- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-03-15
- Bylos Nr.
- 2A-141-524/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erika Misiūnienė, Audrius Saulėnas, Rimvida Zubernienė
- Ieškovas
- A. K.
- Atsakovas
- I. K.
- Trečiasis asmuo
- Klaipėdos miesto savivaldybės Vaikų teisių apsaugos tarnybai
- Kategorijos
- 77.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja G. Vaizgėlienė Procesinio sprendimo kategorija 77.4.2; 78.2.1; 121.21.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
2010 m. kovo 15 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Erika Misiūnienė, kolegijos teisėjai Audrius Saulėnas, Rimvida Zubernienė, sekretoriaujant Daliai Rimgailienei, viešame teismo posėdyje dalyvaujant ieškovui A. K., jo atstovei adv. Liudmilai Rožkovai, atsakovei I. K., jos atstovui adv. Jurijui Stepanovui, apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės I. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. K. (A. K.) ieškinį atsakovei I. K., trečiajam asmeniui Klaipėdos miesto savivaldybės Vaikų teisių apsaugos tarnybai dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas ieškiniu bei patikslintu ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti jo ir atsakovės nepilnamečio sūnaus I. K. (I. K.) gyvenamąją vietą su tėvu, priteisti iš atsakovės išlaikymą nepilnamečiam sūnui po 300 Lt kas mėnesį iki vaiko pilnametystės ir nutraukti iš jo 2007-06-19 nutartimi priteistą išieškojimą nepilnamečio sūnaus išlaikymui nuo to momento, kai jis išlaiko sūnų, t. y. nuo 2007-11-08.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009 m. birželio 15 d. sprendimu ieškinį tenkino, pakeitė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-06-19 nutarties civilinėje byloje Nr. 2-4941-588/2007 dalį dėl nepilnamečio vaiko I. K. gyvenamosios vietos nustatymo ir nustatė vaiko gyvenamąją vietą su tėvu A. K., priteisė nepilnamečio vaiko išlaikymui iš atsakovės I. K. po 300 Lt kas mėnesį nuo 2007-11-08 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo lėšų tvarkytoju paskyrė ieškovą, nutraukė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-06-19 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-4941-588/2007 priteistą išlaikymo nepilnamečiam vaikui išieškojimą iš ieškovo po 350 Lt kas mėnesį nuo 2007-11-08, priteisė ieškovui iš atsakovės 3914,70 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatavo, kad vaikas išreiškė norą gyventi su tėvu, byloje nėra duomenų, jog toks vaiko noras prieštarauja jo interesams. Pažymėjo, jog šiuo metu vaikui palankesnė psichologinė atmosfera gyventi su tėvu.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialines ir procesinės teisės normas bei padarė išvadas, neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių. Apeliantė pažymi, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas gali būti pakeistas, jei nustatomos pasikeitusios aplinkybės, o šioje byloje jos nepasikeitė, nes motina pasibaigus kontraktui sugrįžo iš užsienio. Teigia, jog vaiko noras gyventi atskirai nuo močiutės nėra pagrindas keisti jo gyvenamąją vietą, nustatytą su motina. Nurodo, kad ieškovas nesąžiningai naudojosi savo teisėmis siekdamas priartinti vaiką prie savęs.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010-02-08 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2010 šios kategorijos bylose teismams yra išaiškinęs, kad sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo negalima teikti privilegijų tėvui ar motinai dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų ir tokią nuostatą kildina iš Konstitucijos 29 str.2 d. aiškinimo. CK 3.156 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad abiejų tėvų teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Kilęs ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo sprendžiamas vadovaujantis vaiko interesais ir atsižvelgiant į jo norą, išskyrus, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis). Taikant šias nuostatas būtina atsižvelgti į tai, kad tokio pobūdžio ginčų teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas šio pobūdžio ginčą, turi nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Vaiko interesus kiekvienoje byloje būtina individualizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. P. v. V. P., bylos Nr. 3K-3-49/2009).
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad spręsdamas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, kai tėvai gyvena skyrium, teismas turi atsižvelgti į tokius juridinius faktus: kiekvieno tėvo galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, taip pat panaudojant valstybės teikiamą paramą; kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas, t. y. tas sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų; vaiko norus ir pažiūras. Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko prisirišimo laipsnį prie kiekvieno iš tėvų, artimųjų giminaičių, kiekvieno tėvo dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, tėvų požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, tėvų dalyvavimą vaiką auklėjant, išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, vaiko ir kiekvieno iš tėvų santykius, galimybes sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį, kitas aplinkybes) ir kitas turinčias reikšmę aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. A. v. A. A., byla Nr. 3K-3-242/2005; 2006 m. gegužės 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. T. v. D. I., byla Nr. 3K-3-320/2006; 2007 m. lapkričio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje K. C. v. D. C., bylos Nr. 3K-3-513/2007).
Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 12 straipsniu įpareigojamas teismas ir kitos institucijos, sprendžiant ginčus dėl vaikų, išklausyti vaiką, sugebantį išreikšti savo nuomonę. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija, kaip ir nacionalinis įstatymas (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas 23 straipsnis 4 dalis), nenustato vaiko amžiaus ribų dėl vaiko apklausos; sprendžiant ginčus dėl vaiko gyvenamosios vietos tėvams gyvenant skyrium, pirmiausia turi būti atsižvelgiama į vaiko, galinčio pareikšti savo nuomonę, interesus bei pageidavimus, su kuriuo iš tėvų jis norėtų kartu gyventi. Taigi vaiko norai ir pažiūros turi būti išsiaiškinti nepriklausomai nuo jo amžiaus, svarbiausia, kad jis sugebėtų juos suformuluoti ir išreikšti. Vaiko norus būtina vertinti atsižvelgiant į tai, ar vaiko norai atitinka jo interesus (CK 3.174 straipsnio 2 dalis). Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams. Vertinant vaiko norus ir skiriant tam dėmesį turi būti atsižvelgta ne vien į vaiko amžių, bet ir į jo brandumą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 12 straipsnis). Vertindamas vaiko išsakytą norą gyventi su tėvu ar motina, teismas turi išsiaiškinti vaiko prisirišimą prie kiekvieno iš tėvų, t. y. aplinkybes, kurios nulemia tokį vaiko apsisprendimą. Tai yra svarbi sąlyga, nes būtent prisirišimo pagrindas (natūralus ar nulemtas vieno iš tėvų elgesio ar nuomonės) nulemia vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. K. v. G. K., bylos Nr. 3K-3-411/2008). Taip pat vaiko norų vertinimas priklauso ir nuo motyvacijos, kurią šis pateikia, nes vaikas gali norėti likti su tuo iš tėvų, kuris, pvz., yra ne toks reiklus, tačiau tai nesuderinama su vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. G. v. E. G., bylos Nr. 3K-3-357/2005).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, pakeisdamas nepilnamečio šalių vaiko gyvenamąją vietą ir nustatydamas ją su tėvu, paminėtų nuostatų laikėsi.
Dėl vaiko nuomonės.
Šioje byloje buvo išklausyta šalių vaiko nuomonė dviejuose teismo posėdžiuose, kuriuose jis išreiškė norą gyventi su tėvu, t. y. 2008-07-25 teismo posėdyje (t.2, b.l.9-12) ir 2009-06-01 teismo posėdyje (t.2, b.l.113), tai jis patvirtino ir kompleksinio psichiatrinio-psichologinio įvertinimo metu ( t.2, b.l. 26-29). Šio įvertinimo akte yra nurodyta, kad berniuko mąstymas yra adekvatus, logiškas, nuoseklus ir jis adekvačiai atsako į klausimus, sugeba išsakyti savo nuomonę (t.2, b.l.27). Ši vaiko nuostata įrodinėjama ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinio departamento Vaikų teisių apsaugos tarnybos pateiktais dokumentais apeliacinės instancijos teisme (t.2, b. l. 138-164). Šalių sūnus, gim. 1998-10-07, 2009-09-17 parašė paminėtai institucijai prašymą, kuriuo išreiškė norą gyventi su tėvu ir seneliais iš tėvo pusės. Šio prašymo pateikimo metu berniukui buvo beveik vienuolika metų , todėl darytina išvada, jog jis nuo 2007m. lapkričio mėnesio nuolat gyvena su tėvu ir jo pozicija tuo klausimu per šį laikotarpį yra nuosekli. Atsakovė nepateikė teismui įrodymų, jog ieškovas blogai prižiūri vaiką. Apeliacinės instancijos teisme pateikta 2009-10-12 pažyma (t.2, b.l.152) įrodo, kad ieškovas vaiką prižiūri, mokykloje jis vertinamas pažangiai. Paminėta tyrimo medžiaga įrodo, jog 2009 m. spalio mėnesį atsakovė sūnaus mokykloje norėjo perduoti jam gimtadienio dovaną ir vaikas atsisakė susitikti su mama, dėl šio konflikto atsakovė buvo įpareigota kreiptis į sūnaus mokyklos psichologą, o ieškovo mama N. K. įpareigota sudaryti visas sąlygas vaikui lankytis pas psichologą (t.2, b.l.143-146). Todėl paminėti įrodymai leidžia padaryti išvadą, kad per laikotarpį, kada vaikas nuo 2007 m. lapkričio pradėjo gyventi pas ieškovą, jo nuomonė dėl gyvenimo su tėvu nekito. Byloje atsakovė nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių kitaip vertinti vaiko nuomonę, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino vaiko nuomonę, kaip vieną iš paminėtų nustatinėjamų juridinių faktų šios kategorijos bylose.
Dėl tėvų šeimos aplinkos sąlygų įvertinimo.
Šio ieškinio esmė yra 2007-06-19 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi nustatytos vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas. Šalys taikiu būdu buvo sutarusios, kad vaiko gyvenamoji vieta bus su atsakove. Sudarant šią sutartį atsakovė dirbo kitoje valstybėje ir ieškovas sutiko, kad vaikas gyventų su mama kitoje valstybėje, tačiau bylos medžiaga įrodo, kad atsakovė šį susitarimą pažeidė ir išvyko viena, palikdama vaiką savo motinai T. B.. Visa bylos medžiaga įrodo, jog tarp šalių sūnaus ir jo močiutės susiklostė ypatingai konfliktiniai santykiai. Tai jis patvirtino ir kompleksinio psichiatrinio-psichologinio įvertinimo metu, kur nustatyta, kad ,,kiekvieną kartą kalbant apie mamos motiną vaikui kyla neigiamos emocijos, prisiminimai‘‘, todėl tuo remiantis buvo padaryta išvada, kad su šia močiute vaiko ryšys yra sutrikęs ir nesaugus (t.2, b.l.29). Ši močiutė šiame tyrime nedalyvavo, faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuoti jos pasisakymai apie anūką (t.1, b.l. 35) leidžia padaryti išvadą, kad kompleksinio psichiatrinio-psichologinio įvertinimo išvados dėl vaiko ir atsakovės mamos neigiamo ryšio yra pagrįstos. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kuriais remiantis būtų galima padaryti priešingą išvadą. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus pažymoje (t.2, b.l.161) pateiktas pasiūlymas atsakovei – svarstyti galimybę dėl gyvenamosios vietos pakeitimo (atskirai nuo savo mamos). Iš apeliantės paaiškinimo nustatyta, kad ji neketina keisti savo gyvenamosios vietos, todėl darytina išvada, kad jos šeimos aplinkos sąlygos nėra tinkamos vaikui gyventi. Byloje nenustatyta neigiamų ieškovo šeimos aplinkos sąlygų, nėra įrodytas paminėtas neigiamas vaiko ryšys su tėvo mama, kuri dalyvavo kompleksinio psichiatrinio-psichologinio įvertinimo metu, kur buvo nustatytas vaikos ir jo tėvo mamos saugus emocinis ryšys(t.2, b.l.29), todėl nėra pagrindo teigti, kad vaiko interesai bus pažeisti, kada jo tėvas dirbs keletą mėnesių jūroje (t.2, b.l.167). Paminėtos ekspertizės metu buvo tiesiogiai ištirtas vaiko ryšys su tėvo aplinka, atsakovė tokio tyrimo su savo aplinka nepateikė, o bylos įrodymai nepaneigia vaiko neigiamo ryšio su mamos šeimos aplinka, todėl šiuo metu vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su mama gali pažeisti vaiko interesus.
Paminėtais motyvais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė ir išaiškino materialinės teisės normas, todėl skundžiamo teismo sprendimo apeliacinio skundo motyvais naikinti nėra pagrindo (CPK 326 str.1d.1p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 325-330 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.