiek, kad vairuotojas galėjo iškelti koją. Neatsakys, ar nurodė pareigūnams, kad uždarė duris. Pareigūnams atvykus jam skaudėjo, tai buvo papildomas šokas. Jam priėjus automobilio langas buvo uždarytas. Už peties vairuotojo netempė, iš mašinos ištraukti nenorėjo. Prilietęs vairuotojo nebuvo. Iki smūgio sudavimo, jokio fizinio kontakto su vairuotojo nebuvo. Buvo tik akių kontaktas. Pastarieji norėdami išlipti nieko nepasakė, kad tu pasitrauk. Policijos pareigūnams, vairuotojas sakė, kad jis bandė pastarąjį ištraukti. Mano, kad pilietis meluoja, kad tai yra išgalvoti faktai.

Jis prašė buvusio advokato, pastarasis nesuprato, kodėl Kelių policija netyrė dėl KET pažeidimo, nes priežastis jo priėjimo buvo dėl tokio vairavimo. Turtinių pretenzijų jis neturėjo. Byla buvo nutraukta dėl smūgio sudavimo jam. Žmona turėjo daug ašarų. Pastaroji yra pastabi moteris, kuri mato viską. Mano, kad žmona ir ramindama dukrelę, galėjo matyti jam suduotą smūgį, taip ir buvo, kaip pastaroji pasakojo. Jam priėjus prie „Golf“ automobilio, liudytojas buvo gal 5 m nuo savo automobilio galo, nes liudytojas priėjo prie savo automobilio vairuotojo durelių, atsidarė ir atsisėdo. Liudytoją pamatė kviesdamas policiją, iki iškvietimo nematė to asmens. Viskas truko apie minutę, gal dvi. Negali teigti, ar liudytojas matė visą įvykį. Mano, kad smūgį liudytojas galėjo matyti. Tiksliai nepamena, bet mano, kad liudytojas pasakė, kad pastarasis to nenori daryti, neturi laiko, pats priėjai, gavai į snukį, būk ramus.

Matė, kad nukentėjusysis su liudytoju pasikeitė telefono numeriais ir galimai bendravo, tą tikrai matė. Iki policijos atvykimo nukentėjusysis su liudytoju nebendravo. Sudavus jam smūgį, iškvietus policiją, vairuotojas su keleiviu išėjo į Odontologijos polikliniką. Liudytojas sėdėjo automobilyje, o pastarieji grįžę atsisėdo į automobilį ir jų bendravimo su liudytoju nematė.

Abu asmenys išėjo į polikliniką, tai melas, kad keleivis liko. Pastarieji abu išėjo ir abu grįžo. Dėl visos situacijos, sutinka, kad jis nebūtų priėjęs paprašyti atsiprašymo, nebūtų gavęs per veidą, nebūtų išsigandusi dukrytė. Kitų žmonių jis nepastebėjo, niekas nesustojo, nesusidomėjo. Pro langus galbūt kažkas kažką matė. Kodėl liudytojas sėdėdamas ir matydamas konfliktą neiškvietė policijos, nepasiūlė pagalbos. Savo kaltės šioje situacijoje nemato.

Kai stovėjo prie salotinės spalvos automobilio durelių B. nebuvo automobilyje, nes kviečiant policiją matė pastarąjį ateinantį. B. negalėjo matyti prispaudimo, nes nebuvo B. ir jo rankos buvo padėtos ant durelių. Veiksmo, jam stovint prie durelių, B. automobilyje nebuvo. Jis bendravo per dviejų automobilių ilgio atstumą. Nukentėjusysis, mano, kad negalėjo matyti kada jis kalbino liudytoją. Mano, kad atvykus policijos pareigūnams buvo bendravimas. Nukentėjusysis iš policijos bendravimo galėjo suprasti apie liudytoją. Nėra teistas, vedęs, turi 3 metukų dukrą, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, nėra baustas už konfliktus.

Išklausius BPC pateiktus garso įrašus, peržiūrėjus R. D. pateiktą vaizdo įrašą (duomenys neskelbtini), byloje esančius vaizdo įrašus iš pareigūnų kūno kamerų Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaltinamasis R. D. parodė, kad nesimato, nei ant kojos, nei ant peties žymių.

Tęsiant vaizdo įrašų peržiūrą, peržiūrėjus paskutinį vaizdo įrašą Nr. (duomenys neskelbtini), kaltinamasis R. D. parodė, kad nepamena, kuris jo klausė, bet matosi, kaip policijos pareigūnams nukentėjusysis kalbėjo su liudytoju.

Nukentėjusysis A. Ž. teisiamajame posėdyje parodė, kad praeitų metų liepos 21 d., po 15.00 val. atvažiavo į aikštelę, pamatė, kad mašina riedėjo, ji papypino. Jis nesuprato, ją apvažiavo ir prisiparkavo. Tai buvo (duomenys neskelbtini) prie gydymosi įstaigos, adreso nepamena. Vairavo automobilį „VW Golf“ 2-ą, žalios spalvos, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kitame automobilyje važiavo kaltinamasis tamsiai mėlynu automobiliu „AUDI A3“. Pastarasis riedėjo tiesiai, jis kaltinamąjį apvažiavo, nematė tikslo riedėti, vietos pilna. Kaltinamasis pradėjo pypinti, jis nesuprato dėl ko, nes atstumas buvo saugus, dideliu greičiu nevažiavo. Aikštelėje buvo vietos pilna vietos, prisiparkavo. Tuomet jis nukreipė dėmesį gal į telefoną ir kaltinamasis atėjo prie jo mašinos, paėmė už peties ir pradėjo jį įžeidinėti, visaip sakyti, kad jam teises nupirko tėvai. Jis pasakė „ką čia darai?“, kaltinamasis toliau žodžiavosi ir jis atidarė duris. Jis bandė išlipti iškišdamas vieną koją, kaltinamasis kažkiek atsitraukė, paėmė duris ir prispaudė jas, kad negalėtų išlipti. Atsisuko, pasakė pusbroliui, kad išliptų. Nepamena, ar kaltinamasis atsitraukė, ar kaltinamąjį nustūmė su durimis. Išlipo ir kaltinamajam trenkė vieną kartą, tuomet kaltinamasis nuėjo, pradėjo šaukti kvieskite „mentus“ ir panašiai. Nuėjo prie savo mašinos, pradėjo šaukti, kelti dramą, grįžęs vėl kabinėjosi, jis kaltinamajam nieko nesakė, nes buvo pasimetęs, nežinojo ką daryti tokioje situacijoje. Kaltinamasis žodžiavosi toliau ir jis pastarajam pasakė, kad jei prie jo prisiartins, palies jo mašiną, ar jį, dar kartą trenksiu. Kaltinamasis kažkiek atsitraukė, bet apsižodžiavimai nebuvo sustoję. Paskui ant jo pusbrolio pradėjo „varyti“, jis atsisukęs pusbroliui pasakė „nieko nesakyk, nekreipk dėmesio“. Prieš jį stovėjo pilkas „Audi“ automobilis, vairuotojo paklausė, ar viską matė. Pastarasis pasakė, kad viską matė, kas čia kaltinamajam negerai. Tuomet kaltinamasis priėjo prie to automobilio savininko, pradėjo šūkauti, sakyti „ar matei koks jis toks ir anoks, ką jis padarė“. Savininkas pasakė, kad pats nesąmones darai, užstatai mašiną. Jis pasižiūrėjo į laiką, pusbroliui pasakė, kad sėstų į mašiną ir lauktų pareigūnų, o jis nuėjo pas daktarus. Paskui išėjo pas daktarą, parėjo ir laukė pareigūnų. Iš pradžių pareigūnai sako „nueik, atsiprašyk, kad viskas taikiai būtų“. Jis bandė atsiprašyti, bet kaltinamasis ir prie pareigūnų keikėsi.

Jis apvažiavo kaltinamojo automobilį iš kairės pusės. Jis neskubėjo, įsuko priekiu aikštelėje. Kaltinamasis jam prisiparkavus važiavo iš galo ir užstatė mašiną. Aikštelėje buvo daug laisvų vietų, nes tokiu laiku būna dažniausiai būna tuščia, ryte būna apkrauta. Ten yra vingis ir yra salelė. Kitas asmuo buvo kitos salelės pusėje ir prisiparkavęs taip pat kaip jis. Tas asmuo sėdėjo mašinoje vairuotojo pusėje. Tarp jų ir mačiusio įvykį asmens automobilio nieko nebuvo, nebuvo sienelės, medžių, tiksliai nepamena. Kaltinamasis atėjo paėmė jį už peties. Jis sėdėjo mašinoje, bet langas buvo atidarytas. Jį kaltinamasis apžodžiavo, tampė. Kaltinamasis vartojo necenzūrinius žodžius, jų neįvardins, nepamena. Kai iškišo koją kaltinamasis jam ją prispaudė bandant išlipti. Jis iškišo koją ir laikė duris. Kojai buvo viskas gerai, nebuvo sužalojimų. Jis iš pradžių pareigūnams sakė, kad nieko nepadarė, nesutiko kaltinamojo atsiprašyti, nes yra nekaltas, bet pareigūnai pasakė „nueik, bus mažiau problemų“. Kaltinamasis prieš prispausdamas koją visaip vadino. Nesakė, kodėl prispaudė koją. Pusbroliui išlipus iš automobilio jam pavyko išlipti iš automobilio. Kai jis išlipo ir kaltinamajam trenkė. Buvo pradėtas procesas prieš jį, procesas baigėsi, priimtas sprendimas nutraukti tyrimą. Pretenzijų kaltinamajam neturi, jei kaltinamasis jo atsiprašytų, susitaikytų. Iki šios dienos nuo įvykio su kaltinamuoju nebendravo. Įvykį matė jis, pusbrolis, kaltinamojo žmona ir vairuotojas buvęs priekyje. Kaltinamojo žmona sėdėjo mašinoje. Nepamena, kurioje vietoje pastaroji sėdėjo. Nepamena, ar pastaroji ką sakė, tik girdėjo, kad kaltinamojo vaikas pradėjo rėkauti.

Jis nesudarė avarinės situacijos, tas automobilis nebuvo priverstas daryti manevrus. Dėl KET nebuvo apklaustas, ar nubaustas. Buvo tuo metu daugiau žmonių, jie nepriėjo, nesiteiravo kas vyksta. Pusbrolis išlipęs porą žodžių kaltinamajam sakė „nusiramink, kam tos nesąmones darai“, bet šiaip pastarasis nesikišo. Pusbrolis buvo išlipęs po trenkimo iš mašinos ir stebėjo. Jis nebūtų galėjęs išvažiuoti, kaltinamasis užstatė visą išvažiavimą. Kiek pamena, jam atrodo, kaltinamajam pypino žmonės, kad leistų išvažiuoti, bet tiksliai nepamena. Jam tuo momentu skaudėjo koją, kaltinamasis sukėlė fizinį skausmą, bet pas specialistus dėl to nebuvo. Patirtą skausmą vertintų 3-4 balais iš 10-ties. Jis pamena, kad išlipęs kaltinamajam trenkė ar pastūmė. Kaltinamasis jį išprovokavo, bet buvo pasakyta ir apie jo šeimą, buvo daug keiksmažodžių, žodžių „debilas, kaušas, asilas“. Tai išsakė nervingu tonu. Kaltinamojo balsas buvo pakeltas, tai girdėjo visi. Jis pasakė „ką čia darai?“, išlipo ir trenkė, nes kilo nervas. Civilinio ieškinio nereiškia. Jam turtinių pretenzijų dėl smūgių sudavimo asmuo nereiškė. Pareigūnams atvykus visi išsiskirstė, pastarieji pasakė laukti pranešimų el. paštu ar kur. Grįžęs paskambino tėvams, kurie pasakė jam ką daryti, tuomet sėdo į mašiną ir nuvyko į komisariatą. Tėvai pasakė, kad reikia taip pat kreiptis į policiją ir daryti tą patį ką ir kaltinamasis. Tuo metu tėvų nebuvo namuose ir neturėjo pagalbos.

Dabar kelio ženklų aikštelėje neprisimena. Neprisimena, ar buvo kelio ženklas dešinėje „Sustoti draudžiama“. Įvykio vietos nuotraukų nematė. Jis kaltinamąjį apvažiavo iš kairės, pastarojo nelenkė, tai du skirtingi dalykai. Apvažiavimas, jei žmogus riedi, o kaltinamasis važiavo tiesiai. Vairuotojo pažymėjimą turi apie metus. Jis dabar neprisimena detalių kas vyko prieš 6 mėnesius. Nepamena, ar kaltinamasis rodė posūkį į kairę. Kaltinamasis jam prisiparkavus po kažkur pusės minutės jam užstatė automobilį. Nepamena, kurią ranką kaltinamasis įkišo į jo automobilį. Kaltinamasis kalbėdamas jį tampė. Jam nesusidarė įspūdis, kad kaltinamasis nori jį išvilkti iš automobilio. Kai sėdėjo su pusbroliu prisiparkavę priekyje automobilio nepastebėjo. Kaltinamasis priėjęs išsakė pretenzijas, dabar nepamena. Iš pradžių sakė, kad jis chuliganiškai vairuoja, galėjo eismo įvykį sukelti, paskui „permetė“ tėvams, kad tėvai debilai, teises pirkinėja. Paminėjo švelnesnius jo žodžius, bet sakė rusiškus vyriškus, kaltinamojo žodynas buvo platus. Gali būti, kad jis kažką atgal pasakė. Nepamena, ar pusbrolis kažką sakė, sakė „ką darai?“, kad apsiramintų. Kai neleido išlipti, kaltinamasis stovėjo priekyje jo atsisukęs. Jam prispaudė koją virš čiurnos. Liudytojas kur buvo tuo metu nežino, pamatė jį tik gale ir nuėjo paklausti, ar pastarasis matė. Tas asmuo nebuvo išlipęs, bet nepamena. Tas asmuo buvo su moterimi, kuri sėdėjo keleivio pusėje, o pastarasis vairuotojo. Jis priėjęs paklausė „ar viską matėte?“, sakė, kad žada policiją kviesti, paklausė, ar liudytojas gali paliudyti. Liudytojas nenorėjo visai kištis, bet atvykus policijai pastarasis pats prisistatė.

Išklausius BPC pateiktus garso įrašus, peržiūrėjus R. D. pateiktą vaizdo įrašą (duomenys neskelbtini), byloje esančius vaizdo įrašus iš pareigūnų kūno kamerų Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) nukentėjusysis parodė, kad jam atrodo, kad automobilio langas buvo atidarytas. Medžiagoje jau praėjęs ilgas laiko tarpas. Nepastebėjo, kada buvo filmuojama. Jo mašinoje nėra šalto oro. Gal jis pats langą uždarė, įraše jau, kaip supranta, jau po daktarų arba ruošėsi eiti pas gydytoją ir uždarė. Iki jo trenkimo kaltinamasis padėjo ranką ant peties ir pradėjo jį tampyti, gali būti per duris ir per langą.

Kaltinimai buvo iš kaltinamojo pusės, konkrečiai dabar nepasakys keiksmų. Dėl keiksmų nepasakys, gal tuo momentu policijos pareigūnams nekeikė. Kaltinamojo tonas buvo pakeltas. Jau grįžęs atidarė langą, palaukė kol atvyks pareigūnai. Gali būti, kad prieš einant pas gydytoją uždarė langą. Į polikliniką eidamas pusbroliui sakė, kad pasiliktų. Pusbrolis nėjo su juo į polikliniką. Po smūgio, kaltinamasis toliau jį žodžiavo ir panašiai. Jam atrodo, tai jau po kokių po 5 minučių tarpo. Po smūgio kaltinamasis dar buvo priėjęs prie jo, bet tiksliai nepamena, dar vyko konfliktas. Nepamena, ar šiandien apklausta liudytoja buvo išlipusi iš automobilio. Nepamena, ar liudytoja šaukė. Kaltinamasis visada artinosi prie jo, prie jo mašinos, nes jam nepatinka, kai liečia jį, jo daiktus. Jis išsakė žodžius „dar kartą paliesi mane“, nes kaltinamasis artinosi. Tai po to, kai jau jo koja buvo prispausta.

Liudytojas A. V. teisiamajame posėdyje parodė, jog nukentėjusysis A. Ž. yra jo pusbrolis. 2023 m. vasaros viduryje atvyko su A. į polikliniką. Įvažiavus į aikštelę, stovėjo ar labai lėtai važiavo automobilis, jie jį apvažiavo ir pastatė savo automobilį. Jiems prieš tai dar pypino. Pasistačius automobilį, priėjo vyras, kuris padėjo kabinėtis, paėmė pusbrolį už peties, prispaudė pusbroliui koją su durimis. Tuomet jis išlipo, tas vyras šiek tiek atsitraukė. Tuomet A. trenkė kaltinamajam atsistojęs. Įvykis buvo (duomenys neskelbtini) centro poliklinikos aikštelėje. Jis atvyko su pusbroliu automobiliu. Automobilį vairavo pusbrolis A., automobilis antras „VW Golf“ žalias, kitas atvažiavęs automobilis „Audi A3“, mėlynas, tiksliai nepamena. Jis nesuprato, ar tas automobilis stovėjo ar važiavo, jei važiavo, tai labai lėtai. Automobilis stovėjo kaip ir sustojęs, kiek pamena jokių ženklų nerodė. Pusbrolis aikštelėje prisiparkavo priekiu. Prisiparkavus priėjo tas asmuo ir viskas prasidėjo. Kaltinamasis pastatė savo automobilį už jų, nepasakys, ar jie išvažiuoti galėjo. Jis nepamena, ar aikštelėje buvo laisvų vietų. Kaltinamasis keikėsi, ko tik nebuvo ir ko tik nedarė. Kaltinamasis kalbėjo žymiai garsiau, nei jie kalba, buvo toks piktybiškas. Kaltinamasis prieš tai atidarė dureles ir pradėjo, tai pamena. Jam kažką gal ir sakė. Jei kaltinamasis jam kažką sakė, sakė jam ir jis. Nepamena, ar ką kaltinamajam sakė Ž.. Kaltinamasis atidarė dureles, paėmė už peties pradėjo tampyti, pusbrolis norėjo išlipti, iškišo koją ir kaltinamasis pritrenkė kojas. Tuomet jis išlipo, tas asmuo atsitraukė ir A. išlipo, kaltinamajam trenkė. Jis nematė kaip ta koja buvo iškišta, to įvykio metu A. sakė, kad buvo iškišęs koją ir prispaudė. A. sakė to įvykio metu, atvykus policijai. Jis neprisimena, ar A. kažkaip reagavo prispaudus koją. Dar prieš juos stovėjo su automobiliu „Audi“ liudytojas, kuris dabar yra. Kitų asmenų kaip ir nebuvo. Asmuo, prispaudęs koją, buvo su moterimi, jei neklysta. Pastaroji gal buvo mašinoje, jis jos nematė ir negirdėjo, kad ką nors sakytų. Jam išlipus iš automobilio A. išlipo ir trenkė, daugiau tas asmuo pradėjo grasinti. Priėjo prie kito žmogaus, prie to kuris matė, ir norėjo, kad pastarojo versiją papasakotų, bet tas kitas asmuo už tiesą. Policiją kvietė tas kaltinamasis asmuo. Jis nekvietė. Nepamena, kada išvažiavo iš aikštelės. Jie po trenkimo sulaukė policijos ir išvažiavo, nes tas asmuo pasakė, kad skambins. Jei neklysta, matė, kad skambina. Jis nepamena, ar tuo metu išvažiuoti galėjo.

A. reikėjo į polikliniką, todėl ten važiavo. Asmuo pypino, nes tikriausiai supyko, kad A. pastarąjį apvažiavo. A. apvažiuodamas kaltinamojo automobilį nesutrukdė, nesukėlė avarinės situacijos. Jis mano, kad „Audi“ automobilio vairuotojas supyko, nes, kai pastarąjį apvažiavo, kaltinamasis pamatė, kad A. yra pradedantysis vairuotojas su klevo lapu, įsižeidė taip ir gavosi. Žodžių, išsakytų jo ir Ž. atžvilgiu, dabar nepamena. Jis žiūrėjo, išlipo iš mašinos, nes jis norėjo pastaruosius išskirti, bet jis išlipo ir viskas pasibaigė. Jis galvojo, kad bus kokios muštynės. Jis įvykyje jautėsi nesaugiai. „Audi“ automobilio vairuotojas prašė, kad liudytojas pasakytų kaltinamojo versiją policijai atvykus, o kitos „Audi“ vairuotojas pasakė „sakysiu tiesą, kaip kas buvo“. Pas gydytoją A. nuėjo, jis užtruko 5-10 minutes ir atvyko pareigūnai. Policijos išėjus jie dar palaukė ir atvažiavo. Laukėme sąmoningai.

Kelio ženklų aikštelėje, jis nepamena. Tas asmuo sustojęs nieko nedarė, galimai stovėjo be jokių signalų. Tikrai nieko nematė, nepastebėjo jokių posūkio signalų. Gali būti, kad sakė, jog jam susidarė įspūdis, kad „Audi“ automobilis nori parkuotis dešinėje pusėje, dabar nepamena. Kitoje pusėje salelės statė automobilį, pasisuko. Kaltinamasis juos vadino keiksmažodžiais. Buvo rusiškų keiksmažodžių. Jis neprisimena, kad naudotų tokius keiksmažodžius kaltinamojo atžvilgiu. Nepasakys, ar Ž. naudojo keiksmažodžius. Pastarasis, jam atrodo, pasakė, kad atsitrauktų, nes bus blogai, bet kaltinamasis vis tiek nesitraukė, lindo prie Ž., taip ir gavosi. Priėjo „Audi“ automobilio vairuotojas. A. išlipo paprašė, kad pastarasis atsitrauktų, kaltinamasis neatsitraukė ir tuomet A. trenkė. Jis tiksliai nepamena detalių, galima sakyti, kad tai buvo prie automobilio. A. užgavo kairę koją prie blauzdos. Jis nematė, kas vyko vairuotojo pusės apačioje. Ž. tuo momentu sušuko, surėkė. Negali paaiškinti, kodėl sakė, kad matė prispaustą koją. Kitą vairuotoją pamatė, kai „Audi“ vairuotojas ėjo link pastarojo. Tas vairuotojas sėdėjo mašinoje, sėdėjo vienas, po to atėjo moteris, konfliktas jau buvo pasibaigęs. Jis visą laiką sėdėjo mašinoje, buvo išlipęs, bet paskui atsisėdo. Prie jo priėjo policija ir pasiėmė informaciją. Skirti nieko nebereikėjo, viskas greitai vyko. Jis nesaugiai jutosi, kai pradėjo lįsti prie mašinos. Kaltinamasis galėjo prieiti ir prie jo padaryti bet ką, kaltinamasis nebuvo priėjęs. Kaltinamasis nepamena, ar konkrečiai jam kažką sakė, ar įžeidinėjo. Buvo mes su A., du vairuotojai ir žmonės, gal buvo praeivių, pastarieji pastabų neišsakė.

Liudytojas T. B. teisiamajame posėdyje parodė, jog A. Ž., A. V. jam nežinomi. Kviestas dėl konflikto prie poliklinikos (duomenys neskelbtini). Buvo 2023 m. vasaros pabaiga, gal liepos mėnuo. Jis laukė draugės, nes draugė vedė berniuką į polikliniką. Jis sėdėjo mašinoje. Priešais jį berniukas prisiparkavo, pribėgo kaltinamasis žmogus lipo iš mašinos prispaudė pastarąjį su durimis ir neleido išlipti. Konfliktas kilo dėl to, nes neva tai važiavo dideliu greičiu, nepraleido. Matė per veidrodėlį, kad jis pravažiavo, bet greičio tikrai ten nepasieksi, maksimaliai 20 km/h. Vaikinas vairavo žalią „VW Golf“ automobilį, o pribėgęs kitas tamsią mašiną, lyg „Audi“. To žmogaus mašina aikštelėje greičiausiai stovėjo, nes jis buvo už mašinų. Jis tik matė kaip mašina privažiavo ir neleido vaikinui išlipti. Kadangi vaikino mašina trumpa dar galėtų išvažiuoti, jei geras vairuotojas, grynai už galo neužstatė. Jis automobilyje sėdėjo visą laiką, jo langas buvo praviras. Jam įvykio matyti niekas netrukdė, aiškiai matė. Kaltinamasis pribėgo, vaikino koja buvo iškišta, matė kojos prispaudimą. Lipant vaikino koją prispaudė, tikslios vietos kojos nepasakys, bet matė iškištą koją lauke. Kaltinamasis jaunuoliui neleido išlipti. Prieš tai nepamena veiksmų, lyg ir nieko nedarė. Nepasakys, ar „VW Golf“ automobilio langai buvo atviri. Žodžių jis negirdėjo. Po įvykio kaltinamasis priėjo sakė „pasakysi mano naudai“, konkrečiai ką nenurodė. Jis sakė „sakysiu ką matė. Nei už vieną, nei už kitą“. Vaikinukas nieko neprašė. Draugė grįžo jau pareigūnams atvykus, pastaroji įvykio nematė. Po to neleidimo išlipti, vaikinukas išlipo iš automobilio, pastarieji sukonfliktavo, apsistumdė ir tiek. Žmogus pats prisikabino ir ieško teisybės. Jam ir taip nepatiktų, ateitų žmogus ir neleistų išlipti, stumtų. Būna vairuojant visokių situacijų, numoji ranka. Nereikia pasivyti žmogaus ir traukti iš automobilio, jis sako kaip pavyzdį. Vaikinukas apsistumdė kumščiais, pastarasis gynėsi. Vaikinukas trinktelėjo kažką tam kitam asmeniui.

Draugė grįžo jau atvykus policijai. Pastaroji nematė konflikto. Jis išlipo iš automobilio atvykus policijai. Kai durimis prispaudė koją, vaikinukas atsistūmė, pastarieji apsistumdė. Matė, kaip nukentėjusysis sudavė kaltinamajam į sprandą. Tuo momentu kai sudavė kaltinamajam, kaltinamasis stūmė nukentėjusįjį, paskui nuėjo prie žmonos, nes vaikas lyg buvo verkiantis mašinoje. Po smūgio pastarieji išsiskirstė, iškvietė policiją. Nukentėjusiojo viena koja buvo padėta ant žemės jam atidarius dureles. Akivaizdžiai sužalojimų nebuvo ir negalėjo būti nuo tokio sudavimo, ten nebuvo grumtynės, muštynės, kad kraujo būtų. Nežino kas kvietė policiją. Stebint konfliktą, kiekvienam būtų nemaloni tokia situacija. Ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais galima vadovautis, jis pasakojo tiesą. Dėl keiksmų, tai jis buvo apklaustas po kelių dienų, dabar visko tiksliai nepamena. Parodymai duoti pirmomis dienomis yra teisingi, jais galima vadovautis.

Liudytoja J. D. teisiamajame posėdyje parodė, jog 2023-07-21, maždaug 15.15 val., jie atvyko į Reabilitacijos centrą, kuris yra (duomenys neskelbtini) centro poliklinikoje, adresu (duomenys neskelbtini). Įvažiavę į aikštelę, kuri yra prie poliklinikos, lėtai važiavome ieškodami vietos prisiparkuoti. Vyras pasakė, kad mato ant kampo vietą. Automobilyje buvo trise: ji, dukrytė ir vairavo vyras. Vyras pasakė, kad gali prisiparkuoti, tuo pačiu bendravo ir su dukryte, pamatė, kad pro šoną juos pralenkė salotinis automobilis. Pajuto staigų stabdymą, vaikui žaisliukas iškrito iš rankų, nuo saugos diržo rėžio vaikas pradėjo verkti, ji labai išsigando galimos avarijos. Vyras sustojo, dukrytei padavė žaisliuką, dukrytei padavus žaisliuką ji apsikabino, nurimo. Vyras pasakė, kad avarijos išvengė. Ji visą laiką bendravo su mergyte, ramino. Vyras prisiparkavo šiek tiek toliau. Pamatė, kad salotinis automobilis, kuris juos aplenkė aikštelėje sustojo į laisvą vietą. Privažiavo kur baigiasi ženklas draudžiantis stovėjimą ir sustojo iš galo. Bendravo su mergyte, kad būtų rami. Vyras išlipo iš automobilio ir nuėjo paprašyti to žmogaus, kuris juos aplenkė, atsiprašymo. Ką vyras ten sakė ji negirdėjo, bet labai greitai pasigirdo svetimi vyriški balsai su necenzūriniais žodžiais. Pasižiūrėjo ir pamatė kaip iš salotinio automobilio iš keleivio vietos išlipa keleivis ir artinasi link jos vyro. Labai greitai iš vairuotojo vietos išlipo vairuotojas ir sudavė jos vyrui smūgį į galvos sritį, tiksliai vietos nematė, bet tai galėjo būti galva, kaklas. Mergytė pradėjo verkti, staigiai padavė savo telefoną su filmuku, kad nurimtų. Griebė vyro telefoną ir pradėjo filmuoti esamą situaciją. Jos vyras priėjo, paėmė telefoną, kuriuo filmavo ir skambino policijai. Ji pasiėmė dukrytę ant rankų ir nuėjau į reabilitaciją. Po to atėjo mano vyras, kada tiksliai atėjo nežino, matė, kad mergytei vyksta mankštos, pasisakė, kad blogai jaučiasi, sunku ryti seiles ir, kad važiuoja į (duomenys neskelbtini) ligoninės priimamąjį.

Vyras neprisiparkavo todėl, kad nusprendė paprašyti žmogaus atsiprašymo ir pavažiavo toliau. Ten buvo pakankamai vietos, kad jie galėtų su mergaite išlipti. Vyrui išlipus, akies kraštu matė, kad vyras nuėjo link salotinio automobilio vairuotojo. Ji sėdėjo automobilio priekyje, keleivio vietoje. Ji mažai žiūrėjo ką vyras veikė priėjęs, nes visą laiką skyrė mergytei. Negirdėjo ką vyras kalbėjo. Jų automobilio langas buvo atviras pilnai. Aplink kitų žmonių nematė. Ji matė kaip tas automobilis pravažiuoja pro pat juos. Turi 20 metų vairavimo stažą, žino kaip yra lenkimas aikštelėse, kaip reikia prisiparkuoti, kada galima lenkti, kada ne. Ji nurodė, kad pradėjo šaukti „ką jūs darote? dviese puolate vieną?“. Jie artinosi abu, vairuotojas kirto. Galvojo, kad abu muš, išsigando labai. Jai atrodė, kad vyrą ketino mušti, kaip tie du žmonės staigiai artinosi prie vyro. Girdėjo vieną aiškią frazę necenzūrinių žodžių. Balsai buvo svetimi, kuris ką sakė, ji nežino. Balsai buvo du. Vyras trumpam buvo atėjęs pas juos į mankštų kabinetą. Vyras pasisakė, kad jaučiasi blogai, sunku ryti seiles ir pastarasis važiuoja į priimamąjį. Vyras trumpai pasakė, kad eina pasikalbėti. Ji visą laiką skyrė vaikui. Po to momento, kai staigiai sustabdė automobilį, vyras pasakė, eina, kad jų atsiprašytų.

Matė akies krašteliu, kad vyras nuėjęs buvo maždaug ties vairuotojo durelėmis. Ar to automobilio durelės buvo atidarytos, ar matė, to momento nepamena. Kokiu momentu žiūrėjo, bet matė, kad to automobilio langas buvo uždaras. Negali pasakyti kiek laiko truko konfliktas su „Golf“ automobilyje buvusiais žmonėmis. Į vizitą nepavėlavo, nes paskirtas buvo 15.30 val., jie atvyko ankščiau. Filmuotoje medžiagoje matėsi salotinio automobilio vairuotojas išlipęs ir jos vyras stovintis. Vyras sakė „dar tu mane paliesi“. Ji jam sakė „tu pats rankas kėlei ir taip važiuoji“. Ji buvo reabilitacijoje kai atvyko policija. Pradėjo filmuoti tada, kai jau buvo smūgis suduotas. Prispaustos kojos ji nematė. Ji matė tik suduotą smūgį. Matė, kad kitas asmuo išlipo ir artinosi link vyro. Tuomet, kai salotinio automobilio keleivis artinosi link jos vyro, labai greitai išlipo vairuotojas. Bylos medžiagą skaitė. Liudytojo nepažįsta, nežino, kodėl pastarojo (T. B.) tokie parodymai. Jai negirdėta žmogaus nei pavardė, niekas.

Aplenkus juos salotiniam automobiliui vyras reagavo šaltai, staigiai stabdė, buvo labai greita reakcija. Vyras nesikeikė, nešaukė. Ji išsigando salotinio automobilio lenkimo, nes galėjo įvykti avarija. Dukrytė išsigando sėdėdama vaikiškoje kėdutėje, kai svirstelėjo į priekį ir saugos diržai įsirėžė, išsigando staigaus stabdymo. Keiksmažodžių, grasinimų iš vyro pusės negirdėjo. Iš to salotinio automobilio buvo girdimi padriki, svetimi vyriški balsai. Kai išgirdo keiksmažodžius, matė, kad lipa keleivis. Tuomet girdėjosi daugiau, girdėjo žodžius iš salotinio automobilio „pizdink nachui, gausi į snukį“. Girdėjo du balsus, kito asmens buvo girdimi labai panašūs žodžiai, tik padriki. Tai buvo keiksmažodžiai. Ji šaukė, kad dviese puola vieną žmogų, nes manė, kad pastarieji tikrai primuš. Taip manė dėl tokio staigaus bėgimo link vyro. Jai atrodė, kad pastarieji agresyviai nusiteikę. Kitų asmenų aikštelėje nematė, nebuvo kad kas šauktų ir piktinusi kas čia vyksta. Žiūrėjo filmuotą medžiagą, įraše matosi, kad yra kitoje pusėje maždaug prieš salotinį automobilį yra kitų automobilių. Kas sėdi automobilyje nesugebėjo įžvelgti, jai atrodė, kad buvo vienas keleivio pusėje. Įvykis paveikė, nes dukrytė buvo labai nerami, blogai miegojo, šaukė „tete, tete“. Vyras yra be proto geras žmogus, geras tėtis, įžvalgus, strateginio mąstymo. Blogo neturi ką pasakyti, keiksmažodžių pastarasis nevartoja, kadangi turi mažą vaiką, jų nevartoja nei vienas.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. Ž. parodė, jog 2023-07-21 apie 15.23 val. savo automobiliu „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kartu su savo pusbroliu A. V. vyko į VšĮ (duomenys neskelbtini) centro polikliniką, adresu (duomenys neskelbtini). Iš (duomenys neskelbtini) gatvės įsukus į automobilių stovėjimo aikštelę, priešais save pamatė „Audi“ automobilį, mėlynos spalvos, kuris prieš jį važiavo iš lėto. Kadangi labai skubėjo, todėl aplenkė automobilį jam iš kairės pusės, dėl ko minėto automobilio vairuotojas panaudojo garsinį signalą. Sustojus į laisvą parkavimo vietą, minėto automobilio vairuotojas sustojo jam už automobilio galo, taip, kad jis neišvažiuotų ir, priėjęs prie jo automobilio, atidarė vairuotojo dureles, uždėjo savo ranką jam ant peties ir ėmė jį įžeidinėti vadindamas „debilu, kaušu“, šaukė ant jo, kad nemoka vairuoti, sakė kad jo tėvai „durniai“, nes jam nupirko teises. Tada šalia automobilyje sėdėjęs pusbrolis A. ėmė raminti minėtą asmenį, tačiau pastarasis į tai nereagavo. Bandant išlipti iš automobilio, minėtas asmuo jam padaryti tai neleido, laikydamas duris, o jam iškėlus kairę koją iš automobilio, prispaudė ją jo automobilio vairuotojo durelėmis, dėl ko jam buvo sukeltas fizinis skausmas. 10 balų skalėje sukeltą fizinį skausmą įvertina 4 balais. Pusbroliui išlipus iš automobilio, minėtas asmuo atleido dureles ir atsitraukė nuo jo automobilio. Tada jis išlipo iš automobilio. Kadangi skaudėjo koją, žengė link minėto asmens ir, nesusivaldęs kumščiu sudavė jam į veido sritį. Tada minėtas asmuo apie įvykį pranešė bendrajam pagalbos centrui. Įvykio metu GMP kviesta nebuvo. Jis į gydymo įstaigas nesikreipė, sužalojimai jam nepadaryti (1 t., b. l. 24-30).

Papildomai ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. Ž. parodė, kad 2023-07-21 apie 15:10 val. turėjo vizitą pas dantistę (duomenys neskelbtini). Atvyko į (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelę ir priešais jį jau važiavo automobilis „Audi A3“, tamsios spalvos. Minėtas automobilis važiavo labai lėtai ir visiškai dešiniu kraštu ties stovėjimo vietomis, o iš kairės pusės buvo daug vietos. Kadangi automobilis važiavo labai labai lėtai ir jam atrodė, kad jis paprasčiausiai žiūri, kur gali pasistatyti automobilį, tai jis automobilį per kairę pusę aplenkė, nes matė, kad toliau priekyje, kairėje pusėje yra bent kelios tuščios automobilio stovėjimo vietos. Greičio minėtoje aikštelėje nebuvo, tiek tas automobilis važiavo lėtai, tiek ir jis važiavo lėtai. Tačiau tas automobilis važiavo labai lėtai, pristabdydamas, manė, kad ieško dešinėje pusėje stovėjimo vietos, tai jis jį aplenkė iš kairės pusės ir pasistatė į vieną laisvą vietą iš kelių laisvų. Lenkdamas automobilį, jo nekliudė ar kaip kitaip nesutrukdė jam važiuoti. Lenkiant automobilį, nuo jo buvo koks metras ar net daugiau atstumo tarp jo ir to automobilio. Jis važiavo „VW Golf“ automobiliu. Be to, nesupranta dėl ko tas vairuotojas taip įsiuto ant jo, nes net automobilių stovėjimo vietų buvo daugiau, ne į paskutinę vietą pasistatė. Su juo automobilyje važiavo pusbrolis A. V.. Jis visą situaciją matė, nes sėdėjo priekinėje keleivio vietoje. Pasistatęs automobilį, jis pamatė, kad iš karto prie jo automobilio galo sustojo tas pats „Audi A3“ automobilis, kurį aplenkė aikštelėje, kuris praktiškai užstatė jam išvažiavimą. Iš minėto „Audi A3“ automobilio išlipo vyriškis, vyresnis už jį, ir, priėjęs prie jo, jam sugriebė ranka už peties ir stipriai laikė bei tuo metu jį keikė įvairiais necenzūriniais žodžiais, vis sakė, kad jis nemoka važiuoti, kad sukėlė avarinę situaciją. Jam už peties sugriebęs laikė per jo durelių atvirą langą. Jis jam nieko nesakė iš pradžių, klausėsi, ką jis nori pasakyti, nes nesuprato, dėl ko pastarasis jį užsipuolė. Tas vairuotojas ant jo šaukė, keikė jį ištisai. Kai minėtas vyriškis, kurio jis nepažįsta, jį keikė ir sugriebė už peties, lygtai bandydamas spausti ar temti, jis net gerai nesuprato, tai jis prasidarė dureles ir vieną koją iškėlė į lauką, bandydamas išlipti. Tačiau minėtas pilietis paleido jį, kur laikė už peties ir, abiem rankomis sugriebęs už durelių, jas trenkė bandydamas uždaryti jas. Taip prispaudė jo koją ir dureles toliau prispaudęs laikė rankomis ir koja, sakytų visu kūnu - visa jėga. Jam tuo metu buvo sukeltas fizinis skausmas, nes skaudėjo kairę koją, kai prispaudė automobilio durelėmis ir jas spausdamas laikė. Skausmą vertintų 4 balais. Kadangi jam skaudėjo koją ir be to minėtas vyriškis laikė dureles prispaudęs jo koją, taip neleisdamas nei normaliai sėdėti savo automobilyje, nei iš jo išlipti, tai tuomet iš automobilio išlipo jo pusbrolis. Tokiu būdu minėtas vyriškis nusikreipė šiek tiek savo dėmesio, žiūrėdamas į išlipantį pusbrolį, dėl ko jam pavyko nusistumti ir išlipti iš automobilio. Kadangi tas vyriškis vis toliau ant jo šaukė, jį keikė, mosikavosi rankomis ir elgėsi agresyviai, tai jis, tik išlipęs, iš karto jam kumščiu sudavė vieną smūgį į jo kaklą, taip pataikė. Jis tiesiog taip sureagavo į pastarojo užpuolimą, nesitikėjo, kad taip gali įvykti ir kad jis taip užpuls žodžiais, stūmimu durelių ir kaltins nebūtais dalykais. Kai pavyko atsistumti nuo jo ir išlipti iš automobilio, tai jis impulsyviai vyriškiui iš karto sudavė minėtą vieną smūgį, nes pabijojo, kad vyriškis jam gali suduoti. Sakytų, kad savotiškai taip gynėsi. Žinoma, nereikėjo taip pasielgti, bet taip sureagavo į sukeltą skausmą bei įžeidinėjimą, tą jo moskavimąsi. Juk jis vyriškio nepažįsta ir negali žinoti, kad po tokių jo veiksmų, jis mosikuojasi šiaip, o ne muštis žada. Kadangi taip įvyko, kad vyriškis jį pirmas užpuolė žodžiais, veiksmais, tai jis taip impulsyviai sureagavo ir sudavė 1 smūgį į kaklą. Jis paprastai yra ramus žmogus, nėra stresuojantis ar koks karštakošis, viską daro ramiai ir niekada nėra turėjęs tokios situacijos, jo niekas nėra taip užpuolęs. Gailisi, kad sudavė vyriškiui smūgį, bet jo sužaloti ar kaip kitaip nuskriausti nenorėjo. Be to, vyriškis už jį gerokai vyresnis, beveik tinkantis jam į tėvus ir nesitikėjo, kad pastarasis ims jį taip auklėti, tampydamas, spausdamas ranka petį, rankomis dureles spausdamas koją. Jis yra gerai išauklėtas tėvų ir konfliktų nekelia, žmonių nekeikia ir jų neužsipuola, be to ir nesimuša, o tuo labiau prieš vyresnius. Viskas gavosi dėl to vyriškio užsipuolimo ir jis, gindamasis nesusivaldė. Kai jis vyriškiui sudavė smūgį į kaklą, tai pastarasis šiek tiek atsitraukė nuo jo ir toliau jį visaip kaip keikė šaukdamas, pradėjo gąsdinti, kad jam bus teisės atimtos, kad nemoka vairuoti, grasino, kad iškvies policiją ir kaip blogai jam bus. Matė, kad visą konfliktą matė dar vienas vyriškis, kuris buvo pasistatęs savo automobilį beveik priešais jo automobilį stovėjimo aikštelėje, tik jis išlipęs nebuvo, bet viską matė per savo priekinį automobilio langą. Kiek atsimena, tai tas vyriškis, kuris viską matė, buvo su automobiliu „AUDI“ pilkos spalvos. Nepažįsta, nei vyriškio, kuris matė situaciją, nei kuris jį užpuolė. Pusbrolis į tą konfliktą neįsivėlė, tik viską matė. Po konflikto, kurį sukėlė minėtas vyriškis, jis išėjo pas dantistę savo talono laiku, o pusbroliui pasakė, kad jis pabūtų ir, jei pareigūnai atvyks, kad pasakytų, jog jis pas gydytoją. Pusbrolis liko, o jis nuėjo pas dantistę. Prieš jam išeinant pas dantistę, vyriškis šaukė, kad kvies policiją ir jį taip sutvarkys. Jis ėjo pas dantistę ir matė, kad panašiai tuo metu iš minėto vyriškio, kuris sukėlė konfliktą, automobilio išlipo moteris su vaiku ir nuėjo į polikliniką. Kai jis grįžo iš dantistės į savo automobilį, tai netrukus į minėtą aikštelę įvažiavo policijos automobilis ir pareigūnai privažiavo prie jo. Prieš atvažiuojant pareigūnams, vyriškis, sukėlęs konfliktą, buvo prie savo automobilio ir kalbėjo telefonu. Be to nori pasakyti, kad vyriškis, kuris jį užsipuolė, prieš jam išeinant pas dantistę, nuėjo pas vyriškį, kuris matė jo išpuolį ir jam sakė, kad jis turės paliudyti, koks esu blogas ir, kad aš čia kaltas. Tačiau vyriškis, kaip jau minėjo, buvęs savo automobilyje priešais jo automobilį, pasakė jam, kad jis matė situaciją ir kad jis kaltas, nėra ką liudyti. Atvykus pareigūnams, užpuolęs jį vyriškis, pareigūnams šaukdamas aiškino, kad aš sukėliau avarinę situaciją, kad aš sukėliau konfliktą, kad aš čia kažkoks blogas ir pareigūnai vyriškio klausėsi, su juo kalbėjo, o jo net neklausė, kaip čia buvo. Tik patikrino blaivumą ir užsirašė duomenis. Tai jis nieko pareigūnams ir nepapasakojo, o rėkti ir konfliktuoti su tuo piliečiu nenorėjo. Tas vyriškis ir pareigūnams rėkė, šaukė ir jį visaip keikė, kaltino nebūtais dalykais. Pareigūnai jam pasakė, kad jis turi atsiprašyti to vyriškio, tai jis bandė atsiprašyti būdamas net nekaltas. Bet nenorėjo ginčytis su pareigūnais, tai taip padarė - atsiprašė, bet minėtam piliečiui tai nepatiko, jis toliau jį keikė. Tuomet pareigūnai, užsirašę jo duomenis, leido išvykti iš įvykio vietos. Grįžęs namo, jis pasiskambino savo tėvams ir pasakė situaciją, labai pergyveno, kad taip gavosi, kad jį taip užpuolė ir nutarė vykti į komisariatą parašyti pareiškimą. Jis tiksliai tų žodžių neatsimena, ką pasakė jam, bet atsimena, kad jį kaltino dėl vairavimo, keikė, šaukė ir net suprasti negalėjo, ko jis nori, ko pyksta ant jo. Jis mano, kad vyriškis savo tokiu aršiu, nevaldomu elgesiu išgąsdino moterį su vaiku, kurie buvo jo automobilyje ir kitus žmones, kurie ėjo į polikliniką ir iš jos. Vyriškis labai neadekvačiai elgėsi su juo, nekreipdamas dėmesio į aplinką, kad yra viešoje vietoje, kad žmonėms tai nemalonu. Pas med. ekspertus nevyko, pas jokius medikus nesikreipė. Tuo metu jam skaudėjo, bet kažkokių žymių ar sužalojimų neliko. Jis tikrai jokios avarinės situacijos nesukėlė, o liko nukentėjęs (1 t., b. l. 63-67).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. V. parodė, jog yra A. Ž. pusbrolis ir jie gerai sutaria. 2023-07-21, laiko tiksliai neatsimena, bet dienos metu ir galėjo būti apie 15 val., kai jis su A. Ž. dėl kompanijos kartu važiavo pas dantistę. Važiavo A. Ž. automobiliu „VW Golf“, kurio valst. Nr. neatsimena. A. Ž. vizitas pas dantistę buvo adresu (duomenys neskelbtini). Įvažiavus į automobilių stovėjimo aikštelę, priekyje jų važiavo automobilis „AUDI A3“, tamsiai mėlynos spalvos labai lėtai ir atrodė, kad žvalgosi, kur galėtų pasistatyti automobilį. Tuomet A. Ž. dešine puse minėtą automobilį aplenkė, tačiau nieko nekliudė, jokios avarinės situacijos nesukėlė jokiam automobiliui ir, aplenkęs pasistatė kairėje pusėje savo automobilį. Kiek atsimena, tai dar buvo laisvų automobiliams stovimų vietų. Vos aplenkus minėtą „AUDI A3“ automobilį, išgirdo vieną pyptelėjimą. Tačiau tiek jis, tiek A. Ž. apsižvalgė ir matė, kad niekam nieko nepadarė, nekliudė. Pusbrolis važiavo negreitai, bet ne taip lėtai, kaip minėtas vyriškis. Jis manė, kad tas vyriškis ieškojo vietos dešinėje pusėje, nes arčiau dešinės pusės buvo. Jiems tik pasistačius automobilį stovėjimo vietoje, iš karto prie A. Ž. automobilio galo privažiavo minėtas „AUDI“ automobilis. Pusbrolio automobilio durelių langas buvo pradarytas. „Audi“ automobilio vairuotojas iš karto išlipo iš savo automobilio ir priėjo prie A. Ž. pusės, atidarė dureles ir sugriebė A. Ž. už peties. Kiek jis matė, tai minėtas vyriškis, laikydamas A. Ž. už peties, jį spaudė ir tempė (lyg toks tampymas buvo) ir visaip keikė jį, šaukė, kad nemoka jis važiuoti, kad sudarė avarinę situaciją, kad kas jam dabar bus. Jis pats matė, kad A. Ž. jokios avarinės situacijos nesukėlė, niekam nieko nekliudė ir važiavo negreitai. Kas tam vyriškiui nutiko tai nežino, nes nesupranta, dėl ko pastarasis taip užsipuolė jo pusbrolį. Dar pagalvojo, gal jis pamanė, kad A. Ž. pasistatė automobilį ir daugiau laisvų vietų nebėra, gal jis nematė, jog už jų automobilio yra laisvų vietų, tiesiog nežino. Tuo metu, kai vyriškis ranka laikė, spaudė A. Ž. už peties, tai A. Ž. iškėlė koją į lauką, kad galėtų išlipti iš automobilio. Tai tuomet tas vyriškis paleido A. Ž. už peties ir, abiem rankomis sugriebęs už durelių, jas spaudė, kaip uždarymui, taip A. Ž. prispaudė koją, kurią buvo iškėlęs į lauką. A. Ž. pasakė, kad jam skauda, tačiau vyriškis nepaleido durelių, o jas toliau spaudė ir laikė prispaudęs durelėmis koją. Tuomet jis sugalvojo išlipti iš automobilio, taip minėtas vyriškis nusikreipė savo dėmesį į jį, žiūrėdamas ką jis daro. Tuo metu A. Ž. jį atsistūmė nuo savęs ir, išlipęs iš automobilio, vyriškiui sudavė 1 smūgį kumščiu į kaklą. Viskas vyko labai greitai. Kai A. Ž. atsistūmė jį nuo savęs ir automobilio, tai tas vyriškis vis šaukdamas keikė A. Ž., mosikavosi rankomis, dėl ko A. Ž., mano gindamasis ir sudavė. Gal tas žmogus mosikavosi rankomis šiaip, kaip bendravimo būdas toks, bet iš kur galima žinoti, kai to žmogaus nepažįsti. Buvo tiesiog labai nesmagu, nejauku ir visiškai neaiški situacija, dėl ko jis taip puola pusbrolį. A. Ž. jam nieko nesakė, nesiginčijo, jo nekeikė, bet jis vienas taip elgėsi, sukėlė tokį konfliktą, kad baisu. Nežino, kaip būtų baigęsis šis konfliktas, jei nebūtų pusbrolis jam sudavęs. Kai pusbrolis sudavė smūgį, tai minėtas vyriškis toliau keikė, gąsdino, kad iškvies policiją, kad jam bus atimtos teisės, kad jį sutvarkys ir kad jam blogai bus, bet jau šiek tiek atsitraukęs nuo A. Ž.. Tuomet A. Ž. išėjo pas dantistę, nes kaip tik jau buvo jo vizito laikas, o jam pasakė, kad pabūtų automobilyje ir jei pareigūnai atvyks, tai jiems pasakytų, kad jis pas dantistę. Viso šio įvykio metu jokia moteris ar vaikai nebuvo, bent jau jis nematė. Tik matė, kad vienas vyriškis, stovėjęs priešais jų automobilį, matė visą įvykį, nes jis buvo automobilyje ir atrodė, kad kažko laukia. Tas vyriškis, kuris matė visą konfliktą, išlipęs iš savo automobilio konflikto metu nebuvo. Kai A. Ž. išėjo pas dantistę, tas vyriškis, sukėlęs konfliktą, toliau šūkavo, keikė vis dar A. Ž. jį kaltindamas, plūdosi įvairiais necenzūriniais žodžiais, bet prie jo arti nelindo. O jis tuo metu jam nieko nesakė, pratylėjo, nes matė, koks yra neprognozuojamas, tai nenorėjo turėti su juo problemų. Pusbrolis yra ramus, mandagus ir su juo niekada nėra buvę kokių tai konfliktų ar bėdų, nėra sukėlęs triukšmo, konfliktų ar dar ko. Šioje situacijoje jie nesuprato, kas įvyko, tiksliau dėl ko minėtas pilietis jį taip stipriai užsipuolė. Buvo nejauku matyti šią situaciją. Tik grįžo A. Ž. iš dantistės, iš karto atvyko ir pareigūnai. Kiek atsimena, tai visą šį konfliktą, kurį sukėlė minėtas „AUDI A3“ automobilio vairuotojas galėjo girdėti daugiau žmonių, nes buvo ėjusių į polikliniką ir išėjusių iš poliklinikos žmonių. Mano, kad toks elgesys galėjo ir kitus žmones sugluminti, pasijausti nesmagiai. Pareigūnai užsirašė jų duomenis ir leido išvykti. Dar nori pasakyti, kad iš karto po konflikto, minėtas vyriškis nuėjo pas vyriškį, kuris, kaip minėjo, buvo automobilyje ir matė visą situaciją ir jam pasakė, kad šis turės paliudyti jo naudai. Tačiau minėtas vyriškis, matęs įvykį, pasakė, kad taip, jis viską matė ir kaltas yra jis pats - „AUDI“ automobilio vairuotojas (1 t., b. l. 152-156).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas T. B. parodė, kad 2023 m. liepos mėn. pabaigoje, tiksliai datos neatsimena, bet galėjo būti 21 d. apie 15 val. buvo automobilių aikštelėje prie poliklinikos, adresu (duomenys neskelbtini) ir laukė savo draugės. Belaukiant matė, kaip į aikštelę įvažiavo jaunuolis automobiliu "VW Golf", valst. numerių neatsimena, žalios spalvos ir pravažiavo pro jo automobilio galą, apvažiavo aikštelę ir savo automobilį pasistatė beveik priešais jo automobilį. Ar jis kur aplenkė ką, ar neaplenkė, nematė. Bet, apvažiuodamas aikštelę, neužtruko niekur. Kadangi minėtas jaunuolis su žalios spalvos automobiliu „VW Golf“ sustojo beveik priešais jį, tai jis ir įsiminė kai kurias detales. Jaunuolis buvo su dar vienu jaunuoliu - keleiviu. Sustojęs, jaunuolis prasidarė savo vairuotojo dureles ir lipo laukan iš automobilio, jau buvo iškėlęs koją į lauką, kai pamatė, kad už jo automobilio sustojo „Audi“ markės automobilis, tamsios spalvos, bet tiksliai kokios spalvos neatsimena, valst. numerių nežino. Ir iš jo išlipęs vyresnis vyriškis priėjo prie „VW Golf“ automobilio vairuotojo pusės ir ėmė vairuotojo durelėmis spausti vairuotoją, kaip uždarydamas dureles ir taip spaudė durelėmis vairuotojo koją. Kažką minėtas vyriškis jaunuoliui sakė, bet jis negirdėjo, ką tiksliai, tik pamatė, kad po to ranka dar jaunuolį patampė automobilyje. Matė, kad tą jaunuolį keikė, taip atrodė iš aršaus jo pokalbio, vis durelėmis užspaudęs neleido jaunuoliui išlipti. Atrodė situacija tokia nenormali, kad tas vyriškis su automobiliu „Audi“ prisikabino prie jaunuolio su automobiliu „VW Golf“. Ir galiausiai jaunuoliui pavyko atsistumti ir išlipti iš savo automobilio. Išlipus, jie dar konfliktavo ir tik vyriškiui pasisukus, jaunuolis sudavė pastarajam į sprandą vieną smūgį. Po šio konflikto jis išlipo iš savo automobilio, nes nežinojo, kaip viskas susiklostys toliau ir kaip viskas bus. Jo nuomone, tai vyriškis su automobiliu „Audi“ užstatė jaunuolio „VW Golf“ automobilį iš galo ir, priėjęs prie jaunuolio, pradėjo konfliktą, durelėmis spaudė koją, neleido jaunuoliui išlipti iš savo automobilio, tampė ranka jaunuoliui galimai už peties ir tik jaunuoliui, sėdint savo automobilyje, pavykus atsistumti vyriškį ir išlipti iš automobilio, kur lauke dar vyriškis kėlė konfliktą, tai tik tuomet, praradęs kantrybę, jaunuolis vieną smūgį sudavė vyriškiui į sprandą. Kiek matė, tai vyriškiui jokio sužalojimo nebuvo ir neatrodė smūgis stiprus. Kaip suprato visą situaciją, tai vyriškis išprovokavo konfliktą, jį pats pradėjo konfliktą, pirmas panaudojo fizinę jėgą, durelėmis jaunuoliui spausdamas koją, ant kurios turėjo likti sužalojimai. Nematė, kad jaunuolis būtų sukėlęs konfliktą, ar ką ne taip padaręs. Po šio konflikto, kai buvo išlipęs jau iš savo automobilio, tai girdėjo, kai vyriškis vis sakė, kad kvies policiją. O jaunuolis pasakė jam, kad jis vyriškio nepraleido, kaip suprato, aikštelėje. Aikštelė buvo pilna pristatyta automobilių, todėl greitai važiuoti net nėra galimybės. Šalia „VW Golf“ automobilio buvo dar viena laisva vieta automobiliui pasistatyti. Jis mano, kad vyriškis pats sukėlė konfliktą be jokios didelės priežasties, nes jokios avaringos situacijos nesimatė, kad ją būtų sukėlęs „VW Golf“ automobilio vairuotojas. Prie šios poliklinikos nėra vietos greitai važiuoti, yra nedidelė aikštelė, todėl tik važiuojant iš lėto galima pasistatyti automobilį. Jaunuolis jokių peštynių, muštynių ar konflikto nesukėlė. Pats vyriškis privažiavo ir, priėjęs prie jaunuolio, sukėlė konfliktą. Be to, po jų konflikto vyriškis priėjo prie jo ir pasakė: „ar paliudysi?“. Jis pasakė, kad papasakos pareigūnams, ką matė. Vėliau atvyko pareigūnai ir jis, sulaukęs savo draugės grįžusios iš poliklinikos, privažiavo prie pareigūnų ir pasakė, kad matė šią situaciją ir, jei reikės, galėsi papasakoti. Tuomet pareigūnai užsirašė jo duomenis ir jis išvažiavo. Jis tiesiog yra pilietiškas, bet labiausiai paėmė pyktis, kad vyriškis pats sukėlęs konfliktą, pats jaunuoliui sukėlė fizinį skausmą, o galimai ir sužalojimus, o vėliau pareigūnams aiškino, koks jis nuskriaustas, koks jaunuolis blogas ir kad jaunuolis viskuo kaltas šioje situacijoje. Supranta, kad jaunuoliui suduoti smūgio nereikėjo, bet tuo metu jis tiesiog susinervino dėl vyriškio tokio elgesio, užpuolimo ir, neišlaikęs sudavė jam. Mano, dauguma šioje situacijoje būtų pasielgę kaip jaunuolis. Vyriškis išprovokavo visą konfliktą. Vyriškis pareigūnams sakė, kad žmona ir dukra išsigando, bet kokį pavyzdį jis dukrai rodo, pradėdamas konfliktą, užpuldamas kitą žmogų savo žmonos ir dukters akivaizdoje. Mano, kad tas vyriškis pirmiausia turi pats įsivertinti situaciją ir savo poelgius, o ne kitus kaltinti be didelės priežasties. Minėtų vyriškių jis nepažįsta, juos matė pirmą kartą ir su jais neturi jokių ryšių (1 t., b. l. 146-149).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja J. D. parodė, kad 2023-07-21 apie 15:15 val. su vyru R. D. bei dukra L. D. atvyko savo automobiliu į (duomenys neskelbtini) centro polikliniką dėl mankštelių dukrytei. Dukrytei yra 2 metai 7 mėn. Poliklinikos aikštelėje važiuodami lėtai žiūrėjo, kur yra vietos pasistatyti automobilį. Automobilį vairavo vyras R. D.. Ji sėdėjo keleivio vietoje priekyje, o dukra buvo ant galinės sėdynės, vaikiškoje kėdutėje. Jų automobilis yra „AUDI A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Jiems įvažiavus į minėtą stovėjimo aikštelę, dukrytė pradėjo zirsti, kad nebenori sėdėti kėdutėje ir ji, pasisukusi į automobilio galinę sėdynę, kur sėdėjo dukra, ją kalbino, ramino. Tuo metu vyras R. D. ėmė sakyti, jog mato vietą ant kampo, kur tuoj pasistatys automobilį, tuomet galės išlipti bei eiti, tie vyro žodžiai buvo skirti dukrytei. Ir sulyg tuo momentu pajuto stiprų stabdymą, kurio metu staiga pakėlė galvą ir pro automobilio langą pamatė, kaip pro vairuotojo pusę staiga aplenkia automobilis salotinės spalvos, kaip vėliau paaiškėjo „WV GOLF“ markės, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) su klevo ženklu. Vyras tuomet nuramino ją, kad išvengė avarinės situacijos, kad spėjo sustoti, paklausė, kaip ji jaučiasi, o ji ėmė raminti dukterį, kuri tuo metu nuo išgąsčio ėmė verkti. Vyras automobilio nebepastatė į numatytą stovėjimo vietą ir nuvažiavo į priekį prie minėto automobilio galo, kuris jau buvo pastatytas aikštelėje. Vyras savo automobilį pasistatė minėto salotinio automobilio gale, nes minėtas aplenkęs automobilis jau stovėjo pastatytas automobilių stovėjimo aikštelėje. Tuomet vyras jai pasakė: „ramink mergytę, o aš einu pasišnekėti“. Taip vyras ir padarė, išlipo iš automobilio ir nuėjo prie salotinio automobilio ties vairuotojo durelėmis. Nori pasakyti, kad ji tuo pat metu ramino mergytę, su ja kalbėjo ir akies kraštu matė, kaip vyras priėjo prie aplenkusio automobilio vairuotojo durelių. Ką vyras nuėjęs sakė minėtam jaunuoliui, ji negirdėjo, nes sėdėjo savo automobilyje su dukra. Jų automobilio langas buvo atviras ir ji girdėjo, kad jokių kolionių, jokių keiksmažodžių iš jos vyro nebuvo. Kiek ji matė, tai nei minėto jaunuolio langas, nei durelės nebuvo atviri. Ką tiksliai vyras minėtam jaunuoliui pasakė, ji nežino, negirdėjo, bet netrukus išgirdo vyrišką balsą sakantį: „pizdink nachui, o tuoj gausi į snukį“. Ji tuomet staiga pakėlė galvą ir pamatė, kaip iš minėto aplenkto salotinio automobilio keleivio pusės išlipo jaunuolis ir sparčiai ėjo link jos vyro. Tada pamatė, kaip vyras atsitraukia nuo minėto automobilio, tiksliau pradėjo eiti link savo automobilio, o tuo metu labai staigiai iš salotinio automobilio išlipo vairuotojas ir iš karto sudavė 1 smūgį jos vyrui į galvos sritį jam iš nugaros. Kur tiksliai pataikė, ji nežino - galėjo būti galva, kaklas, paausys. Smūgį sudavė vienas vairuotojas, o ką išlipęs keleivis darė, tai ji tuo metu nematė. Tuo metu dukra pradėjo verkti, nes labai išsigando ir ji jai savo telefoną padavė, kad nusiramintų. Tada griebė vyro telefoną ir ėmė filmuoti įvykį prie salotinio automobilio, kur dar buvo ir jos vyras bei šaukti: „ką jūsų darot, dviese puolat vieną“. Kai ji pradėjo šaukti ir filmuoti, tai jaunuoliai atsitraukė ir niekas niekam smūgių nesudavė. Tuomet vyras, pasiėmė iš jos savo telefoną ir ėmė kviesti pareigūnus, o ji su mergyte nuėjo į polikliniką. Ji su dukra nuėjo į poliliniką, o dukra ilgą laiką, beveik iki vidurio seanso vis klykė „tete tete“. Tai tiek ji, tiek kinezeterapeutė ramino dukrą. Kiek atsimena, tai jos vyras, priėjęs prie minėto automobilio vairuotojo durelių, durelių nelaikė, nestūmė, nebandė atidaryti durelių, rankomis nesimosikavo. Jokios agresijos iš vyro pusės ji nematė, kalbėjo ramiu tonu. Vyras nuėjo prie minėto automobilio vairuotojo tik tokiu tikslu, kad pasakyti vairuotojui, jog sukėlė avarinę situaciją ir, kad jis atsiprašytų dėl šios situacijos. Niekas nieko iš jo daugiau nenorėjo. Jai su dukra būnant poliklinikoje dar mankštų kabinete, atėjo ir vyras, kuris pasisakė, kad jaučiasi negerai, kad atsirado maudimas, sunku ryti seiles ir jis į mankštą neprisijungs, nes vyksta į ligoninę. Ji su dukra pasiliko poliklinikoje - mankštoje, o vyras išvažiavo į ligoninę. Kada tiksliai vyras nuvyko į policiją, ji nežino. Daugiau apie šį įvykį neturi ką papasakoti. Tačiau 2023-07-22 vyras išvyko į policiją rašyti pareiškimo dėl minėtos situacijos ir jam sukelto fizinio skausmo. Pabudus dukrai po pietų miego, dukra ėmė verkti, klykti, šaukti „tete, tete“ ir savo ranka mušti save, per galvytę. Ji tuo metu nežinojo, kaip nuraminti, ką daryti ir paskambino vyrui, kuris ir buvo tuo metu policijoje. Dukrą nuramino iki skambučio, bet pati verkdama paskambino vyrui, pasakyti, kokia namuose situacija dėl dukrytės. Dėl visos šios situacijos dukra labai išsigando. Ji nežino, kaip jų dukrai atsilieps ateityje toks smurto prieš jos tėtį matymas (1 t., b. l. 159-162).

Parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, jog įtariamasis R. D. įvykio vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), parodė kryptį, kur važiavo įvažiavęs į automobilių stovėjimo aikštelę; vietą, kurioje pristojo, norėdamas sukti į kairėje pusėje esančią automobilių stovėjimo tuščią vietą; vietą, kurioje jį pro kairę pusę aplenkė „VW Golf“ automobilis; vietas, kur sustojo „VW Golf“ automobilis ir jo automobilis bei vietą, kurioje jis priėjo prie „VW Golf“ automobilio priekinių vairuotojo durelių (1 t., 186-195).

Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodyta, jog A. Ž. pareiškė, kad 2023-07-21, apie 15.23 val., (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje, konflikto metu, Audi markės transporto priemonės vairuotojas neleido jam išlipti iš automobilio, o jam bandant išlipti, jo automobilio durelėmis prispaudė jam kairę koją, taip sukeldamas fizinį skausmą. Prašo nustatyti kaltą asmenį ir taikyti jam poveikio priemones. (b. l.)

Tarnybiniame pranešime „Dėl gauto pranešimo ROIK (duomenys neskelbtini)“ nurodyta, jog dirbant kartu su vyresn. tyrėju E. K., liepos 21 d. apie 15.23 val. buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) pranešėjas ką tik sukonfliktavo su kitu vairuotoju, kuris, iššokęs iš savo automobilio, trenkė kumščiu. Laukia abu prie poliklinikos kieme, tiksliai adreso nenurodė, GMP atsisakė. 15.30 val. atvykus nurodytu adresu, pasitiko blaivus pranešėjas R. D., kuris paaiškino, kad važiuojant automobiliu „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje jį pro kairę pusę aplenkė automobilis „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) R. D. toks vairuotojo elgesys nepatiko. Šis išlipo, nuėjo prie sustojusio automobilio „VW Golf“ vairuotojo, tarp jų įvyko žodinis konfliktas. R. D. laikė automobilio „VW Golf“ vairuotojo dureles ir neleido vairuotojui išlipti, vėliau, vairuotojui išlipus, pasak R. D., šis vieną kartą kumščiu trenkė jam į kaklo sritį ir sukėlė fizinį skausmą. Automobilio „VW Golf“ vairuotojas blaivus A. Ž. paaiškino, kad automobilio „Audi A3“ vairuotojas važiavo labai lėtai, todėl jis aplenkė jį, nes skubėjo pas dantistą. Atsistojus į stovėjimo vietą, prie jo priėjo automobilio „Audi A3“ vairuotojas, su kuriuo pradėjo konfliktuoti žodžiu. Tas vairuotojas jam neleido išlipti iš automobilio, jį provokavo, vėliau, leidus išlipti, jis, išlipęs vieną kartą trenkė „Audi“ automobilio vairuotojui į kaklo sritį. Kartu automobilyje „VW Golf“ buvo keleivis A. V.. Įvykį matė ir liudytojas T. B., kuris galės paliudyti, jis neapklaustas, nes išvyko. Pranešėjas R. D. žadėjo vykti į ligoninę apžiūrai, o po jos atvyks į policijos komisariatą pareiškimo rašymui dėl sukelto fizinio skausmo. Įvykio vieta nėra filmuojama vaizdo stebėjimo kameromis. Filmuota Body (1 t., b. l. 5-6).

Apžiūros protokole užfiksuota, jog įvykio vieta yra automobilių stovėjimo aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini), joje stovi automobilis „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Apžiūros metu nusikalstamos veikos pėdsakų neužfiksuota. Įvykio vieta fotografuota, nefilmuojama (1 t., b. l. 37-41).

Asmens apžiūros protokole užfiksuota A. Ž. asmens apžiūra, jos metu kūne sužalojimų nestebima (1 t., b. l. 73-78).

VĮ Šiaulių centro poliklinika 2023-10-10 rašte Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl informacijos pateikimo“ nurodyta, jog 2023 m. liepos 21 d. adresu (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje vaizdo kameros nebuvo įrengtos, todėl pateikti vaizdo įrašų negali (1 t., b. l. 46).

Apžiūros protokole užfiksuota BPC pateiktų dviejų garso įrašų apžiūra. Apžiūros metu nustatyta, jog pirmo įrašo trukmė 00.01.17, skambučio pradžia 2023-07-21 15.18.50 val., jame užfiksuota, kaip į BPC paskambinęs vyras, kuris prisistatė R. D., teigia, jog (duomenys neskelbtini) g., prie poliklinikos turėjo nemalonų įvykį, kai iš golfiuko iššoko jaunas vairuotojas dėl to, kad jis pastarajam pareiškė pastabą dėl važiavimo, lenkia iš dešinės su klevo lapuku, puolė, trenkė kumščiu jam į kaklą. Nurodo, jog pasodino dabar jį į mašiną, nenori apriboti jo teisių, teigia, jog rašys pareiškimą. Antro įrašo trukmė 00.01.17, skambučio pradžia 2023-07-21 15.28.02 val., jame užfiksuota, jog dar kartą paskambinęs R. D. prašo, kad jam paskambintų pareigūnai, nes jam reikia mažą vaiką pas gydytoją nuvesti (1 t., b. l. 50-53).

Apžiūros protokole užfiksuota policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašų apžiūra, apžiūrėti trys failai. Vaizdo įrašas (duomenys neskelbtini). Įrašo trukmė 00:17:15. Vaizdo įraše matoma, kaip policijos pareigūnai atvyksta į įvykio vietą, kurioje juos pasitinka R. D.. R. D. pasakoja: „aš atvažiavau kaip jūs va, jie sugalvojo va su tuo žaliu golfiuku lenkt. Va kaip jūs, kad važiuotumėt jie per tą puse. Susignalinau, sustabdžiau. Priėjau prie mašinos, jis buvo prasidaręs dureles, uždariau dureles, sakau, ką norėjot daryt. Akivaizdu smūgis į.. (rodo kairės pusės kaklo sritį)“. Policijos pareigūnai prieina prie VW Golf automobilio, kuriame sėdi du jaunuoliai. Bylos duomenimis vienas jų – A. Ž.. Pareigūnė: „laba diena, kas čia dabar vyksta?“ A. Ž.: „sveiki, man tai nieko“. Pareigūnė: „kodėl skriaudžiat?“ A. Ž.: „neskriaudžiu. Jis pirmas pradėjo“. Pareigūnė: „pradėjo? Išlipo atėjo prie tavęs, pačiam trenkė?“ A. Ž.: „taip. Jis išlipo, atėjo prie mano mašinos, atidarė mano duris, mane bandė išsitempt iš mašinos, aš nesileidau. Tada, kai aš pats išlipt norėjau, jis su mano durim mana koją privėrė. Aš tada išlipdamas jam trenkiau ir viskas“. Pareigūnė: „kliudėt mašiną?“ A. Ž.: „ne“. Pareigūnė: „kaip čia dabar lankstot aplinkui mašinas? Kaip apvažiuojat?“ A. Ž.: „nu iš tikrųjų ten tarps gan tikrai didelis buvo ir jis važiavo štai ta juosta. Aš čia jam važiavau iš pradžių iš paskos ir jis labai vilkos, o man pas daktarę dantistę reikėjo ir aš skubėjau“. Pareigūnė: „o kur čia nuskubėsi aikštelėj?“ A. Ž.: „tai aš sakau - nebuvo čia nei labai didelis greitis, nei ką aš tiesiog… jis darė didelį ratą, aš labai mažą. Dar koks du metrai atstumas nuo jo mašinos buvo“. Pareigūnė: „dabar sukonfliktavai ir pas dantistę spėjai nueiti?“ A. Ž.: „spėjau ir jis sukonfliktavo, aš nesukonfliktavau“. A. Ž. išlipa iš automobilio nueina prie R. D., bando atsiprašyti, bet R. D. nesileidžia į kalbas. Policijos pareigūnai liepia A. Ž. palaukti automobilyje. Pareigūnas: „pačiam dabar skauda?“ R. D.: „taip aišku. Man svarbu, kad iki ikiteisminio tyrimo daeitų, o ten aš jau ir registratorių pateiksiu“. Pareigūnė: „jūs turit registratorių?“ R. D.: „tikiuosi, žmona bus įjungus“. Pareigūnė: "tai jis išlipęs trenkė jums?“. R. D.: „taip“. Pareigūnė: „vieną kartą?“ R. D.: „vieną“. Pareigūnė: „su kumščiu? Su ranka?“ R. D.: „su kumščiu“. 00:11:20 vaizdo įrašo min. policijos pareigūnė nufotografuoja R. D. sužalojimą. R. D.: „jei tai turi lemiamos įtakos, taip, aš jam neleidau išlipti iš mašinos“. Daugiau ikiteisminiam tyrimui naudingos informacijos vaizdo įraše nėra.

Vaizdo įrašas (duomenys neskelbtini). Vaizdo įrašo trukmė 00:08:45. Vaizdo įrašas tas pats, kaip pirmame faile, tik filmuojamas kita body kamera. 00:07:10 vaizdo įrašo min. tikrinami A. Ž. ir R. D. blaivumai. Abu blaivūs. Daugiau ikiteisminiam tyrimui naudingos informacijos vaizdo įraše nėra.

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, jog įtariamasis R. D. pateikia vaizdo įrašą, darytą savo mobiliuoju telefonu 2023-07-21 įvykio vietoje įvykio metu (1 t., b. l. 54-56).

Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota R. D. pateikto vaizdo įrašo, kurio pavadinimas „(duomenys neskelbtini)“ apžiūra. Įrašo trukmė 0,08 min. Jame matoma, jog prie salotinės spalvos automobilio, kaip byloje žinoma, stovi R. D. ir A. Ž.. A. Ž. stovi nugara į savo automobilį, o R. D. stovi šonu. A. Ž. R. D. pasako: „dar kartą paliesi mane, aš tave perspėju, dar paliesi mane“ ir nusisuka į savo automobilį bei atsidaro automobilio vairuotojo dureles. Po A. Ž. pasakytų žodžių, R. D. nueina. Tuo metu pasigirsta moters balsas, kuri pasako: „tu pats kėlei ranką ir kaip tu važiuoji“ (1 t., b. l. 58-60).

Pranešime apie įtarimą (kopija iš ikiteisminio tyrimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini)) nurodyta, jog A. Ž. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą, jog jis įtariamas tuo, kad mušdamas sukėlė fizinį skausmą, o būtent: 2023 m. liepos 21 d., apie 15:23 val. (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje, konflikto metu, tyčia kumščiu vieną kartą sudavė nukentėjusiajam R. D. į kaklo sritį, taip sukeldamas nukentėjusiajam R. D. fizinį skausmą, t. y. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 1 d. (1 t., b. l. 86-93).

Iš 2023-11-27 nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą bei Šiaulių apylinkės teismo 2023-12-04 ir Šiaulių apygardos teismo 2023-12-29 nutarčių kopijų matyti, jog ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) nutrauktas (BK 37 str., (duomenys neskelbtini) str. 1 d. 4 p.) (1 t., b. l. 94-143).

Įrodymų analizė, vertinimas, kaltinamojo veikos juridinė kvalifikacija

Motyvuojamoji dalis

BK 284 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-229/2011, 2K-410/2011, 2K-252/2012, 2K-719/2012, 2K-159-976/2021 ir kt.). BK 284 straipsnyje nurodyta veika padaroma tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad kaltininkas suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių norėtų. Tačiau dėl padarinių kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Teismų praktikoje pripažįstama, kad, esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009). Asmeninio pobūdžio paskatų buvimas taip pat savaime nepaneigia veikos priešingumo viešajai tvarkai, jei kaltininkas savo asmeniniams santykiams spręsti pasirenka viešąją vietą ir būdą, kuriuo demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-136/2010, 2K-120/2011, 2K-445/2013, 2K-141/2015, 2K-146-511/2016, 2K-234-895/2020, 2K-101-489/2021).

Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 284 straipsnį veikos požymių nepakanka, reikia nustatyti padarinius – realų visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-242/2011). Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-303/2014, 2K-141/2015, 2K-310-942/2016).

Teismų praktikoje smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-229/2011, 2K-410/2011, 2K-252/2012, 2K-719/2012 ir kt.). Smūgio sudavimas be aiškios priežasties žmogui viešai net ir ne žmonių minioje reiškia įžūlius veiksmus ir nepagarbą aplinkiniams (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-652/2007, 2K-452/2011).

Šioje byloje R. D. kaltinamas kaltinime nurodytoje vietoje ir laiku, tyčia sutrikdęs visuomenės rimtį ir tvarką, sukėlęs išgąstį ir sumaištį savo įžūliu elgesiu, tai yra dėl to, kad necenzūriniais žodžiais viešoje vietoje, matant kitiems asmenims išplūdo A. Ž., jį sėdintį automobilyje pro atvirą langą sugriebė už peties, ranka laikė, tempė A. Ž., trenkė A. Ž. automobilio durelėmis ir taip prispaudė A. Ž. koją, laikė koją prispaustą durelėmis ir sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą (BK 284 straipsnis).

Teismo vertinimu kaltinamojo R. D. kaltę padarius BK 284 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, kaltinime nurodytomis aplinkybėmis ir laiku, visiškai patvirtina byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai.

Kaltinamasis R. D. tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu neigė turėjęs kokį nors fizinį kontaktą su nukentėjusiuoju, teigė įvykio metu jokių keiksmažodžių nevartojęs, A. Ž. netampęs, jam automobilio durelėmis kojos neprispaudęs, o tik nuėjęs pasiaiškinti dėl nukentėjusiojo netinkamo vairavimo ir galiausiai pats nukentėjęs nuo A. Ž.. Teismo vertinimu šie kaltinamojo teiginiai prieštarauja byloje esantiems objektyviems įrodymas, visiškai paneigia minėtą kaltinamojo gynybinę versiją ir neabejotinai patvirtina jam pareikštų kaltinimų pagrįstumą.

Pažymėtina, kad kaltinamojo kaltę padarius viešosios tvarkos pažeidimą iš dalies patvirtina ir paties kaltinamojo parodymai teisme bei pastarojo žmonos J. D. parodymai. Kaltinamasis R. D. teisiamojo posėdžio metu pripažino, kad kaltinime nurodytoje vietoje ir laiku iš tiesų įvyko konfliktas su nukentėjusiuoju A. Ž. dėl aplinkybių, susijusių su A. Ž. vairavimo automobilių stovėjimo aikštelėje, šiame konflikte dalyvavo ir A. Ž. pusbrolis, kažkurią konflikto dalį matė liudytojas T. B.. Šias aplinkybes patvirtino ir kaltinamojo žmona J. D.. Kaltinamasis taipogi pripažino, kad savo automobilį pastatė už A. Ž. automobilio galo, dėl to kiti asmenys pro jį pravažiuoti negalėjo, taip pat pripažino suvokęs, kad net stovėdamas prie A. Ž. automobilio durelių, trukdė pastarajam išlipti iš automobilio.

Teismo vertinimu R. D. kaltę visiškai patvirtina nukentėjusiojo A. Ž. parodymai teisme, kur pastarasis nuosekliai ir logiškai paaiškino, kad kaltinamasis savo automobiliu užstatė jo automobilį iš galo, dėl to nukentėjusysis negalėjo išvažiuoti iš automobilių aikštelės, nurodė, kad kaltinamasis priėjęs prie jo mašinos, pro atidarytą automobilio langą paėmė jam už peties, pradėjo jį įžeidinėti, įžeidinėjo jo šeimą, naudojo necenzūrinius žodžius, visaip kabinėjosi, nukentėjusiajam bandant išlipti iš automobilio, jis iškišo kairę koją per automobilio dureles, o kaltinamasis jam automobilio durelėmis prispaudė šią koją virš čiurnos, kad nukentėjusysis negalėtų išlipti iš automobilio, taip sukeldamas A. Ž. fizinį skausmą, įvykio metu nukentėjusysis jautėsi pasimetęs, nežinojo ką daryti tokioje situacijoje, visą šį įvykį matė jo pusbrolis A. V., kuris sėdėjo A. Ž. automobilyje, kaltinamasis taipogi įžeidinėjo ir A. V., įvykį taipogi matė liudytojas T. B., kuris buvo priešais jo (A. Ž.) pastatytą automobilį. Iš esmės analogiškus parodymus nukentėjusysis davė ir ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 24-30, 63-67), kas tik patvirtina nukentėjusiojo parodymų patikimumą. Iš byloje esančių vaizdo įrašų taipogi matyti, kad A. Ž. nuo pat įvykio pradžios, dar iki jo pareiškimo policijai pateikimo, nurodė, kad R. D. išlipo iš mašinos, atėjo prie jo mašinos, atidarė duris, bandė jį ištempti iš automobilio, A. Ž. neleidęs, tada, kai jau pats A. Ž. norėjęs išlipti, R. D. su durimis prispaudęs A. Ž. koją (1 t., b. l. 47-49). Teismas pažymi, kad nukentėjusiojo parodymai yra nuoseklūs, logiški, esminių prieštaravimų nukentėjusiojo parodymuose nėra, pastarasis parodymus davė būdamas prisiekęs dėl melagingų parodymų davimo, be to, jo parodymus patvirtina ir kiti byloje esantys objektyvūs duomenys, todėl teismas neturi jokio teisinio pagrindo abejoti nukentėjusiojo parodymų patikimumu ir jais nesivadovauti. Tiek kaltinamojo, tiek jo gynėjos keltos abejonės dėl nukentėjusiojo parodymų patikimumo ir jo sąžiningumo proceso metu laikytinos visiškai nepagrįstos, prieštaraujančios bylos duomenims, yra deklaratyvios ir laikytinos tik siekiu išvengti baudžiamosios atsakomybės. Teismas vertindamas nukentėjusiojo parodymų patikimumą atkreipia dėmesį ir į tai, kad A. Ž. padaryti veiksmai R. D. atžvilgiu, tai yra smūgis į galvos sritį šio konflikto metu, jau buvo įvertinti kaip mažareikšmiai, procesas yra baigtas, pats A. Ž. jokių pretenzijų kaltinamajam neturi, netgi sutiko susitaikyti su kaltinamuoju, jei pastarasis būtų atsiprašęs nukentėjusiojo, todėl nėra jokio pagrįsto pagrindo manyti, kad nukentėjusysis galėtų apkalbėti kaltinamąjį R. D..

Nukentėjusiojo parodymų patikimumą ir kartu R. D. kaltę patvirtina liudytojo A. V. parodymai duoti teisiamajame posėdyje. Liudytojas A. V. teisme nurodė, kad kaltinamasis savo automobilį pastatė už A. Ž. automobilio galo, kaltinamasis priėjęs prie A. Ž. pradėjo prie jo kabinėtis, įžeidinėti, konflikto metu keikėsi, naudojo necenzūrinius žodžius, buvo paėmęs A. Ž. už peties, prispaudė A. Ž. su automobilio durimis koją, necenzūrinius žodžius išsakė abiejų atžvilgiu. Liudytojas pripažino, kad nematė, kaip buvo prispausta A. Ž. koja, tai jam nurodė pats A. Ž., tačiau girdėjo, kaip kojos prispaudimo metu A. Ž. sušuko, surėkė, visą konfliktą matė kitas asmuo sėdėjęs priešais A. Ž. automobilį, įvykio metu manė, kad gali kilti muštynės, pats liudytojas jautėsi nesaugiai, manė, kad kaltinamasis gali padaryti bet ką. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. V. iš esmės nurodė analogiškas aplinkybes, esminių prieštaravimų jo parodymuose nėra (1 t., b. l. 152-156). Teismas pastebi, kad tiek nukentėjusysis, tiek liudytojas A. V. teisme ir ikiteisminio tyrimo metu nurodė analogiškas aplinkybes, kad kaltinamasis buvo suėmęs A. Ž. už peties, jį tempė. Bylos nagrinėjimo metu buvo kilęs vienas iš klausimų, kaip tai darė kaltinamasis – ar pro atidarytą langą, ar pro atidarytas automobilio duris, nes minėtas liudytojas nurodė, kad tai buvo padaryta pro atidarytas duris, o kaltinamasis apskritai teigė, jog automobilio langas buvo uždarytas. Teismo vertinimu byloje yra įrodyta, kad kaltinamasis A. Ž. suėmė, tempė būtent pro atidarytą langą, kadangi tokias aplinkybes viso proceso metu nuosekliai nurodė pats nukentėjusysis, liudytojas A. V. įvykio metu sėdėjo keleivio vietoje ir galėjo visų aplinkybių tiksliai neįsiminti ir neprisiminti ir duodamas parodymus sąžiningai klysti dėl buvusio atidaryto lango, be to, kaip nurodė ir pati J. D. teisme, ji pradėjo konfliktą filmuoti jau po to, kai buvo suduotas smūgis R. D., todėl šis vaizdo įrašas nepatvirtina kaltinamojo teiginių dėl buvusio uždaryto lango ir kartu nepaneigia nukentėjusiojo parodymų, kad tas langas buvo atidarytas. Be kita ko, teismas pastebi ir tai, kad R. D. veikos kvalifikavimui pagal BK 284 straipsnį neturi jokios reikšmės ar jis nukentėjusįjį tempė ir buvo suėmęs per atidarytą automobilio langą ar per atidarytas automobilio dureles, kadangi minėti veiksmai bet kokiu atveju yra neteisėti. Vertinant liudytojo A. V. parodymų patikimumą teismas įvertina ir tai, kad liudytojas nenutylėjo ir nemėgino nuslėpti A. Ž. veiksmų R. D. atžvilgiu, liudytojo parodymus patvirtina ir kiti byloje esantys objektyvūs duomenys – T. B. parodymai, byloje esantys apžiūrų protokolai (BPC įrašai, pareigūnų body kamerų įrašai, jų apžiūros, pareigūnės tarnybinis pranešimas), pats liudytojas parodymus davė būdamas įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, prisiekęs teismui, todėl teismas neturi pagrindo nesivadovauti A. V. parodymais grįsdamas R. D. kaltę šioje byloje ir laikyti juos nepatikimais.

R. D. kaltę padarius viešosios tvarkos pažeidimą bei kartu nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes patvirtina liudytojo T. B. parodymai duoti teisme. Liudytojas T. B. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad matė įvykusį konfliktą automobilių stovėjimo aikštelėje tarp kaltinamojo R. D. bei nukentėjusiojo A. Ž., konflikto metu liudytojas laukė grįžtančios iš poliklinikos savo draugės ir sėdėjo savo automobilyje, kuris buvo priešais A. Ž. automobilį, liudytojas nurodė, kad prisimena tik kai kurias įvykio detales, tiksliau prisiminė duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu, tai yra, kad matė, kaip kaltinamojo mašina privažiavo už A. Ž. automobilio galo, kaltinamasis priėjo prie A. Ž. automobilio ir neleido A. Ž. išlipti iš automobilio, matė, kaip R. D. durimis prispaudė A. Ž. koją, taip pat matė ir momentą, kai pats A. Ž. trenkė R. D.. Be kita ko, liudytojas T. B. nurodė, kad stebint konfliktą, kiekvienam būtų nemaloni situacija. Pastebėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytojas T. B. be kita ko nurodė, kad R. D. ėmė vairuotojo durelėmis spausti A. Ž., kaip uždarydamas duris ir taip spaudė durelėmis A. Ž. koją, kažką R. D. sakęs A. Ž., bet jis negirdėjo ką tiksliai, tik pamatė, kad po to ranka dar A. Ž. patampė automobilyje galimai už peties, matė, kad A. Ž. keikė, nes taip atrodė iš aršaus jo pokalbio, situacija atrodė nenormali (1 t., b. l. 146-149). Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis ir jo gynėja teigė, kad šio liudytojo parodymai yra nepatikimi, jis konflikto nematė, jei ir matė ką nors, tai tik A. Ž. smūgį R. D.. Teismas neturi jokio pagrindo sutikti su šiais gynybos argumentais, kadangi jie yra deklaratyvūs, akivaizdžiai prieštaraujantys byloje esantiems objektyviems duomenims. Akcentuotina, kad liudytojo T. B. parodymus patvirtina nukentėjusiojo A. Ž., liudytojo A. V. parodymai, byloje esantys vaizdo įrašai. Liudytojas A. V. bei A. Ž. nuo pat tyrimo pradžios nurodė, kad visą konfliktą matė liudytojas T. B., kuris automobilyje sėdėjo vienas. Tiek liudytojas T. B., tiek A. Ž. bei A. V. nurodė, kad T. B. yra visiškai nepažįstamas asmuo, be to, byloje nėra jokių aplinkybių, kurios galėtų patvirtinti gynybos keliamas abejones, jog liudytojas T. B. gali duoti neteisingus parodymus, kurie būtų naudingi A. Ž.. Pastebėtina, kad T. B. nurodė ir tai, kad ir pats A. Ž. trenkė R. D., kas rodo, kad liudytojas T. B. neturi jokio pagrindo padėti A. Ž., ar duoti parodymus palankius A. Ž. ir nepalankius R. D.. Kartu teismas pastebi, kad gynybos argumentai dėl to, ką galėjo ar negalėjo matyti T. B. yra prieštaraujantys logikai. Pats R. D., ko jis teisme neneigė, iš karto po įvykio prašė būtent T. B. paliudyti apie įvykio aplinkybes, todėl visiškai nelogiški gynybos, R. D. argumentai, kad T. B. apskritai atėjo nuo poliklinikos pusės jau iš esmės po incidento, todėl nesuprantama, kodėl R. D. iškarto kreipėsi į šį liudytoją, kuris pasak R. D., negalėjo nieko matyti. Be kita ko, gynyba kėlė versiją, kad A. Ž. ir T. B. apsikeitė telefonais, bendravo po įvykio ką kalbėti, tačiau byloje peržiūrėjus vaizdo įrašus iš pareigūnų kūno kamerų buvo akivaizdžiai matyti, kad T. B. nuo pat pradžių nurodė analogiškas aplinkybes, kaip ir vėliau baudžiamojo proceso eigoje, apklausiant jį ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad liudytojas T. B. gali apkalbėti R. D..

R. D. kaltę pagal BK 284 straipsnį patvirtina ir byloje esantys kiti įrodymai. Pažymėtina, kad R. D. teisme teigė, kad A. Ž. automobilio durelių neuždarė, tačiau iš byloje esančio pareigūnų kūno kamerų vaizdo ir garso įrašo akivaizdžiai matyti, kad pats R. D. nurodė pareigūnams, jog A. Ž. buvo prasidaręs dureles, o jis, tai yra R. D., šias dureles uždarė, vėliau pareigūnams nurodęs, kad neleidęs A. Ž. išlipti iš automobilio (1 t., b. l. 47-49). Be to, iš byloje esančio R. D. skambučio į BPC matyti, kad R. D. nurodė, kad A. Ž. pasodino į automobilį, nenorintis apriboti jo teisių (1 t., b. l. 50-53). Taigi, šiuos duomenis vertinant kartu su kitais byloje esančiais duomenimis – tai yra liudytojų T. B., A. V., nukentėjusiojo A. Ž. parodymais, galima daryti vienareikšmišką išvadą, kad R. D. teismo posėdžio metu nurodė tikrovės neatitinkančias aplinkybes, jog A. Ž. automobilio durelių negalėjo uždaryti, nes neva būtų rankos pirštus prisispaudęs, ir teismo įsitikinimu tik patvirtina, jog R. D. A. Ž. automobilio dureles iš tiesų darė ir dėl tokio kaltinamojo veiksmo buvo prispausta nukentėjusiojo koja, kas pastarajam sukėlė fizinį skausmą.

Teismas atskirai įvertina ir liudytojos J. D. parodymus. Pastebėtina, kad įrodymais byloje yra pripažįstami tik tokie duomenys, kurie gali patvirtinti ar paneigti kokią nors bylai reikšmingą aplinkybę. Šiuo gi atveju, liudytoja J. D. teisme nurodė, kad negirdėjo ką vyras sakė išlipęs iš automobilio, visą dėmesį buvo sutelkusi į dukrą, ji mažai žiūrėjo, ką vyras veikė priėjęs prie A. Ž. automobilio, nematė, ar automobilio durelės buvo praviros, ar ne, matė, kad A. Ž. automobilio langas buvo uždarytas, tačiau kuriuo momentu matė šią aplinkybę, nežino, be to, kaip matyti iš liudytojos parodymų, ji dėmesį į įvykius atkreipė tik tada, kai A. Ž. ir A. V. jau buvo išlipę iš automobilio, tai yra jau po pagrindinių kaltinamojo atliktų neteisėtų veiksmų. Be to, liudytoja J. D. iš esmės analogiškas aplinkybes nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 159-162), ir nors liudytoja ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad kiek ji mačiusi A. Ž. nei langas, nei durys nebuvo praviri, teismas pastebi, kad šie liudytojos parodymai vėlgi netikslūs ir prieštarauja iš esmės visiems bylos duomenims. Taigi, teismo vertinimu nėra pagrindo vadovautis liudytojos J. D. parodymų dalimi, kiek ji susijusi su R. D. veiksmais išlipus iš automobilio iki to momento, kai iš automobilio išlipo A. Ž. su A. V., kadangi ši liudytojos parodymų dalis neatitinka BPK 20 straipsnio reikalavimų, nes pati liudytoja šios įvykio dalies nei matė, nei girdėjo, nei galėjo patikimai (užtikrintai) nurodyti kokių nors su įvykiu susijusių reikšmingų aplinkybių, tiek teisinančių, tiek kaltinančių R. D..

Priešingai nei teigia kaltinamasis ir jo gynėja, byloje esantys ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad kaltinime nurodytoje vietoje ir laiku, R. D. būdamas viešoje vietoje panaudojo smurtinius veiksmus A. Ž. atžvilgiu – prispaudė automobilio durelėmis A. Ž. koją, kas sukėlė A. Ž. fizinį skausmą, be to, kaltinamasis motyvuodamas neva A. Ž. padarytu kelių eismo taisyklių pažeidimu, aplenkiant R. D. automobilių stovėjimo aikštelėje, A. Ž. įžeidinėjo, viešoje vietoje naudojo necenzūrinius žodžius, kurie buvo naudojami ir A. Ž. keleivio atžvilgiu, be to, R. D. pro atidarytą A. Ž. automobilio langą sugriebė nukentėjusiajam už peties, ranka jį laikė ir tempė nukentėjusįjį. Dėl visų šių R. D. veiksmų nejaukiai, nesaugiai pasijautė A. Ž., A. V., T. B.. Būtent R. D. neteisėtas veikimas ir mėginimas ne teisinėmis priemonėmis aiškintis neva A. Ž. padaryto KET pažeidimo aplinkybes nulėmė ir tai, kad šio įvykio metu buvo išgąsdinta ne tik R. D. žmona, tačiau ir pastarojo mažametė dukra. R. D. pasirinktas būdas aiškintis galimo KET pažeidimo aplinkybes taipogi laikytinas iššaukiančiu, įžūliu, prieštaraujančiu elementarioms elgesio ir moralės normoms, kadangi KET pažeidimų tyrimas yra teisėsaugos institucijų kompetencija, o ne fizinių asmenų, be kita ko, nagrinėjamu atveju jokio eismo įvykio neįvyko, pagrindo bendrauti su galimu pažeidėju R. D. nebuvo, tuo labiau, kad jis turėjo visas reikiamas priemones apie padarytą pažeidimą pranešti policijai (telefonus turėjo tiek jis, tiek žmona). Kartu įvertinama ir tai, kad R. D. neturėdamas jokių specialių įgaliojimų iš esmės užtvėrė poliklinikos automobilių stovėjimo aikštelėje esantį kelią, ir netgi pats pripažino, kad dėl to kiti automobiliai nebūtų galėję pravažiuoti, nors automobilių aikštelėje buvo laisvų vietų ir nebuvo jokios būtinybės užblokuoti A. Ž. ir kartu blokuoti likusią kelią dalį automobilių aikštelėje, į kurią atvyksta asmenys dėl gydymo paslaugų suteikimo, tai yra, toks kelio užtvėrimas yra potencialiai pavojingesnis ir rodantis didesnį R. D. įžūlaus elgesio laipsnį. Teismo vertinimu šios nustatytos faktinės aplinkybės neabejotinai laikytinos kaltinamojo įžūliu elgesiu viešoje vietoje, kuriuo buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir viešoji tvarka.

Remiantis byloje surinktų įrodymų visuma nustatyti aptariamos nusikalstamos veikos objektyviosios pusės elementai atskleidžia ir šios nusikalstamos veikos subjektyviąją pusę, tai yra, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės leidžia teigti, kad kaltinamasis veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia – suvokė savo daromos veikos pavojingą pobūdį (suvokė, jog viešoje vietoje įžeidinėdamas kitą asmenį, naudodamas keiksmažodžius, naudodamas smurtinius veiksmus kito vairuotojo atžvilgiu veikė neteisėtai, įžūliai ir demonstruoja nepagarbą aplinkiniams) ir nors savo veikos padarinių nekonkretizavo, tačiau bendrais bruožais numatė, kad minėtais įžūliais veiksmais demonstruos nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdys visuomenės rimtį bei tvarką, sukels išgąstį ir sumaištį, ir tokių nekonkretizuotų padarinių norėjo. Kaltinamojo R. D. veiksmai, įvertinus visas bylos aplinkybes, tinkamai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnio.

Dėl veikos pavojingumo įvertinimo

BK 37 straipsnyje nurodyta, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Nusikaltimas mažareikšmiu yra pripažįstamas tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nustatyto nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kai kurių sudėties požymių ypatumo teismas padaro išvadą, kad padarytos veikos pavojingumas nėra didelis ir nesiekia tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nurodyta bausme. Pagal teismų praktiką, sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnis, veikos ypatumai, nusikaltimo dalykas ir jo ypatumai, kilę padariniai, nusikaltimo padarymo būdas, laikas, vieta), tiek į subjektyviuosius požymius (apibrėžta ar neapibrėžta tyčia, tyčios kryptingumas, tikslai, motyvai). Ar nusikaltimas laikytinas mažareikšmiu, remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-109/2013, 2K-153-942/2016, 2K-186-689/2020, 2K-112-648/2022, 2K-195-976/2022, 2K-27-976/2023 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju kaltinamasis R. D. savo kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, nepripažino, nesigailėjo, nukentėjusiojo neatsiprašė, iš esmės pats save laiko nukentėjusiu šioje situacijoje. Nors minėtos aplinkybės neigiamai apibūdina kaltinamojo požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką, tačiau teismas spręsdamas dėl kaltinamajam kilsiančių teisinių pasekmių dėl pastarojo įvykdyto nusikaltimo, įvertina ir pačios veikos pavojingumą bei tikslingumą kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nurodyta bausme.

Teismas pažymi, kad šioje byloje nustatyta, jog R. D. panaudojo smurtinius veiksmus nukentėjusiojo A. Ž. atžvilgiu, tai yra su automobilio durelėmis prispaudė nukentėjusiojo koją ir dėl to nukentėjusiajam sukėlė fizinį skausmą, taipogi A. Ž. sugriebė už peties, ranka laikė bei tempė. Kaip matyti iš nukentėjusiojo parodymų byloje, pats nukentėjusysis teigia, kad jam dėl prispaustos kojos automobilio durelėmis buvo sukeltas trumpalaikis fizinis skausmas, skausmą vertina 3-4 balais iš 10, kojai buvo viskas gerai, jokių sužalojimų padaryta nebuvo, kaltinamajam jokių pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereiškė, netgi sutiktų taikytis, jeigu kaltinamasis pastarojo atsiprašytų. R. D. viešoje vietoje naudojo necenzūrinius žodžius A. Ž. atžvilgiu, jį išplūdo, tačiau kaip matyti iš bylos duomenų, stiprios neigiamos aplinkinių asmenų reakcijos šie kaltinamojo veiksmai nesukėlė, nors tokie veiksmai, įskaitant ir smurtinį kaltinamojo elgesį, tiek nukentėjusiajam, tiek A. V. ir T. B., buvo nemalonūs. Be kita ko, įvykis įvykio gydymo įstaigos automobilių stovėjimo aikštelėje, kaltinamojo automobilis kažkurį laiką trukdė eismui, tačiau gydymo įstaigos darbo nesutrikdė, kitų asmenų pretenzijų nesulaukė. Teismas įvertina ir tai, kad šiame konflikte aktyvių veiksmų ėmėsi ir pats nukentėjusysis, nes dėl neteisėtų R. D. veiksmų, išlipęs iš automobilio R. D. taipogi trenkė, jam sukeldamas fizinį skausmą, ir ši nukentėjusiojo veika kitame vykusiame baudžiamajame procese jau yra teisiškai įvertinta kaip mažareikšmė. Pažymėtina ir tai, kad viešosios tvarkos pažeidimas baudžiamajame įstatyme yra įtvirtintas tik kaip nusikaltimas, o baudžiamojo nusižengimo sudėtis nėra numatyta. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad R. D. padarytas viešosios tvarkos pažeidimas dėl padarytos žalos dydžio (trumpalaikis fizinis skausmas, nesukėlęs jokių sužalojimų ar liekamųjų reiškinių, neigiamos emocijos), kilusių neigiamų padarinių masto (nukentėjo vienas asmuo, o kiti trys (T. B., A. V., J. D.) tik stebėjo įvykį ir pasijuto dėl situacijos neigiamai), dėl kaltininko pavojingumo (kaltės nepripažino, tačiau yra teisiamas pirmą kartą, dirbantis, turi mažametė dukrą, yra vedęs, pastarasis veikė esant nekonkretizuotai tiesioginiai tyčiai), veikos intensyvumo ir pobūdžio (smurtavimas, kuris sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajam pasireiškė vienkartiniu R. D. veiksmu – kojos prispaudimu durelėmis, kiti jo padaryti viešosios tvarkos sudėtį sudarantys veiksmai pasireiškė kaip necenzūrinių žodžių naudojimas, nepagarbus elgesys, nukentėjusiojo išplūdimas ir kt., t. y. ne smurtinio pobūdžio veiksmai, o likę smurtinio pobūdžio veiksmai – sugriebimas nukentėjusiajam už peties, ranka laikymas ir tempimas, nesukėlė fizinio skausmo, tik neigiamas emocijas) pripažintinas mažareikšmiu ir R. D. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 37 str.). Teismo įsitikinimu, nors R. D. ir įvykdė BK 284 straipsnyje numatytą nusikaltimą, šiuo atveju įvertinus anksčiau nurodytas aplinkybes, nėra jokio protingo pagrindo ir tikslingumo R. D. traukti baudžiamojon atsakomybėn ir jam skirti BK straipsnio sankcijoje numatytą bausmę.

Įvertinus tai, kad R. D. padarytas viešosios tvarkos pažeidimas (BK 284 str.) yra susijęs su smurto panaudojimo kito asmens atžvilgiu, atleidus R. D. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 37 straipsnį, vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, jos dydį nustatant didesnį nei šios įmokos minimalus dydis – 25 MGL (1250 Eur), įpareigojant įmoką sumokėti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo. Teismo įsitikinimu ši baudžiamojo poveikio priemonė turės teigiamą taisomąjį poveikį R. D. elgesiui, kad pastarasis daugiau nenusikalstų.

Atsižvelgiant į tai, kad R. D. atžvilgiu išteisinamasis nuosprendis nėra priimamas, kaltinamojo gynėjos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš valstybės R. D. naudai, paliekamas nenagrinėtu.

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 5 vnt. CD diskų su BPC garso įrašu bei vaizdo įrašais iš pareigūnų kūno kamerų (prisegti prie bylos 1, 2 t. galinių viršelių, bei esantis 2 t., b. l .106), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, padarymo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 37 straipsnį dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, R. D. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 25 MGL (1250 Eur) (vieną tūkstantį du šimtus penkiasdešimt) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant įmoką sumokėti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo į LR Teisingumo ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą.

Išaiškinti R. D., kad už vengimą atlikti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę yra numatyta baudžiamoji atsakomybe pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį.

R. D. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

R. D. gynėjos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš valstybės palikti nenagrinėtu.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – 5 vnt. CD diskų su BPC garso įrašu bei vaizdo įrašais iš pareigūnų kūno kamerų, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.