Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo G. R. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2426-722/2017 pagal ieškovo G. R. ieškinį atsakovei E. R. dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 30 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-2145-660/2006, dalies dėl išlaikymo buvusiam sutuoktiniui panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas G. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas nutraukti nuo ieškinio padavimo dienos 2006 m. lapkričio 30 d. sprendimo, priimto Jonavos rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-2145-660/2006, dalį, kuria G. R. įsipareigojo mokėti buvusiam sutuoktiniui E. R. po 250 Lt (72,41 Eur) išlaikymą periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį nuo 2006 m. gruodžio 1 d. iki E. R. gyvos galvos.Ieškovas nurodė, kad Jonavos rajono apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 30 d. sprendimu buvo nutraukta ieškovo G. R. ir atsakovės E. R. santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Ieškovo vertinimu, iš esmės pasikeitus aplinkybėms, egzistuoja CK 3.72 straipsnio 11 dalyje ir to paties straipsnio 5 dalyje numatyti pagrindai nutraukti ieškovo teikiamą išlaikymą buvusia sutuoktinei. Atsakovės pajamos yra pakankamos save išlaikyti, ji turi nuosavą būstą. Atsakovė iki santuokos sudarymo turėjo negalią, o nutraukiant santuoką, ši negalia taip pat liko. Ieškovas gauna per mėnesį 870 Eur pajamas, turi 12 454,60 Eur finansinį įsipareigojimą „Swedbank“, AB bankui, kuriam padengti kas mėnesį išleidžia 150 Eur. Ieškovas dirba UAB „Granulita“ suvirintoju Radviliškio r., Vainiūnų k., todėl kasdien turi vykti 160 km iki darbovietės ir atgal, kelionės išlaidoms ieškovas per mėnesį išleidžia apie 220 Eur, taip pat turi išlaidų automobilio draudimui, padangoms, tepalams. Maistui per mėnesį ieškovas išleidžia apie 240 Eur, butui išlaikyti – apie 40 Eur. Ieškovo mėnesio išlaidos yra 742 Eur. Todėl jam praktiškai nelieka pajamų mokėti išlaikymą atsakovei.Atsakovė E. R. prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovo turtinė padėtis po 2006 m. priimto teismo sprendimo nepablogėjo, jis dirba, įsigijo nekilnojamąjį turtą. Ieškovo pajamos – 870 Eur, o išlaidos 742 Eur. Taigi, jo pajamos bent 130 Eur didesnės nei išlaidos, kas leidžia teigti, kad sutartiniai įsipareigojimai šiuo metu ieškovo finansiškai neapsunkina ir ateityje gali būti sėkmingai vykdomi. Atsakovės sveikata nepagerėjo, jai reikalingas nuolatinis gydymas. Nuo 2006 m. jos išlaidos būstui, maistui, rūbams, avalynei bei sveikatos priežiūrai tik padidėjo.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Jonavos rajono apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 11 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė valstybei iš ieškovo 239,20 Eur išlaidas už atsakovei E. R. suteiktą antrinę teisinę pagalbą.Teismas nurodė, kad šalių susitarimas dėl išlaikymo buvusiam sutuoktiniui gali pasibaigti dviem atvejais, t. y. išnykus aplinkybėms, dėl kurių jis numatytas (atsakovei tapus darbingai) arba iš esmės pasikeitus aplinkybėms. Šiuo atveju nėra ginčo, kad atsakovė yra tik iš dalies darbinga, šios aplinkybės niekas neginčija. Todėl būtina nustatyti, ar ieškovo nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pasibaigti pareigai teikti išlaikymą buvusiai sutuoktinei.Vertindamas ieškovo galimybes teikti išlaikymą atsakovei, teismas nurodė, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog ieškovo padėtis po Jonavos rajono apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 30 d. sprendimo pakito tiek, kad būtų galima teigti, jog dėl jo turtinės ir finansinės padėties ar sveikatos būklės pablogėjimo jis nebegali teikti išlaikymo atsakovei. Teismas nustatė, kad atsakovas po santuokos nutraukimo visuomet dirbo, jo gaunamas darbo užmokestis nuo 2006 m. ženkliai padidėjo. Nutraukiant šalių santuoką 2006 m. lapkričio 30 d. ieškovo darbo užmokestis sudarė apie 620 Eur, o šiuo metu ieškovo su darbo santykiais susijusios gaunamos pajamos siekia apie 870 Eur. Ieškovas 2007 m. balandžio 20 d. įsigijo 1 kambario butą (duomenys neskelbtini), 2015 m. sausio mėnesį įsigijo transporto priemonę „Volvo S70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kredito sutartį būstui įsigyti su „Swedbank“, AB banku sudarė dar 2007 m. balandžio 26 d. Taigi, ieškovas po kredito sutarties sudarymo daugiau nei 10 metų vykdė teismo patvirtinta sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių prisiimtus įsipareigojimus, t. y. teikė buvusiai sutuoktinei išlaikymą, nors tuo metu jo pajamos buvo mažesnės už šiuo metu gaunamas. Todėl teismas nesutiko su ieškovo argumentais, kad ši aplinkybė įtakoja išlaikymo buvusiai sutuoktinei panaikinimą. Ieškovo nurodytas aplinkybes, kad jam tenka kasdien vykti 160 km iki darbovietės ir atgal, kelionės išlaidoms per mėnesį išleidžiant apie 220 Eur, teismas pripažino neesminėmis, dėl ko turėtų būti nutrauktas išlaikymo mokėjimas atsakovei.Teismas pažymėjo, kad atsakovei 35 proc. darbingumo lygis nustatytas nuo 2001 m. sausio 22 d. neterminuotai. Šalims nutraukus santuoką 2006 m., iki šiol atsakovės sveikatos būklė nepagerėjo, ji nuolat vartoja medikamentus, gydosi, lankosi pas gydytojus. Teismo vertinimu, turint tokį nedidelį darbingumo lygį, atsakovės įsidarbinimo galimybės Lietuvoje yra itin ribotos. Ieškovės gaunama invalidumo pensija – 211,78 Eur. Atsakovei atliekant invalidumo grupės prilyginimą darbingumo lygiui atskira išvada dėl darbo pobūdžio ir sąlygų nebuvo išduota. Iš 2017 m. spalio 5 d. VšĮ Jonavos pirminės sveikatos priežiūros centro teismui pateiktos informacijos apie atsakovės epilepsijos priepuolių dažnumą, teismas sprendė, kad epilepsijos priepuoliai kartojasi, atsakovei iš naujo išrašomi medikamentai ir skiriamas gydymas. Teismas nurodė, kad atsakovė turi ir kitų, su epilepsijos priepuoliai nesusijusių sveikatos problemų, dėl kurių jai yra apsunkinta galimybė įsidarbinti.Byloje surinktų įrodymų pagrindu teismas padarė išvadą, kad šiuo metu nėra išnykusi aplinkybė, kurios pagrindu buvo priteistas išlaikymas atsakovei, atsakovės gaunamos pajamos yra nepakankamos save išlaikyti. Ieškovas neįrodė, kad atsakovė ne dėl savo sveikatos būklės, o dėl kitų priežasčių vengia susirasti darbą ir taip užsitikrinti lėšų savo pragyvenimui gavimą. Ieškovas taip pat neįrodė, kad atsakovės pajamos bei turimas turtas yra pakankami visiškai save išlaikyti, o jis neturi finansinių galimybių teikti teismo priteistą išlaikymą.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas G. R. prašo Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 11 d. sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą ir ieškovo ieškinį patenkinti bei priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: Teismas sprendime nurodė, kad ieškovo finansinė padėtis nėra pablogėjusi, nors iš pateiktų paskaičiavimų aiškiai matyti, kad turimos mėnesinės pajamos 870 Eur yra per mažos, kad jis galėtų teikti atsakovei išlaikymą. Ieškinyje buvo išdėstytos ieškovo mėnesinės išlaidos, kurios yra pastovios ir nekintančios kiekvieną mėnesį, tačiau teismas neatsižvelgė, kad ieškinyje nebuvo nurodytos papildomos išlaidos skirtos higienos reikmenims, medicininėms išlaidoms, rūbams ir kitiems reikalingiems pirkiniams, kurie taip pat sudaro tam tikrą pinigų sumą, todėl galima teigti, kad teismas neįvertino šių aplinkybių ir atkreipė dėmesį tik į atsakovės negalią. Pažymėjo, kad atsakovė dar iki šalių santuokos sudarymo turėjo negalią, todėl ieškovo įsipareigojimas teikti išlaikymą po santuokos nutraukimo buvo apelianto geranoriškas sutikimas, tačiau šiuo metu jis neturi finansinių galimybių teikti sutarto išlaikymo.Teismas neatsižvelgė į tai, kad nuo 2006 metais priimto teismo sprendimo praėjo daugiau kaip dešimt metų. Per tuos metus įvyko infliaciją, pasikeitė vartojimo kainų ir gaunamų pajamų santykis, todėl teigti, kad ieškovo darbo užmokesčio padidėjimas per tuos metus yra finansinis pagerėjimas yra nesąžininga ir neteisinga.Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė E. R. prašo apeliacinį skundą atmesti, Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:Apeliantas 2006 metais prisiėmė įsipareigojimą savo sutuoktinei mokėti po 250 litų materialinį išlaikymą nuo 2006 m. gruodžio 1 d. iki E. R. gyvos galvos. Atsakovė įsipareigojo apeliantui išmokėti piniginę kompensaciją už buvusią jo turto dalį. Šią susitarimo dalį atsakovė įvykdė. Šalių sudarytas susitarimas neprieštaravo nei įstatymo normoms, nei geros moralės principams. Tvirtindamas 2006 m. sudarytą susitarimą, teismas patikrino jo atitikimą įstatymams, išsiaiškino šalių pasiryžimą jį vykdyti, išaiškino jo pasekmes. 2017 m. pateikdamas prašymą teismui dėl sprendimo dalies naikinimo ieškovas elgiasi nesąžiningai, nes prašo panaikinti tik jam tenkančią prievolės dalį.Teismas nustatė, kad E. R. išlaikymas būtinas, o G. R. turi galimybę teikti išlaikymą pagal prisiimtą įsipareigojimą. Tiek teisminio nagrinėjimo metu, tiek apeliaciniame skunde G. R. savo prašymą dėl išlaikymo nutraukimo grindė neva jo negalėjimu teikti išlaikymą. Jis nenurodė jokių įstatymo normų, leidžiančių išvengti prisiimto įsipareigojimo. Ieškinyje bei teisme nebuvo teiginių ar įrodinėjama aplinkybė, kad atsakovei išlaikymas nėra reikalingas dėl jos pagerėjusios finansinės padėties. Ieškinys buvo grindžiamas tik neva pablogėjusia ieškovo finansine padėtimi, jo negalėjimu vykdyti prisiimtų įsipareigojimų, tačiau tai teigdamas ieškovas nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių sutikti su jo dėstoma prielaida. Ieškovo teiginiai, kad jam kas dieną tenka važinėti po 160 km į darbą, o jo patiriamos kasmėnesinės išlaidos automobiliui sudaro virš 220 eurų liko neįrodyti. Atsakovės nuomone, net esant tokioms išlaidoms asmens apsisprendimas kas dieną važinėtis būtų vertinamas kaip neapgalvotas žingsnis. Ieškovas dirba suvirintoju, jo darbas rinkoje yra paklausus, todėl šios specialybės darbuotojas, esant norui, galėtų įsidarbinti ir arčiau namų arba nuomotis kambarį. Teismo sprendimas yra teisingas ir teisėtas, paremtas byloje nustatytomis aplinkybėmis, o ieškovo ieškinys neįrodytas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkintas reikalavimas nutraukti buvusiam sutuoktiniui priteistą iki gyvos galvos išlaikymą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. CK 3.72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas sprendimą dėl santuokos nutraukimo, priteisia išlaikymą to reikalingam buvusiam sutuoktiniui, jeigu išlaikymo klausimai nenustatyti sutuoktinių sudarytoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Jonavos rajono apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2145-660/2006 nutraukta šalių G. R. ir E. R. santuoka, patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, tarp jų ir G. R. įsipareigojimas E. R. mokėti po 250 Lt (72,41 Eur) buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymą periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį nuo 2006 m. gruodžio 1 d. iki E. R. gyvos galvos.CK 3.72 straipsnio 11 dalyje nustatyta, jeigu išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis, tai, iš esmės pasikeitus šio straipsnio 5 dalyje numatytoms aplinkybėms, bet kuris iš buvusių sutuoktinių gali reikalauti padidinti ar sumažinti išlaikymo dydį ar apskritai nutraukti išlaikymo mokėjimą. CK 3.72 straipsnio 5 dalyje numatyti kriterijai į kuriuos, spręsdamas išlaikymo priteisimo ir jo dydžio klausimus, turi atsižvelgti teismas, t. y. teismas privalo atsižvelgti į santuokos trukmę, išlaikymo reikalingumą, abiejų buvusių sutuoktinių turtinę padėtį, jų sveikatos būklę, amžių, taip pat į jų darbingumą, nedirbančio sutuoktinio įsidarbinimo galimybes bei kitas svarbias aplinkybes.Apeliantas prašė teismo nutraukti ieškovo teikiamą išlaikymą buvusiai sutuoktinei E. R., kadangi atsakovei teikiamas išlaikymas yra nepagrįstas jokiais sąžiningumo ir protingumo kriterijais, ieškovas su atsakove vaikų neturi, atsakovės pajamos yra pakankamos save išlaikyti, ji turi nuosavą būstą, atsakovė iki santuokos sudarymo turėjo negalią, o nutraukiant santuoką, ši negalia taip pat liko, ieškovo finansinė padėtis šiuo metu yra ženkliai pablogėjusi, jis turi įsipareigojimų kredito įstaigai, dirba Radviliškio r., todėl tenka kasdien vykti į kitą miestą, dėl ko ieškovas turi nemažai kelionės išlaidų.Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju neišnyko aplinkybės, kurių pagrindu atsakovei buvo priteistas išlaikymas, situacija nėra iš esmės pasikeitusi, atsakovės sveikatos būklė nepagerėjo, o ieškovo nurodytas aplinkybes dėl pablogėjusios jo finansinės padėties pripažino neesminėmis.CK 3.72 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktiniui reikalingas išlaikymas, jeigu jis augina bendrą savo ir buvusio sutuoktinio nepilnametį vaiką, yra nedarbingas dėl savo amžiaus ar sveikatos būklės. Bendroji taisyklė yra ta, kad išlaikymo reikalingumą įrodinėja tas sutuoktinis, kuris jo prašo, tačiau esant CK 3.72 straipsnio 2 dalys sąlygoms, įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė keičiasi: prašantis išlaikymo sutuoktinis neįrodinėja išlaikymo reikalingumo, pripažįstama, kad jam reikalingas išlaikymas, jeigu sutuoktinis, iš kurio prašoma priteisti išlaikymą, neįrodo priešingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011). Minėta, kad teismas, spręsdamas išlaikymo nutraukimo ar pakeitimo klausimą turi atsižvelgti į CK 3.72 straipsnio 5 dalyje nurodytas aplinkybes. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.). Neįrodžius ieškinio faktinį pagrindą sudarančių aplinkybių, ieškovo reikalavimas turi būti atmestas.Pirmosios instancijos teismas detaliai išnagrinėjo byloje esančius įrodymus ir pagal jų turinį teisingai nustatė šalių turtinę padėtį. Bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantas nuo 2010 m. balandžio 19 d. dirba UAB „Granulita“, jo mėnesio pajamos šiuo metu siekia apie 870 Eur (b. l. 27–29, 43). Nutraukiant šalių santuoką 2006 m. lapkričio 30 d. ieškovo darbo užmokestis sudarė apie 620 Eur (b. l. 35). Taigi, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, apelianto pajamos šiuo metu ne tik sumažėjo, bet jos padidėjo. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad apeliantas 2007 m. balandžio 26 d. gavo iš banko 16 508,34 Eur dydžio kreditą buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimui, kredito grąžinimo terminas – 2032 m. balandžio 26 d. Apelianto įsipareigojimai bankui 2017 m. liepos 4 d. duomenimis – 12 454,60 Eur. (b. l. 6; 9–18). Apeliantas nurodo, kad kas mėnesį kredito grąžinimui išleidžia apie 150 Eur. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, kreditą iš banko apeliantas paėmė prieš 10 metų, kai jo pajamos buvo dar mažesnės, kredito grąžinimo suma nesikeitė, apeliantas dešimt metų vykdė įsipareigojimus – teikė buvusiai sutuoktinei išlaikymą, nors tuo metu jo pajamos buvo mažesnės už šiuo metu gaunamas. Todėl ši apelianto nurodoma aplinkybė negali įtakoti išlaikymo buvusiai sutuoktinei panaikinimą.Apeliantas taip pat nurodo, kad teismas nevertino aplinkybės, jog kas mėnesį jis išleidžia nemažai pinigų vykimui į darbą ir atgal, nes jo darbo vieta yra Radviliškio rajone, taip pat neįvertino išlaidų automobilio priežiūrai ir privalomajam jo draudimui. Nustatyta, kad 2015 m. sausio mėnesį apeliantas įsigijo transporto priemonę „Volvo S70“ (b. l. 29), su kuria, kaip jis teigia, kasdien važiuoja į darbą UAB „Granulita“ ir atgal, kas sudaro apie 160 km. Apelianto vertinimu, vienos dienos kuro sąnaudos yra apie 11 litrų dyzelino, o tam (kurui) per mėnesį reikia skirti apie 220 Eur. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad šios aplinkybės taip pat nėra esminės, dėl kurių turėtų būti nutraukiamas išlaikymo mokėjimas buvusiai sutuoktinei, nes apelianto specialybė darbo rinkoje yra paklausi, apeliantas galėtų įsidarbinti ir arčiau savo gyvenamosios vietos Jonavos mieste. Todėl sutiktina su teismo išvada, kad ieškovas neįrodė, jog jo turtinė padėtis iš esmės yra pablogėjusi, kas sudarytų pagrindą nutraukti priteisto išlaikymo mokėjimą.Apeliantas skunde nurodo, kad atsakovė yra iš dalies darbinga, turi turto, tačiau ji vengia ieškotis darbo. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovės turtinė padėtis nuo santuokos nutraukimo nepagerėjo. Bylos duomenimis, atsakovei diagnozuota difuzinė mazginė struma, epilepsija, reumatoidinis artritas, arterinė hipertenzija, ji turėjusi keletą galvos smegenų traumų, operuota dėl galvos smegenų kraujosruvų, 2017 m. liepos 27 d. diagnozuotas kairio žastikaulio kaklo lūžis. Atsakovei nuo 2001 m. sausio 22 d. neterminuotai nustatytas 35 proc. darbingumo lygis. Taigi nagrinėjamu atveju galioja CK 3.72 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad atsakovei reikalingas išlaikymas, tačiau ši prezumpcija gali būti byloje paneigta nustačius, kad sutuoktinis yra apsirūpinęs ir jam išlaikymas nėra reikalingas. Bylos duomenys patvirtina, kad iki šiol atsakovės sveikatos būklė nepagerėjo, atsakovės darbingumas išliko toks pats – tik 35 proc., jai dažnai kartojasi epilepsijos priepuoliai, ji nuolat vartoja medikamentus, lankosi pas gydytojus, buvo operuota dėl galvos smegenų kraujosrūvų (b. l. 91, 126–127), todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad turint tokį nedidelį darbingumo lygį ir tokią sveikatą, atsakovės įsidarbinimo galimybės Lietuvoje yra itin ribotos. Atsakovės pajamos yra 211,78 Eur dydžio per mėnesį gaunama neįgalumo pensija. Todėl laikytina, kad ieškovas neįrodė, jog šiuo metu atsakovė neturi teisės į išlaikymą, nes jos gaunamos pajamos nėra pakankamos visiškai save išlaikyti, atsakovės gaunamos pajamos net nesiekia minimalios mėnesinės algos.Apelianto argumentai, kad atsakovė turi butą šiuo atveju nesudaro pagrindo nutraukti priteistą išlaikymą. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovei butas priteistas 2006 m. lapkričio 30 d. teismo sprendimu, kuris buvo šalių bendroji jungtinė nuosavybė, tačiau iš atsakovės E. R. apeliantui buvo priteista 8000 Lt kompensacija už jai tenkančią didesnę turto dalį. Šią sumą atsakovė ieškovui yra sumokėjusi. Šios aplinkybės apeliantas neginčija. Todėl sutiktina su atsakovės argumentais, kad atsakovei įvykdžius savo įsipareigojimą, būtų neteisinga ir nesąžininga atsakovės turtinę padėtį vertinti kaip pagerėjusią ir dėl to nutraukti priteistą išlaikymą.Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai įvertino byloje esančius įrodymus, todėl pagrįstai sprendė, kad apeliantas neįrodė, jog atsakovė neturi teisės toliau gauti iš jo išlaikymą, todėl pripažintina, kad apeliantas nepaneigė ir CK 3.72 straipsnio 2 dalyje nustatytos prezumpcijos. Įvertinęs pirmosios instancijos teismo sprendimą jo teistumo ir pagrįstumo aspektu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas aptarė esmines, nagrinėjamai bylai išspręsti svarbias aplinkybes, nurodė šiai bylai išnagrinėti aktualias teisės normas bei pateikė teismo padarytų išvadų motyvus, todėl yra pakankamai aišku, kokiais argumentais remdamasis pirmosios instancijos teismas atmetė ieškinį. Byloje esančius įrodymus vertinti kitaip, negu tai padarė pirmosios instancijos teismas, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas bei pagrįstas, todėl jį panaikinti ar pakeisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 3 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnį ir 96 straipsnio 6 dalį bei LR teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymą Nr. 1R-298/1K-290, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.